Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pensininkas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 126 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 20 d. apie 8.30 val. Kaune, P. Lukšio gatvėje, ties 31 namu, T. K. vairavo transporto priemonę Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,36 promilių girtumas), prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, manevruodamas namo kieme kliudė du stovėjusius automobilius: (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 106 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad buvo Velykos, todėl truputį išgėrė alkoholio. Kadangi buvo miegojęs labai trumpai ir jį iš ryto pažadino kaimynas bei paprašė, kad jis patrauktų automobilį, nes kaimynas negalėjo išvažiuoti. T. K. nepagalvojęs, kad dar gali būti neblaivus, sutiko automobilį patraukti. Bandydamas išmanevruoti, kliudė du automobilius ir juos apgadino.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti šie rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens paaiškinimu (b. l. 1), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), paaiškinimai (b. l. 5-7), asmens blaivumo testas (b. l. 8), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 10), fotonuotraukos (b. l. 11-13), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 14), eismo įvykio vietos schema (b. l. 15), kita bylos medžiaga.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad T. K., būdamas neblaivus, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d. nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-28 nutartis Nr. N63 – 2704/2010;).

Administracinio teisės pažeidimo protokole T. K. veika dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., tačiau byloje nustatyta aplinkybė, t.y. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127str. 3 d. sudėtį kvalifikuojantis požymis, todėl T. K. veikos kvalifikavimas ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. yra perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties, todėl iš protokole suformuluoto kaltinimo šalintinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. K. neturi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d.). Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-4/2011). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

T. K. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažeidimo metu buvo apgadinti du kitiems asmenims priklausantys automobiliai. Tai, kad T. K. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsakomybės nevengia, teisės pažeidimą padarė sulaukęs virš 65 metų amžiaus yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tai, kad jo vairavimo stažas yra virš 30 m., tai, kad jis už KET pažeidimą buvo baustas tik vieną kartą, yra įvertinamos parenkant ir individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą, ribose, tačiau jų pripažinti lemiamomis ir išskirtinėmis sprendžiant dėl švelnesnės, nei numato įstatymas, nuobaudos skyrimo, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes. Darydamas pažeidimą T. K. prisiėmė ir neigiamų pasekmių kilimo riziką – privalėdamas suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jam neigiamas pasekmes, jis turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti šio pažeidimo, kuris lemtų įstatyme numatytos administracinės nuobaudos taikymą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina minimalaus dydžio nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. sankcijos ribose bei papildoma nuobauda – specialiosios teisės atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., ir skirti administracinę nuobaudą – 4000,00 Lt (keturių tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.