Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-05-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-925-806/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2021-05-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2021-10-11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-24
Bylos Nr.
A18.-925-806/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00581-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. T.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Advokatai
Dainius Kenstavičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-925-806/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00581-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 19.9 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. T., jo įgaliotajam atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui (nuotoliniu būdu),

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atstovui Giedriui Kriūnui (nuotoliniu būdu),

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nevykdė VDI pareigūnų, atliekančių tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, teisėtų reikalavimų, neužtikrindamas, kad būtų pateikti tyrimui reikalingi dokumentai, o būtent - J. T. nustatytais terminais neįvykdė 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. SD-1-1479 reikalavimų, nepateikdamas nurodymo 2.4, 2.5 punktuose išvardintų dokumentų, 2021 m. vasario 9 d. nurodymo Nr. SD-1-2335 reikalavimų, nepateikdamas 2.3 ir 2.4 punktuose nurodytų dokumentų, bei 2021 m. vasario 24 d. nurodymo Nr. SD-1-3348, nepateikdamas 2.3 ir 2.4 punktuose nurodytų dokumentų, taip kliudydamas tyrimui. Tokiais savo veiksmais J. T. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau - ir VDIĮ) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. T. parodė, kad griežtai nesutinka su protokole nurodytais kaltinimais, kad trukdė procesui ir pan. Pats asmeniškai atstovaudamas įmonei nuo pirmo VDI užklausimo tiek elektroniniu paštu, tiek oficialiais raštais, atvirai, sąžiningai ir laiku bendravo su VDI pareigūnais ir teikė prašomą informaciją, kiek ją buvo galima teikti jam kaip įmonės vadovui, atsakingam prieš įmonės rangovus. Visi VDI nurodymuose išvardinti dokumentai, kurių buvo prašoma iš bendrovės, buvo pateikti, o dėl tų, kurie pateikti nebuvo, buvo paaiškinta, jog jų pateikimą apriboja šių dokumentų konfidencialumas. Nurodė, kad aktyviai ir geranoriškai dalyvavo VDI atliekamame tyrime kaip įmonės vadovas, teikė visus prašomus dokumentus tiek asmeniškai, tiek per įmonės darbuotojus, kuriems tas atsakymų ruošimas priklausė pagal darbo funkcijas. Kaip įmonės vadovas prisiima visą atsakomybę už dokumentus, kurie išeina įmonės vardu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotasis atstovas advokatas Dainius Kenstavičius papildė J. T. poziciją, nurodydamas jog pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas matyti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį tik tada, kai nėra galimybės gauti informaciją vietoje (darbdavio buveinėje). VDI atstovai niekada nebuvo atvykę į UAB „(duomenys neskelbtini)”, tokiu būdu neišnaudodami gauti reikalingą informaciją vietoje (pagal VDIĮ 9 str. 1 d. 1 p. nuostatas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai neprivalėjo atvykti į VDI, kadangi prieš tai nebuvo atlikta informacijos patikra vietoje. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bendradarbiavo ir iki nurodytų terminų ne kartą pateikė išsamius paaiškinimus, dėl kokių konkrečiai priežasčių neturi galimybės atvykti į VDI, apeliuodamas į Vyriausybės nutarimu šalyje paskelbtą karantiną, Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas bei nurodydamas, kad jam nėra suprantama, kodėl reikiami dokumentai ar paaiškinimai negali būti teikiami nuotoliniu būdu ir kokią turi teisę VDI, rizikuodama bendrovės bei inspekcijos darbuotojų sveikata, organizuoti susitikimus, kai visas pasaulis šiuo metu yra prisitaikęs prie ekstremalios padėties ir adaptavęsis prie nuotolinio darbo. J. T. savo paaiškinimuose nurodė, kad VDI siūlomas fizinis kontaktas karantino periodu nėra priimtinas ir tiesiogiai prieštarauja minėtam Vyriausybės nutarimui dėl karantino (konkrečiai Nutarimo 2.2.1 p.). Kvietimas atvykti yra perteklinis ir neproporcingas veiksmas, kai visi dokumentai bei paaiškinimai gali būti teikiami nuotoliniu būdu. Pažymi, jog nei susirašinėjime su J. T., nei protokole VDI nenurodė, dėl kokių priežasčių buvo būtinas fizinis J. T. atvykimas į VDI. Atstovo manymu, atsižvelgiant į padėtį šalyje VDI neturėjo teisės reikalauti, jog J. T. fiziškai atvyktų į VDI teritorinį skyrių duoti paaiškinimų, o esant paskelbtam karantinui privalėjo būti išnaudotos visos kitos galimybės gauti asmens paaiškinimus. Prašė atsižvelgti ir į tai, jog paaiškinimus VDI J. T. ir taip nuolat teikė elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į išdėstytą negalima konstatuoti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimo. Dėl kaltinimo VDI nurodymuose prašomų dokumentų nepateikimu, visų pirma atkreipė dėmesį, jog protokole nėra nurodyta, kokių konkrečiai dokumentų J. T. nepateikė. Formuluotė „dalies“ konkrečiuose nurodymų punktuose nurodytų dokumentų, nėra aiški ir kaltinimą daro abstraktų ir netikslų. Vien dėl šios priežasties J. T. negali būti laikomas pažeidusiu ANK 505 straipsnio 1 dalį. Be to, J. T. ne kartą raštuose VDI paaiškino, dėl kokių konkrečiai priežasčių jis nepateikė šių dokumentų. 2021 m. vasario 2 d. J. T. nurodė, kad „mielai pateiks su darbo santykiais susijusius dokumentus (Nurodymo 2.1; 2.2. ir 2.3 p.), tačiau kitos Bendrovės sutartys yra konfidencialios ir Darbdavys neturi teisės tokių dokumentų viešinti tretiesiems asmenims. 2021 m. vasario 25 d. J. T. pateikė naujai (po 2021-01-01) sudarytas darbo sutartis ir pakartojo, jog rangos sutartys nėra susijusios su darbo santykiais bei užtikrino, jog pateiks visus dokumentus, susijusius tik su darbo santykiais. Tokiu būdu, jis nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių neteikė rangos sutarčių, t. y. šios sutartys yra konfidencialios ir nesusijusios su darbo santykiais. Rangos sutartys nėra susijusios su darbo teisės normomis. Į VDI kompetenciją nepatenka rangos sutarčių patikra, todėl VDI neturi teisės tikrinti ne darbo sutarčių. VDI, reikalaudama pateikti rangos sutartis, nenurodė, kokiu pagrindu reikalauja šių sutarčių. Protokole nėra pagrįsta, kad reikalavimas J. T. pateikti rangos sutartis yra teisėtas. Remdamiesi išdėstytu, mano, jog šioje kaltinimo dalyje J. T. nelaikytinas padariusiu ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Prašė administracinio nusižengimo teiseną J. T. atžvilgiu nutraukti.

Liudytoja A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog visus atsakymus į VDI užklausimus bendrovės vardu rengė ji pati. Kiek VDI prašė dokumentų, tiek viską teikė, kiek tai yra susiję su darbo santykiais. Atsakymų rengimas į įvairių institucijų raštus yra numatytas jos pareigybėse ir ji visą laiką tai ir daro. Atsakymai buvo siunčiami iš jos pačios elektroninio pašto. Papildomai tų raštų ji su niekuo nederina. Jei jai trūksta informacijos paruošti atsakymą, jinai kreipiasi į kolegas ir ją gauna. VDI ji teikė dokumentus, išimtinai susijusius tik su darbo santykiais. Rangos sutartys nėra su jais susijusios ir jinai jų teikti negalėjo, užtikrinant jų turinio konfidencialumą. Jie bandė susisiekti su VDI ir gauti leidimą susipažinti su jų atliekamo tyrimo medžiaga, tačiau atsakymų negavo. Nuo tyrimo pradžios nurodė, kad yra pasiryžę bendradarbiauti, teiks reikalingus dokumentus, tačiau jų galimybes apriboja sutarčių konfidencialumas, todėl be papildomo argumentavimo, kam rangos sutartys VDI reikalingos, jie jų pateikti negali. Yra VDI funkcijas ir jų reguliavimo sritį apibrėžiantys teisės aktai, iš kurių išplaukia, jog jie gali tikrinti tik dokumentus, susijusius su darbo santykiais. Bendrovė prašė patikslinti pagrindą, kuriuo prašoma rangos sutarčių, tačiau to padaryta nei karto nebuvo. Negavę atsakymų, nutarė, kad bendrovė neturi pagrindo teikti šių dokumentų. Vadovas žinojo, jog buvo susirašinėjama su VDI, tačiau atsakymų turinio su juo nederina, nes ji pati turi teisinių žinių ir reikalingą kvalifikaciją atsakyti. Be abejo, kaip bendrovės vadovas, jis gali susipažinti su raštais ir jų turiniu visada. Į VDI atstovo klausimus dėl 2021 m. vasario 2 d. nurodomų liepos-gruodžio darbo laiko grafikų (tabelių) pateikimo VDI nurodė, jog ji pateikė viską, ką gavo iš bendrovės darbuotojų šia tema. Jei VDI kažko neužteko, tai iš jų pusės nebuvo jokio paaiškinimo ar patikslinimo, kad tie dokumentai institucijai netinkami ar jų neužtenka. Iš VDI pusės nebuvo jokio bendradarbiavimo. Iš VDI pusės buvo tik siunčiami nukopijuoti tie patys reikalavimų tekstai. Iš VDI raštų ji tik suprato, jog trūko 2021 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir paaiškino, kodėl taip įvyko. Šių dokumentų buvo paprašyta sausio mėnesio viduryje, todėl bendrovė jų dar neturėjo. Jie buvo pateikti su pakartotiniais raštais, ir ji suprato, jog pretenzijos buvo pareikštos tik dėl sausio mėnesio darbo laiko apskaitos dokumentų nepateikimo. Jokių minčių, kad likę pateikti darbo laiko apskaitą patvirtinantys dokumentai yra blogi ir juos reikia tikslinti, jai nekilo. Tyčios neteikti prašomų dokumentų ji tikrai neturėjo. Kiek ji suprato, didžiausia problema buvo tik dėl dokumentų, nesusijusių su darbo santykiais, t.y. rangos sutarčių. Iš tiesų buvo didelis ir nuolatinis nesusikalbėjimas su VDI. Tiek dėl prašomų dokumentų apimties, tiek dėl pateikimo terminų, kuriuos prašoma buvo pratęsti. Ji pati skambindavo į VDI, bendrovė iš savo pusės pakankamai operatyviai atsakydavo į VDI raštus, neignoruodavo jų. Absoliučiai visus turimus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, bendrovė pateikė, nieko nenuslėpdama.

VDI įgaliotasis atstovas Giedrius Kriūnas laikėsi pozicijos, jog J. T. veiksmuose yra ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai. Bendrovės vadovas, prisidengdamas karantinu, nei karto taip ir nebuvo atvykęs į VDI teikti paaiškinimų, nors iš bendrovės teikiamų atsakymų į paklausimus matyti, jog jie nekonkretūs, prašoma informacija iš esmės neteikiama, galimai slepiant darbo santykius. Prašomi konkretūs dokumentai buvo teikiami tik dalimis, dalies jų, o konkrečiai darbo grafikų, vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių institucija nėra gavusi iki šiol, analogiška situacija su rangos sutartimis, kurios institucijos būtų vertinamos tik ta prasme, ar jomis galimai nėra slepiami darbo santykiai. Įmonei buvo ne kartą pateikta VDI pozicija, jog šios sutartys yra privalomos pateikti pagal Asmens duomenų apsaugos reglamentą, Inspekcija, kaip institucija, atliekanti viešąsias funkcijas turi teisę susipažinti su šia medžiaga, bet bendrovė savo nuožiūra nusprendė jų neteikti. Mano, kad nusižengimas įrodytas, prašo bendrovės vadovui taikyti sankcijos vidurkį atitinkančią nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo 80 Eur iki 780 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 Eur iki 1 950 Eur.

Teisės norma blanketinė, todėl nagrinėjamai situacijai yra aktualios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos. VDIĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti. VDIĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį). Pažymėtina, jog VDIĮ 11 straipsnio 6 dalis nustato, jog VDI inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi.

Dėl reikalavimų nurodytu laiku atvykti į VDI teritorinį skyrių duoti paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių nevykdymo

J. T. buvo kaltinamas tuo, jog nevykdė VDI pareigūnų, atliekančių tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, teisėtų reikalavimų, nurodytu laiku neatvykdamas į VDI teritorinį skyrių duoti paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių.

Susipažinus su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga matyti, jog VDI 2021 m. sausio 4 d. ir (b.l. 3) ir 2021 m. sausio 14 d. (b.l. 5) elektroniniais laiškais kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuodami, jog atlieka tyrimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir suformuluodami eilę klausimų, susijusių su atliekamu tyrimu ir prašydami pateikti į juos atsakymus. Atsakymai elektroniniu paštu VDI buvo gauti 2021 m. sausio 13 d. ir 2021 m. sausio 20 d. (b.l. 4, 5), atsakymų turinys dėl nekonkretumo tyrimą atliekančio pareigūno netenkino, todėl 2021 m. sausio 28 d. (nurodymo datoje padaryta techninė klaida, paliekant 2020 metus, nors iš metaduomenų lentelės matyti, jog dokumentas sukurtas 2021 metais) buvo surašytas VDI Vilniaus skyriaus nurodymas Nr. SD-01-1479 (b.l. 7), kuriuo buvo reikalaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. T. 2021 m. vasario 5 d. 9.00 val. asmeniškai atvykti į VDI Vilniaus skyrių, adresu Kauno g. 1A-515, Vilnius pas vyr. darbo inspektorių G. Kriūną pateikti paaiškinimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos (b.l. 7). 2021 m. vasario 2 d. raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė A. M. atsakė, jog bendrovės direktorius atvykti į skyrių galimybės neturi atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimu paskelbto karantino sąlygas bei Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. Nurodė, kad bendrovė yra nusiteikusi bendradarbiauti bei teikti visą reikalingą informaciją, tačiau tik nuotoliniu būdu (b.l. 9). 2021 m. vasario 4 d. raštu VDI pareigūnas informavo bendrovę, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. EV-301 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos organizavimo ekstremaliosios situacijos ir karantino sąlygomis“ (toliau – Įsakymas) su vėlesniais jo pakeitimais (šio įsakymo redakcija, patvirtinta 2020 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. EV-329 redakcija) 1.1.1. papunkčiu Inspekcijos teritorinių skyrių vedėjams yra pavesta organizuoti jiems pavaldžių VDI darbuotojų darbą ir klientų aptarnavimą nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje VDI administracijos ar teritorinio skyriaus patalpose arba dėl svarbių priežasčių VDI darbuotojas negali atlikti darbo funkcijų nuotolinio darbo vietoje, ir užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos. Motyvuodamas, jog raštu bendrovės teikti atsakymai į paklausimus yra nekonkretūs, nurodė, jog dėl šios priežasties bendrovės vadovas yra kviečiamas asmeniškai atvykti duoti paaiškinimus į VDI teritorinį skyrių (b.l. 10). 2021 m. vasario 4 d. atsakydama į pakartotą reikalavimą bendrovės vadovui atvykti į skyrių asmeniškai ir jo pagrindimą, bendrovė apeliavo į aukščiau minėto Vyriausybės nutarimo 2.1.2.8 papunktį, draudžiantį daugiau nei vienos šeimos ar vieno namų ūkio artimus kontaktus, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis. Akcentavo, jog pirmenybė turi būti teikiama tiek bendrovės, tiek inspekcijos darbuotojų sveikatai ir paaiškinimai bei dokumentai teikiami nuotoliniu būdu (b.l. 12-13). Reikalavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui asmeniškai atvykti į VDI Vilniaus skyrių, adresu Kauno g. 1A-515, Vilnius pas vyr. darbo inspektorių G. Kriūną buvo kartojami tiek 2021 m. vasario 9 d. VDI nurodyme Nr. SD-01-2335, tiek 2021 m. vasario 24 d. nurodyme Nr. SD-01-3348 (datose analogiškai padarytos techninės klaidos, paliekant 2020 metus, dokumentai pagal metaduomenis sukurti 2021 m.) (b.l. 14, 22). Atsakydama į šį reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosekliai laikėsi pozicijos, jog laikydamiesi Vyriausybės šalyje paskelbto karantino sąlygų (konkrečiai 2.2.1 papunkčio, numatančio, jog Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu) Bendrovės darbuotojai dirba išimtinai nuotoliniu būdu, artimi kontaktai yra draudžiami, todėl prašė užtikrinti saugias darbo sąlygas tiek bendrovės, tiek VDI darbuotojams ir bendrauti tik nuotoliniu būdu, išvengiant bet kokių kontaktinių susitikimų, sutiko atvykti tiesioginiam fiziniam kontaktui tik po karantino atšaukimo (b.l. 18, 24).

Nors formaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. T. tris kartus : 2021 m. vasario 5 d. 09.00 val., 2021 m. vasario 17 d. 13.00 val., 2021 m. vasario 26 d. 14.00 val. neatvyko į VDI Vilniaus skyrių pas tyrimą atliekantį inspektorių teikti paaiškinimų, teismo vertinimu, šio jo neveikimo negalima vertinti kaip administracinio nusižengimo ANK 505 straipsnio 1 dalies prasme. VDI įgaliotasis atstovas teisme paaiškino, kad institucijos netenkino bendrovės raštu teikiami paaiškinimai, kurie buvo nekonkretūs, juose buvo vengiama konkrečių atsakymų į pateiktus klausimus, informacija filtruojama, todėl pasitarus buvo nuspręsta bendrovės vadovą kviesti tiesiogiai teikti paaiškinimus. Teismas sutinka, kad toks poreikis buvo ir bendrovės vadovo tiesioginė apklausa buvo objektyviai reikalinga, tačiau nesutinka su institucijos pozicija, jog buvo būtina, kad vadovas fiziškai atvyktų į VDI teritorinį skyrių. Atsižvelgiant į šalies epidemiologinę situaciją aktualiu laikotarpiu (Statistikos departamento viešai teikiamais duomenimis vasario mėnesį kasdien buvo fiksuojama nuo 221 iki 728 Covid-19 naujų užsikrėtimų per parą), asmenų siekis išvengti bet kokių nebūtinų fizinių kontaktų ir prioritetą teikti savo sveikatai taip pat buvo objektyviai pagrįstas ir suprantamas. VDI savo reikalavimą atvykti fiziškai grindė Įsakymo 1.1.1 papunkčiu, numatančiu, jog kai funkcijas būtina atlikti darbo vietoje VDI administracijos ar teritorinio skyriaus patalpose arba dėl svarbių priežasčių VDI darbuotojas negali atlikti darbo funkcijų nuotolinio darbo vietoje, galima nukrypti nuo reikalavimo dirbti ir klientus aptarnauti nuotoliniu būdu, jei bus laikomasi Įsakymo minėtame papunktyje išvardintų apsaugos priemonių. Tačiau teismo vertinimu, Institucija objektyviai taip ir nepagrindė būtinybės paaiškinimus iš bendrovės vadovo paimti išimtinai tik VDI Vilniaus skyriaus patalpose tiesioginio kontakto metu. Pažymėtina, jog bendrovė niekada neišreiškė nesutikimo duoti paaiškinimus žodiniu būdu, tik prašė užtikrinti nuotolinį bendravimą. VDI nurodytą poreikį gauti bendrovės vadovo paaiškinimus tiesioginio bendravimo būdu visiškai galėjo užtikrinti ir nuotolinės priemonės – vaizdo konferencija ZOOM, Microsoft Teams, Skype ar bet kokios kitos pasirinktos programos pagalba ir pan. Nors Bendrovė primygtinai reikalavo bendravimo tik nuotoliniu būdu, objektyviai motyvuodama tokį savo prašymą, alternatyvos fiziniam atvykimui į VDI patalpas siūlomos nebuvo ir nenurodoma, jog toks bendravimo būdas nėra įmanomas dėl techninių priemonių stokos ar kitų techninių kliūčių. Teismas tik nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo pozicija, jog VDI pirmiausia neišnaudojo galimybių gauti reikiamą informaciją vietoje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje), todėl negalėjo reikalauti ir bendrovės vadovo atvykimo į instituciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patys savo raštuose nurodė, kad aktualiu laikotarpiu dirbo išimtinai tik nuotoliniu būdu, VDI įgaliotasis atstovas G. Kriūnas patvirtino, jog inspektoriai buvo nuvykę į bendrovės buveinę, tačiau ten viskas buvo uždaryta ir bendrovė tiesiogiai nedirbo, taigi, informacijos bendrovės buveinėje nebuvo galima gauti dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių buvo atsisakoma atvykti į VDI Vilniaus skyriaus patalpas, kadangi vengdama fizinių kontaktų nuotoliniu būdu dirbo ir pati bendrovė. Tokiu būdu VDI iš savo pusės VDIĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nepažeidė. Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, jog kaltinimas J. T. tyčiniu teisėto reikalavimo nurodytu laiku atvykti į VDI teritorinį skyrių duoti paaiškinimus, pareikštas nepagrįstai. Nors J. T. šių reikalavimų formaliai nevykdė, jo neveikimas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių negali būti laikomas pavojinga ir administracine atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį užtraukiančia veika, todėl ši kaltinimo dalis šalintina.

Dėl tyrimui reikalingų dokumentų nepateikimo

J. T. buvo kaltinamas daliniu 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. SD-1-1479 2.1, 2.2 punktuose nurodytų dokumentų nepateikimu bei daliniu 2021 m. vasario 24 d. nurodymo Nr. SD-1-3348 2.2 punkte nurodytų dokumentų nepateikimu.

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. SD-1-1479 2.1 punktu buvo reikalaujama iki 2021 m. vasario 5 d. 9.00 val. pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo sutartis, o 2.2 punktu – darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo laiko grafikus už 2020 m. liepos - 2021 m. sausio mėnesius (b.l. 7). Atsakydama į šį reikalavimą bendrovė kartu su 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. J-210202 teikė penkių darbuotojų darbo sutartis bei darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo laiko grafikus už 2020 m. liepos-gruodžio mėnesius (b.l. 9). Teisminio nagrinėjimo metu kilus ginčui, ar išvardinti dokumentai buvo tikrai pateikti, VDI papildomai teismui pateikė atspausdintus 2021 m. vasario 3 d. elektroniniu paštu institucijoje gautus dokumentus, iš kurių matyti, jog visos prieduose minimos darbo sutartys pateiktos, tačiau šalia jų teikiami dviejų rūšių su darbo laiko apskaita susiję dokumentai, t.y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir atlyginimo žiniaraščiai. Analogiška situacija su 2021 m. vasario 24 d. nurodymo SD-01-3348 2.2 punkto įvykdymu. Tokiu būdu, bendrovės buvo teikiami dviejų rūšių dokumentai, tačiau tik vienų iš jų buvo prašoma VDI (darbo laiko apskaitos žiniaraščiai). VDI faktiškai nei pagal vieną iš abiejų nurodymų nebuvo pateikti darbo grafikai (VDI įgaliotojo atstovo teigimu, nepateikti iki šiol). Darbo laiko grafikas ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis yra visiškai atskiri skirtingos rūšies ir paskirties dokumentai. Tokiu būdu, bendrovė iš tiesų pateikė ne visus prašomus dokumentus, netiksliai išpildydama reikalavimus. Nors bendrovės teisininkė teigė, kad iš VDI pusės pritrūko bendradarbiavimo ir aiškumo, iš bylos medžiagos matyti, jog VDI reagavo į tik iš dalies įvykdytą nurodymą dėl dokumentų pateikimo jau sekančią dieną (2021 m. vasario 4 d.) elektroniniu laišku informuodama bendrovę, kad nėra pateikta visos darbuotojų sutartys, 2021 m. darbo laiko apskaitos žiniaraštis (Teismo pastaba – buvo prašoma tik 2021 m. sausio darbo laiko apskaitos žiniaraščio) bei darbo laiko grafikai (b.l. 10). Iš 2021 m. vasario 4 d. bendrovės rašto Nr. J-0210204 turinio matyti, jog minėtas pretenzijas bendrovė gavo, nurodydama, jog pateikė visas darbo sutartis sudarytas iki 2021 m. sausio 1 d., atitinkamai darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus (tabelius), sudarytus iki 2021 m. sausio 1 d., nes minėti dokumentai nėra pildomi į priekį. 2021 m. kovo 2 d. (datoje matomai techninė klaida – 2021-02-02, nors atsakoma į 2020-02-24 raštą) raštu Nr. J-210202 nurodė, jog prašomi darbo grafikai (tabeliai) buvo pateikti su 2021 m. vasario 2 d. raštu, dabar papildomai teikia tik 2021 m. sausio mėnesio tabelius ir paaiškina, jog tabeliai už vasario mėnesį dar nėra suformuoti). Akivaizdu, jog tarp Bendrovės ir VDI iš pradžių įvyko nesusikalbėjimas dėl teiktinų dokumentų periodo: VDI reikalavo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo laiko grafikus už 2020 m. liepos - 2021 m. sausio mėnesius, tačiau nepatikslindama, ar visas sausio mėnuo patenka į periodą (nėra žodelio – imtinai), tuo tarpu suklaidinta fakto, jog nurodymas buvo surašytas 2021 m. sausio 28 d., t.y. nepasibaigus periodui, Bendrovė traktavo, jog instituciją dominančio periodo galas yra sausio 1 d. ir dėl šios priežasties iš karto nepateikė darbo sutarčių, sudarytų po 2021 m. sausio 1 d., atitinkamai ir sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Atitinkamai teisininkė pripažino, jog galimai neįsigilino į bendrovės siunčiamus dokumentus, matydama, jog siunčiami dviejų rūšių su darbo laiko apskaita susiję dokumentai, klaidingai pamanė, jog VDI reikalavimus pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus įgyvendino tinkamai, nors kaip minėta nei vienas iš siunčiamų dokumentų nebuvo darbo laiko grafikas ir šioje dalyje reikalavimai iš tiesų liko neįgyvendinti. Nors VDI tokį paaiškinimą vertino kaip manipuliavimą situacija, tačiau teismo vertinimu šioks toks neaiškumas dėl nurodomo periodo iš tiesų buvo, o visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tad teismas minėto nesusipratimo dėl periodo pabaigos ir teikiamos dokumentų rūšies nevertina kaip tyčinio reikalavimo pateikti duomenis nevykdymo ir šią kaltinimo dalį šalina. Pažymėtina ir tai, jog bendrovės teisininkė nurodė, jog yra įsitikinusi, jog ji pateikė visus su darbuotojų darbo laiko apskaita susijusius bendrovės kuriamus ir disponuojamus dokumentus, nieko nenuslėpdama, tad galimai darbo grafikai bendrovėje apskritai nėra sudaromi, patikrinti šią aplinkybę yra VDI kompetencija. Taip pat teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais, jog administracinis kaltinimas šioje dalyje nebuvo tikslus ir suprantamas. Kaltinant asmenį daliniu prašomų dokumentų nepateikimu neužtenka nurodyti nurodymo punkto, kuriame buvo išvardinti dokumentai, tačiau reikalinga konkretizuoti, kokia tiksliai apimtimi VDI nuomone minėtas punktas nebuvo įvykdytas. Jei bylos nagrinėjimo eigoje daugmaž tapo aišku, kodėl bendrovės vadovas kaltinamas daliniu 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. SD-1-1479 2.2 punkto neįvykdymu bei daliniu 2021 vasario 24 d. nurodymo Nr. SD-1-3348 2.2 punkto (nepateikti darbo grafikai), tai kokia apimtimi nebuvo įvykdytas 2.1 punkte nurodytas reikalavimas pateikti darbo sutartis, nebuvo aišku, kol nebuvo pateikti papildomi duomenys apie 2021 m. sausio mėnesio bendrovės sudarytas darbo sutartis, nes byloje nėra bendrovės darbuotojų sąrašo. Atsižvelgiant į tai, teismas šalina šią kaltinimo dalį dėl tyčios nebuvimo bendrovės vadovo veiksmuose. Atsižvelgiant į šią aplinkybę poreikis grąžinti institucijai bylą administracinio kaltinimo patikslinimui tampa neaktualus.

Esminis ginčas byloje yra kilęs dėl Bendrovės pareigos pateikti VDI pareikalautas rangos sutartis bei kitus su jų vykdymu susijusius dokumentus ir VDI kompetencijos sritį reguliuojančių teisės normų, iš kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas kildina savo teisę neteikti rangos sutarčių, traktavimo.

J. T. kaltinamas 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. SD-1-1479 2.4, 2.5 punktuose, 2021 m. vasario 9 d. nurodymo Nr. SD-1-2335 2.3 ir 2.4 punktuose, 2021 m. vasario 24 d. nurodymo Nr. SD-1-3348, nepateikdamas punktuose 2.3 ir 2.4 išvardintų dokumentų tyčiniu neteikimu VDI, tokiu būdu trukdant atliekamam tyrimui. Minėtuose punktuose buvo nurodyta pateikti rangos sutartis su L. R., L. Ž., I. D., A. T., R. M., R. D., E. U., L. K. ir A. K. bei visus kitus dokumentus, susijusius su minėtų sutarčių vykdymu (sąskaitos, mokėjimai, ataskaitos ir pan.) bei išvardintų asmenų socialinio darbo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Byloje nėra ginčo, kad minėti dokumentai nėra pateikti iki šiol, bendrovė nuo pirmojo nurodymo kategoriškai atsisakė juos pateikti, nurodydama, kad minėti dokumentai nėra susiję su darbo santykiais, šiuose dokumentuose esantys duomenys patenka į 2018 m. birželio 30 d. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. XIII-1426 reguliavimo sritį ir bendrovė atsisako juos atskleisti, remdamasi konfidencialumo principu. Rangos sutartys yra konfidencialūs dokumentai, bendrovė neturi teisės jų viešinti tretiesiems asmenims (b.l. 9, 12-13, 24). Šios pozicijos buvo laikomasi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Teismas susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktais atsakymais VDI, konstatuoja, jog iš tiesų pastebima bendrovės tyčia neteikti prašomų rangos sutarčių ir kitų su jomis susijusių dokumentų. Iš pradžių prisidengiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis ir reikalaujant pateikti sąrašą asmenų, kuriems duomenys bus prieinami ir pateikti įsipareigojimus užtikrinti duomenų apsaugą (b.l. 9). VDI atkreipus dėmesį į 2018 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, bendrovės pozicija keičiama apeliuojant į rangos sutarčių konfidencialumą ir su darbo santykiais nesusijusį pobūdį, galutinai atsisakant jas pateikti šiuo pagrindu. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat buvo laikomasi pozicijos, kad minėti komerciniai dokumentai yra konfidencialūs, į VDI funkcijas ir kompetenciją neįeina tokių dokumentų vertinimas, todėl Bendrovei negali kilti pareiga juos pateikti. Su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo pozicija teismas nesutinka.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas būtinybę atskleisti teisės aktus pažeidžiančią veiklą ir su tuo susijusį viešąjį interesą kelia aukščiau nei konfidencialių duomenų apsaugą. Tiek pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 „Dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo“, tiek pagal 2018 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo nuostatas komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimo būdai netaikomi, kai komercinė paslaptis gauta, naudota arba atskleista atskleidžiant nusižengimą, pažeidimą ar neteisėtą veiklą, jeigu buvo siekiama apsaugoti bendrąjį viešąjį interesą. Valstybinė darbo inspekcija yra juridinio asmens teises turinti valstybinė kontrolės įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDIĮ 2 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymą Valstybinei darbo inspekcijai neabejotinai priskiriama norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau – darbdaviai) (VDIĮ 4 str.). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau - ir Nuostatai) 7.1 punktas numato, jog vienas iš pagrindinių Valstybinės darbo inspekcijos veiklos tikslų yra vykdyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją. Siekdama šio tikslo VDI kontroliuoja Darbo kodekso ir kitų darbo teisės normų vykdymą ir atlieka jų pažeidimų prevenciją, tikrina, kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų bei kolektyvinių sutarčių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus, nurodymus, išvadas ir rekomendacijas (Nuostatų 8.1.1 punktas), vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų kontrolę (Nuostatų 8.1.13 punktas). Šiuo tikslu VDI, kaip valstybinė kontrolės įstaiga, tiria ir tikrina situacijas, kai įtaria, jog iškreipiamos ar slepiamos aplinkybės, nedeklaruojant darbo santykių. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte įstatymų leidėjas įtvirtino Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus teisę gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti, nenurodydamas šios teisės apribojimų. Nuostatai taip pat numato, kad VDI, „siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir įgyvendindama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę: <...> įstatymų nustatyta tvarka gauti iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bei kitų juridinių ir fizinių asmenų reikalingą informaciją bei duomenis Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskirtais klausimais“ (Nuostatų 9.2 punktas). Atitinkamai VDI inspektoriai įstatyminiu lygmeniu yra įpareigoti saugoti ir neatskleisti valstybės, darbdavių komercinę paslaptį sudarančios informacijos, kurią jie sužinojo atlikdami tarnybines pareigas (VDIĮ 9 str. 2 d. 8 p.). Šių teisės normų sisteminė analizė rodo, jog VDI inspektoriai turi teisę ir pareigą reikalauti netgi informacijos, kurią juridinis ar fizinis asmuo vertina kaip konfidencialią, jei pastaroji yra reikalinga jų kompetencijos ribose atliekamam tyrimui.

VDI paaiškino, jog prašomos rangos sutartys ir su jų vykdymu susiję duomenys būtų buvusios vertinamos išimtinai atliekamo tyrimo ribose, analizuojant, ar kitų formų sutartiniais įsipareigojimais su fiziniais asmenimis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje nėra slepiami darbo santykiai. 2021 m. kovo 10 d. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus patikrinimo akte Nr. SD-1-4560 nurodoma, jog VDI Vilniaus skyriuje buvo atliekamas tyrimas dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tyrimas pradėtas būtent dėl galimai civilinėmis sutartimis slepiamų darbo santykių. Teismo vertinimu, VDI siekis patikrinti, kad tarp bendrovės ir aukščiau išvardintų fizinių asmenų galimai egzistuoja ne civiliniai teisiniai santykiai, o darbo teisiniai santykiai, kurie turi būti atitinkamai įforminti ir jiems turi būti taikomos atitinkamos darbo santykius reguliuojančių ar su tokiais santykiais susijusių gyventojų pajamų apmokestinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų normos, atsižvelgiant į institucijos atliekamą norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencijos funkciją, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas ir negali būti nevykdomas manipuliuojant siekiu užtikrinti sutarčių konfidencialumą.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktų atsakymų į nurodymus matyti, jog jie nuo pat pradžių ginčijo institucijos nurodymo pateikti rangos sutartis teisėtumą ir tuo pagrindu atsisakydavo teikti rangos sutartis ir nurodymuose išvardintų asmenų socialinio darbo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Tačiau bendrovė nei karto nepasinaudojo galimybe šiuo aspektu skųsti VDI valstybės tarnautojų veiksmus (duodant, jų manymu, neteisėtus nurodymus) Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. VDI inspektorių veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V- 334 patvirtintose Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklėse (Taisyklių 55 punktas). Toks skundas galėjo būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo dokumento paskelbimo ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ši VDI inspektorių veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, beje, viešai skelbiama VDI tinklapyje.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. T. pagrįstai buvo pareikštas kaltinimas dalyje dėl tyčinio 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. SD-1-1479 2.4, 2.5 punktuose, 2021 m. vasario 9 d. nurodymo Nr. SD-1-2335 2.3 ir 2.4 punktuose, 2021 m. vasario 24 d. nurodymo Nr. SD-1-3348, 2.3 ir 2.4 punktuose išvardintų dokumentų nepateikimo, tokiu būdu kliudant atliekamam tyrimui ir ši jo veika atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

J. T. atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad anksčiau jis būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn už darbo įstatymų pažeidimus.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (tyčinė), pažeidimo padarymo aplinkybes (nors buvo nevykdomas tris kartus pakartotas reikalavimas pateikti tyrimui reikalingus dokumentus, veika atsižvelgiant į vieningą tyčią vertinama kaip tęstinė, pažeidimas nepašalintas iki šiol), į tai, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. T. skirtina ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui artima bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. T. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21129310633.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė