Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, o bendrijos valdymo organai buvo įpareigoti per 10 dienų perduoti turtą pagal finansinę atskaitomybę. (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2013-08-21 ir nuo 2017-02-08 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas, kuris neatsiskaitė už jam perduotas pinigines lėšas, nepagrindė jų panaudojimo. Prašė bylą nagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš byloje esančių ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo(duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „ Bankroto vizija“, įpareigojant per 10 dienų perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą. Iš (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 16 d. balanso matyti, kad bendrijos gautinos sumos per metus sudaro 3435 Eur. Iš 2015-04-29 Kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad V. K. išmokėta 3568 Eur. Iš 2017-06-16 pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) debitorius V. K. turi įsipareigojimų 3434,89 Eur sumai. Iš LR Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad V. K. nuo 2013-08-21 iki 2016-10-05 ir nuo 2017-02-08 buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) vadovu.

Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Mažosios bendrijos vadovas be kitų pareigų atsako už informacijos ir dokumentų pateikimą mažosios bendrijos narių susirinkimui; finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą šio įstatymo nustatytais atvejais; mažosios bendrijos dokumentų, duomenų ir kitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui; kitų šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat mažosios bendrijos nuostatuose ir civilinėje (paslaugų) sutartyje su mažąja bendrija nustatytų pareigų vykdymą ( LR 2012 m. birželio 29 d. „Mažųjų bendrijų įstatymo „ Nr.XI-2159 22 straipsnio 10 dalis). Mažosios bendrijos vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, mažosios bendrijos nuostatais, mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimais ir mažosios bendrijos su juo sudaryta civiline (paslaugų) sutartimi („Mažųjų bendrijų įstatymo“ 22 straipsnio 6 dalis).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Taigi, iš paminėto reglamentavimo matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrijai, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas.

Taigi, įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas būtinąsias sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovo pareiga yra įrodyti ne tik atsakovo neteisėtus veiksmus, bet ir žalos atsiradimo faktą ir jos dydį, ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Tos pareigos neeliminuoja ir aplinkybė, kad ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, nes, nepaisant viešojo intereso šios kategorijos bylose faktoriaus, privilegijų administratoriui dėl žemesnio įrodinėjimo standarto taikymo iš esmės įstatymai nenumato, kaip ir teismui nenumato iš esmės kitokių nei bendrosios įrodymų vertinimo taisyklių. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl administratorius neprivalo įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, būdamas mažosios bendrijos vadovu, turėjo pareigą vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis), taip pat privalėjo veikti išimtinai bendrijos naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų , tačiau to ne tik nedarė, o veikė priešingai – savo neteisėtais veiksmais siekė asmeninės naudos bendrovės sąskaita, t. y. nepagrįstai išsimokėjo 3434,89 Eur sumą kasos išlaidų orderių pagrindu taip labai ženkliai sumažindamas bendrijos turto masę.

Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, ar minėtos lėšos pagal pateiktas avansines apyskaitas buvo išmokėtos atsakovui pagrįstai. Nustačius, kad lėšos buvo išimtos iš įmonės apskaitos, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, gali būti laikoma nustatyta ir tai gali būti traktuojama kaip bendrovės patirta žala dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovo gautų piniginių lėšų panaudojimą arba jų grąžinimą į bendrijos kasą, todėl , konstatuotina, jog šiuo atveju atsakovas nepagrįstai išsimokėjo 3434,89 Eur sumą kasos išlaidų orderio pagrindu, tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas – pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, lojalumo juridiniam asmeniui reikalavimą, reikalavimą nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, taigi atsakovas privalo atsakyti pagal juridinio asmens valdymo organų narių civilinę atsakomybę reglamentuojančio CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

Pažymėtina, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą, siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Todėl bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti; kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, be kita ko, yra turto netekimas, negautos pajamos, o pagal šio straipsnio 2 dalį jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat kaip negautos pajamos.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. reikia įrodinėti ir padarytą žalą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatyta, jog 3434,89 Eur dydžio piniginės lėšos iš bendrovės kasos buvo išmokėtos atsakovui neteisėtai, laikytina, kad aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, yra įrodyta ir tai traktuojama kaip bendrovės patirta žala dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų.

Apibrėžiant priežastinį ryšį CK 6.247 straipsnyje nurodoma, kad skolininkas atlygina tuos nuostolius, kurie yra laikomi jo veiksmų rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ši ieškovo pareiga kyla ir iš CPK 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Šiuo atveju iš bankroto administratoriaus pateiktų dokumentų akivaizdu, jog nurodytas pinigines lėšas buvęs bendrovės direktorius V. K. kasos išlaidų orderio pagrindu išsimokėjo nepagrįstai, taip labai ženkliai sumažindamas bendrovės turto masę, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuotina (CK 6.248 str. 1 dalis), o administratorius neturi įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas yra kaltas. Įvertinus byloje esančią medžiagą, taip pat ieškovės atstovės paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo kaltės prezumpcija buvo nepaneigta.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, konstatuoja, jog visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtinta visų civilinės atsakomybės sąlygų šioje byloje egzistavimą, tokiu būdu atsakovui kyla deliktinė civilinė atsakomybė, lemianti jo pareigą visiškai atlyginti bendrijai jo neteisėtais veiksmais padarytą 3434,89 Eur dydžio žalą (CK 6.263 str. 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3434,89 Eur dydžio suma padarytai žalai atlyginti.

Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai: išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistinos iš atsakovo ( CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutuojančios (duomenys neskelbtini), naudai 3434,89 Eur ( tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 89 ct) žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 77 EUR ( septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 5,70 EUR ( penkis eurus 70 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.