- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- ATP-79-116/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00017-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30¹ straipsnio 1 dalimi, K. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 289 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 28 d., apie 5.14 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, t. y. 0,55 prom. (+/- 0,02 prom.) girtumas.
Šalies argumentai
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius (toliau – ir Šiaulių AVPK KPB) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimo dalį, kurioje taikytas ATPK 30¹ straipsnis ir teisė vairuoti transporto priemones K. K. atimta 5 mėnesiams, ir šioje administracinio teisės pažeidimo bylos dalyje priimti naują nutarimą – skirti ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.
Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, teismas nenurodė.
Apeliantas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 30¹ straipsnio taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Iš apibendrintos LVAT praktikos matyti, kad teismas konkrečiose bylose yra nepripažinęs šio pobūdžio aplinkybių išskirtinėmis, pakankamomis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymui: asmuo darbe charakterizuojamas teigiamai; asmuo nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje; asmuo išklausė paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą; asmuo sumokėjo anksčiau už pažeidimus paskirtas baudas; asmuo sumokėjo paskirtą baudą; asmuo Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą; asmuo nuoširdžiai gailisi; transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikras šeimyninio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan.); su darbo pobūdžiu susijusias aplinkybes (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas).
Skunde pažymima ir tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Apelianto įsitikinimu, K. K., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas lengvas (0,53 promilių, įvertinus paklaidą) neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. būdamas sąmoningas, suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau vis tiek tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Be to, K. K. yra 5 kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir 4 kartus pažeidžiant akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą nustatančią tvarką (ATPK 163² straipsnis), ir tai, apelianto teigimu, ypač neigiamai apibūdina pareiškėją ir jo požiūrį į bendras gyvenimo taisykles. Mano, jog paminėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad K. K. taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir neatliko administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Šiaulių AVPK KPB nuomone, ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir bus kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija. K. K., prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Šiaulių AVPK KPB apeliacinį skundą K. K. atstovas advokato padėjėjas S. Povilauskas prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad teismas teisėtai, teisingai ir pagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas – atsižvelgė į K. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmens turimą tik 30 procentų darbingumo lygį, itin mažą ūgį (liliputas), visos paskirtos baudos skubų sumokėjimą. Be to, teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (nustatytas alkoholio promilių kiekis 0,55 +/- 0,02 nedaug viršijo leistiną normą, todėl padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nesukėlė didesnio pavojaus eismo saugumui ir pagal savo pobūdį nėra itin pavojingas), pažeidėjo asmenybę (apibūdinamas teigiamai, praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas tik kelis kartus, pažeidimai nedideli, nesukėlę didesnio pavojaus visuomenei, visos paskirtos baudos sumokėtos), pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarė pirmą kartą per visą vairavimo stažą, ir tinkamai taikė protingumo bei teisingumo kriterijus skirdamas nuobaudą likimo išbandymus patiriančiam asmeniui. Kartu advokato padėjėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad K. K. priklauso Šiaulių dekoratyvinių paukščių augintojų klubui, jis nuolat dalyvauja parodose, užsiima aktyvia veikla, jo hobis reikalauja daug laiko, jėgų, lėšų, nes kiekvieną dieną reikia rūpintis augintiniais, taigi, transporto priemonė jam yra būtina kiekvieną dieną.
K. K. atstovo vertinimu, paskyrus 289 eurų dydžio baudą ir apribojimą vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams, yra užtikrintas teisingas balansas tarp pažeidėjo nubaudimo ir teisės pažeidimų prevencijos, sukeliantis neabejotinas neigiamas pasekmes ir turintis prevencinį poveikį, užkardantį vairavimą esant neblaiviam.
Šiaulių AVPK KPB apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-2012). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas ATPK 30¹ straipsnį ir paskirdamas K. K. švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje, įstatymo reikalavimų nepažeidė, t. y. paskyrė pastarajam nuobaudą, atitinkančią administracinės nuobaudos tikslus ir paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, byloje yra. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. K. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. K. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenys liudija, kad K. K. yra neįgalus, jam nustatytas tik 30 procentų darbingumas (14, 15 b. l.), anksčiau už analogiškus pažeidimus nebuvo baustas (10-11, 31-36 b. l.), savo veiksmais eismo įvykio nesukėlė, žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui nepadarė, baudą sumokėjo (13 b. l.). Be to, iš užfiksuotų alkoholio kiekio matuoklio parodymų matyti, kad K. K. buvo nustatytas 0,55 prom. (+/- 0,02 prom.) girtumas, kuris nežymiai viršija minimalų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą girtumo laipsnį, t. y. 0,41 promilės girtumo laipsnį, taigi darytina išvada, kad K. K. galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad jo kraujyje esantis etilo alkoholio kiekis neviršija leistinos normos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog net ir atėmus K. K. teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus šios nuobaudos terminas, K. K. vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu ir tai turės pastarajam neabejotiną prevencinį poveikį.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.