- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- eI3-1974-809/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04671-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- AUGA group, AB
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Kaimo verslo, VšI Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga Baltijos, UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, VšI Baltijos maisto organizacija, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos,, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje,
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Auga group“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga Baltijos maisto organizacija, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko“)
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti 2021 m. lapkričio 9 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 21R-718 (AG-75704-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir 2021 m. liepos 22 d. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (toliau – ir Agentūra) sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-142 (toliau – ir Sprendimas).
Šalies argumentai
Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad 2018 m. vasario 28 d. VšĮ Baltijos maisto organizacija (toliau – ir BMO) su VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“, kurios teises ir pareigas parėmė atsakovė Agentūra, sudarė dotacijos susitarimą Nr. 779489 – ORGANICLLEUH/SUT-(6.24)001. Pagal šį dotacijos susitarimą BMO vykdė informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programą. Pareiškėja 2018 m. kovo 15 d. laidavimo raštu laidavo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje už BMO prievolių pagal 2018 m. vasario 28 d. dotacijos sutartį Nr. 779489-ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001 vykdymą. 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu byloje Nr. eA-2176-624/2021 panaikino: 2019 m. birželio 17 d. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ Nr. 1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. Agentūros sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ Nr. 2 ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. Agentūros sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ Nr. 3. Atsižvelgdama į tai, BMO 2021 m. liepos 9 d. raštu informavo atsakovę ir trečiąjį asmenį Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kad dalį 2018 m. balandžio 27 d. gauto 433 000 Eur avanso už informavimo apie ekologinius ES gaminius ir jų pardavimų skatinimo veiksmų LT, LV, EE, UK ir HU programą grąžina įskaitymo būdu, t. y., į 433 000 Eur grąžintiną avansą įskaito 344 527,69 Eur. Atsakovė Sprendimu neatsižvelgdama į BMO atliktą įskaitymą, nusprendė susigrąžinti neigiamą likutį – 441 099,13 Eur: negrąžinant išankstinio mokėjimo garantijos 433 000 Eur sumai ir susigrąžinant kompensuotų išlaidų dalį 8009,13 Eur sumoje.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja 2021 m. spalio 1 d. iš trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje gavo pranešimą, kad draudimo bendrovėje yra gautas Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas išmokėti 433 000 Eur draudimo išmoką pagal sutartinių įsipareigojimų laidavimo draudimo raštą Nr. SĮLD128607. Rašte draudikui teigiama, kad BMO pažeidė dotacijos sutartį Nr. 779489-ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001, kadangi nevykdo reikalavimo grąžinti 433 000 Eur avanso. Pareiškėja, susipažinusi su Sprendimu nutarė, kad jis yra iš esmės nepagrįstas ir neteisėtas, todėl 2021 m. lapkričio 3 d. pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 21R-718 (AG-75704-2021) skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.
Nesutinka su Komisijos sprendime priimta išvada, kad Agentūros Sprendimas yra priimtas BMO atžvilgiu ir konkrečiu atveju sukelia teisines pasekmes konkrečiam subjektui bei turi įtakos būtent šio subjekto teisiniam statusui, o ne pareiškėjai. Pareiškėjos teigimu, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pareiškėja mano, kad jos teisės atsakovės sprendimu buvo pažeistos. Pareiškėja yra laidavusi už BMO prievolių vykdymą, taigi, trečiajam suinteresuotam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui išmokėjus draudimo išmoką, draudikas įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į pareiškėją pagal 2018 m. kovo 15 d. laidavimo raštą, todėl akivaizdu, kad Agentūros Sprendimas yra neatsiejamai susijęs su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis. Tokias išvadas pareiškėja įrodinėja Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.76 straipsnio 1 dalies, 6.82 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju susiklostė dvigubo laidavimo teisiniai santykiai tarp skolininko BMO, kreditoriaus Nacionalinės mokėjimo agentūros ir laiduotojų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ir pareiškėjos.
Dėl Agentūros Sprendimo neteisėtumo nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Šiuo atveju atsakovė ignoravo faktą, kad BMO dalį avanso grąžino 2021 m. liepos 9 d. įskaitymo būdu. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. BMO apie savo ketinimą įskaityti priešpriešinį reikalavimą pranešė atsakovei 2021 m. liepos 9 d. raštu. Šiuo atveju atsakovės sprendime nebuvo nurodytos pakankamos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai pagrindai, kuriais remdamasi atsakovė tokį sprendimą priėmė. Atsakovė neatsižvelgė į dalies išankstinio mokėjimo sumos sugrąžinimą, atliktą iki Sprendimo priėmimo, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad Agentūros priimtą Sprendimą turi teisę skųsti subjektas, kurio atžvilgiu jis priimtas ir tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių sprendimų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymi, kad Komisija priėmė aiškų sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjos 2021 m. lapkričio 4 d. skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, nurodydama tokio atsisakymo motyvus. Pažymi, kad, kaip matyti iš Agentūros priimto Sprendimo, jis yra skirtas konkrečiam subjektui, kuriam administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, t. y. juo nuspręsta iš BMO susigrąžinti visą neigiamą likutį – 441 099,13 Eur, negrąžinti BMO išankstinio mokėjimo garantijos – 433 000,00 Eur ir susigrąžinti kompensuotų išlaidų dalį – 8 009,13 Eur. Taigi, Sprendimas turi įtakos tik BMO teisiniam statusui (teisėms bei pareigoms), tačiau ne pareiškėjai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad, kaip matyti iš pareiškėjos skundžiamo Sprendimo, jis priimtas būtent BMO atžvilgiu, t. y. priimtas sprendimas susigrąžinti iš BMO visą neigiamą likutį – 441 099,13 Eur, nuspręsta negrąžinti BMO išankstinio mokėjimo garantijos – 433 000,00 Eur bei susigrąžinti kompensuotų išlaidų dalį – 8 009,13 Eur ir turi įtakos būtent šio subjekto teisiniam statusui, bet ne pareiškėjai. Šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėja iš draudimo bendrovės gavo pranešimą, jog BMO pažeidė dotacijos sutartį, kurioje apibrėžta, kad ginčai sprendžiami teisme, ir nevykdo reikalavimo grąžinti 433 000 Eur, nekeičia skundžiamo Sprendimo turinio ir juo nustatytų teisių bei pareigų apimties konkrečiam subjektui, t. y. BMO. Pareiškėjos ir draudimo bendrovės santykiai nepatenka į Komisijos priskirtų ginčų nagrinėtiną kategoriją. Akcentuoja, kad priimtą Sprendimą turi teisę skųsti tas subjektas, kurio atžvilgiu jis priimtas, t. y. BMO.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Baltijos maisto organizacija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą patenkinti.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėja skunde nurodė ir pagrindė, kad Sprendimas sukeltų teisines pasekmes ir jai kaip laiduotojai, kadangi draudėjui (BMO) neįvykdžius visų ar dalies savo prievolių prieš draudiką, laiduotojas (Auga Group, AB) įsipareigojo išmokėti draudikui sumą, lygią pastarojo išmokėtai draudimo išmokai. Tuo tarpu laiduotojo teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, tame tarme ir ginčyti patį kreditoriaus reikalavimo atsiradimo pagrindą, numato CK 6.82 straipsnio 2 dalies normos. Taigi, įstatyme yra numatyti aiškūs pagrindai, kuriais remiantis pareiškėjas, kaip laiduotojas turi teisę pats savarankiškai ginčyti Sprendimą. Todėl BMO visiškai palaiko pareiškėjos reikalavimus dėl Sprendimo panaikinimo kaip neteisėto ir nepagrįsto.
Priimdama ginčijamą sprendimą Agentūra neatsižvelgė į tai, kad BMO 2021 m. liepos 9 d. pranešimu „Dėl gauto avanso grąžinimo įskaitymo būdu“ iš gauto 433 000 Eur avanso sumos, šio gauto avanso dalį, t. y. 344 527,69 Eur jau buvo grąžinęs įskaitymo būdu. Apie šį atliktą 344 527,69 Eur avanso sumos grąžinimą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu Agentūra nieko nepasisakė savo Sprendime, t. y. jo nepripažino, jį ignoravo. Kaip matyti iš pateikto byloje Nacionalinės mokėjimo agentūros rašto AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, šis suinteresuotas asmuo taip pat visiškai neatsižvelgė į BMO atliktą įskaitymą, nes šiuo raštu remdamasi Agentūra Sprendimu pareikalavo iš draudiko sumokėti visą nusavinamą 433 000,00 Eur užstato sumą. Pažymi, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu BMO jau buvo grąžinusi dalį gauto išankstinio apmokėjimo, lygią 344 527,69 Eur sumai. Todėl atsakovė neturėjo pagrindo priimti Sprendimo negrąžinti išankstinio mokėjimo garantijos visai 433 000 Eur sumai. Taip pat atsakovės sprendime nebuvo nurodytos pakankamos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai pagrindai, kuriais remdamasi atsakovė tokį sprendimą priėmė. Be to, susitarimas yra civilinis sandoris, bet ne teisės aktas, nustatantis atsakovės kompetenciją ir suteikiantis jai įgalinimus priiminėti administracinio pobūdžio sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 21R-718 (AG-75704-2021) bei dėl VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2021 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 3A-(4.32E)-142 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad BMO 2018 m. vasario 28 d. su Agentūra sudarė dotacijos susitarimą Nr. 779489 – ORGANICLLEUH/SUT-(6.24)001, pagal kurį vykdė informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programą.
AB „Auga group“ 2018 m. kovo 15 d. laidavimo raštu laidavo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje už BMO prievolių pagal 2018 m. vasario 28 d. dotacijos sutartį Nr. 779489-ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001 vykdymą.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. sprendimu byloje Nr. eA-2176-624/2021 panaikino: 2019 m. birželio 17 d. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ Nr. 1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. Agentūros sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ Nr. 2 ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. Agentūros sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ Nr. 3, BMO 2021 m. liepos 9 d. raštu informavo Agentūrą ir trečiąjį asmenį Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kad dalį 2018 m. balandžio 27 d. gauto 433 000 Eur avanso už informavimo apie ekologinius ES gaminius ir jų pardavimų skatinimo veiksmų LT, LV, EE, UK ir HU programą grąžina įskaitymo būdu, t. y., į 433 000 Eur grąžintiną avansą įskaito 344 527,69 Eur. Tačiau atsakovė neatsižvelgdama į BMO atliktą įskaitymą, Sprendimu nusprendė susigrąžinti neigiamą likutį – 441 099,13 Eur: negrąžinant išankstinio mokėjimo garantijos 433 000 Eur sumai ir susigrąžinant kompensuotų išlaidų dalį 8009,13 Eur sumoje.
Pareiškėja 2021 m. spalio 1 d. iš trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje gavo pranešimą, kad draudimo bendrovėje yra gautas Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas išmokėti 433 000 Eur draudimo išmoką pagal sutartinių įsipareigojimų laidavimo draudimo raštą Nr. SĮLD128607. Rašte draudikui teigiama, kad BMO pažeidė dotacijos sutartį Nr. 779489-ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001, kadangi nevykdo reikalavimo grąžinti 433 000 Eur avanso.
Pareiškėja, nesutikusi su Sprendimu, su 2021 m. lapkričio 3 d. skundu kreipėsi į Komisiją, tačiau kuri 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 21R-718 (AG-75704-2021) pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.
Pareiškėja nesutikdama su Komisijos sprendimu, taip pat pareikšdama reikalavimą ir dėl Agentūros sprendimo teisėtumo, su skundu kreipėsi į teismą.
Dėl Komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 21R-718 (AG-75704-2021) teisėtumo
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kritiškai vertina Komisijos nepagrįstą atsisakymą nagrinėti pareiškėjos 2021 m. lapkričio 3 d. skundą dėl Sprendimo teisėtumo. Pareiškėjos teigimu, priešingai, nei nurodo Komisija, Sprendimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, kurios kyla iš sutartinės pareigos vykdyti pareiškėjos pasirašytą 2018 m. kovo 15 d. laidavimo raštą, kuriuo pareiškėja įsipareigojusi AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje už BMO prievolių, pagal 2018 m. vasario 28 d. dotacijos sutartį Nr. 779489-ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001, nevykdymą. Tuo tarpu Komisija 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21R-718 (AG-75704-2021), kuriuo atsisakė priimti pareiškėjos skundą, grindė argumentais, jog Agentūros Sprendimas yra priimtas BMO, o ne pareiškėjos atžvilgiu, todėl ir teisines pasekmes šis sprendimas sukelia būtent BMO, o ne pareiškėjai. Minėtais pagrindais remiantis Komisija atsisakė priimti pareiškėjos skundą vadovaudamasi Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundą atsisakoma priimti jei skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai).
Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 817 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai). Komisijos paskirtis – objektyviai, greitai, su mažomis išlaidomis išspręsti kilusį administracinį ginčą, taip prisidėti prie žmogaus teisių gynimo, šalių sutaikinimo ir teisingumo vykdymo (Nuostatų 1 punktas).
Komisijos kompetencija nustatyta Įstatymo 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kokių ginčų Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta, kad pareiškėjas ar atsakovas, nesutinkantys su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo apskųsti apygardos administraciniam teismui.
Aptartose Įstatymo nuostatose reglamentuota Komisijos kompetencija. Pagal šias teisės normas administracinių ginčų komisijoms priskirta nagrinėti administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad Komisija, remdamasi Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, padarė išvadą, jog Komisijai nėra priskirta spręsti pareiškėjos skundo dėl Sprendimo, kuris priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu, todėl ji neturi pareigos vertinti kito subjekto pažeistų teisių.
Nagrinėjamu atveju įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį matyti, kad iš tiesų, jis priimtas ne pareiškėjos, o BMO atžvilgiu. Juo BMO informuojama apie išlaidų pripažinimą netinkamomis ir pareigą sugrąžinti lėšas (lėšų susigrąžinimo pagrindas – 2018 m. vasario 28 d. dotacijos sutarties Nr. 779489-ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001 nevykdymas).
Iš bylos medžiagos neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja yra pasirašiusi 2018 m. kovo 15 d. laidavimo raštą, kuriuo įsipareigojo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje už BMO prievolių, pagal 2018 m. vasario 28 d. dotacijos sutartį Nr. 779489-ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001, nevykdymą. Iš laidavimo rašto turinio matyti, kad jame aiškiai įtvirtinta, kad laiduotojas (šiuo atveju pareiškėja) šiuo raštu įsipareigoja per 15 kalendorinių dienų nuo draudiko (AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje) raštiško reikalavimo, patvirtinančio, kad draudėjas (BMO) neįvykdė savo įsipareigojimų, išsiuntimo dienos, sumokėti draudikui sumą, lygią išmokėtai draudimo išmokai. Į bylą pateiktas draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje raštas pareiškėjai įrodo, kad aplinkybės dėl BMO dotacijos sutarties nevykdymo draudikui yra žinomos ir jau vyksta draudikui pateiktų aplinkybių vertinimas. Apie priimtą sprendimą pareiškėja bus informuota.
CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). CK 6.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad laiduotojas turi teisę įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas (ginčyti skolą, taikyti įskaitymą, sustabdyti prievolės vykdymą ir t. t.), išskyrus tas, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu.
Vadovaujantis CK įtvirtintu reglamentavimu, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Iš jau aptartų CK nuostatų turinio matyti, kad laiduotojas gali reikšti kreditoriui tiek materialinio teisinio pobūdžio, tiek ir procesinio teisinio pobūdžio atsikirtimus (reikalavimus), kuriuos galėtų pareikšti ir pagrindinis skolininkas ir ši laiduotojo teisė, taip pat ir pareiga, kyla, pirmiausiai, iš paties laiduotojo elgesio vykdant savo kaip laiduotojo prievolę. Šių nuostatų kontekste darytina išvada, kad Sprendimas, dėl kurio teisingumo patikrinimo pareiškėja kreipėsi į Komisiją (pasirinkdama vieną iš alternatyvių gynybos būdų), nors ir netiesiogiai, tačiau jai sukelia teisines pasekmes. Tiek iš laidavimo rašto turinio, tiek iš pirmiau nurodytų CK nuostatų akivaizdu, kad laiduotojai (pareiškėjai) kilo atsakomybė pagal laidavimo raštą, nes BMO galimai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal dotacijos sutartį. Taigi, visos pasekmės dėl BMO prievolių, pagal dotacijos sutartį, tinkamo neįvykdymo, pereitų pareiškėjai. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, draudikas jau yra kreipęsis į pareiškėją dėl draudėjo (BMO) įsipareigojimų nevykdymo, informuodamas pareiškėją apie tolimesnių veiksmų, dėl pareigos kreditoriui įvykdymo, eigą.
Susipažinus su Komisijos sprendimu pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis dėl savo pažeistų teisių negali būti paneigta dėl to, kad Sprendimas, kuris, kaip jau minėta, pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, tiesiogiai buvo priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu ir jai nebuvo tiesiogiai adresuotas. Teismas pritaria pareiškėjos argumentams dėl Komisijos pernelyg siaurai aiškinamos asmens teisės kreiptis dėl savo pažeistos teisės gynimo. Toks šios asmens teisės aiškinimas, pagal kurį prašymas ginti pažeistas teises būtų siejamas su sąlyga, kad administracinis aktas, sukeliantis asmeniui teisines pasekmes, būtų jam tiesiogiai adresuotas, nagrinėjamo ginčo kontekste, pirmiausiai, prieštarautų laiduotojo teisėms ir pareigoms, kurias jam suteikia įstatymas (CK 6.82 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien to, kad administracinis sprendimas savo forma, pobūdžiu ar tekstu yra priimtas ne pagal asmens, kuris kreipėsi teisminės gynybos, prašymą, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog juo negali būti sukuriama specifinių ar naujų pareigų kitiems asmenims, jog tokie aktai negali turėti kitokio poveikio kitų asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Interesas kreiptis teisminės gynybos gali kilti iš to, kad kompetentingos institucijos priimtas aktas paprastai turi įtakos ne tik tiesioginiam šio akto adresatui, bet ir gali paveikti kitų asmenų teises ir pareigas, įstatymų saugomus interesus. Taigi nereikalaujama, kad aktas būtų tiesiogiai skirtas (adresuotas) nukentėjusiam asmeniui. Administracinis aktas gali sukelti tam tikrų teisinių pasekmių ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nėra skirtas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-548/2010).
Apibendrinus, darytina išvada, kad Komisija nepagrįstai 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 21R-718 (AG-75704-2021) atsisakė priimti pareiškėjos skundą, tuo pagrindu, kad Sprendimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, nes jis priimtas BMO, o ne pareiškėjos atžvilgiu. Pirmiau išdėstytais argumentais Komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. 21R-718 (AG-75704-2021) naikintinas kaip nepagrįstas.
Dėl VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2021 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 3A-(4.32E)-142 teisėtumo
Pareiškėja Agentūros sprendimo neteisėtumą įrodinėja tuo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytiems administraciniam aktui keliamiems reikalavimams. Pareiškėjos teigimu, atsakovė ignoravo faktą, kad BMO dalį avanso grąžino 2021 m. liepos 9 d. įskaitymo būdu. BMO apie savo ketinimą įskaityti priešpriešinį reikalavimą atsakovei pranešė 2021 m. liepos 9 d. raštu, tačiau atsakovė dėl šios aplinkybės Sprendime nepasisakė, t. y. neatsižvelgė į dalies išankstinio mokėjimo sumos sugrąžinimą, atliktą dar iki Sprendimo priėmimo. Minėtais pagrindais pareiškėja Sprendimą vertina kaip neteisėtą ir naikintiną.
Sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, būtina įvertinti šio Sprendimo, kuris, nagrinėjamu atveju, laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 10 straipsnio nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas administracinis aktas turėtų būti panaikintas.
VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).
Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad Sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti lėšas, priimtas atsižvelgiant į Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programos (Programa) įgyvendinimą, Programos įgyvendinimo metu vykusį šalių – Agentūros ir BMO susirašinėjimą (įskaitant paskutinį BMO Agentūrai pateiktą 2021 m. birželio 21 d. raštą Nr. 21/06/21-1 „Dėl galutinės ataskaitos pateikimo ir likučio išmokėjimo“). Kaip nurodė pareiškėja, BMO apie tai, kad dalį lėšų grąžina įskaitymo būdu, tiek atsakovę, tiek Nacionalinę mokėjimo agentūrą informavo 2021 m. liepos 9 d. raštu (BMO 2021 m. liepos 9 d. raštas Dėl gauto avanso grąžinimo įskaitymo būdu), tačiau, kaip matyti iš Sprendimo turinio, jame nėra pasisakyta dėl BMO 2021 m. liepos 9 d. raštu pateiktos informacijos, nors Sprendimas buvo priimtas jau po 2021 m. liepos 9 d. rašto pateikimo. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad jis priimtas įvertinus paskutinį BMO Agentūrai pateiktą 2021 m. birželio 21 d. raštą Nr. 21/06/21-1. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra 2021 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu Nr. BR6-6302 „Dėl informacijos pateikimo“ BMO atsakė į jos 2021 m. liepos 9 d. raštą „Dėl gauto avanso grąžinimo įskaitymo būdu“.
Įvertinus Sprendimo turinį bei atsižvelgus į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, darytina išvada, kad Sprendimas negali būti laikomas tinkamai priimtu Viešojo administravimo įstatymo prasme, nes jis priimtas neatlikus visų faktinių aplinkybių ištyrimo. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, ar buvo vertinta BMO 2021 m. liepos 9 d. rašte pateikta informacija (kuri pateikta iki Sprendimo priėmimo). Nors atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad į BMO 2021 m. liepos 9 d. raštą buvo atsakyta Nacionalinės mokėjimo agentūros 2021 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu Nr. BR6-6302), kuriame nurodyti nesutikimo su įskaitymu teisiniai pagrindai, tačiau pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, visi su administracinio akto priėmimu susję motyvai, taip pat ir dėl visų aplinkybių, atsiradusių iki galutinio sprendimo priėmimo, pagal įstatymą privalo būti nurodomi galutiniame administraciniame akte.
Šiuo atveju teismas nėra įgalintas atsižvelgti nei į skundžiamo sprendimo pagrindo papildymą, pateiktą atskiru raštu, nei į šiuo aspektu atsiliepime išdėstytus argumentus, jei tie papildymai savo esme yra aktualūs Sprendimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą. Tik esant konkretiems skundžiamo akto priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam visų aplinkybių (paaiškėjusių iki Sprendimo priėmimo) įvertinimui, būtų įmanoma pasisakyti dėl skundžiamo sprendimo iš esmės.
Įvertinus Sprendimo turinį, darytina išvada, kad jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių, tame tarpe ir aplinkybių dėl dalies lėšų grąžinimo įskaitymo būdu, įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto trūkumų priimdama papildomus aktus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Agentūros 2021 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 3A-(4.32E)-142 naikintinas ir Agentūra įpareigojama iš naujo priimti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl Programos įgyvendinimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas patenkintas visoje apimtyje, todėl pareiškėja turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų – sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis, priteisimą iš atsakovės.
BMO atsiliepime taip pat suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis), tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Auga group“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2021 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-142 „Dėl išlaidų pripažinimo netinkamomis ir lėšų susigrąžinimo iš viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo priimti sprendimą dėl Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programos įgyvendinimo.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21R-718 (AG-75704-2021) „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti“.
Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei „Auga group“ iš atsakovės viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 22,50 Eur (dvidešimt du eurai ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.