- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- 1-615-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23095-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- Š. R.
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, paties teigimu dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; taip pat vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant terminą įpareigojimą įvykdyti – per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. R. laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. gegužės 18 d., apie 3 val. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo sugyventinę M. M., padarydamas jai ne mažiau kaip dvidešimt šešis trauminius poveikius, pasireiškusius nubrozdinimu dešinio antakio srityje, apatinės lūpos raudoniu, poodinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje ties viršutiniu išoriniu mentės kampu, nugarinėje juosmens dalyje II-IV-ojo slankstelio aukštyje, odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimais su poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairėje šlaunyje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, krūtinėje, krūtyse, pilve, nugaroje, žastuose, kairiame dilbyje, dešinėje kojoje, kairėje blauzdoje, taip M. M. nežymiai sutrikdė sveikatą bei smurtaudamas padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės pusės X šonkaulio lūžiu. Taip Š. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Be to, Š. R., laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2016 m. liepos 23 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo sugyventinę M. M., padarydamas ne mažiau kaip dvidešimt septynis trauminius poveikius, pasireiškusius poodine kraujosruva pakaušyje, kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose, veido kairėje, krūtyse, nugaroje, rankose, kairiame šone, uodegikaulio projekcijos srityje, sėdmenyse, šlaunyse, odos nubrozdinimus krūtinės kairėje pusėje, kairiame šone, kairėje blauzdoje, linijinius nubrozdinimus kairiame dilbyje ir žaizdas riešuose, taip M. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip Š. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis Š. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir paaiškino, kad veikos buvo atliekamos taip pat. Nukentėjusioji sirgo stipria depresija. Kai nukentėjusiajai sustiprėdavo vidinis nerimas, ji pradėdavo gerti ir dėl to viskas įvykdavo. M. M. buvo jo draugė, 2016 m. gegužės mėnesį jiedu gyveno kartu pas jį, vedė bendrą ūkį. 2016 m. gegužės 14 d. – gegužės 18 d. nukentėjusiajai sustiprėjo depresija, ji pradėjo gerti, prasidėjo barniai, kurių išvengti buvo neįmanoma. M. M. būdavo nevaldomas žmogus. Barnio metu jiedu susikibo, nukentėjusioji tapo nevaldoma. Nukentėjusioji galėdavo mėtyti daiktus. Konkrečiai neatsimena, ką jis darė tomis dienomis. Bandydavo nukentėjusiąją stabdyti, sulaikyti, nuo to ir būdavo nubrozdinimai. Dalį nurodytų sužalojimų nukentėjusioji pasidarė pati griuvinėdama, ji puldavo ant jo. Nukentėjusioji mėtydavo daiktus, o jis bandydavo ją sulaikyti, tačiau tai neįmanoma. Tuomet jie susikibdavo ir būdavo muštynės, jis jai suduodavo ranka smūgius. Gegužės mėnesį per įvykį jis jai sudavė ranka gal į krūtinę, gal į veidą, sunku atsiminti. Specialiai niekur nesitaikė, tiesiog būdavo susikibimas. Mano, kad sudavė jai į pilvą, krūtinę, veidą. Gal besigrumdamas dar sudavė. Neatsimena, kiek smūgių sudavė. Negalėjo suduoti ne mažiau 26 smūgių, gal grumtynių metu atsirado, toks kiekis galėjo būti. Ne kartą išvengė grumtynių išeidamas iš namų. Keletą kartų jis buvo išėjęs iš namų, nepasakys, ar taip buvo 2016 m. gegužės 14-18 d. Ten jo namai, jis neturėjo, kur eiti. Į teisėsaugą jis nesikreipė, kai nukentėjusioji elgėsi agresyviai, nes žinojo, kad ji serga. Į medikus jis buvo kreipęsis ir nukentėjusioji gulėjo ligoninėje rugpjūčio mėnesį, o gegužės mėnesį buvo pradžia, reikėjo suprasti, kas jai darosi. 2015 m. jis jos nepažinojo. 2015 m. jis buvo teistas dėl smurto prieš buvusią žmoną. 2016 m. gegužės 14-18 d. jis savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir sulaužė jai šonkaulį. 2017 m. liepos 23 d. įvykį pamena labai gerai. Nukentėjusiajai paaštrėjo depresija, ji pradėjo gerti. Grįžęs po darbų jis rado namuose ją girtą. Ji dar turėjo butelį degtinės. Jis paėmė tą butelį degtinės ir išpylė į tualetą, dėl to prasidėjo ginčai. Kai jis pylė degtinę, nukentėjusioji puolė ant jo, buvo susistumdymas, muštynės, jis jai sudavė smūgius. Paskui jie taikėsi ir tada ji jam nukando liežuvio galiuką. Neatsimena, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajai muštynių metu, negali patvirtinti, jog tiek, kiek nurodyta ekspertų, bet galėjo būti tiek, nes jie grūmėsi. Smūgiai buvo visur, nes kai nukentėjusioji supyko, šnekėtis nebuvo įmanoma, jis ją bandė nuraminti. Gailisi dėl to, kas įvyko, bet jis nežinojo, kur ieškoti pagalbos. Gailisi sukėlęs fizinį skausmą ir sulaužęs šonkaulį. Pripažįsta Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir sutinka jį atlyginti. Gauna pajamas, kurios kiekvieną mėnesį būna skirtingos. Iki balandžio vidurio tikrai padengs ieškinį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir prokurorei pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Nukentėjusioji M. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gegužės 16 d. ji buvo su savo sugyventiniu Š. R. pas jį bute, (duomenys neskelbtini). Š. R. buvo neblaivus ir ją sumušė, ji išėjo į lauką ant suoliuko ir verkė. Prie jos priėjo kažkoks vyriškis. Jis su ja šnekėjosi, ji jam pasakė, kad sugyventinis ją sumušė, jis pamatė mėlynes ant jos kūno ir iškvietė policiją, taip pat pasakė, kad nori išlikti anonimas ir nenori kištis, tiesiog norėjo jai padėti. Tuomet atvyko policijos patruliai, su pareigūnais nuvyko į butą (duomenys neskelbtini). Nuvykus pamatė jos padėtus daiktus lauke prie laiptinės durų. Pareigūnai bandė užeiti į minėtą butą, tačiau durų niekas neatidarė. Tuomet pareigūnai paėmė jos daiktus ir ją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje ją apžiūrėjo, suteikė reikalingą pagalbą ir paleido. Tada pareigūnai ją su daiktais parvežė iki jos namų, adresu (duomenys neskelbtini). Parvežę ją pareigūnai pasakė, kad jeigu turi pretenzijų, jai reikia nuvykti į Šeštąjį policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą. Kitą dieną, tai yra 2016 m. gegužės 17 d., apie 15 val. ji nuvyko pas sugyventinį Š. R. atsiimti savo asmens dokumentų. Jis duris atidarė ir buvo smarkiai neblaivus, ji bandė su juo gražiai kalbėti, kad atiduotų jos daiktus, tačiau jis pradėjo smurtauti, tyčiotis ir neišleido jos iš buto iki 2016 m. gegužės 18 d., 3 val. nakties. Visą tą laiką jis prieš ją smurtavo ir kankino. Apie 3 val. ryto jis ją išleido, nes labai jo prašė. Jos dokumentų neatidavė. Kai ją išleido, ji parėjo namo. Jis išmetė jos batus, todėl iki namų ėjo basa. Dėl antrojo įvykio į policiją nesikreipė. Atvykti į komisariatą dėl sumušimo neturėjo jėgų. Daugiau su Š. R. po šio įvykio nebendravo. 2016 m. gegužės 18 d. jos sūnus jam paskambino telefonu, susitiko su Š. R. ir jam atidavė jos dokumentus (t. 1, b. l. 44).
Papildomai apklausta nukentėjusioji M. M. 2016 m. liepos 23 d. vykusios apklausos metu parodė, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 13.00 val. ji sugrįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute buvo sugyventinis Š. R., gim. (duomenys neskelbtini). Jis buvo neblaivus ir miegojo. Ji pradėjo rinktis savo asmeninius daiktus, nes ketino išsikelti iš buto. Tuomet jis atsibudo ir užrakino raktu buto duris. Pasakė, kad niekur ji neišeis ir neišneš jokių daiktų. Netrukus jis pradėjo elgtis agresyviai, priekaištavo, kad jį apgaudinėja su kitu. Tuomet jis įspyrė jai į galvą. Ji pasiėmė stiklo šukę, kuri gulėjo ant grindų (nuo išdaužto balkono durų stiklo) ir pasakė, kad jis nesiartintų. Jis sugebėjo atimti stiklo šukę ir parvertė ją ant lovos. Parvertęs ant lovos jis pasakė: „dabar tau bus kaip praeitą kartą“. Ji suprato, kad jis ketina apkandžioti jos lūpas, nes anksčiau buvo taip padaręs, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis išsižiojo ir jau ketino įkąsti. Ji prašė, kad jis to nedarytų. Jis jos nepaklausė, todėl buvo priversta gintis ir įkando jam į liežuvį. Pajuto, kad nukando liežuvį. Jam pradėjo bėgti kraujas. Ji išsigando ir paprašė jo buto raktų, nes ketino iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis raktų nedavė. Prašė duoti telefoną, tačiau jis nedavė. Jis vaikščiojo po butą ir nieko nedarė. Tai tęsėsi apie valandą. Apie 20.00 val. ji išėjo į buto balkoną ir pašaukė lauke buvusius žmones. Paprašė, kad jie iškviestų medikus. Netrukus atvyko policija ir medikai. Sugyventinis buvo išvežtas į ligoninę. Nori pažymėti, kad 2016 m. liepos 20 d. nuo apytikriai 9.00 val. iki apytikriai 17.00 val. tame pačiame bute sugyventinis naudojo prieš ją psichologinį, fizinį, smurtą. Prieš pradedant smurtauti jis jai priekaištavo, kad ji jį apgaudinėjo ir buvo neištikima. Smurtavimo metu jis pargriovė ją ant grindų ir spardė į galvą ir įvairias kūno vietas, suko kojas ir rankas, tokiu būdu sukėlė skausmą. Neleido atsistoti nuo grindų, o jei pabandydavo atsistoti, jis pradėdavo spardyti. Neleido jai šaukti, o jei bandė tai daryti, jis sukišdavo pirštus jai į burną. Grasino, kad jei šauks, tai jis išlups jai dantis. Įvykio metu kojomis, ant kurių buvo apauti batai, spardė jai į veidą, smūgiavo kumščiais į veidą. Lauždamas rankas ir kojas jis sakė : „Tuoj pajausi tai, ką aš jaučiau kariuomenėje“. Jis grasino ją nužudyti (t. 1, b. l. 109).
Papildomai apklausta nukentėjusioji M. M. 2016 m. liepos 27 d. vykusios apklausos metu parodė, kad ji vakar kreipėsi į teismo medicinos ekspertus dėl patirtų sužalojimų. Taip pat jai įtaria ir šonkaulių lūžį. Dėl to ji kreipsis į Šeškinės polikliniką dėl echoskopijos bei dėl krūtinės pasitikrinti, kadangi jis jai sudaužė ir krūtinę ir dabar susidarė guzas. Praeitą kartą ji pamelavo, kad jis negeriantis, tačiau iš tikro jis labai dažnai naudoja alkoholį ir po to smurtauja prieš ją. 2016 m. liepos 23 d. buvo tąsa įvykių, kurie prasidėjo 2016 m. liepos 20 d. 2016 m. liepos 20 d. dieną ji buvo pas Š. namuose, (duomenys neskelbtini), ten jis ją gal 10 valandų laikė uždaręs namuose, ją kankino, naudojo psichologinį smurtą, gąsdino, kad nužudys. Taip pat jis jai sukėlė ir fizinį skausmą, kadangi jis buvo su batais ir ją parvertęs ant grindų spardė. Buvo momentas, kada jis nuėjo į balkoną parūkyti, ji sukaupusi visas jėgas jį uždarė balkone ir atsirakinusi duris pabėgo iš jo buto. Praėjus porai dienų galvojo, kad jis bus apsiraminęs ir 2016 m. liepos 23 d. nuėjo į butą pasiimti savo daiktų. Besirenkant savo daiktus, jis buvo išėjęs nusipirkti alaus ir ją užrakino bute. Grįžęs duris paliko neužrakintas, ji toliau krovėsi savo daiktus. Jis dar pasakė „prašom durys neužrakintos, gali eiti kada nori“. Išėjus iš kambario į koridorių jis susinervino ir staigiai užrakino buto duris, išplėšė jos daiktus iš rankų viską atgal grąžindamas namo, sakydamas „tu čia nebuvai nuo trečiadienio ar supratai?“, ji pasakė, kad tai suprato ir niekam nieko nepasakos „tik tu mane išleisk“. Tada jis parvertė ją ant lovos ir suėmęs už galvos pradėjo kandžioti jos lūpas ir kaišioti savo liežuvį, besigindama ji jam atkando liežuvio galą ir tada jis atšoko nuo jos. Jis vaikščiojo po kambarį, rūkė, gėrė alkoholį. Ji išsigandusi prašė, kad duotų telefoną, kad iškviestų greitąją pagalbą. Kai jis telefono nedavė, ji išlėkė į balkoną ir prašė praeinančių žmonių, kad iškviestų greitąją pagalbą. Moteriai, atsiliepusiai į pagalbos šauksmą, pasakė adresą, kad jie yra užrakinti ir kad žmogus tuoj nukraujuos. Greitoji, policija ir ugniagesiai labai greitai atvažiavo. Ugniagesių pagalbos neprireikė, kadangi Š. pats atrakino buto duris. Ji tikrai labai jo bijo, nes jis gąsdina, kad eidama gatvėje dairytųsi, nes nežinia kas gali su ja atsitikti ir jeigu kas jai atsitiks, tai čia bus jo darbas. Dėl to ji net nenori atsiimti iš jo buto savo daiktų ir perduoda buto raktus, kad jie būtų grąžinti Š. (t. 1, b. l. 112).
Liudytojas (policijos pareigūnas) E. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gegužės 16 d., apie 16.10 val. patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule V. V. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, kad (duomenys neskelbtini) sumušta moteris, ją sumušė sugyventinis. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad pareigūnus kvietė M. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Moteris paaiškino, kad 2016 m. gegužės 14 d. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) bute kartu su sugyventiniu Š. R., pagal jos žodžius, jis yra gimęs (duomenys neskelbtini). Ji teigė, kad ją sugyventinis stipriai sumušė bei neišleido iš buto. M. M. buvo išvežta į Lazdynų ligoninę, išvežė GMP brigada 0880. Sugyventinis mušė ją rankomis, spardė kojomis. Buvo sumuštas visas kūnas, akivaizdžiai matėsi mėlynės ant dešinės rankos, ant dešiniojo smakro bei teigė, kad yra mėlynės ant kairiojo peties bei dešinėje pusėje ties dubeniu. Asmens sulaikyti nepavyko, kadangi jis pasišalino (t. 1, b. l. 39).
Liudytojas (policijos pareigūnas) J. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. liepos 20 d., apie 23.10 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. I. gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) vaikšto sumušta moteris, nesiorentuojanti aplinkoje. Atvykus minėtu adresu apie 23.20 val. pastebėta šaligatviu einanti moteris, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (iš jos žodžių), kuri paaiškino, kad ją (duomenys neskelbtini) sumušė sugyventinis Š. R., gim. (duomenys neskelbtini). Moteris atrodė neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, kalba buvo nerišli. Ant moters veido matėsi mėlynės rankos buvo supjaustytos. Moteris teigė, kad minėtas sugyventinis t. y. Š. R. ją trankė kumščiais, tampė už plaukų, laužė rankas. Greitosios medikų pagalbos atsisakė. Įsisodinus moterį į tarnybinį automobilį nuvažiuota prie (duomenys neskelbtini) namo, kieme sutiktas panašių požymių vyriškis, moteris nurodė, kad tai Š. R. Asmuo jiems teigė, kad nieko nemušė. Ir moteris, ir vyras pristatyti į 1 PK (t. 1, b. l. 61).
Liudytojas (policijos pareigūnas) M. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. liepos 23 d. patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu S. B. apie 21.12 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), devintame aukšte moteris šaukiasi pagalbos, nes kraujuoja žmogus, o buto durys užtrenktos. Nuvykus minėtu adresu buto duris atidarė M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad šiame bute gyvena jau tris mėnesius ir kad sugyventiniui Š. R., gim. (duomenys neskelbtini), nukando dalį liežuvio dėl to, kad jis pradėjo prie jos priekabiauti bei lindo bučiuotis. Bute visur, ir virtuvėje, ir kambaryje bei kitame kambaryje, ir vonioje bei koridoriuje buvo daug kraujo pėdsakų, išdaužtas miegamojo balkono durų stiklas, visas butas suverstas ir netvarkingas. Jiems atvykus iš karto atvyko gaisrininkų brigada bei neužilgo atvyko medikai, prie jų Š. R. pasidarė silpna, jis buvo labai nukraujavęs, todėl GMP 0883 išvežė į RVUL. Informavo VPK budėtojus, kurie į įvykio vietą atsiuntė Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūną. Tolimesniam aiškinimuisi moterį perdavė Venta 001. Ant M. M. akivaizdžiai matėsi daugybiniai kūno sumušimai, rankos buvo nusėtos mėlynėmis, galvos srityje taip pat matėsi sumušimai bei mėlynės, moteris skundėsi kojos skausmais. Dėl minėtų sumušimų tiksliai negali pasakyti, ar jie buvo iš anksčiau, ar padaryti minėto įvykio metu. Ji teigė, kad vartoja vaistus nuo depresijos, minėjo, kad gydėsi Parko gatvėje. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs (t. 1, b. l. 146).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1513/2016(01) (tyrimas atliktas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. liepos 14 d.) matyti, kad remiantis M. M., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentais, jai nustatyta dešinės pusės X šonkaulio lūžis, odos nubrozdinimai dešinio antakio srityje, apatinės lūpos raudonyje, dešinėje alkūnėje; odos nubrozdinimai, su poodinėmis kraujosruvomis, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje; poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, krūtinėje, krūtyse, pilve, nugaroje, žastuose, kairiame dilbyje, dešinėje kojoje, kairėje blauzdoje, paveikus kietais bukais daiktais, 4-10 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl X šonkaulio lūžio sutrikdoma ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt šešiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 53-54).
Specialistė R. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino kad iš visų padarytų sužalojimų neatmetama galimybė, jog būtent įvykio dieną, t. y. 2016 m. gegužės 14 d., nukentėjusiajai M. M. galėjo būti padarytos poodinės kraujosruvos nugaros kairėje ties viršutiniu išoriniu mentės kampu; nugarinėje juosmens dalyje, II-IV – ojo slankstelio aukštyje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Šie sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, bei buvo padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Į klausimą, kokie kūno sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajai M. M. 2016 m. gegužės 17 d., keliais trauminiai poveikiais ir koks sveikatos sutrikdymo mastas padarytas pastarajai, specialistė R. G. atsakė, jog dešinės pusės X šonkaulio lūžis, odos nubrozdinimai dešinio antakio srityje, apatinės lūpos raudonyje, odos nubrozdinimai, su poodinėmis kraujosruvomis kairėje šlaunyje; poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, krūtinėje, krūtyse, pilve, nugaroje (išskyrus, nugaros kairėje ties viršutiniu išoriniu mentės kampu), žastuose, kairiame dilbyje, dešinėje kojoje, kairėje blauzdoje galėjo būti padarytos tiek 2016 m. gegužės 14 d., tiek 2016 m. gegužės 17 d. Sužalojimai visumoje dėl X šonkaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. Kiti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 22 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 56).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2275/2016(01) (turimas atliktas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d.) matyti, kad remiantis M. M., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, jai padaryta poodinės kraujosruvos pakaušyje, kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose, veido kairėje, krūtyse, nugaroje, rankose, kairiame šone, uodegikaulio projekcijos srityje, sėdmenyse šlaunyse, odos nubrozdinimai krūtinės kairėje, kairiame šone, kairėje blauzdoje, paveikus kietais bukais daiktais; linijiniai odos nubrozdinimai kairiame dilbyje ir žaizdos riešuose, padaryti aštrią briauną, smailumą ar ašmenis turinčiu daiktu (įrankiu). Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybės nurodytu būdu ir laiku (2016 m. liepos 20 d.). Sužalojimai, išskyrus daugybines poodines kraujosruvas pilve, padaryti mažiausiai dvidešimt septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai veide nėra būdingi griuvimui. Linijiniai odos nubrozdinimai ir žaizdos riešuose būdingi savęs žalojimui, tačiau neatmetama, kad tokius sužalojimus galėjo padaryti ir kitas asmuo. Nustatytuose sužalojimuose požymių, leidžiančių nustatyti konkretų žalojusį daiktą (įrankį), nėra (t. 1, b. l. 121-122).
Iš 2016 m. gegužės 20 d. M. M. pareiškimo matyti, kad 2016 m. gegužės 17 d., 15.00 val. ji atėjo pas Š. R. į (duomenys neskelbtini) atsiimti dokumentų, jis jos neišleido, užrakino duris, kankino nuo 15.00 iki 3.00 val. nakties, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą (t. 1, b. l. 10).
Iš vyriausiosios patrulės V. V. 2016 m. gegužės 16 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016 m. gegužės 16 d., apie 16.10 val. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu E. T. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sumušta moteris, sumušė sugyventinis. Atvykus į įvykio vietą M. M. paaiškino, kad gegužės 14 d. ji kartu su sugyventiniu Š. R. gyveno (duomenys neskelbtini), sugyventinis ją stipriai sumušė, neišleido iš buto. M. M. buvo išvežta į Lazdynų ligoninę (GMP brigada 0880). M. M. paaiškino, kad ją mušė rankomis, spardė su kojomis, sumuštas visas kūnas, daug mėlynių. Smurtu įtariamas asmuo pasišalino (t. 1, b. l. 4-5).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. P. 2016 m. liepos 20 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016 m. liepos 20 d., apie 23.10 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. I., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vaikšto sumušta moteris, nesiorientuoja aplinkoje. Atvykus į (duomenys neskelbtini), pastebėta šaligatviu einanti moteris, kaip vėliau paaiškėjo, M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (iš žodžių), kuri paaiškino, kad ją (duomenys neskelbtini) sumušė sugyventinis Š. R. Moteris atrodė neblaivi, svirduliavo, kalba buvo nerišli, ant moters veido matėsi hematomos, rankos buvo supjaustytos. Ji teigė, kad sugyventinis ją trankė kumščiais, tampė už plaukų. GMP atsisakė. Moteris paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiais, kumščiais į įvairias kūno vietas, tampymu už plaukų, rankų laužymu . Dėl šio įvykio į 1 PK buvo pristatytas Š. R. (t. 1, b. l. 95-96).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio S. B. 2016 m. liepos 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. liepos 23 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. K., apie 21.12 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), devintame aukšte moteris šaukiasi pagalbos, nes kraujuoja žmogus, o buto durys užtrenktos. Nuvykus minėtu adresu, minėto buto duris atidarė M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (iš žodžių), kuri jiems paaiškino, kad šiame bute gyvena jau tris mėnesius ir kad sugyventiniui Š. R. nukando liežuvį. Bute visur buvo daug kraujo pėdsakų, išdaužtas balkono durų stiklas, visas butas suverstas. Nukentėjusįjį Š. R., kuris smarkiai nukraujavo, GMP išvežė į RVUL. Tolimesniam aiškinimuisi M. M. perduota VENTA-001. Ant M. M. kūno matėsi daugybiniai sumušimai, rankos nusėtos mėlynėmis, galvos srityje matėsi sumušimai, mėlynės, skundėsi kojos skausmai. Teigė, kad gydosi nuo depresijos (t. 1, b. l. 66).
Iš 2016 m. liepos 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta apžiūra (duomenys neskelbtini), prie apžiūros protokolo pridėta foto lentelė (t. 1, b. l. 68-86).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. gegužės 16 d., 15.39 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad „Skalvių“ stotelėje laukia pranešėjas su moterimi, kurią sumušė vyras. Prie pranešėjo priėjo moteris ir paprašė pagalbos. GMP atsisakė, neprisistatė (t. 1, b. l. 18-19).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. gegužės 20 d., 16.53 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. 3 val. sugyventinis Š. R. neišleido pranešėjos iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir prieš ją smurtavo (t. 1, b. l. 40-41).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. liepos 23 d., 21.12 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad pranešėja pamatė moterį 9 aukšte, kuri šaukėsi pagalbos, rėkė, kad reikia GMP, nes kraujuoja žmogus, užsitrenkusio buto durys, aplinkybės neaiškios (t. 1, b. l. 63-64).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. liepos 20 d., 23.05 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prieš kelias minėtus prie pranešėjos gatvėje buvo priėjusi moteris, veidas atrodo kaip sumuštas, jokios pagalbos neprašė, tačiau pranešėjai atrodo, kad moteris nesiorientuoja aplinkoje ar yra labai apsvaigusi (t. 1, b. l. 94).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad Toksikologijos skyriaus vedėja pranešė, kad 2016 m. gruodžio 20 d. atvežta iš (duomenys neskelbtini) M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė nuo apsinuodijimo vaistais (t. 1, b. l. 142).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. liepos 21 d. 0.02 val. Š. R. buvo nustatytas 2.05 prom. neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 99).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2016 m. liepos 23 d. 23.48 val. Š. R. buvo nustatytas 1,12 prom. neblaivumo laipsnis (t. 2, b. l. 13).
Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad Š. R. kaltė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. gegužės 18 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini), smurtavus prieš savo sugyventinę M. M. ir padarius jai tiek nežymų, tiek nesunkų sveikatos sutrikdymą, visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Kaltinamasis Š. R. kaltę nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios sugyventinės M. M. sveikatą pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. gegužės 14 d. – gegužės 18 d. nukentėjusiajai sustiprėjo depresija, ji pradėjo gerti, prasidėjo barniai, kurių išvengti buvo neįmanoma. M. M. būdavo nevaldomas žmogus. Barnio metu jiedu susikibo. Dalį nurodytų sužalojimų nukentėjusioji pasidarė pati griuvinėdama, ji puldavo ant jo. Tuomet jie susikibdavo ir būdavo muštynės, jis jai suduodavo ranka smūgius. Gegužės mėnesį per įvykį jis jai sudavė ranka gal į krūtinę, gal į veidą, sunku atsiminti. Specialiai niekur nesitaikė, tiesiog būdavo susikibimas. Mano, kad sudavė jai į pilvą, krūtinę, veidą. Gal besigrumdamas dar sudavė. Neatsimena, kiek smūgių sudavė. Negalėjo suduoti 26 smūgių, tačiau grumtynių metu galėjo tiek sužalojimų (trauminių poveikių) atsirasti, galėjo lūžti ir šonkaulis. Kartu kaltinamasis Š. R. nurodė ir veikai kvalifikuoti svarbią aplinkybę, kad kaltinime nurodytu laiku su M. M. buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį.
Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės yra nuoseklūs, jie atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų turinį. Štai nukentėjusioji M. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gegužės 16 d. ji buvo su savo sugyventiniu Š. R. pas jį bute, (duomenys neskelbtini). Š. R. buvo neblaivus ir ją sumušė, ji išėjo į lauką ant suoliuko ir verkė. Prie jos priėjo kažkoks vyriškis. Jis su ja šnekėjosi, ji jam pasakė, kad sugyventinis ją sumušė, jis pamatė mėlynes ant jos kūno ir iškvietė policiją. Tuomet atvyko policijos patruliai, su pareigūnais nuvyko į butą (duomenys neskelbtini). Pareigūnai bandė užeiti į minėtą butą, tačiau durų niekas neatidarė. Tuomet pareigūnai ją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje ją apžiūrėjo, suteikė reikalingą pagalbą ir paleido. Kitą dieną, tai yra 2016 m. gegužės 17 d., apie 15 val. ji nuvyko pas sugyventinį Š. R. atsiimti savo asmens dokumentų. Jis duris atidarė ir buvo smarkiai neblaivus, ji bandė su juo gražiai kalbėti, kad atiduotų jos daiktus, tačiau jis pradėjo smurtauti, tyčiotis ir neišleido jos iš buto iki 2016 m. gegužės 18 d., 3 val. nakties. Visą tą laiką jis prieš ją smurtavo ir kankino. Apie 3 val. ryto jis ją išleido, nes labai jo prašė (t. 1, b. l. 44). Pažymėtina, kad ir iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. gegužės 20 d., 16.53 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. 3 val. sugyventinis Š. R. neišleido pranešėjos iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir prieš ją smurtavo (t. 1, b. l. 40-41). Taigi nukentėjusioji ne tik nurodė, kad pirmiau aptartu laikotarpiu kaltinamasis prieš ją smurtavo, bet ir išdėstė gana tikslias paties įvykio aplinkybes, kurias atitinka pranešimo policijai turinys. Be to, M. M. parodymai nuoseklūs, nes jie atitinka ir 2016 m. gegužės 20 d. jos pareiškime nurodytus faktus, patvirtinančius, kad 2016 m. gegužės 17 d., 15.00 val. ji atėjo pas Š. R. į (duomenys neskelbtini) atsiimti dokumentų, jis jos neišleido, užrakino duris, kankino nuo 15.00 iki 3.00 val. nakties, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą (t. 1, b. l. 10). Tokius parodymus ir pareiškimo aplinkybes atitinka ir policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2016 m. gegužės 16 d., 15.39 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad „Skalvių“ stotelėje laukia pranešėjas su moterimi, kurią sumušė vyras. Prie pranešėjo priėjo moteris ir paprašė pagalbos. GMP atsisakė, neprisistatė (t. 1, b. l. 18-19). Teismas neturi pagrindo netikėti pirmiau aptartais kaltinamojo parodymais bei juos patvirtinančiais nukentėjusiosios iš esmės nuosekliais parodymais, kuriuos beje patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno E. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2016 m. gegužės 16 d., apie 16.10 val. patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule V. V. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, kad (duomenys neskelbtini) sumušta moteris, ją sumušė sugyventinis, mušė nuo 2016 m. gegužės 14 d. (t. 1, b. l. 39). Tokie pareigūno E. T. parodymai atitinka ir policijos patrulės V. V. 2016 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes (t. 1, b. l. 4-5). Beje, pastarųjų pareigūnų parodymai ir tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės, taip pat specialistės R. G. paaiškinimai apie smurto panaudojimo laiką (T. 1., b. l. 56), detalizuoja kaltinamojo smurtinių veiksmų laikotarpį – 2016 m. gegužės 14-18 d.
Teismo vertinimu, susiejus pirmiau aptartus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus bei kitus įrodymus į vieningą visumą matyti, kad būtent Š. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas sužalojo nukentėjusiąją M. M. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šioje byloje tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji parodė, kad gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, t. y. minėto straipsnio prasme jie laikytini šeimos nariais.
Konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų įrodymų ir teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad Š. R. prieš nukentėjusiąją panaudodamas smurtą ir padarydamas jai kaltinime nurodytą trauminių poveikių skaičių, suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai, numatė, jog taip gali sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą ir to siekė, tačiau padarinių nedetalizavo, t. y. buvo abejingas tam, kokie padariniai atsiras. Tai yra kaltinamasis Š. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei įvertinus tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nuketėjusioji patvirtino, jog buvo sugyventiniai, kaltinamojo Š. R. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip nesunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas.
Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad Š. R. kaltė 2016 m. liepos 23 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), smurtavus prieš savo sugyventinę M. M. ir padarius jai nežymų sveikatos sutrikdymą, visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Kaltinamasis Š. R. apklausiamas teisme šios nusikalstamos veikos taip pat neneigė ir pripažino esmines faktines įvykio aplinkybes. Pasak kaltinamojo, 2017 m. liepos 23 d. įvykį jis pamena labai gerai. Nukentėjusiajai paaštrėjo depresija, ji pradėjo gerti. Grįžęs po darbų jis rado namuose ją girtą. Ji dar turėjo butelį degtinės. Jis paėmė tą butelį degtinės ir išpylė į tualetą, dėl to prasidėjo ginčai. Kai jis pylė degtinę, nukentėjusioji puolė ant jo, buvo susistumdymas, muštynės, jis jai sudavė smūgius. Paskui jie taikėsi ir tada ji jam nukando liežuvio galiuką. Neatsimena, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajai muštynių metu, negali patvirtinti, jog tiek, kiek nurodyta ekspertų, bet galėjo būti tiek, nes jie grūmėsi. Smūgiai buvo visur, nes kai nukentėjusioji supyko, šnekėtis nebuvo įmanoma, jis ją bandė nuraminti.
Kaltinamojo Š. R. parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų turinį. Pažymėtina, kad tokius kaltinamojo parodymus dalyje dėl prieš ją naudoto smurto iš esmės atitinka ir nukentėjusiosios M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 13.00 val. ji sugrįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtin). Bute buvo sugyventinis Š. R., gim. (duomenys neskelbtini). Jis buvo neblaivus ir miegojo. Ji pradėjo rinktis savo asmeninius daiktus, nes ketino išsikelti iš buto. Tuomet jis atsibudo ir užrakino raktu buto duris. Pasakė, kad niekur ji neišeis ir neišneš jokių daiktų. Netrukus jis pradėjo elgtis agresyviai, priekaištavo, kad jį apgaudinėja su kitu. Tuomet jis įspyrė jai į galvą. Parvertęs ant lovos jis pasakė: „dabar tau bus kaip praeitą kartą“. Ji suprato, kad jis ketina apkandžioti jos lūpas, nes anksčiau buvo taip padaręs, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis išsižiojo ir jau ketino įkąsti. Ji prašė, kad jis to nedarytų. Jis jos nepaklausė, todėl buvo priversta gintis ir įkando jam į liežuvį. Pajuto, kad nukando liežuvį. Jam pradėjo bėgti kraujas. Apie 20.00 val. ji išėjo į buto balkoną ir pašaukė lauke buvusius žmones. Paprašė, kad jie iškviestų medikus. Netrukus atvyko policija ir medikai. Sugyventinis buvo išvežtas į ligoninę. Nori pažymėti, kad 2016 m. liepos 20 d. nuo apytikriai 9.00 iki 17.00 val. tame pačiame bute sugyventinis naudojo prieš ją psichologinį, fizinį, smurtą. Prieš pradedant smurtauti jis jai priekaištavo, kad ji jį apgaudinėjo ir buvo neištikima. Smurtavimo metu jis pargriovė ją ant grindų ir spardė į galvą ir įvairias kūno vietas, suko kojas ir rankas, tokiu būdu sukėlė skausmą. Neleido atsistoti nuo grindų, o jei pabandydavo atsistoti, jis pradėdavo spardyti. Kojomis, ant kurių buvo apauti batai, spardė jai į veidą, smūgiavo kumščiais į veidą. Lauždamas rankas ir kojas jis sakė: „Tuoj pajausi tai, ką aš jaučiau kariuomenėje (t. 1, b. l. 109). Tokius nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2016 m. liepos 23 d., 21.12 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, jog pranešėja pamatė moterį 9 aukšte, kuri šaukėsi pagalbos, rėkė, kad reikia GMP, nes kraujuoja žmogus, užsitrenkusio buto durys, aplinkybės neaiškios (t. 1, b. l. 63-64). Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymus dėl prieš ją naudoto smurto nuo 2016 m. liepos 20 d. iš dalies patvirtina policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2016 m. liepos 20 d., 23.05 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prieš kelias minėtus prie pranešėjos gatvėje buvo priėjusi moteris, veidas atrodo kaip sumuštas, jokios pagalbos neprašė, tačiau pranešėjai atrodo, kad moteris nesiorientuoja aplinkoje ar yra labai apsvaigusi (t. 1, b. l. 94). Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas (policijos pareigūnas) J. P., kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. liepos 20 d., apie 23.10 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. I. gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) vaikšto sumušta moteris, nesiorentuojanti aplinkoje. Atvykus minėtu adresu apie 23.20 val. pastebėta šaligatviu einanti moteris, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (iš jos žodžių), kuri paaiškino, kad ją (duomenys neskelbtini) sumušė sugyventinis Š. R. (t. 1, b. l. 61). Tokie liudytojo parodymai atitinka jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 95-96). Be to, iš liudytojo (policijos pareigūno) M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2016 m. liepos 23 d. patruliuojant gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), devintame aukšte moteris šaukiasi pagalbos, nes kraujuoja žmogus, o buto durys užtrenktos. Nuvykus minėtu adresu buto duris atidarė M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad šiame bute gyvena jau tris mėnesius ir kad sugyventiniui Š. R., gim. (duomenys neskelbtini), nukando dalį liežuvio dėl to, kad jis pradėjo prie jos priekabiauti bei lindo bučiuotis. Ant M. M. akivaizdžiai matėsi daugybiniai kūno sumušimai, rankos buvo nusėtos mėlynėmis, galvos srityje taip pat matėsi sumušimai bei mėlynės, moteris skundėsi kojos skausmais (t. 1, b. l. 146). Tokios aplinkybės nurodytos ir S. B. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 66). Susiejus pirmiau aptartus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus bei kitus įrodymus į vieningą visumą matyti, kad būtent Š. R. smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusiąją M. M.. Vis tik teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytų įrodymų turinį tikslina kaltinime nurodytą sužalojimų padarymo laiką ir nustato, kad nukentėjusiajai šioje dalyje nurodyti sužalojimai padaryti nuo 2016 m. liepos 20 iki 23 d. 13 val.
Pažymėtina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytu laiku kaltinamojo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai M. M. padarytus trauminius poveikius, jų skaičių bei sveikatos sutrikdymo mastą taip pat patvirtina ir detalizuoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2275/2016(01) (turimas atliktas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d.) kuria nustatyta, kad remiantis M. M., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, jai padaryta poodinės kraujosruvos pakaušyje, kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose, veido kairėje, krūtyse, nugaroje, rankose, kairiame šone, uodegikaulio projekcijos srityje, sėdmenyse šlaunyse, odos nubrozdinimai krūtinės kairėje, kairiame šone, kairėje blauzdoje, paveikus kietais bukais daiktais; linijiniai odos nubrozdinimai kairiame dilbyje ir žaizdos riešuose, padaryti aštrią briauną, smailumą ar ašmenis turinčiu daiktu (įrankiu). Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybės nurodytu būdu ir laiku (2016 m. liepos 20 d.). Sužalojimai, išskyrus daugybines poodines kraujosruvas pilve, padaryti mažiausiai dvidešimt septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai veide nėra būdingi griuvimui. Linijiniai odos nubrozdinimai ir žaizdos riešuose būdingi savęs žalojimui, tačiau neatmetama, kad tokius sužalojimus galėjo padaryti ir kitas asmuo. Nustatytuose sužalojimuose požymių, leidžiančių nustatyti konkretų žalojusį daiktą (įrankį), nėra (t. 1, b. l. 121-122).
Kaip jau minėta, BK 248 straipsnio 2 dalies, atitinkamai ir BK 140 straipsnio 2 dalies, prasme Š. R. ir M. M. laikytini šeimos nariais.
Konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų įrodymų ir jais remiantis teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog Š. R. prieš nukentėjusiąją panaudodamas smurtą ir laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2016 m. liepos 23 d., 13 val. padarydamas jai kaltinime nurodytą trauminių poveikių skaičių, suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai, numatė, jog taip gali sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą ir to siekė, tačiau padarinių nedetalizavo, t. y. buvo abejingas tam, kokie padariniai atsiras. Tai yra kaltinamasis Š. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei įvertinus tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nuketėjusioji patvirtino, jog buvo sugyventiniai, kaltinamojo Š. R. padaryta nusikalstama veika šioje dalyje kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip nežymus šeimos nario sveikatos sutrikdymas.
Dėl Š. R. skirtinos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo
Teismas, skirdamas Š. R. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – Š. R. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus žmogaus sveikatai. Padarytos veikos baigtos, nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine, nors neapibrėžta tyčia. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. vidutinio amžiaus, nedirbantis, nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą (T. 2, b. l. 54-55), galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (T. 2, b. l. 53), Psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (T. 2, b. l. 60-61), į narkologinę įskaitą neįrašytas (T. 2, b. l. 59). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką išreiškė nuoširdų gailėjimąsi. Dėl šių aplinkybių teismas nustato byloje kaltinamojo Š. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai įvertina skirdamas bausmę. Taip pat nustatytina ir kaltinamojo atsakomybę švelninanti aplinkybė – provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, kadangi bylos medžiaga rodo, jog dėl savo psichinės būklės bei alkoholio vartojimo nukentėjusioji buvo konfliktų iniciatorė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad kaltinamajam tiek už BK 138 straipsnio 2 dalyje, tiek už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus skirtinos bausmės šių straipsnių sankcijos ribose, t. y. laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas artimesnis minimaliam. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį Š. R. ir jo padarytas nusikalstamas veikas, tokio dydžio laisvės atėmimo bausmės optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam paskirtosios bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam Š. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis Š. R. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2016 m. liepos 23 d., 23.41 val., paleistas 2016 m. liepos 25 d. 16.05 val. (T. 2, b. l. 16, 18), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas pirmiau nurodytas Š. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.
Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti Š. R. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad Š. R. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nors Š. R. anksčiau teistas už analogišką veiką, tačiau šiuo atveju jo veiksmus iš dalies lėmė provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, jis dėl neapgalvoto elgesio gailisi, Š. R. teigia dirbantis pagal verslo liudijimą. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti Š. R. galimybę pakeisti gyvenimo būdą ir pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 72² straipsnyje numatytą pareigą, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
2016 m. liepos 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie nukentėjusios panaikintos 2017 m. vasario 3 d. nutartimi perduodant bylą nagrinėti teismo posėdyje.
Dėl turtinės žalos
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis Š. R. atsakingas už nukentėjusiosios M. M. nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kalinamasis turi atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios gydymu.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 215,61 Eur, kurie sumokėti už nukentėjusiosios M. M. gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, atlyginimo. Šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo Š. R. padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu visiškai sutiko, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – minėtos nukentėjusiosios gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vokas su kraujo pėdsakais, 2016 m. gruodžio 14 d. kvitu B serija BBB Nr. 6PK001098 perduotas saugoti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato saugyklai (Buivydiškių g. 20, Vilnius), sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Š. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Š. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Š. R. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Š. R. skirti galutinę bausmę – vienerius metus ir keturis mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į Š. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 23 d., 23.41 val. iki 2016 m. liepos 25 d. 16.05 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 72² straipsniu, Š. R. paskirtos vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą Š. R. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš nuteistojo Š. R. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 215,61 Eur turtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, voką su kraujo pėdsakais, 2016 m. gruodžio 14 d. kvitu B serija BBB Nr. 6PK001098 perduotą saugoti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato saugyklai (Buivydiškių g. 20, Vilnius), sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.