Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Genovaitei Eidukienei,

trečiojo asmens Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro atstovei Raimondai Doviltienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje ieškinį atsakovams R. A. ir A. P., trečiajam asmeniui Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams jų nepilnamečiam vaikui, ir atsakovo A. P. priešieškinį atsakovei Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nepilnamečiam vaikui ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią R. A. ir A. P. jų mažamečio sūnaus A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškinyje nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7883-1079/2018 laikinai apribojo tėvų valdžią atsakovams R. A. ir A. P. vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir nustatė atsakovams veiksmų planą laikino tėvų valdžios apribojimo laikotarpiui: 1) turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1MMA pajamas per mėnesį; 2) dalyvauti projekto „Kompleksinė pagalba Joniškio rajono šeimoms“ šeimai aktualiuose seminaruose; 3) lankyti vaiką ir bendrauti su juo bent 1 kartą per savaitę; 4) sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas; 5) gydytis priklausomybės alkoholiui ligą; 6) teikti nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą. Šiai dienai šeima pastovių pajamų neturi, gyvena iš atsitiktinių darbų gaunamų pajamų, sūnui priteisto išlaikymo nemoka. Nors atsakovai dalyvavo projekte „Kompleksinė pagalba Joniškio rajono šeimoms“ , tačiau stacionaraus gydymo nuo alkoholio atsisakė. Sūnų aplanko, tačiau priteisto išlaikymo vaikui neteikia, buities ir gyvenimo sąlygas dalinai pagerino. Atsakovų šeimoje vis dar vyrauja alkoholio vartojimo problema, dėl kurios ir buvo paimtas vaikas iš šeimos. Yra užfiksuoti 4 sugyventinių girtavimo atvejai: 2019 m. vasario 27 d. 20.00 val. atsakovei nustatytas 2,35 promilių girtumo laipsnis; 2019 m. kovo 25 d. 16.20 val. – 1,36 promilių girtumas; 2019 m. kovo 26 d. 20.11 val. atsakovei R. A. nustatytas 0,38 promilių girtumas, atsakovui A. P. 0,60 promilių girtumas; 2019 m. gegužės 11 d. 12.13 val. gautas pranešimas „Pavojus gyvybei“, adresu (duomenys neskelbtini). A. P. telefonu nurodė, kad persipjovė venas, atsisveikino. Atvykus Joniškio greitosios medicininės pagalbos darbuotojams A. P. buvo nustatytas 3,72 promilių girtumas, jis išvežtas į ligoninę. 2019 m. liepos 12 d. buvo apsilankyta atsakovų šeimoje, atsakovė rasta blaivi, atsakovo namuose nebuvo. Atsakovė nurodė, kad nuolatinių pajamų vis dar neturi, dirba tik atsitiktinius darbus, pripažįsta, kad dar alkoholio vartojimas šeimoje yra problema.

Atsakovė R. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės yra daugiau deklaratyvios, ieškinyje nėra jokių įrodymų, kad ji kenkia vaiko interesams ir kad nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Išlaikymo neteikimas arba nepakankamas teikimas susiklostė dėl objektyvių aplinkybių, kurios mažai priklausė nuo jos valios. Pagal savo išgales atsakovė ieško darbo, jį randa ir turi darbinių pajamų. Šią aplinkybę patvirtina „žalieji kvitai“, patvirtinantys darbinę veiklą tam tikrais laikotarpiais. Neatliko jokių tyčinių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad turi pajamų, tačiau jų tyčia nenaudoja sūnaus išlaikymui. Laikinieji vaiko globėjai ir vaiko teisių apsaugos tarnyba privalėjo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad vaikas grįžtų į šeimą. Ieškovė turėjo pareigą išaiškinti laikiniesiems globėjams tokį laikinosios globos tikslą, teikti jiems metodologinę ar kitą pagalbą, siekiant vaiko ir tėvų ryšio išsaugojimo. Taip pat ieškovė galėjo ir privalėjo imtis priemonių tam, kad būtų ugdomi motinystės įgūdžiai, atliekamas atitinkamas švietimas ir lavinimas. A. P. yra pirmasis jos vaikas, todėl ji stokojo kai kurių žinių ar įgūdžių. Ji kreipėsi dėl pagalbos siekiant atkurti ir sustiprinti šeimos santykius ir tokia pagalba buvo suteikta ir bus teikiama toliau. Lankė pozityvios tėvystės kursus, lankosi pas psichologą. Po šios pagalbos nustojo vartoti alkoholinius gėrimus ir deda pastangas atsikratyti šios ydos.

Trečiasis asmuo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Atsakovas A. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti, panaikinti 2018 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytą laikiną tėvo valdžios apribojimą jo sūnaus A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir nutraukti išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš tėvo išieškojimą. Priešieškinyje nurodė, kad pakeitė savo elgesį, gali auklėti savo sūnų, vykdo 2018 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7883-1079/2018 teismo nustatytą veiksmų planą laikino tėvų valdžios apribojimo laikotarpiu. Atsakovo manymu, šiuo metu yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių jam buvo laikinai apribota tėvo valdžia. Pateikė duomenis, kad dirba (duomenys neskelbtini), t. y. turi pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį. Atsakovas dalyvavo projekto „Kompleksinė pagalba Joniškio rajono šeimoms“ šeimai aktualiuose seminaruose, lanko vaiką ir bendrauja su juo. Šiuo metu atsakovui yra suteiktas būstas (duomenys neskelbtini). Šis būstas iš esmės yra tinkamas gyventi ir vaikui. Ateityje atsakovui gali būti suteiktas ir didesnis gyvenamasis būstas. Jis tvirtai apsisprendęs pakeisti savo ankstesnį gyvenimo būdą, dėjo dideles pastangas, nustojo vartoti alkoholį. Nors priteisto išlaikymo atsakovas nemoka tiesiogiai sūnaus globėjui, tačiau bendraudamas su vaiku, jam duoda kišenpinigių bei duoda pinigų tenkinti sūnaus laisvalaikio poreikius. Sūnus yra pareiškęs aiškią nuomonę su juo gyventi, juos sieja geri draugiški santykiai bei stiprus psichologinis ryšys. Mano, kad iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, todėl tėvo valdžios ribojimo panaikinimas sustiprins jo visos šeimos ryšius bei nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

Ieškovė byloje Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nesulaukus iš atsakovų informacijos apie pasikeitimus jų šeimoje, gaunant tęstinę informaciją apie nustatytus girtavimo atvejus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Civilinės bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas išsikėlė gyventi ir dirbti į Pakruojo rajoną, kur dirba (duomenys neskelbtini), turi pastovias pajamas, sūnui išieškomas išlaikymas. Nors atsakovas dalyvavo projekte „Kompleksinė pagalba Joniškio rajono šeimoms“, tačiau stacionaraus gydymo nuo alkoholio atsisakė. Atsakovai nesiekė visiškai pakeisti savo gyvenimo, sūnų aplanko, tačiau priteisto išlaikymo vaikui neteikia. Atsakovų šeimoje vis dar vyrauja alkoholio vartojimo problema, dėl kurios ir buvo paimtas vaikas iš šeimos. Be ieškinyje paminėtų, nurodomi šie girtavimo atvejai: 2019 m. birželio 20 d. 15.49 val. A. P. nustatytas 2,19 promilių girtumas; 2019 m. gruodžio 18 d. socialinis darbuotojas su policijos pareigūnu lankėsi R. A. gyvenamojoje vietoje, jai nustatytas 1,43 promilių girtumas; 2020 m. sausio 16 d. 15.38 val. R. A. nustatytas 1,86 promilių girtumas; 2020 m. sausio 18 d. ir 2020 m. sausio 19 d. buvo gauti vaizdo įrašai, kuriuose matosi, kad atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą, vartoja alkoholį, stebimas neadekvatus jo elgesys, keiksmažodžiai ir alkoholio vartojimas, todėl apgyvendinus nepilnametį vaiką tokioje aplinkoje, būtų pažeisti geriausi vaiko interesai. Be to, vaizdo medžiagą, kuri buvo tiesiogiai transliuojama atsakovo „Facebook“ profilyje, galėjo matyti ir jo nepilnametis sūnus, kuriam tokie viešai demonstruojami tėvo vaizdo įrašai daro neigiamą įtaką. 2020 m. sausio 9 d. gautoje (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodoma, kad dėl pavestų pareigų neatlikimo A. P. paskirta nuobauda. Nors atsakovas ir lanko sūnų globos institucijoje, tačiau priežastys, dėl kurių buvo paimtas vaikas iš šeimos, neišnyko, atsakovas savo pasižadėjimų nevykdė, vartoja alkoholį. Atsakovo teiginiai, kad jis pakeitė gyvenimo būdą ir gali auginti vaiką, yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės. Psichologui išklausius vaiko nuomonę, stebimas vaiko noras būti su šeima, būti mylimam, augti darnioje, jo interesus atitinkančioje šeimoje, tačiau įvertinus aplinkybes ir atsakovo vedamą gyvenimo būdą, darytina prielaida, kad atsakovas dar nėra pasiruošęs tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų, neišnykusi pagrindinė problema – alkoholio vartojimas.

Atsakovė R. A. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu sutinka. Nurodė, kad atsakovas pateikė teismui pakankamai įrodymų, kad išnykę laikinojo tėvo valdžios apribojimo pagrindai ir vaiko tėvas turi sąlygas prižiūrėti ir ugdyti sūnų. Vaiko globos institucija neatliko pareigų, kad skatintų atkurti šeimos santykius tarp vaiko ir tėvo. Vaiko gyvenimas kartu su tėvu sudarytų pakankamas prielaidas atsakovei stiprinti šeimos santykius.

Trečiasis asmuo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Genovaitė Eidukienė palaikė ieškinį, nurodė, kad atsakovų piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai nėra vienkartiniai. Atsakovai 2012 m. atvyko gyventi iš Akmenės rajono, kur atsakovai jau buvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimų, vaiko nepriežiūros, girtavimo. Vaikui buvo nustatyta laikinoji globa jau Akmenėje. Apsigyvenus Joniškio rajone ir patikėjus jų pažadais keistis, laikinoji globa buvo panaikinta ir vaikas atiduotas auginti tėvams. Atsakovai tuo metu užsikodavo nuo alkoholio vartojimo, stengėsi vykdyti socialinių darbuotojų rekomendacijas, tačiau 2013 m. gegužės mėnesį vėl buvo gauta informacija, kad atsakovai girtauja ir kartu vedžiojasi savo mažametį sūnų. 2015 m. vasario mėnesį mažametis buvo policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos pristatytas į ligoninę, nes sugyventiniai buvo visiškai girti. 2017 m. spalio 4 d. vaikui A. P. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju skirtas Žagarės socialinių paslaugų centras, globa tęsiasi iki šiol. 2018 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia, nustatytas veiksmų planas, kurio atsakovai turėjo laikytis, norėdami susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovams nerodant iniciatyvos, pateiktas ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo. Šis ieškinys pateiktas, nes atsakovai nuolatinio darbo ir pajamų neturi, dirba atsitiktinius darbus, priteisto išlaikymo vaikui nemoka, stacionarinio gydymo dėl alkoholio vartojimo atsisakė, nors pripažįsta, kad alkoholio vartojimas šeimoje yra problema. Visi užfiksuoti girtavimo atvejai yra pateikti teismui. Nuo 2018 m. liepos 1 d. vykdomi pagalbos planai šeimai. Pagal planus matyti, kad atsakovai prižada vykdyti įpareigojimus, tačiau jų nevykdo. Realiai situacija kartojasi – vėl randami išgėrę, nors tuo pačiu metu siekia susigrąžinti sūnų. Vaiko aplankymas globos įstaigoje ir davimas po 5 Eur nereiškia, kad tai tėvų pareigų vykdymas. Vaikas nori jaustis saugus ir gyventi šeimoje. Atsakovui gyvenant Pakruojo rajone, po Naujų Metų vaikas internete pamatė pasiviešinusį girtaujantį tėvą. Iš Socialinių paslaugų centro gauta informacija, kad vaikas gėdijasi, mokykloje patiria patyčias, vengia kalbėti apie tėvus. Po to šis įrašas buvo ištrintas. Visi vaikai nori augti su savo tėvais, tačiau norai ne visada gali atitikti vaiko interesus. Įvertinus sąlygas, į kurias būtų grąžinamas vaikas, jam būtų padaryta žala. Atsakovai nuolatinio darbo neturi, nurodo, kad dirba pas ūkininkus, bet išlaikymo pareigos nevykdo. Vaiko grąžinti į šeimą negalima, nes ten ir toliau girtaujama. Pas atsakovus gyvenimo sąlygos vertintos 2019 m. liepos 12 d., 2019 m. gruodžio 4 d., niekas nepasikeitę, vaikui gyventi būtų galima, jei tėvai negertų. Atsakovas jau nebedirba Pakruojo r., iš darbo atleistas, gyvena kartu su atsakove. Kur toliau gyvens ir dirbs, nežinoma. Pagalba šeimai ir toliau teikiama, tačiau pagrindinė problema – alkoholio vartojimas. Pagal 2020 m. kovo 5 d. pagalbos šeimai planą atsakovai turėjo lankyti psichologo konsultacijas, kai kurias lankė, tačiau ne visas. Atsakovams nuolat sakoma, kad jie savo pačių elgesiu gali pakeisti situaciją. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, atsakovai turi teisę kreiptis į teismą dėl panaikinimo, jei pakeis savo gyvenimo būdą. Vaikas šeimoje negyvena nuo 2017 m. spalio 4 d. Atsakovai lankosi pas vaiką, ryšys nėra nutrūkęs. Socialinė darbuotoja dažnai randa atsakovus išgėrusius, tačiau ne kiekvieną kartą kviečiama policija, nes šeimoje vaiko nėra. Vien tai, kad vaikas auga globos institucijoje, pripažįstama atsakovų kaltė ir aplaidumas. Tokiose situacijose vaikas laiko kaltu save, šalinasi problemų, vengia klausimų, susijusių su tėvais. Tėvams teikė pagalbą visos institucijos, bet jie įpareigojimų neįvykdė. Atsakovei buvo siūloma gydytis stacionare, bet ji atsisakė. Ambulatorinis gydymas buvo taikytas nuo 2012 m. Teisės aktais numatyta tvarka, kada laikinai apribojimus tėvų valdžią, vaikas gali lankytis pas tėvus – tėvai turi būti pateikę ieškinį susigrąžinti vaiką, tokio ieškinio nebuvo. Atsakovai 2018 m. pasižadėjo teismui vykdyti įpareigojimus, bet situacija nepasikeitė – darbas nesurastas, išlaikymas neteikiamas, alkoholis ir toliau sistemingai vartojamas. Nors tarp vaiko ir tėvų ryšys išliko, tačiau kartu gyventi nesaugu. Kas vyksta po darbo, matosi iš vaizdo įrašo, kokius atsakovas vartoja žodžius. Jie ne tik nesirūpina vaiku, bet ir piktnaudžiauja tėvų valdžia. Aplaidžiai žiūri į pareigas, jei norėtų, galėtų keisti savo gyvenimą ir vaiką susigrąžinti į šeimą. Pratęsti laikiną valdžios ribojimą būtų klaida, nes tėvai jokios pažangos nepadarė.

Atsakovė R. A. teismo posėdžio metu su pateiktu ieškiniu nesutiko, norėtų, kad būtų paliktas laikinas motinos valdžios ribojimas. Nurodė, kad lankė kursus iki karantino. Pas vaiką nuvažiuodavo, telefonu kiekvieną dieną kalbėdavo, kambarius apsitvarkė. Dirba pagal paslaugų kvitus, kartais į savaitę uždirbdavo po 100-130 Eur. Dabar nuo 2020 m. birželio 19 d skina braškes (duomenys neskelbtini) pas ūkininką. Pavasarį nedirbo dėl karantino. Dukros iš Anglijos padėtų jai išlaikyti sūnų A.. Turi tris dukras, kurios yra pilnametės. Jai užtenka žinių auginti vaiką. Sūnų paėmė iš jos dėl alkoholio vartojimo. Dabar alkoholį vartoja retai, socialinė darbuotoja visada iškviečia policiją, kai ją randą neblaivią, įkliuvo du kartus. 2020 m. balandžio mėnesį dukra susipyko su sugyventiniu A. P. išgertuvių metu, kuriose ji nedalyvavo. Jie dažnai susipyksta ir vėl susitaiko. Jai esant neblaiviai, teta pasirūpintų vaiku. Nežino, kodėl neteikė išlaikymo, priteistas išlaikymas po 130 Eur jai per didelis. Namuose vaikui užtektų 70 Eur, nes ji pati sau per mėnesį išleidžia 30 Eur maistui. Šiuo metu su atsakovu gyvena kartu nuo 2020 m. vasario mėnesio, veda bendrą ūkį, ji gamina valgyti, jis tvarko aplinką. Norėtų, kad vaikas būtų su jais kartu, jam kambarys paruoštas. Jiems padeda socialinė darbuotoja, atvykusi tikrina, ar blaivūs, siūlė jiems lankyti naujus kursus, pasikalba su ja, domisi, ar bendrauja sūnumi. Mobilųjį telefoną sūnui davė globėja, tačiau jie apmoka sąskaitas. Bendravo su auklėtojomis, sakė, kad geras vaikas, bet truputį išdykęs. Sieks, kad leistų į namus jį parsivežti, vaikas klausia, kada jį pasiims. Vaiką lankė prieš karantiną, dabar vaikas pas globėją, po dviejų savaičių grįš į globos namus. Nesikreipė į vaiko teisių tarnybą, kad išsiaiškintų, kur vaikas išvažiavęs. Pripažįsta, kad trūko pastangų, jog susigrąžintų vaiką. Pripažįsta, kad didžiausia problema – alkoholio vartojimas – nėra išnykusi. Socialinė darbuotoja buvo radusi jai darbą (duomenys neskelbtini), bet per toli. Kas mėnesį gauna 125 Eur socialinę pašalpą. Abu su atsakovu vienodai vartoja alkoholį. Kai dirba, sugyventinis alkoholio nevartoja. 2018-2019 m. lankėsi pas K., gydėsi vaistais, kažkiek buvo padėję, nevartojo alkoholio gal pusę metų. Gyvendama viena taip pat vartojo alkoholį.

Atsakovės R. A. atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu parodė, jog ieškovė neigiamų pasekmių vaikui neįrodė. Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio įforminti trys atsakovės girtavimo faktai, tačiau nei vieno iš jų vaikas nematė ir jam žalingų pasekmių sukelta nebuvo. Socialiniai darbuotojai tik daro prielaidas, kad atsakovė pastoviai vartoja alkoholį. Atsakovė iš dalies problemą pripažįsta, tačiau lankymasis pas priklausomybių konsultantus yra tik formalus, parodyti, kad institucijos dirba ir asmenys kažkokias paslaugas gauna. Yra visos prielaidos nors trumpam vaikui grįžti į šeimą. Niekas nepatarė tėvams rašyti prašymo, kad vaikas pas juos svečiuotųsi. Nėra pakankamai įrodymų ieškinį tenkinti, todėl jis turėtų būti atmestas.

Atsakovas A. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė savo priešieškinį ir paaiškino, kad norėtų, jog įvykdžius sąlygas vaikas grįžtų namo. Nurodė, kad greitai nustatytų sąlygų įvykdyti nepavyks, bet mano, kad stengsis ir įvykdys. Namuose padarė remontus, vaiką lanko pagal galimybes, susiskambina. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti kitas vadovas, jie nesutarė ir jis išėjo. Šiuo metu dirba sezoninius dirbus, gyvena su R. A., norėtų, kad vaiką grąžintų į šeimą. Jei vaikas grįžtų į šeimą, negertų, pragyvenimui užtektų to, ką uždirba. Dirba pas tris ūkininkus, uždirba apie 400 Eur. Išlaikymo neteikė, nes neturėjo galimybių. Vaikui gyvenant namuose, visko užtektų. Jis kartu su vaiku negyveno nuo 2015 metų. Sūnus gyvena šeimynoje (duomenys neskelbtini), turi kambarioką, iš viso ten gyvena 9 vaikai. Vaikus prižiūri auklytės, ten sąlygos geros, bet vaikas nori grįžti į šeimą. Dėl alkoholio vartojimo nėra didelės problemos, nes negirtauja kiekvieną dieną. Jei vaikas būtų namuose, su girtavimu būtų baigta. Kalbėjo su socialinėmis darbuotojomis dėl vaiko parsivežimo namo svečiuotis, sakė, pasiteiraus. Pripažįsta, kad padarė administracinius nusižengimus kovo mėnesį. Prieš Naujus Metus lankė pozityvios tėvystės kursus, po to nelankė, nes gyveno Pakruojyje, po to prasidėjo karantinas. Vaizdo įrašai „Facebook‘e“ buvo vieši, dabar nebevieši, jų yra daug. Nemato nieko blogo, kad transliavo girtavimo vaizdus „Facebook‘e“, nežinojo, kad sūnus matė, neturėtų sūnus matyti tokių vaizdų, bet jis jam neuždraus jų žiūrėti, žinant, kad sūnus turi išmanųjį telefoną. Su sūnumi kalbėjo dėl vaizdo įrašų, pasakė, kad juos padarė neviešus, liepė sūnui nebežiūrėti. Jie su draugais „Facebook‘e“ yra sukūrę grupę, dalinasi tokiais vaizdo įrašais. Su sūnumi bendravo prieš tris dienas telefonu, šiuo metu jis pas globėją. Važiuos pas jį, kai grįš. Dabar turi registruotis į kursus dėl alkoholio vartojimo, nors tai nėra didelė problema. Jam užtektų trijų mėnesių susitvarkyti gyvenimą, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą. Vaikui kambarys apstatytas, nupirktas kompiuteris, jis eitų į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Sutarė, kad kiekvieną mėnesį mokės baudas po 50 Eur. Jis buvo nuteistas dėl nelegalų vežimo ir konflikto šeimoje, kuris įvyko su sugyventine, kai sūnus dar kartu gyveno. Su sugyventinės dukterimi L. jie susibara dažnai, 2020 m. balandžio mėnesį įvyko konfliktas, nes pastaroji buvo per daug girta, be reikalo iškvietė policiją, jis taip pat buvo išgėręs. Buvo savaitgalis, todėl gėrė. Jis turi vieną sūnų. Sutinka, kad visiškai teismo nustatytų reikalavimų neįvykdė, bet stengėsi. Pripažįsta, kad šeimoje išlieka alkoholio vartojimo problema. Nežino, kiek tiksliai vaiko išlaikymui reikia per mėnesį. Sūnus dažnai pašneka, kad norėtų nors kelioms dienoms parvažiuoti namo. Pripažįsta, kad jų kaltė, jog vaikas paimtas iš šeimos. Sutinka, kad reikia visiškai atsisakyti alkoholio, bet dabar alkoholį naudoja žymiai mažiau nei anksčiau. Pozityvios tėvystės kursų lankė 5 kartus iš 12 kartų, nes išsikėlė gyventi Pakruojį. Šiandien ketina užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Atsakovo A. P. atstovas advokatas Zigmas Burba teismo posėdžio metu parodė, jog problema išlieka, įpareigojimai buvo vykdomi iš dalies. Motyvacijos vykdyti įpareigojimus šiek tiek pritrūko. Atsakovas keitė savo gyvenimo būdą, keitė darbą, bet įpročių iki galo pakeisti nepavyko. Turėtų būti duodamas šansas atsakovui pasitaisyti. Pats pripažino, kad nėra įvykdęs visų sąlygų, reikia pereinamojo laikotarpio. Motyvacija pakeisti gyvenimo būdą išlieka. Jei toliau bus kursai, gydymas nuo alkoholio, turėtų veikti jį pozityviai. Ryšys su vaiku išlikęs. Teikiant socialines paslaugas galbūt neišnaudotos visos galimybės. Ieškinys ir priešieškinis turėtų būti tenkinti iš dalies, tęstinas laikinas tėvų valdžios ribojimas šešių mėnesių laikotarpiui.

Trečiojo asmens atstovė Raimonda Doviltienė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, priešieškinį prašė atmesti ir paaiškino, kad atsakovai vartoja alkoholį ir niekas nesikeitė, pasiūlyta lankyti priklausomybių konsultanto konsultacijas, buvo suderintas laikas, jie sakė prisiregistruos patys, tačiau to nepadarė. Atsakovė atsisakė, motyvuodama tuo, kad laukia skambučio iš darbo, nes vyks skinti braškes. Pozityvios tėvystės užsiėmimų lankė tik penkis kartus iš dvylikos, į kitus nenuvyko. Jie patys nuveža paslaugų gavėjus į susitikimus, bet nebuvo ką vežti. Šiuo metu atsakovai yra bedarbiai, neregistruoti Užimtumo tarnyboje, neturi teisės joje registruotis 6 mėnesius, verčiasi pavieniais darbais, materialinė padėtis sunki. Socialinė darbuotoja tarpininkauja ir nori padėti susirasti darbą, balandžio mėnesį buvo pasiūlytos trys darbovietės – pagalbinio darbininko, karvių melžimo aparatais, grybų rinkėjo, skambinta darbdaviui, tačiau sugyventiniai atsisakė, nurodė, kad patys pasiskambins ir susitars. Šiuo metu jie vyksta skinti braškių. Gyvena atsakovės seseriai priklausančiame trijų kambarių name be patogumų, buitis skurdi. Vienas kambarys skirtas sūnui. Vaikas sausio mėnesį pats atidavė telefoną, kai per „Facebook‘ą“ buvo parodyti vaizdo įrašai, kuriuose atsakovas su draugais vartojo alkoholį, necenzūrinius žodžius ir koneveikė socialinius darbuotojus, ir tai vyko ne vieną kartą. Vaikas matė ir jautėsi labai blogai, savaitę buvo kaip nesavas, bendravo su psichologu. Tėčiui vieno įrašo nepakako, dar buvo keli, juos visada darydavo neblaivus. Telefoną vaikas atidavė dar ir todėl, nes tėtis 3-4 val. nakties rašydavo jam žinutes, klausdamas, ką jis veikia. Nežino, kaip atsakovas auklėtų vaiką, kai pats vartoja alkoholį ir daro tokius įrašus. Socialinė darbuotoja yra buvusi pas juos nuo sausio mėnesio daugiau nei 40 kartų. Vaikas gyvena Skaistgirio bendruomeniniuose vaikų globos namuose, turi atskirą kambarį, gyvena su to paties amžiaus kambarioku, turi savo lovą, spintą, stalą. Namuose gyvena 8 vaikai, yra virtuvė, 3 sanitariniai mazgai, penki kambariai. Tai privatus namas, yra kiemas, vaikai augina daržoves, gėles. Maisto produktus darbuotojai renkasi parduotuvėje su vaikais, susidaro meniu, vaikai padeda gaminti valgį. Dirba 6 darbuotojai – 4 padėjėjos ir 2 socialinės darbuotojos. Šiuo metu vaikas išvykęs svečiuotis pas globėją (duomenys neskelbtini), jei tėvai būtų išreiškę norą susitikti, vaikas būtų parvežtas susitikti su tėvais, bet tokio pageidavimo nebuvo. Tėvai žinojo, kad vaikas išleistas pas laikinuosius globėjus, kur vaikas gali pakeisti aplinką. Tai yra jų socialinė darbuotoja, kuri A. pažįsta. Dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo iš tėvų nesikreipė, nes galvojo, kad mokės. Tėvai turi rodyti iniciatyvą bendrauti su vaiku. Vaikai gauna 15,60 Eur kišenpinigių, telefonų sąskaitas papildo tėvai. Pas tėvus buitis skurdesnė nei globos namuose, bet jei tėvai vestų tinkamą gyvenimo būdą, pas tėvus vaikams yra geriau. Dėl tėvų alkoholio vartojimo vaikas labai išgyvena, sako, jei tėvai negertų, jis galėtų su jais gyventi.

Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre socialine darbuotoja ir teikia socialines paslaugas atsakovams. Šeimai teikiamos socialinės paslaugos nuo 2012 m., kol dar sūnus nebuvo paimtas iš šeimos. Paslaugos pradėtos teikti dėl alkoholio vartojimo, socialinių įgūdžių stokos. Paslaugų teikimo laikotarpiu šeima buvo nukreipiama pas priklausomybių ligų specialistus, į psichikos sveikatos centrą, buvo tarpininkaujama ieškant darbo, konsultuojama pozityvios tėvystės klausimais. Paėmus vaiką, paslaugos buvo teikiamos pagal atvejo vadybos planą, taip pat buvo nukreipiama pas priklausomybių ligų specialistus, tarpininkaujama ieškant darbo, skatinama lankyti vaiką, apsilankymo metu, buvo klausiama apie problemas ir jos sprendžiamos. Namuose atsakovė moka tvarkytis, tačiau kartais pritingi. Su alkoholio vartojimu yra problema – pas priklausomybių specialistus lankosi epizodiškai, todėl negauna pilno gydymo. Atsakovas buvo pasitaisęs, išsikraustė iš atsakovės, nes ji nesutiko stacionariai gydytis priklausomybės, bet atsakovas vėl suklupo, dėl ko ir atsirado vaizdo įrašai socialiniame tinkle. Pasibaigus karantinui, paslaugų teikimą suintensyvino, iš karto susisiekė su priklausomybių konsultante, kad juos priimtų. Jie po kurio laiko pas ją nuvyko. Po laikino tėvų valdžios apribojimo buvo pagerėjusi tik atsakovo padėtis, jis nebegėrė, išsikraustė, bet alkoholis visada buvo vartojamas. (duomenys neskelbtini) atsakovas nebedirba, nes vartojo alkoholį, buvo pravaikštos, bendrovės bute išdaužyti langai, todėl teko grįžti. Ji pas atsakovus lankosi darbo metu 2-3 kartus per savaitę, pagal poreikį su pareigūnais juos aplanko vakare. Nuo sausio mėnesio atsakovės fiksuoti girtavimai: 2020 m. sausio 16 d. – 1,86 promilės, 2020 m. vasario 13 d. – 1,97 promilės, 2020 m. gegužės 14 d. – 2,86 promilės, tačiau karantino metu dažnai pas juos nesilankė, todėl galėjo būti ir dažniau vartojamas alkoholis. Atsakovui nustatyti girtumai: 2020 m. vasario mėn. – 1,56 prom., kitu atveju – atsisakė nusistatyti girtumą, 2020 m. kovo 8 d. – 1,75 prom., 2020 m. balandžio 10 d. – 1,83 prom., 2020 m. gegužės 14 d. atsisakė nusistatyti girtumą, bet sugyventinė pripažino, kad vartojo alkoholį su sugyventiniu ir savo seserimi. Pagrindinė problema, dėl ko vaikas negali grįžti į šeimą – alkoholio vartojimas, taip pat atsakovai „nepalaiko“ darbo. Nors buitis skurdi, bet atsakovė dabar susitvarko. Ji jiems vis siūlo darbus iš Užimtumo tarnybos, bet jie atsisako, dirba sezoninius darbus. Atsakovas buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), bet kažkas nepasisekė, vėl sugrįžo. Dabar dirba padienius darbus pas ūkininką ir dar važiuoja skinti braškių. Atsakovas ne visada priima paslaugas, išgėręs būna agresyvus, pareigūnai sakė be policijos ten nebevykti. Su atsakovu bendravo dėl „Facebook‘o“ transliacijų, tai jis atsakė, kad gali daryti ką nori, o jei sūnui gėda – gali jo nelaikyti tėvu. Su vaiku ji bendravo praeitą savaitę. Vaikas sakė, kad anksčiau norėjo grįžti pas tėvus, bet dabar nebenori, sekasi gerai. Atsakovai patys savarankiškai vaiką lanko, raginti nereikėjo. A. kambaryje yra būtiniausi baldai, jis paruoštas vaikui, atsakovai į jį neina. Atsakovės anūkės buvo atvykusios pas tetą ir buvo atėjusios aplankyti močiutės R. ir klausė, ar galėtų A. atvažiuoti pas tetą, kuriai virš 90 metų. Šiuo metu padėtis šeimoje nesikeičia, nemano, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą. Psichikos sveikatos centre nurodė, kad atsakovei geriau tiktų stacionarus gydymas, tačiau ji griežtai jo atsisako. Kai lankosi pas priklausomybių konsultantą, vis tiek vartoja alkoholį, priklausomybių konsultantė pasakė, kad kitaip ir nebus, reikia laukti kitos konsultacijos. Būdavo, kad atsakovai su vaiku telefonu bendrauja kiekvieną dieną, jų ryšys nėra nutrūkęs, tik nededa pastangų, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą. Kol vaikas nebuvo paimtas iš šeimos, tikrindavo atsakovės šaldytuvą, vaikui maisto būdavo nupirkta. Vaikas paimtas iš šeimos buvo po ilgo laiko, nes alkoholis buvo vartojamas ilgai, vaiką prižiūrėjo ir kaimynai, ir draugės, nebegalėjo leisti, kad vaikas būtų tampomas po landynes. Paskutinį kartą vaiką rado murziną, sušalusį rudenį, gyventojai skųsdavo, kad kur mama eina, visur tamposi vaiką, vaiką iš šeimos reikėjo paimti daug anksčiau.

Liudytoja E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre atvejo vadybininke. Su atsakovų šeima pradėjo dirbti nuo 2019 m. sausio 10 d. Kartu su socialine darbuotoja sudarydavo pagalbos šeimai planus. Nustatant, kokių paslaugų šeimai reikia, buvo bendrauta su socialine darbuotoja, su šeima, kuri gali išsakyti savo pageidavimus. Jie pasiūlo šeimai pagalbą, bet šeima gali jos atsisakyti. Paslaugos numatomos šeimai dalyvaujant. Paskutinis planas buvo sunkiau įvykdomas dėl karantino, nes nevyko pozityvios tėvystės mokymai, priklausomybių konsultantų konsultacijos. Atsakovai vėl užregistruoti išklausyti pozityvios tėvystės mokymų, nes nevyksta teigiamų pokyčių. Atsakovai rinkosi individualias konsultacijas. Kadangi vaikas buvo paimtas iš šeimos dėl alkoholio vartojimo, jo vartojimo atvejų užfiksuotas ne vienas, todėl vaikui nebūtų saugu grįžti į šeimą. Turimais duomenimis, atsakovas du kartus buvo į darbą (duomenys neskelbtini) atėjęs neblaivus, dėl ko buvo nušalintas nuo pareigų. (duomenys neskelbtini) seniūnija taip pat informavo, kad jam buvo nustatytas girtumas. 2020 m. gegužės 14 d. gavus informaciją, kad atsakovai neblaivūs, nuvyko į šeimą, kur jau buvo socialinė darbuotoja ir policijos pareigūnai, atsakovas jau buvo išėjęs, o atsakovei nustatytas 2,76 promilės. Tuo metu atsakovė teigė, kad girtavo su atsakovu ir savo seserimi. Ilgalaikių darbo santykių atsakovai neturi. Vaikas dėl tėvo keliamų transliacijų „Facebook‘e“ patyrė mokykloje patyčias ir dėl to labai išgyveno.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai A. P. ir R. A. yra A. P., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai; Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu atsakovams R. A. ir A. P. laikinai apribota tėvų valdžia vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyta jo laikinojo globėjo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro buveinės vietoje; atsakovams R. A. ir A. P. nustatytas veiksmų planas laikino tėvų valdžios apribojimo laikotarpiui: 1) turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį; 2) dalyvauti projekto ,,Kompleksinė pagalba Joniškio rajono šeimoms“ šeimai aktualiuose seminaruose; 3) lankyti vaiką ir bendrauti su juo bent vieną kartą per savaitę; 4) sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas; 5) gydytis priklausomybės alkoholiui ligą; 6) teikti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą; minėtu teismo sprendimu iš atsakovų vaiko išlaikymui priteista po 130 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2018 m. gegužės 18 d., iki A. P. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymui skiriamų lėšų valdytoju uzufrukto teise paskirtas A. P. laikinas globėjas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras; laikinai apribojus R. A. ir A. P. tėvų valdžią vaiko A. P. atžvilgiu, jiems palikta teisė matytis ir bendrauti su vaiku bei jiems išaiškinta, kad tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Taip pat atsakovams išaiškinta, kad tinkamai nevykdant nustatyto plano bei nesikeičiant šeimos situacijai, dėl ko buvo priimtas spendimas laikinai apriboti tėvų valdžią, tėvų valdžia vaiko atžvilgiu jiems gali būti apribota neterminuotai pagal ieškovo ieškinį; Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu be tėvų globos likusiam A. P. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), nuolatiniu jo globėju ir turto administratoriumi paskirtas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, kurio buveinės vietoje nustatyta A. P. globos ir gyvenamoji vieta.

SODRA duomenų bazės duomenimis, atsakovė R. A. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 29 d. niekur nedirbo; iš Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinėje sistemoje duomenų apie R. A. nerasta; iš žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų matyti, kad atsakovė 2019 m. lapkričio mėnesį pagal paslaugų kvitus dirbo (duomenys neskelbtini), už darbą gavo 216,20 Eur; byloje pateikta 2018 m. spalio 1 d. Panaudos sutartis, iš kurios matyti, kad I. K. davė neatlygintinai naudotis R. A. būstu, esančiu (duomenys neskelbtini); iš 2019 m. liepos 12 m. šeimos aplankymo akto matyti, kad R. A. ir A. P. gyveno I. K. nuosavybės teise priklausančiame name, buitis skurdi, trūksta švaros, bet stengiasi tvarkytis, pasikabino ant langų užuolaidas, yra vaikui skirtas kambarys, kuriame yra televizorius, spinta, lova; apsilankymo metu R. A. tvirtos nuomonės dėl sūnaus susigrąžinimo neišsakė, pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo; 2019 m. gruodžio 4 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad atsakovė gyvena I. K. priklausančiame name, buitis skurdi, trūksta švaros, yra atskiras kambarys vaikui; A. P. nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio kartu su atsakove nebegyvena, išsikėlė gyventi į Pakruojo rajoną, dėl priklausomybės alkoholiui jis lankėsi Joniškio psichikos sveikatos centre, jam paskirtas medikamentinis gydymas, atsakovė pas priklausomybių specialistą lankėsi tik 2018 m. vasario mėnesį; su vaiku A. P. telefonu bendrauja nuolat, aplanko, išlaikymo neteikia, pinigų duoda vaikui asmeniškai, vaikas norėtų gyventi su tėvais.

Iš Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad 2017 m. birželio 16 d. atsakovei R. A. diagnozuotas priklausomybės alkoholiui sindromas; iš viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro 2017 m. spalio 6 d., 2017 m. lapkričio 17 d., 2017 m. gruodžio 15 d., 2018 m. sausio 24 d., 2018 m. vasario 24 d. siuntimų tirti, konsultuoti ir gydyti matyti, kad atsakovė lankėsi pas gydytoją – priklausomybių konsultantą Joniškio psichikos sveikatos centre, jai paskirtas medikamentinis gydymas; priėmimo pas gydytoją talonai patvirtina, kad atsakovei pas tą patį gydytoją buvo paskirti vizitai 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. lapkričio 3 d., 2019 m. gruodžio 15 d.

Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro socialinė darbuotoja 2019 m. birželio 6 d. rašte nurodė, kad R. A. ir A. P. sutiko dalyvauti projekto „Kompleksinė pagalba Joniškio rajono šeimoms“ organizuojamose veiklose – lankėsi pas psichologę, atvyko į du grupinius užsiėmimus, vėliau informavo, kad dėl asmeninių priežasčių nebeturi galimybės šių užsėmimų lankyti, išreiškė norą juose dalyvauti ateityje; iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 22 d. rašto matyti, kad 2019 m. vasario 27 d. 20.00 val. atsakovei nustatytas 2,35 promilių girtumo laipsnis, sugyventinio A. P. namuose nebuvo; 2019 m. kovo 25 d. 16.20 val. atsakovei nustatytas 1,36 promilių girtumas, A. P. namuose nebuvo; 2019 m. kovo 26 d., 20.11 val., R. A. nustatytas 0,38 promilių girtumas, A. P. – 0,60 promilių girtumas; 2019 m. gegužės 11 d., 12:13 val. gautas pranešimas „Pavojus gyvybei“, adresu (duomenys neskelbtini), A. P. telefonu nurodė, kad persipjovė venas, atsisveikino. Atvykus Joniškio greitosios medicininės pagalbos darbuotojams, A. P. buvo nustatytas 3,72 promilių girtumas, jis išvežtas į Šiaulių psichiatrijos ligoninę; Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2019 m. birželio 28 d. rašte Nr. (1.8.) S-774 nurodyta, kad šeima teismo sprendimu nustatytą veiksmų planą įvykdė tik iš dalies, pastovių pajamų neturi, dirba padienius darbus, su sūnumi telefonu bendrauja kasdien, pagal galimybes jį lanko, atveža lauktuvių, asmeniškai duoda pinigų, bet išlaikymo nemoka; šeimoje vyrauja socialinių įgūdžių stoka, atsakovė tvarkosi paraginta, pastovią tvarką ir švarą šeimai sunku palaikyti; buities sąlygas pagerino iš dalies, vis dar vyrauja alkoholio vartojimo problema; atsakovams siūlytas stacionarus gydymas dėl alkoholio, tačiau atsakovai atsisakė, užregistruoti konsultuotis pas priklausomybių konsultantą; Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2019 m. birželio 28 d. rašte Nr. (1.8.)S-828 nurodyta, kad atsakovai sūnų aplanko kartą per mėnesį, 2019 m. R. A. sūnų aplankė 6 kartus, o A. P. – 4 kartus; atvykdami tėvai atveža vaišių, pinigų, mobilų telefoną, beveik kiekvieną dieną jis su jais bendrauja telefonu, išlaikymo vaikui nebemoka, ugdymosi pasiekimais nesidomi, tačiau su centro darbuotojais bendradarbiauja.

Iš Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2019 m. birželio 7 d. sudaryto Pagalbos plano matyti, kad atlikus jo peržiūrą 2019 m. gruodžio 2 d., nustatyta, jog pagalbos planas įgyvendintas iš dalies: pagalbos plano priemonė – prevenciniai pokalbiai dėl alkoholio vartojimo ir numatyta pareiga lankytis pas priklausomybių konsultantą – neįgyvendinta, nes atsakovė atsisako gydytis nuo galimai turimos priklausomybės nuo alkoholio, o pas priklausomybių konsultantą nuvyko tik vieną kartą; pagalbos plano priemonė – sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas – įgyvendinta iš dalies, nes buitį susitvarko paraginus, atsakovas išvyko gyventi į kitą rajoną; pagalbos plano priemonė – lankyti vaiką ir bendrauti su juo bent vieną kartą per savaitę – įgyvendinta iš dalies, nes vaiku daugiau domisi atsakovas, atvykstant atveža vaišių; pagalbos plano priemonė – dalyvauti projekto „Kompleksinė pagalba Joniškio rajono šeimoms“ – įgyvendinta iš dalies, nes pas psichologę lankėsi, bet į grupinius pozityvios tėvystės užsiėmimus atvyko tik du kartus; pagalbos plano priemonė – turėti pastovias, ne mažesnes nei 1 MMA pajamas per mėnesį – įgyvendinta iš dalies; įpareigojimą nudažyti virtuvės sienas ir palangę atsakovas įvykdė; pagalbos plano priemonė – teikti vaikui išlaikymą – neįgyvendinta, nes oficialiai išlaikymo neteikia, duoda asmeniškai sūnui; pagalbos plano priemonė – gydytis priklausomybės alkoholiui ligą – įgyvendinta iš dalies, nes atsakovas 2019 m. birželio mėnesį lankėsi Joniškio psichikos sveikatos centre, jam paskirtas medikamentinis gydymas, atsakovė konsultacijai buvo atvykusi tik 2018 m. vasario mėnesį; atsakovei buvo pateiktas aktualių seminarų sąrašas, bet ji atsisakė juose dalyvauti, motyvuodama, kad dirba ir tai jos nedomina;2020 m. kovo 5 d. pagalbos plano matyti, kad posėdžio metu atsakovė atsisakė vykti stacionariam gydymui nuo priklausomybės alkoholiui, įpareigoti iki 2020 m. birželio 5 d. lankyti psichologo konsultacijas tėvystės gebėjimų stiprinimo klausimais ir laikytis teismo nustatyto veiksmų plano.

Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato ir alkoholio prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad atsakovei R. A. 2019 m. gruodžio 18 d. 19.23 val. nustatytas 1,43 promilių girtumas. Iš policijos pranešimų ieškovei matyti, kad atsakovei R. A. 2020 m. sausio 16 d. nustatytas 1,86 promilės girtumas, 2020 m. gegužės 14 d. – 2,76 promilės girtumas;

Sodra duomenimis atsakovas A. P. šiuo metu niekur nedirba; iš Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų matyti, kad atsakovas A. P. 2018 m. birželio mėnesį dirbo pas ūkininką P. U., už darbą gavo 72,50 Eur; 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais pagal paslaugų kvitus dirbo (duomenys neskelbtini), rugpjūčio mėnesį uždirbo 420 Eur, rugsėjo mėnesį – 270 Eur; 2019 m. birželio mėnesį pagal paslaugų kvitus dirbo (duomenys neskelbtini) ir pas ūkininkę E. B., uždirbo 256 Eur; 2019 m. rugpjūčio 28-29 dienomis pagal paslaugų kvitus dirbo (duomenys neskelbtini) ir uždirbo 90 Eur; 2019 m. rugsėjo, spalio mėnesiais iki 2019 m. lapkričio 10 d. taip pat pagal paslaugų kvitus dirbo (duomenys neskelbtini), rugsėjo mėnesį uždirbo 874,50 Eur, spalio – 783,08 Eur, lapkričio – 295 Eur; iš 2019 m. lapkričio 8 d. darbo sutarties matyti, kad atsakovas A. P. nuo 2019 m. lapkričio 11 d. priimtas dirbti gyvulininkystės darbininku (duomenys neskelbtini); SODRA duomenų bazės duomenimis, A. P. (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. vasario 24 d., darbo užmokestis už 2019 m. lapkričio mėnesį sudarė 815,79 Eur, už 2019 m. gruodžio mėnesį – 852,87 Eur, 2020 m. sausio mėnesį – 918,16 Eur, 2020 m. vasario mėnesį – 875,79 Eur; iš 2019 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad atsakovui bendrovė buvo išnuomojusi butą, esantį (duomenys neskelbtini); iš 2019 m. lapkričio 26 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad A. P. gyveno (duomenys neskelbtini) nuomojamame 1 kambario bute be patogumų, kuris buvo pakankamai tvarkingas, apstatytas reikalingiausiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, tinkamas vaiko poilsiui ir gyvenimui; 2011 m. lapkričio 26 d. savo rašytiniame paaiškinime atsakovas nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis per mėnesį apie 600-700 Eur, gyvena žemės ūkio bendrovės nuomojamame būste be patogumų, iš darbovietės gali išsinuomoti didesnį būstą su patogumais; 2019 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad atsakovas darbus atlieka gerai, pasižymi stropumu, pareigingumu(duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 9 d. charakteristikoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 2 d. atsakovas neatliko jam pavestų pareigų, todėl buvo gautas tarnybinis pranešimas ir paskirta nuobauda; viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės rašte nurodyta, kad A. P. yra viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre, nuo 2019 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., 2019 m. liepos 13 d., nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2019 m. liepos 25 d. gydėsi dėl adaptacijos sutrikimų (F432); (duomenys neskelbtini) mokyklos 2020 m. sausio 10 d. pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mokykla gali suteikti galimybes A. P. ugdytis, pasiekti mokyklą ir grįžti į namus; iš byloje esančio 2020 m. sausio 6 d. prašymo matyti, kad A. P. kaimynai E. J., gimusi (duomenys neskelbtini), ir K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), sutiko prižiūrėti atsakovo sūnų A. P. atsakovo darbo metu; (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. sausio 10 d. pažyma patvirtina, kad A. P. nuo 2020 m. sausio 10 d. gyvena (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą iki 2020 m. liepos 10 d.; iš 2020 m. balandžio 28 d. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro rašto matyti, kad 2020 m. balandžio mėnesį neblaivi atsakovės dukra L. S. iškvietė policiją smurtaujančiam patėviui A. P.; iš Administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų, baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 8 dalį dėl to, kad 2019 m. birželio 20 d. vairavo dviratį būdamas neblaivus (nustatyta 2,19 promilės girtumas); baustas pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. kovo 8 d., būdamas girtas (1,75 promilės neblaivumas) (duomenys neskelbtini) picerijoje pavalgė ir bandė pasišalinti nesusimokėjęs; baustas pagal ANK 209 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. kovo 8 d. pas jį rastos cigaretės, nepaženklintos banderolėmis; baustas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2020 m. kovo 18 d. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, žinodamas kad ji nereikalinga; R. A. galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Iš 2019 m. spalio 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje vyriausiųjų specialisčių tarnybinio pranešimo matyti, kad tarnyba buvo gavusi atsakovo A. P. pranešimą, kad vaiko A. P. atžvilgiu galimai smurtaujama. Nuvykus specialistėms, vaikas paaiškino, kad mokykloje žaisdamas gaudynių griuvo ir ranka trenkėsi į akmenis, todėl atsirado mėlynė, nenorėdamas tėvo nervinti, jam parašė, kad ranką mokykloje sumušė kitas vaikas. Nurodė, kad jam patinka gyventi bendruomeniniuose globos namuose, jaučiasi saugus, tiek mokykloje, tiek bendruomeniniuose globos namuose jo niekas nemuša. Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2019 m. spalio 17 d. medicinos įstaigoje A. P. nustatyta dešinio dilbio poodinė kraujosruva ir aplink taškinės kraujosruvos, diagnozė – dešinio dilbio sumušimas (suspaudimas?).

2020 m. sausio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo psichologė Vaida Šarauskienė savo išvadoje nurodė, kad pagrindiniai vaiko A. P. poreikiai – saugumas, emocinė šiluma ir rūpinimasis juo; uždavus klausimus, susijusius su šeima, tėvų žalingais įpročiais, berniukas jaučia nerimą, įtampą, stengiasi pateisinti savo tėvus, į sau nepatogius klausimus, susijusius su šeima atsako „nežinau“, „neatsimenu“, „pamiršau“; klausimai, susiję su jo tėvais, iššaukia vaiko gynybą, norą sudaryti kuo pozityvesnį gimdytojų vaizdą; pastebima, kad berniukas prisiima atsakomybę dėl savo žodžių, pasakytų apklausos metu, stengiasi į klausimus, susijusius su tėvais, atsakyti „tinkamai“, jog būtų grąžintas į šeimą, atitiktų jam keliamus lūkesčius iš tėvų dėl apklausoje pateikiamų atsakymų; į savo šeimos modelį piešinyje berniukas įtraukia tiek save, tiek tėvus, iškyla natūralus poreikis būti mylimam, augti darnioje, jo interesus atitinkančioje šeimoje.

Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinis atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai ir su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas ir taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas CK 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat įtvirtintos nuostatos, jog tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką; minėto įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

CK 3.180 straipsnio 5 dalis numato, kad tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

Teismas, spręsdamas dėl neterminuotų tėvų valdžios ribojimo atsakovams, remiasi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7883-1079/2018, kuriuo jiems buvo laikinai apribota tėvų valdžia vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir laikino tėvų valdžios apribojimo laikotarpiui atsakovams buvo nustatytas veiksmų planas. Pažymėtina, kad esant nustatytam veiksmų planui, tačiau tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaiko poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių juos tenkinti, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Atsakovai tiek 2018 m., tiek dabar viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nesutinka su neterminuotu tėvų valdžios apribojimu sūnaus A. P. atžvilgiu, prašė, kad būtų laikinai apribota jų kaip tėvų valdžia sūnaus atžvilgiu, jiems reikalingas terminas pasitaisyti.

Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą laikinai apriboti atsakovams tėvų valdžią jo sūnaus A. P. atžvilgiu, atsižvelgė į tai, kad ryšiai su vaiku nebuvo nutrūkę, vaikas nori sugrįžti į savo šeimą, atsakovai turi gyvenamąją vietą, periodiškai dirba, pripažįsta, jog yra linkę vartoti alkoholį, tačiau yra pasiruošę lankytis pas psichologą, dalyvauti programose, kad galėtų susigrąžinti sūnų, todėl teismas vertino, kad atsakovams pakeitus gyvenimo būdą, susiradus pajamų šaltinį, atsisakius žalingų įpročių, padėtis gali pasikeisti ir pačios griežčiausios, išimtinės priemonės – neterminuoto tėvų valdžios apribojimo – taikymas būtų buvęs neproporcingas ir neadekvatus.

Šiuo metu po teismo sprendimo, kuriuo atsakovams buvo laikinai apribota tėvų valdžia jų sūnaus atžvilgiu, praėjau daugiau nei pusantrų metų, tačiau kaip matyti iš šalių, liudytojų paaiškinimų ir visos bylos medžiagos padėtis šeimoje visiškai nesikeičia. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ją iš esmės tenkina dabartinė padėtis ir ji nori, kad liktų laikinas motinos valdžios apribojimas, tačiau laikinas tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tam, kad tėvų pastangomis pasikeistų esama situacija ir išnyktų aplinkybės, dėl kurių jiems buvo taikomas laikinas tėvų valdžios ribojimas.

Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7883-1079/2018 atsakovams R. A. ir A. P. buvo nustatytas veiksmų planas, kurio jie turėjo laikytis, kad galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo: 1) turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį; 2) dalyvauti projekto „Kompleksinė pagalba Joniškio rajono šeimoms“ šeimai aktualiuose seminaruose; 3) lankyti vaiką ir bendrauti su juo bent 1 kartą per savaitę; 4) sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas; 5) gydytis priklausomybės alkoholiui ligą; 6) teikti nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą. Atsakovams buvo išaiškinta, kad jiems tinkamai nevykdant nustatyto plano, tėvų valdžia sūnaus atžvilgiu jiems gali būti apribota neterminuotai pagal ieškovo ieškinį.

Teismo vertinimu, atsakovai pilnai neįvykdė Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7883-1079/2018 jiems nustatyto veiksmų plano, esminės problemos, dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos, išliko. Atsakovams buvo nurodyta pareiga turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1MMA pajamas per mėnesį. SODRA duomenų bazės duomenimis, atsakovė R. A. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 29 d. niekur nedirbo, epizodiškai buvo registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dirba pas ūkininkus pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jos pajamos būtų pastovios ir ne mažesnės nei 1 MMA. Atsakovas A. P. šiuo metu taip pat niekur nedirba. Nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. vasario 24 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) buvo apie 850 Eur, tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė socialinė darbuotoja ir atvejo vadybininkė, atsakovas atleistas iš darbo dėl alkoholio vartojimo, pravaikštų. Iš byloje esančių žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų matyti, kad nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio atsakovas dirbo pas įvairius ūkininkus ir žemės ūkio bendrovėse bei gaudavo kintantį atlyginimą už darbą, dažnai nesiekiantį 1 MMA. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu taip pat dirba pas kelis ūkininkus pagal minėtus paslaugų kvitus, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jis gauna pastovias 1MMA pajamas per mėnesį. Socialinė darbuotoja bandė atsakovams padėti susirasti pastovų darbą, bet atsakovai atsisakydavo. Taigi šiuo metu, kaip ir laikinai apribojus atsakovams tėvų valdžią, atsakovai jokių pastovių pajamų negauna, kaip ir anksčiau dirba pavienius darbus pagal paslaugų kvitus, nuolatinio pastovaus darbo neieško arba dėl savo netinkamo elgesio negeba jo išlaikyti.

Atsakovai, kaip ir anksčiau, nevykdo pareigos teikti vaikui priteistą išlaikymą, nors nuveždavo sūnui lauktuvių, duodavo kišenpinigių, tačiau toks atsakovų elgesys vertintinas kaip nesirūpinimas vaiku. Atsakovė nurodė, kad nustatytas išlaikymo dydis jai yra per didelis, vaikui namuose užtektų 70 Eur per mėnesį, o atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl nors ir dirbdamas, žinodamas apie nustatytą įpareigojimą, priteisto išlaikymo nemokėjo. Šios aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad atsakovai vengia įstatymu jiems nustatytos pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Iš atsakovų paaiškinimų akivaizdu, jog jie nesupranta vaiko poreikių, nežino, kiek lėšų sūnaus išlaikymui reikia per mėnesį.

Pagal teismo sprendimą atsakovai privalėjo dalyvauti projekto „Kompleksinė pagalba Joniškio rajono šeimoms“ šeimai aktualiuose seminaruose. 2019 m. birželio 6 d. duomenimis, R. A. ir A. P. sutiko dalyvauti projekto „Kompleksinė pagalba Joniškio rajono šeimoms“ organizuojamose veiklose – lankėsi pas psichologę, atvyko į du grupinius užsiėmimus, tačiau vėliau informavo, kad dėl asmeninių priežasčių nebeturi galimybės šių užsėmimų lankyti. 2019 m. gruodžio 2 d. peržiūrint Pagalbos šeimai planą, situacija liko nepakitusi, atsakovei pasiūlius seminarų temas, nurodė, kad šiuo metu dirba ir jos tai nedomina. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pozityvios tėvystės kursų lankė 5 užsiėmimus iš 12, nes buvo išvykęs gyventi į Pakruojo rajoną, po to Lietuvoje paskelbtas karantinas. Teismo sprendžia, kad atsakovai pakankamai aplaidžiai vertino šį teismo įpareigojimą, jo iki galo neįgyvendino.

Laikino tėvų valdžios apribojimo laikotarpiu atsakovai vaiką globos įstaigoje lankė neraginami, jam dažnai skambindavo, nuveždavo lauktuvių, apmokėdavo telefono sąskaitą, bendraudavo su globos namų darbuotojais, vaiko ryšys su tėvais nėra nutrūkęs. 2020 m. sausio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo psichologės išvadoje nurodyta, kad berniukui iškyla natūralus poreikis augti darnioje, jo interesus atitinkančioje šeimoje. Socialinės darbuotojos prie ežero globėjos šeimoje sutiktas berniukas nurodė, kad anksčiau norėjo grįžti į šeimą, dabar nebenori. 2019 m. gruodžio 2 d. duomenimis, peržiūrint 2019 m. birželio 7 d. Pagalbos planą, konstatuota, kad pagalbos plano priemonė – sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas – įgyvendinta iš dalies, nes atsakovė buitį susitvarko paraginus. Teismo posėdžio metu socialinė darbuotoja nurodė, kad atsakovei socialinių įgūdžių tvarkytis pakanka, tik kartais pritingi, buitis skurdi, bet atsakovė susitvarko. Vaikui yra paruoštas kambarys su būtiniausiais baldais, ieškovės atstovės teigimu, vaikas ten galėtų gyventi, jei nebūtų vartojamas alkoholis.

Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų akivaizdu, kad šeimoje nėra išnykusi alkoholio vartojimo problema ir atsakovai šios problemos visiškai nesprendžia. Atsakovų R. A. ir A. P. šeima jau nuo 2012 m. gruodžio 20 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, vaiko nepriežiūros. Nuo 2012 m. šeimai teikiamos socialinės paslaugos, buvo nukreipiami pas priklausomybių ligų specialistus. 2017 m. birželio 16 d. atsakovei R. A. diagnozuotas priklausomybės alkoholiui sindromas, atsakovė 2018 m. vasario 24 d. lankėsi pas gydytoją – priklausomybių konsultantą Joniškio psichikos sveikatos centre, jai paskirtas medikamentinis gydymas, 2019 m. gruodžio 2 d. duomenimis, į kitus paskirtus susitikimus nenuvyko. Nors alkoholio vartojimo problemą atsakovė pripažįsta, stacionaraus gydymo griežtai atsisako. 2019 m. vasario – 2020 m. gegužės mėnesiais policijos pareigūnų fiksuoti ir byloje pateikti šeši atsakovės neblaivumo atvejai. Socialinė darbuotoja S. K. teismo posėdžio metu įvardijo, kad problema yra tai, jog atsakovai pas priklausomybių specialistus lankosi epizodiškai, todėl negauna pilno gydymo, atsakovei reikalingas stacionarus gydymas, bet ji atsisako. Socialinės darbuotojos teigimu, atsakovams laikinai apribojus tėvų valdžią, buvo pagerėjusi tik atsakovo padėtis, jis nebegėrė, išsikraustė iš atsakovės, tačiau atsakovė alkoholį vartojo visada. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. 2019 m. kovo 26 d. buvo nustatytas neblaivumas, 2019 m. gegužės 11 d. esant sunkiam girtumo laipsniui persipjovė venas, išvežtas į Šiaulių psichiatrijos ligoninę, 2019 m. birželio mėnesį lankėsi Joniškio psichikos sveikatos centre, jam paskirtas medikamentinis gydymas. Kaip nurodė proceso dalyviai ir patvirtina bylos medžiaga, atsakovas kurį laiką negėrė, buvo susiradęs pastovų darbą, išsikraustęs iš atsakovės, tačiau 2020 m. sausio mėnesį savo „Facebook‘o“ paskyroje tiesiogiai transliavo išgertuvių vaizdus, kur atsakovas buvo akivaizdžiai neblaivus. Kaip pats pripažino, tokių transliacijų buvo kelios ir nieko blogo tame nemato. Dėl alkoholio vartojimo atsakovas prarado pastovų darbą, 2020 m. vasario mėnesį vėl grįžo gyventi pas atsakovę. Socialinės darbuotojos teigimu, atsakovui 2020 m. vasario mėnesį nustatytas 1,56 promilės neblaivumas, 2020 m. balandžio 10 d. – 1,83 promilės, 2020 m. gegužės 14 d. atsisakė nusistatyti girtumą, bet sugyventinė patvirtino, kad su juo vartojo alkoholį. 2020 m. kovo 8 d. atsakovas neblaivus padarė administracinį nusižengimą – bandė pasišalinti iš picerijos nesusimokėjęs. 2020 m. balandžio 10 d. neblaivi atsakovės dukra L. S. buvo iškvietusi policijos pareigūnus dėl neblaivaus patėvio A. P. smurto. Tiek ieškovės atstovė, tiek trečiojo asmens atstovė, liudytojos, alkoholio vartojimo problemą įvardijo kaip pagrindinę dėl ko vaikas negali būti grąžinamas į šeimą. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ši problema šeimoje egzistuoja nuo 2012 metų, kai vaikas pirmą kartą buvo paimtas iš šeimos, ir situacija jau aštuonerius metus visiškai nesikeičia. Matyti, kad patys atsakovai šios problemos nelaiko svarbia aplinkybe dėl ko vaikas negali grįžti į šeimą. Atsakovė nors ir pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui, tačiau gydytis atsisako ir toliau vartoja alkoholį. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jeigu vaikas grįžtų į šeimą jis alkoholio nebevartotų. Tačiau teismas šiuos teiginius laiko deklaratyviais, nes byloje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą visiškai priešingai išvadai, kad atsakovai tokio nekontroliuojamo alkoholio vartojimo šeimoje nelaiko netinkamu ir darančiu žalingą įtaką vaikui. Pažymėtina, jog atsakovo neatsakingas ir amoralus elgesys, kai jis vartodamas alkoholį, filmuoja ir viešina tokius vaizdus, daro ypatingą žalą vaikui, nes vaikas mato, kad tėvų elgesys iš esmės nesikeičia, be to, paviešinti vaizdai sukėlė A. P. neigiamas emocijas, jis jautėsi sutrikęs, jautė gėdą, mokykloje dėl to iš jo buvo tyčiojamasi, jam teikta psichologo pagalba. Toks atsakovo elgesys daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi kaip asmenybei, jo psichologinei sveikatai, sukelia nevilties jausmą, nes vaikas, žinodamas, kad tėvai turi nevartoti alkoholio, jog jis grįžtų pas juos į šeimą, viešai mato alkoholio vartojimą, amoralų atsakovo elgesį ir dar dėl to patiria patyčias. Atsakovas dėl tokių vaizdų viešinimo nieko blogo nematė, tiesiog liepė sūnui jų nebežiūrėti, o dėl kitų vaikų patyčių – tiesiog liepė sūnui, jei jam gėda, sakyti, kad čia ne jo tėvas. Teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia. Atsakovai patys teismo posėdžio metu pripažino, kad jiems pritrūko pastangų susigrąžinti vaiką. Atsakovas nemano, kad alkoholio vartojimas yra didelė problema, supranta, kad reikia jo atsisakyti, norint, kad vaikas augtų šeimoje. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad abu su atsakovu alkoholį vartoja vienodai, jai namuose esant neblaiviai, vaiku galėtų pasirūpinti teta. Kaip matyti, nuo 2012 m. atsakovams teikiamos socialinės paslaugos nedavė stabilių rezultatų, alkoholio vartojimo problema nėra išnykusi, atsakovų namuose dažnos išgertuvės, per kurias įvyksta ir konfliktai.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinį, jam panaikinti laikiną tėvo valdžios ribojimą ir grąžinti auginti sūnų, nes priešieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, ieškovas neįrodė, kad gali auklėti sūnų, užtikrinti jam saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas, bei kad yra išnykusios priežastys, dėl kurių jam buvo ribota tėvo valdžia sūnaus A. P. atžvilgiu.

Teismo vertinimu atsakovai dėl nerūpestingumo, ydingo gyvenimo būdo, nuolatinio darbo (nuolatinių pajamų) neturėjimo negali užtikrinti vaiko interesų apsaugos, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Nepilnamečiam vaikui atsakovų šeimos aplinka turi neigiamą poveikį, formuoja netinkamą požiūrį į visuomenines vertybes, pažeidžia teisę į saugią vaikystę, daro žalą ir neužtikrina tinkamos jo raidos. Nors atsakovai iš dalies stengėsi susigrąžinti vaiką į šeimą (su juo bendravo, apsitvarkė buitį, lankė dalį seminarų), ilgalaikių ir stabilių pokyčių atsakovų šeimoje nebuvo užfiksuota. Atsakovai per pakankamai ilgą laiko tarpą ir pastoviai padedant socialiniams darbuotojams, priklausomybių ligų konsultantams, neįgyvendino jiems nustatyto veiksmų plano, nepakeitė savo gyvenimo įpročių ir aplinkos, neįrodė, kad esama padėtis gali pasikeisti.

Šios nurodytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad atsakovams taikytas laikinas tėvų valdžios apribojimas, kaip prevencinė priemonė tėvams, kad šie pakeistų esamą situaciją ir galėtų susigrąžinti vaiką į šeimą, poveikio nepadarė. Atsakovai iš esmės visiškai nesilaikė ir nevykdė teismo jiems nustatyto veiksmų plano. Todėl tėvams neveikiant, nesiekiant pakeisti savo elgesio ir gyvenimo būdo bei toliau nesirūpinant vaiku, yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams jų sūnaus A. P. atžvilgiu. Šiuo atveju neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atsakovams yra proporcingas, užtikrinantis, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje, ir nepažeidžiantis vaiko interesų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad institucijos dėjo dideles pastangas, bandydamos padėti šeimai spręsti problemas, tačiau teikiama pagalba ne visada buvo priimama. Teismo nuomone, numatytos pagalbos priemonės šeimai ir socialinių darbuotojų teikiama pagalba yra ramsčiai tėvams, siekiantiems pakeisti esamą situaciją ir susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau nagrinėjamu atveju tėvai savo pastangomis visiškai nesiekia pakeisti situacijos, teismo sprendime atsakovams numatytų priemonių dalinis įgyvendinimas yra daugiau socialinių darbuotojų atkaklaus darbo rezultatas, o ne pačių tėvų savanoriškos pastangos.

CK 3.180 straipsnio 4 dalis numato, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. Išlieka teisė matyti su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

Atsakovams R. A. ir A. P. neterminuotai apribojus tėvų valdžią jų sūnaus A. P. atžvilgiu jiems paliekama teisė matytis su A. P..

Atsakovams išaiškintina, jog tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas arba pakeičiamas laikinu tėvų valdžios apribojimu pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovams taip pat išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas tuo pačius sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

2018 m. lapkričio 9 d. teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas A. P. iš atsakovų R. A. ir A. P., todėl šiuo sprendimu išlaikymo klausimas nebespręstinas. Taip pat 2018 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) be tėvų globos likusiam A. P. ir jo nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras.

Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179-3.184 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apribojus R. A. ir A. P. tėvų valdžią vaiko A. P. atžvilgiu, jiems paliekama teisė matytis ir bendrauti su vaiku A. P..

Išaiškinti atsakovams, jog apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas; tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas arba pakeičiamas laikinu tėvų valdžios apribojimu pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodomo, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.