- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- 1-2836-891/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04103-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- G. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta-Vilniaus miesto savivaldybė, teistas 14 kartų, paskutinį kartą 2015-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, skirta subendrinta bausmė – 2 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, šiuo metu atlieka bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. K. 2014-12-09 apie 16.10 val., V. Grybo g., Vilniuje, netoli 33 namo, iš nepilnamečio nukentėjusiojo T. L. rankų atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GTS7500“, 600 Lt (173,77 €) vertės, su jame buvusia 16 GB atminties kortele, 69 Lt (19,98 €) vertės, iš viso padarydamas nukentėjusiajam T. L. 669 Lt (193,76 €) žalą.
Kaltinamasis G. K. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos bei paaiškino, jog tuo metu jis vartojo narkotines medžiagas, jam buvo abstinencija ir nebeiškentęs nusprendė ką nors pavogti. Jis, kaltinime nurodytu metu, Laisvės pr. per stoglangį pateko į patalpas, ten rado kaltinime nurodytus daiktus, juos susidėjo į turėtą portfelį ir tą pačią naktį ar paryčiais, nuvyko į romų taborą, kur daugelį daiktų pardavė ir įsigijo narkotikų. Vagystei iš anksto nesiruošė. Telefoną NOKIA pasiliko ir atidavė naudotis draugei, kuri apie jo kilmę nežinojo. Vėliau jis paprašė, kad jo draugas Audrius užstatytų minėtą telefoną lombarde. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi, buvo prieš tris mėnesius gydytis reabilitacijos centre, narkotikų nebevartoja, planuoja vėl toliau važiuoti gydytis. Civilinį ieškinį pripažįsta pilnai.
Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis T. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014-12-09 apie 16.10 val. jis su savo broliu A. L. buvo netoli pastato V. Grybo 33, Vilniuje, kur yra iškart posūkis į Bistryčios gatvę. Jis su broliu ėjo namo, kadangi gyvena netoliese. Netoli stotelės jis atkreipė dėmesį, kad jiems iš paskos eina vyriškis. Jis buvo maždaug 33 metų amžiaus, 180 cm ūgio, normalaus arba liekno kūno sudėjimo. Jo plaukų nematė, kadangi jis buvo užsidėjęs gobtuvą. Vilkėjo medžiagine striuke, o galbūt megztiniu. Jis buvo juodos spalvos, bet prie apykaklės buvo mėlynos spalvos, galėjo būti jog tai dvipusė striukė. Mėlynos spalvos juostos buvo po pažastimis. Vyro kelnės buvo juodos spalvos, greičiausiai sportinės. Jis buvo netvarkingos išvaizdos žmogus, o eidamas rūkė. Netoli Tramvajų gatvės jis pasisveikino su kažkokiu dieduku, prašė jo cigaretės. Tuomet kai jie tik pasuko į Bistryčios gatvę, šalia V. Grybo g. 33 namo, vaikinas juos aplenkė iš galo ir tuomet lietuviškai jo paklausė ar jis žino kiek valandų, jis kalbėjo lietuvių kalba. Ar tas vyras buvo panašus į narkomaną ar alkoholiką, T. L. pasakyti negalėjo, bet jo veidas buvo raukšlėtas, daug raudonų spuogų ant veido. Tuomet kai vyras juos užkalbino šalia jokių žmonių nebuvo. Jis išsitraukė savo telefoną „SAMSUNG GTS7500“ ir pasakė, kad 16.10. Telefoną tada jis įsidėjo į kelnių kišenę, bet minėtas vyras jo dar kartą paklausė kiek valandų. Tuomet T. L. vėl išsitraukė telefoną, o vyras staigiu judesiu iš rankų jį išplėšė. T. L. jokių sužalojimų nepatyrė, nes telefoną išplėšė labai greitai. Tai padaręs vyras nubėgo į kiemus. Brolis iš savo telefono apie įvykį pranešė tėvams (b. l. 25).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip nukentėjęs T. L. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 29-31).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip kaltinamasi G. K. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė nusikaltimo įvykdymo vietą (b. l. 50-52).
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis G. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nustatytu atveju turto pagrobimas buvo įvykdytas atvirai, viešoje vietoje, nukentėjusiojo akivaizdoje. Veika baigta, nes kaltinamasis turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, ką ir padarė – telefoną pardavė. Asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad G. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį turtinį nusikaltimą, veika baigta, veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į pagrobto turto konkrečią vertę – 193,76 €. Žala civiliniam ieškovui neatlyginta, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: G. K. veiką padarė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis teistas 14 kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, nuolat vartojo narkotines medžiagas (b. l. 103). Tai leidžia spręsti, kad ankščiau skirtos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatliko. G. K. nedirba, nuolat daro nusikaltimus, jam diagnozuotas: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant lakias medžiagas, žalingas vartojimas. Teismas, įvertinęs visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant tik laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos dydis nustatytinas žemesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Skirtina bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrintina su 2015-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta – 2 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo, į bausmė laiką įskaitytinas bausmės laikas įskaitytas atliktas pagal minėtą nuosprendį.
Civilinis ieškovas T. L. byloje pareiškė 193,75 € civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis su ieškiniu sutinka. Turtinė žala buvo padaryta nusikalstamų G. K. veiksmų padarinyje, nurodytas žalos dydis yra pagrįstas pateiktais dokumentais (b. l. 15, 16), todėl šis ieškinys tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Baudžiamojoje byloje iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautas prašymas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo G. K. 137,03 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų – advokato užmokestį. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo. Teismas sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas. Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, todėl kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali pripažinti gynėjo dalyvavimą būtinu. Būtent šia nuostata teismas ir vadovavosi paskirdamas kaltinamam gynėją. Šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pripažinti G. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžių paskirtą bausmę subendrinti su 2015-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį skirta ir subendrinta bausme, prie pastarosios bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti G. K. galutinę subendrintą 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pastarąją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią G. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti G. K. atliktą bausmę pagal 2015-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir pagal minėtą nuosprendį įskaitytą bausmę (sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpius).
T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš G. K. T. L. 193,75 € turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo G. K. 137,03 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.