Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1427-590/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-30
Bylos Nr.
2S-1427-590/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08010-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Pareiškėjas
J. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1427-590/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08010-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14980-809/2015 pagal pareiškėjo J. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei B. P., AB DNB bankui ir E. P. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą su 2015-02-22 skundu dėl antstolės B. P. veiksmų, kuriais prašė: 1) sustabdyti 2015-01-27 patvarkymo Nr. 0171/15/00258/ATV dėl atvykimo į antstolės kontorą, 2015-01-27 patvarkymo Nr. 0171/15/00258/REG dėl informacijos pateikimo ir 2015-01-27 patvarkymo Nr. 0171/15/00258/EKSP dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo vykdymą; 2) panaikinti minėtus antstolės patvarkymus; ir su 2015-02-24 skundu dėl antstolės B. P. veiksmų, kuriuo prašė: 1) sustabdyti 2015-01-27 patvarkymo Nr. 0171/15/00257/ATV dėl atvykimo į antstolės kontorą, 2015-01-27 patvarkymo Nr. 0171/15/00257/REG dėl informacijos pateikimo ir 2015-01-27 patvarkymo Nr. 0171/15/00257/EKSP dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo vykdymą; 2) panaikinti minėtus antstolės patvarkymus. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė pradėjo vykdymo veiksmus nepasibaigus raginime nurodytam 30 (trisdešimties) dienų terminui, tokiu būdu skolininkui darydama psichologinį spaudimą.

Antstolė B. P. pareiškėjo skundų netenkino. Nurodė, kad išsiuntusi raginimus įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vadovaudamasi operatyvumo principu, priėmė pareiškėjo skundžiamus patvarkymus, kurie nepažeidžia ir nesuvaržo skolininko teisės raginimo metu sumokėti skolą išieškotojui, jie priimti siekiant bendradarbiauti su skolininku. Antstolės teigimu, skolininko teiginiai apie psichologinį spaudimą jam teisiškai nepagrįsti. Antstolė nurodė, kad patvarkymai dėl turto ekspertizės paskyrimo priimti siekiant sužinoti skolininkų ir išieškotojo poziciją dėl antstolės paskirto nepriklausomo eksperto/turto vertintojo, o pats vertinimas būtų atliktas tik suėjus raginimo terminui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad antstolės atlikti veiksmai neprieštarauja ir nepažeidžia teisės aktų, o Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 654 str. numato antstolio teisę atlikti pirminius, tarp jų ir pareiškėjo skundžiamus veiksmus.

Suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepimu į skundą nurodė, kad antstolė pažeidė CPK 655 str. reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti patenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-13 nutartimi pareiškėjo skundų netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolės veiksmai yra skundžiami pateiktose dvejose vykdomosiose bylose – Nr.0171/15/00257 ir Nr.0171/15/00258. Vykdomosiose bylose antstolė priėmė 2015-01-20 patvarkymus vykdyti vykdomuosius dokumentus ir raginimus, juose nustatė 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos terminą vykdomiesiems dokumentams įvykdyti (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Minėti raginimai skolininkui J. P. įteikti 2015-01-27, taigi skolininkui sudaryta galimybė per 30 dienų terminą įvykdyti vykdomuosius dokumentus. Be to, skolininkui raginimuose nurodyta, kad skolininkui neįvykdžius vykdomųjų dokumentų, bus atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, numatyti CPK 624 straipsnyje. Todėl skolininkas įvykdyti vykdomuosius dokumentus turėjo teisę iki 2015-02-26 (įskaitytinai; CPK 73-74 straipsniai). Pareiškėjas pateiktuose skunduose nurodė, kad antstolė, nesuėjus raginimuose nustatytam prievolės įvykdymo gera valia terminui, 2015-01-27 priėmė patvarkymą dėl atvykimo į antstolės kontorą; patvarkymą dėl informacijos pateikimo, patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti, tuo atlikdama priverstinio vykdymo veiksmus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, antstolės priimti patvarkymai dėl atvykimo į antstolės kontorą ir informacijos apie turtą pateikimo, nelaikytini priverstinio vykdymo priemonėmis, todėl įpareigojimai juos atlikti nesietini su raginimuose įvykdyti vykdomuosius dokumentus nurodytais terminų (30 dienų nuo įteikimo dienos) pasibaigimais. Teismas sutiko su antstolės argumentais, kad minėti patvarkymai priimti siekiant bendradarbiauti su skolininku, jog šiems atvykus į antstolės kontorą būtų aptartos skolos dengimo galimybės raginimo metu, o nesant galimybės sumokėti skolą raginimo metu, aptarti tolesni priverstinio turto realizavimo proceso klausimai. Įstatyme reglamentuojami galimi atlikti vykdymo veiksmai, skolininkui įteikus ar išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 658 str.), kuriame nenumatyta galimybė antstoliui, areštavus skolininko turtą, nepasibaigus raginime nustatytam terminui, skirti areštuoto turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Areštuoto turto įvertinimas atliekamas tikslu nustatyti tikslią turto vertę siekiant parduoti turtą priverstine tvarka (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 691 straipsnis), taigi vertintina, jog tokio pobūdžio patvarkymas gali būti priimamas tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo per raginime nustatytą terminą vykdomojo dokumento. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėju, kad, paskyrus turto vertinimą, padidėtų vykdymo išlaidos, siejamos su ekspertizės atlikimu, dėl ko galėtų būti pažeistas proceso ekonomiškumo principas, įpareigojantis antstolį kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą (CPK 7 straipsnis.). Taigi, aptartų faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas teigė, kad nagrinėjamu atveju antstolė neturėjo teisinio pagrindo paskirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Visgi, byloje nėra duomenų, kad skolininkas J. P. per 2015-01-21 raginimuose numatytą 30 dienų terminą nuo raginimų gavimo dienos įvykdė vykdomuosius dokumentus ar sumokėjo bent dalį vykdomuosiuose dokumentuose nurodytų sumų, taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad skolininkas kreipėsi į antstolę dėl skolos padengimo galimybių, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo panaikinti ir 2015-01-27 patvarkymų ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti klausimu, kadangi minėti patvarkymai bylos nagrinėjimo metu nepažeidžia skolininko teisių ar teisėtų interesų, o nesant įvykdytiems vykdomiesiems dokumentams ar suderintiems veiksmams dėl tolesnio skolų dengimo galimybių, antstolė turėtų priimti skundžiamo turinio patvarkymus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas J. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Byloje keliamas klausimas, ar reikalavimas atvykti į antstolio kontorą, reikalavimas pateikti informaciją, ekspertizės turto rinkos vertei skyrimas nėra priverstinio vykdymo procedūros elementai. Turto areštas yra prievartos aktas. Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Reikalavimas atvykti pas antstolį taip pat yra prievartos aktas, nes už neatvykimą gali būti skirta piniginė bauda. Vien sąvoka „reikalavimas“ reiškia prievartą, privalomumą. Visa tai nesiderina su sąvoka „raginimas“. Raginime aiškiai duodama suprasti, kad siūloma, skatinama, patariama prievolę įvykdyti gera valia

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas atskirąjį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė B. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad pareiškėjas prievolės per raginimo terminą taip ir neįvykdė, todėl manytina, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis vykdymo procese tokiu būdu piktybiškai vilkindamas priverstinį turto realizavimo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vadovaujantis CPK 655 str. 1 d., jeigu raginime nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą neįvykdomi, pradedamas priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas, kurį įstatymas paveda antstoliui. Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CPK 655 str. 1 ir 2 d.). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų.

Byloje kilęs ginčas, ar antstolio veiksmai – reikalavimas atvykti į antstolio kontorą; reikalavimas pateikti informaciją; ekspertizės turto rinkos vertei skyrimas – laikytini priverstinio vykdymo procedūros elementais.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 654 str., pagrįstai nurodė, kad reikalavimas atvykti į antstolio kontorą ir reikalavimas pateikti informaciją (v.b. 0171/15/0257 l. 116-117, 121-122 ir v.b. 0171/15/00258 l. 30-31, 35-36) nelaikytini priverstinės vykdymo procedūros veiksmais. CPK 654 str. numato, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio Kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. CPK 658 str. 1 d. numato, kai raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas, antstolis taip pat gali įpareigoti skolininką šio Kodekso 645 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti duomenis apie turimą turtą. Atsižvelgiant į šį įstatyminį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nei antstolio reikalavimas skolininkui atvykti į antstolio kontorą, nei reikalavimas pateikti informaciją apie skolininkui priklausantį turtą nepriskirtini prie priverstinių vykdymo priemonių, kurių antstolis gali imtis tik pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, jeigu skolininkas per minėtą terminą sprendimo neįvykdo, kadangi šiuos parengiamuosius veiksmus antstolis gali atlikti jau priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 654 str.), o pateikti duomenis apie turimą turtą antstolis gali įpareigoti skolininką po to, kai skolininkui įteikiamas raginimas įvykdyti sprendimą (CPK 658 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apelianto argumentai dėl antstolės B. P. veiksmų – reikalavimo atvykti į antstolio kontorą ir reikalavimo pateikti informaciją – yra nepagrįsti ir prieštarauja CPK numatytam reglamentavimui, susijusiam su vykdymo procesu (CPK 654 str., 658 str.).

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad, nesibaigus raginime nustatytam terminui, antstolė neturėjo teisinio pagrindo paskirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, kadangi šie veiksmai laikytini priverstinio vykdymo procedūros veiksmais (v.b. 0171/15/0257 l. 123-124 ir v.b. 0171/15/00258 l. 37-38) (CPK 624 str. 1 d., 691 str.). Visgi, pirmosios instancijos teismas nors ir nustatęs, kad antstolio patvarkymai, nepasibaigus raginime nustatytam terminui, negalėjo būti priimti, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas net ir pasibaigus šiam terminui raginime nurodytų veiksmų neatliko, atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą šioje dalyje. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Pagal CPK 651 str. 1 d., gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir vykdymo veiksmams pradėti. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad minėti patvarkymai priimti siekiant sužinoti skolininkų ir išieškotojo poziciją dėl antstolės paskirto nepriklausomo eksperto/turto vertintojo, o pats turto vertinimas būtų atliktas tik suėjus raginimo terminui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir atkreipia dėmesį į tai, kad ši aplinkybė nenurodoma patvarkymuose, kuriais paskirta ekspertizė, todėl pažymėtina, kad antstolei raginime nustačius terminą įvykdyti sprendimą gera valia, skolininkams atsirado pagrįstų lūkesčių, kad iki to laiko nebus pradėti vykdymo veiksmai, siejami su priverstiniu išieškojimu. Aplinkybė, kad skolininkas net ir suėjus raginime nustatytam terminui teismo sprendimo gera valia neįvykdė, nepaneigia išvados, jog patvarkymų dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti priėmimo metu, antstolė neturėjo teisės šių patvarkymų priimti (CPK 624 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad antstolio veiksmai negali būti vykdomi vadovaujantis prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atitinkami antstolio veiksmai, nepasibaigus raginime nustatytam terminui, negalėjo būti priimti, turėjo šiuos veiksmus panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apelianto J. P. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant antstolės B. P. 2015-01-27 patvarkymus dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti antstolės B. P. 2015-01-27 patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. 0171/15/0257/EKSP.

Panaikinti antstolės B. P. 2015-01-27 patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. 0171/15/0258/EKSP.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius