- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-105-44/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Petras Povilaitis (pran.), Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- Č. K.
- Kategorijos
- 29.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Povilaičio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007m. gruodžio 19d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1003-0237/2007 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui Č. K. dėl kliudymo naudotis bendro naudojimosi keliu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Č. K. nekliudyti ieškovui naudotis bendro naudojimosi keliu, kurio plotas 105 m², esančiu (duomenys neskelbtini). gyvenamojo namo kieme. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu Č. K. jie yra bendraturčiai. Ieškovui priklauso 67/100 dalys, o atsakovui Č. K. - 33/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso 400/705, o atsakovui 235/705 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kieme, šalia pastatų, yra 105 m² ploto bendro naudojimosi kelias. Ieškovui priklauso 70 m² šio kelio, o atsakovui 35 m². Atsakovas pastoviai kliudo naudotis ieškovui keliu, palieka stovėti automobilį, o taip pat ir priekabą su rėmais nakties metu. Ieškovas dėl tokio atsakovo savivaliavimo ne kartą kreipėsi į Raseinių policijos komisariatą, atsakovas buvo įspėtas, tačiau ir toliau trukdo ieškovui naudotis bendru keliu. Ieškovas ir jo sutuoktinė yra senyvo amžiaus žmonės, dažnai serga, jiems reikia išsikviesti gydytojus, tačiau jiems atvykus, nėra galimybės privažiuoti prie gyvenamojo namo, nes bendras kelias būna užstatytas atsakovo technika. Kadangi atsakovas trukdo naudotis bendro naudojimosi keliu, prašo teismą įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis keliu ir nepažeidinėti jo, kaip bendrasavininkio, teisių.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2007m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas su atsakovu bendrai naudojasi 105 m² keliu, kurio 35 m² priklauso atsakovui, o 70 m² ieškovui. Teismas nurodė, kad visus klausimus, susijusius su bendro naudojimosi sklypo dalimi, šalys turi spręsti vadovaudamiesi interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Bendrajam naudojimuisi skiriama ta bendrąja daline nuosavybe valdomo sklypo dalis, kuri yra būtina bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto eksploatavimui ir tuo atveju, kai neišeina žemės sklypo padalinti taip, jog bendraturčiai galėtų valdyti jiems tenkančias žemės sklypo dalis visiškai savarankiškai, nepažeidžiant kitų dalininkų teisių. Teismas konstatavo, kad 105 m² ploto kelias yra skirtas bendraturčiams naudotis bendrai, nes šio sklypo dalies priskyrimas vienam ar kitam dalininkui būtų pažeidęs kitų teises, nes jie negalėtų laisvai patekti į savo sklypo dalį.
Teismas nurodė, kad bendrai naudojamai žemės sklypo daliai nustačius tam tikras naudojimo sąlygas, o ieškovo reikalavimas nustatyti įpareigojimą netrukdyti naudotis bendro naudojimosi keliu ir yra tam tikros sąlygos nustatymas, pažeistų patį bendro naudojimo principą, nes vienos šalies interesus tenkinančių sąlygų nustatymas gali trukdyti kitos šalies interesams. Ši sklypo dalis turi būti valdoma, naudojama ir ja disponuojama remiantis LR CK 1.5 str. 1 dalimi, kuri reikalauja veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus.
Esant nesutarimams dėl bendro kelio naudojimo, asmenys gali kreiptis dėl tokios tvarkos nustatymo, tačiau šioje byloje šalys tokio ieškinio nepareiškė. Teismas nurodė, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui naudotis bendro naudojimosi keliu yra bendro pobūdžio, nekonkretus, ir jį patenkinus kiekvienas atsakovo pasinaudojimo keliu atvejis ieškovui gali atrodyti kaip trukdymas jam naudotis keliu, o tai tik sukeltų naujus konfliktus tarp kaimynų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2007m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiuo argumentu:
1. Ieškovas neprašė teismo nustatyti bendro kelio naudojimosi tvarkos, o atsakovas dėl to nepareiškė priešieškinio, nors buvo įpareigotas tai padaryti. Geodezinį planą, kuriame aiškiai matyti bendro kelio ribos, pasirašė ir pats atsakovas. Tačiau atsakovas piktnaudžiauja, ne kartą buvo įspėtas netrukdyti ieškovui naudotis keliu. Esant tokiam atsakovo savivaliavimui, į ieškovo kiemą negali įvažiuoti greitosios pagalbos automobilis, negali atvažiuoti artimieji, reikalui esant ieškovas negali privažiuoti prie ūkinio pastato.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Č. K. nurodo, kad pagal pateiktą geodezinį planą kelio kieme nėra, o yra bendro naudojimo plotas. Dėl šio ploto ir kyla ginčas tarp šalių. Atsakovas visada palieka vietos pravažiuoti automobiliui, tačiau greitosios pagalbos automobilis niekada į kiemą nevažiuoja. Atsakovas netrukdo ieškovui naudotis keliu, gyvena įstatymų nustatyta tvarka ir jo teisių nepažeidinėja.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir štai dėl ko.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (LR CK 4.73 str. 1 d.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas A. L. ir atsakovas Č. K. yra bendratučiai, ieškovui priklauso 67/100 gyvenamojo namo ir 400/705 žemės sklypo, o atsakovui Č. K. – 33/100 gyvenamojo namo ir 235/705 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-10). Šalia ieškovo ir atsakovo pastatų yra 105 m² ploto bendro naudojimosi kelias, kurio 70 m² priklauso ieškovui, o 35 m² – atsakovui (b.l. 3). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis šiam keliui nustatytas servitutas (b.l. 6). LR CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiems šalims sprendimo būdo. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka LR CK 1.5 ir 4.75 straipsnio nuostatų. Tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise. Iš teismui pateiktų nuotraukų (b.l. 4, 5), Raseinių rajono policijos komisariato raštų (b.l. 11-12), nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 01/2007 (b.l. 13), matyti, kad atsakovas Č. K. ne tik naktimis, bet ir dienos metu ant bendro naudojimosi kelio laikė jo įmonei priklausantį automobilį su priekaba. Už tai jam buvo surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 01/2007 ir paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b.l. 13). Iš jau minėto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir Č. K. paaiškinimo (b.l. 43) matyti, kad atsakovas piktybiškai nepiktnaudžiauja savo teisėmis naudojantis bendro naudojimosi keliu, jis yra pasirengęs nesutarimus su ieškovu išspręsti derybų keliu, nurodydamas, kad esant reikalui jis patrauks savo automobilį (b.l. 34). Reikia pažymėti, kad ieškovas taip pat neteisėtai ant bendro naudojimosi kelio buvo sukrovęs malkas, kurias atėmė tik prasidėjus teismo procesui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nustačius bendrai naudojamo žemės sklypo tam tikras naudojimo sąlygas, o atsakovo įpareigojimas kaip tik ir yra tam tikros sąlygos nustatymas, gali būti pažeistas bendro naudojimosi principas ir trukdoma kitos šalies interesams. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad atsakovo įpareigojimas nekliudyti ieškovui naudotis bendro naudojimosi keliu, gali sukelti naujus konfliktus tarp kaimynų, todėl išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo netenkina.
Ieškovo apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1d. 3p.).
Absoliučių Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2007m. gruodžio 19 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš A. L. 3,54 Lt pašto išlaidų valstybei.