- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-261
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Albinas Bielskis, Violeta Ražinskaitė
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Nuteistasis
- L. R.
- Advokatai
- Andrius Bulota
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Teisėjas E.J.Grigaravičius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.(S)
2005 m. birželio 15 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu: pagal BK 135 str. 1 d. trejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 129 str. 1 d. aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš L. R. priteista 1543,38 Lt D. S. naudai, bei 3402,50 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. R. nuteistas už tai, kad 2003 m. spalio 6-9 dienomis, tiksli diena nenustatyta, apie 21 val., ,,(duomenys neskelbtini)“, A. U. gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į galvą ir spyrė ne mažiau kaip tris kartus į šoną R. M., padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvas kairės akies obuolyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, kas sukėlė dalinį dešinės kūno pusės paralyžių, galvos smegenų spaudimo reiškinius, ko pasėkoje iškilo reali grėsmė R. M. gyvybei, sunkiai sutrikdė sveikatą.
L. R. nuteistas už tai, kad 2003 m. gruodžio 31 d. apie 23 val., ,,(duomenys neskelbtini)“, A. U. gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė rankomis R. J. ne mažiau kaip devynis smūgius į galvą, ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių į kojas, juosmenį – šoną, klubą, rankas, vieną smūgį į krūtinės dešinę pusę, padarė poodines kraujosruvas nosyje, kaktoje, kairiame antakyje, kraujosruvas ir nubrozdinimus kaktoje, kairiame skruoste, kraujosruvas kaktos, nosies, kairio skruosto, smilkinių, pakaušio minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinio pusrutulio smilkininės skilties projekcijoje /120ml/, kas sukėlė galvos smegenų suspaudimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio pusrutulio kaktinės skilties projekcijoje, odos nubrozdinimus pasmakrėje, dešiniajame antakyje ties akies vokų kampu, kelių sąnariuose, kairėje blauzdoje, juosmenyje – šone, klube, alkūnių sąnariuose, dilbiuose, dešinėje plaštakoje, kairės rankos 4 piršte, poodines kraujosruvas alkūnių sąnariuose, kairėje plaštakoje, klubuose, kairėje šlaunyje, kelio sąnaryje, blauzdoje, pėdoje, poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje pusėje su dešinės pusės 7 šonkaulio lūžimu vidurinėje raktikaulio linijoje, ko pasėkoje būdamas sunkiai sužalotas R. J. išėjęs iš A. U. gyvenamojo namo ir nuėjęs apie 417 metrų atstumą iki V. S. sodybos, esančios ,,(duomenys neskelbtini)“, dėl padarytų sužalojimų netekęs sąmonės, parkrito ir neturėdamas galimybės judėti, mirė nuo bendro kūno atšalimo, taip L. R. tyčia nužudė R. J. .
Šalies argumentai
Nuteistojo L. R. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį L. R. atžvilgiu ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti.
Apeliantas sutinka, kad nukentėjusiajam R. M. sunkus kūno sužalojimas buvo padarytas L. R. veiksmais, tačiau L. R. šiame epizode savo kaltę pripažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis jam atleido ir nereiškia jokių pretenzijų, todėl apeliantas mano, jog už šią veiką L. R. paskirta per griežta bausmė.
L. R. gynėjas teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas epizode dėl tyčinio R. J. nužudymo.
Apeliantas atkreipia dėmesį į savo ginamojo parodymus. L. R. parodė, kad jis 2003-12-31 apie 11 val. ištempė į virtuvę apsišlapinusį R. J. , R. J. ten smogė L. R. į nosį, L. R. smogė 3 kartus R. J. į galvos sritį ir išėjo į lauką. Apeliantas pažymi, jog šį L. R. aiškinimą patvirtina liudytojų A. U. ir A.S. parodymai bei 2004-01-06 teismo medicinos specialisto išvada dėl L. R. sužalojimo, kurioje nurodoma, kad L. R. padarytas nosies kaulų lūžimas (įskilimas), galimai 4-6 paros iki šio tyrimo. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad po šio konflikto L. R. išėjo į lauką, kur sutikęs R. D. užėjo pas jį į namus, ten visai apsvaigo nuo alkoholio ir apie 0.30 val. R. D. jį parvedė į namus, paguldė į lovą ir jis užmigo. L. R. iki ryto į lauką daugiau išėjęs nebuvo.
Nuteistojo L. R. gynėjas tvirtina, kad teismas be jokių motyvų pašalino N. D. parodymus, kad apie 11.30 val. ji prie tvoros sutiko R. J. , kuris ją pasveikino su Naujaisiais metais, paspaudė vienas kitam rankas, R. J. buvo apsirengęs ir nelabai girtas. Po to, iki ryto R. J. niekur nematė. N. D. buvo blaivi, susitikimo vieta buvo apšviesta. Apeliantas pažymi, kad teismo medicinos specialisto 2004-01-02 išvadoje nurodoma pagrindinė mirties priežastis – bendras kūno sušalimas. Lavono kraujyje rasta 3,24 %, o šlapimo pūslėje 4,3 % etilo alkoholio. Nustatyta daugiau kaip 18 sužalojimų.
Nuteistojo L. R. gynėjas nurodo, kad nei ikiteisminio, nei teisminio tyrimų metu nenustatyta kur ir su kuo praleido visą naktį nukentėjęs R. J. , nenustatyta kas padarė visumą sužalojimų nukentėjusiajam, nes iš faktinių bylos aplinkybių seka, jog L. R. sudavė 3 smūgius į veidą, o dėl tyčinio R. J. nužudymo L. R. kaltu neprisipažino.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti ir dėl R. J. nužudymo nuteistąjį išteisinti, nuteistasis prašo sušvelninti jam bausmę, prokuroras ir nukentėjusioji prašo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.
Teisėjų kolegijos nuomone Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis L. R. atžvilgiu yra teisėtas, nes yra priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų.
Šis nuosprendis taip pat laikytinas pagrįstu, nes jame padarytos išvados dėl skunde ginčijamo R. J. nužudymo padarymo fakto, nuteistojo kaltumo bei paskirtos bausmės už sunkaus sveikatos sutrikdymą R. M. yra teisingos, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Priežastinio ryšio buvimą tarp L. R. smurtinių veiksmų ir nukentėjusiojo R. J. mirties patvirtina ir papildomai apeliacinės instancijos teisminio nagrinėjimo metu patikslinti teisės medicinos duomenys.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes skundžiamoje nuosprendžio dalyje dėl R. J. nužudymo ir tinkamai įvertino šios bylos dalies įrodymus.
Tai, kad jokių kitų konfliktų tarp asmenų, šventusių Naujų Metų sutikimą ir jokių kitų muštynių išgertuvių metu A. U. name nebuvo, o vyko tik konfliktas ir vėliau muštynės namo virtuvėje tarp R. J. ir L. R. , viso proceso metu nuosekliai tvirtina liudytojai A. U. ir A. S. . A. U. parodė, kad tuoj po muštynių su R. J. , palikęs striukę, megztinį ir batus, R. J. išėjo. R. J. viršutiniai drabužiai ir batai buvo rasti A. U. name ir paimti iš liudytojo A. S. Iš įvykio vietos apžiūros duomenų matyti, kad iki lavono radimo vietos nuo Pievų gatvės veda vieninteliai basomis kojomis padaryti pėdsakai sniege ( 1 bylos tomas, b. l. 77). Šias objektyviai nustatytas aplinkybes patvirtino teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai V. B. , V. S. . Iš D. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad trumpiausias kelias nuo A. U. namo iki R. J. tėvų sodybos kaip tik ir eina pro R. J. lavono radimo vietą ( 1 bylos tomas, b. l. 104-106).
Jokių kitų duomenų, kad R. J. būtų buvęs sumuštas kitų asmenų ar kitoje vietoje, byloje nėra. Ši versija byloje buvo tikrinama ikiteisminio tyrimo metu ir jokių duomenų, bent iš dalies patvirtinančių tokią versiją, nebuvo gauta ( 2 bylos tomas, b. l. 49).
Apygardos teismas pagrįstai faktinių bylos aplinkybių negrindė liudytojos N. D. parodymais, jog ji A. U. namo kieme matė R. J. apsirengusį tuo laiku (apie 23.30 val.), kai jis jau buvo sumuštas L. R. . Šie parodymai prieštarauja iš kitų šaltinių nustatytoms aplinkybėms, liudytojų A. U. , A. S. parodymams apie R. J. sumušimo ir išėjimo iš A. U. namo aplinkybes, R. J. batų ir viršutinių drabužių palikimo A. U. name faktui. Neatmetama galimybė, kad liudytoja galėjo klysti dėl A. U. matymo laiko arba apsirikti ir sumaišyti A. U. su kitais kaimo žmonėmis, matytais Naujametę naktį.
Nors nuteistasis nurodo, kad jis abipusių muštynių metu R. J. davė tik tris smūgius, tačiau iš pirminių teisės medicinos duomenų akivaizdžiai matyti, kad R. J. vien galvoje konstatuotos daugybinės kraujosruvos ir nubrozdinimai, padaryti ne mažiau devynių smūgių kietais bukais daiktais pasėkoje ( 1 bylos tomas, b. l. 84-90). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas teisės medicinos specialistas, ekspertas J.M.Paliulis paaiškino, kad nors konstatuota, jog kraujo išsiliejimas įvyko nuo smūgių į galvą visumos, tačiau tokią pasekmę galėjo sukelti ir vienas smūgis į kairę galvos pusę smilkinio ir pakaušio srityje. Esant tokiai traumai, tikimybė išgelbėti žmogui gyvybę galima tik skubiai suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą. Jei ne, tai tokia trauma sukelia mirtį. Jei žmogų su tokia trauma pavyktų skubiai operuoti ir operacija pavyktų, pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6 straipsnio ketvirtą punktą, tokiam žmogui būtų konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes gyvybę išgelbėti jam galima tik operuojant.
Visa aukščiau išdėstytų ir kitų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esančių duomenų visuma patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, kad būtent L. R. 2003 m. gruodžio 31 d. apie 23 val., liudytojo A. U. gyvenamojo namo virtuvėje, įvykusio konflikto su R. J. metu, tyčia sudavė rankomis nukentėjusiajam R. J. ne mažiau kaip devynis smūgius į galvą, ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių į kitas kūno vietas. Smūgių į galvą pasėkoje R. J. įvyko kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais, sąlygojęs sąmonės netekimą, kurios sunkiai sužalotas R. J. neteko išėjęs iš A. U. gyvenamojo namo ir nuėjęs apie 417 metrų atstumą iki V. S. sodybos, kur netekęs sąmonės, parkrito ir, neturėdamas galimybės judėti, mirė nuo bendro kūno atšalimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nors R. J. mirtis ir įvyko nuo bendro kūno sušalimo, tačiau tarp jo padarytos pavojingos veikos ir R. J. mirties yra ne atsitiktinis, o būtinasis priežastinis ryšys.
Tikrinant teismo nustatytą įvykio situaciją pagal būtinosios pasekmės kilimo sąlygos taisyklę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad :
1. Apeliacinės instancijos teisme patikslinus teisės medicinos duomenis, teisės medicinos specialistas kategoriškai konstatavo, kad R. J. sąmonės netekimo priežastis buvo ne išgertas alkoholis, o kraujo išsiliejimas dėl padarytos galvos traumos. Alkoholinė intoksikacija galėjo būti tik šalutinis faktorius, galėjęs pagreitinti kraujo išsiliejimą, bet ne sąmonės praradimo priežastis. Išsiaiškinti bylos duomenys rodo, kad sąmonės R. J. galėjo netekti greitai po galvos traumos padarymo ir jos neteko po jo sumušimo iš A. U. sodybos nuėjęs 417 metrų savo tėvų sodybos link. Taigi, net jei ir R. J. būtų pasilikęs A. U. namuose, nebūtų be viršutinių drabužių ir be batų išėjęs į šaltį, sąmonės praradimas jam buvo neišvengiamas. O nesuteikus nesąmoningam R. J. skubiai reikiamos medicininės pagalbos, neišvengiama ir jo mirtis nuo galvos sumušimo.
2. Nustatytos faktinės aplinkybės taip pat rodo, kad nuteistasis buvo visiškai abejingas dėl sumušimo pasekmių, nesiėmė jokių priemonių nukentėjusiojo sveikatos būklei palengvinti, paliko sumuštą R. J. susirietusį virtuvėje ir iš A. U. namo išėjo toliau linksmintis. R. J. galvos sumušimas buvo padarytas žiemą, švenčiant Naujus Metus, nakties metu, kaimo vietovėje, aplinkui esant vien išgėrusiems asmenims, kuriems visiškai nerūpėjo R. J. ir L. R. santykių aiškinimasis panaudojant kumščius bei tokio aiškinimosi baigtis. Kvalifikuotos medicininės pagalbos suteikimo galimybė kitų asmenų iniciatyva, šiuo atveju akivaizdžiai buvo minimali. Tos aplinkybės nuteistojo yra suvoktos.
3. Sprendžiant iš visų bylos aplinkybių, R. J. skubaus išėjimo į namus tuoj po muštynių be batų ir viršutinių žieminių drabužių priežastis buvo ne tik girtumas, bet ir nesiorientavimas situacijoje dėl panaudoto intensyvaus L. R. smurto.
Todėl pagrįstai šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas įžvelgė priežastinį ryšį tarp L. R. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių ( mirties) ir kvalifikavo L. R. nusikalstamą veiką pagal BK 129 str. 1 d.
Atsakant į kitą skundo dalį, pasakytina, kad L. R. dėl nukentėjusiajam R. M. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pagal 135 str. 1 d. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir kitas BK bendrojoje dalyje esančias bausmių skyrimo taisykles. Teismas tinkamai atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas), tyčios formą, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Už sunkų sveikatos sutrikdymą galima skirti tik laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismo paskirtoji terminuoto laisvės atėmimo bausmė ( treji metai ir šeši mėnesiai), esant sunkinančiai atsakomybę aplinkybei, neigiamai L. R. charakteristikai, nesiekia BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Todėl nėra pagrindo teigti, kad L. R. už šį nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta. Atkreiptinas dėmesys, kad dalinio sudėjimo būdu subendrinus L. R. bausmę, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal 129 str. 1 d., pridėtas tik pusmetis laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 135 str. 1 d.
Dėl skundo argumento, jog nukentėjusysis R. L. R. atleido, pasakytina, kad esant padarytam sunkiam nusikaltimui, BK normos nenumato galimybės pilnamečiui asmeniui taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.
Todėl kolegija neįžvelgia jokio įstatyminio pagrindo ar aplinkybių, kurios leistų dar labiau mažinti L. R. pagal BK 135 str. 1 d. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. R. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.