Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir kaltinamajam S. V., jo gynėjai advokatei Reginai Šaltinienei,

privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį;

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. mušdamas žmogų, nežymiai jį sužalojo, o būtent:

A. K. 2015 m. spalio 31 d., apie 16:30 val., (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) prie S. V. nuomojamo garažo sumušė S. V. mediniu pagaliu ir padarė poodines kraujosruvas kairiame antakyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairėje ausyje, veido dešinėje, kairės plaštakos II piršte, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais kairiame dilbyje ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam S. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje S. V. palaikė savo skundą privataus kaltinimo tvarka, kaltino A. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad A. K. 2015 m. spalio 31 d., apie 16:30 val., (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) sumušė jį mediniu pagaliu ir padarė įvairius sumušimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Savo kaltės S. V. pagal A. K. pateiktą priešpriešinį skundą nepripažino. Teisme S. V. parodė, kad tą dieną atėjo paimti mašinos į garažą, privažiavo A. K., kuris pradėjo šaipytis, rodė nepadorius gestus, sakė jam žodžius „gaidys“, „pyderas“, „ką, padarei už dyką mašiną?“ Jis atsakė, kad „pasijuok, pasijuok iki teismo“ ir nuėjo, ruošėsi išvažiuoti, kai netikėtai pastebėjo, kad A. K. puolė su mediniu pagaliu, jis spėjo tik pakelti ranką, smūgiai buvo tiesiai į galvą. A. K. pirmas pradėjo muštis, jis nesudavė A. K. nei vieno smūgio, tik bandė gintis. Jam svarbiausia buvo apsaugoti galvą, nes turi sveikatos ir nugaros problemų. Kai atvažiavo A. K. prie garažo, nebuvo žmonių, bet pasirodo, kai vyko muštynės, buvo liudytojas, jis dirbo garaže užsidaręs, išgirdo triukšmą ir išėjo iš garažo. Liudytojas U. viską matė. Jam pavyko suimti už pagalio, A. K. spardė į pilvo sritį, šlaunis, su pagaliu bandė duoti į galvą. Jis sakė, kad nemuštų į galvą, nes jam galva operuota. Kreipėsi į medikus, jam iš karto pareigūnai siūlė važiuoti į priimamąjį, nes buvo įbrėžtas veidas, prakirsta ausis, guzas buvo iššokęs. Jo striukė buvo kaip su peiliu supjaustyta, visa rankovė supjaustyta. Smūgiai buvo stiprūs, mušė dviem rankom su pagaliu. Jis nebuvo priėjęs prie A. K. garažo, jo garažas yra už 100 metrų, jis nematė, kaip A. K. priėjo prie jo garažo, buvo viskas netikėta. Atvykus pareigūnams A. K. elgėsi agresyviai, keikėsi policijos akivaizdoje. A. K. pats išsikvietė policiją.

Teisiamajame posėdyje A. K. palaikė savo priešpriešinį skundą privataus kaltinimo tvarka, kaltino S. V. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad S. V. 2015 m. spalio 31 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), esančioje garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) jam atvykus į savo garažą išsikrauti padangų, priėjęs prikaišiojo, neva jis yra skolingas už automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontą, iškoliojo necenzūriniais žodžiais ir dešinės rankos dilbiu apie dešimt kartų sudavė jam į galvos sritį, mažiausiai du smūgius į dešinįjį petį, mažiausiai 2 smūgius į dešinę ranką virš alkūnės, mažiausiai vieną smūgį į kairę ranką ties alkūne, mažiausiai vieną smūgį į dešinįjį pažastį, o jam, t.y. A. K., paėmus į rankas pagalį gintis nuo S. V. užpuolimo, S. V. nubėgo į tame pačiame garažų bendrijoje esantį savo garažą ir iš ten paėmė metalinį apie 2 metrų ilgio vamzdį, kuriuo sudavė jam mažiausiai du smūgius į dešinįjį petį ir į kairę ranką ties alkūne, visų smūgių, suduotų ranka bei metaliniu vamzdžiu pasėkoje jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytos penkios kraujosruvos ant dešiniojo peties, dešinėje ir kairėje rankose bei dešinės pusės pažastyje. Savo kaltės A. K. pagal S. V. pateiktą skundą privataus kaltinimo tvarka nepripažino. Teisme A. K. parodė, kad viskas prasidėjo nuo jo automobilio remonto. S. V. remontavo automobilį 3 mėnesius, su jo uošviu suderino kainą - 1500 eurų. Jis negalvojo, kad tiek kainuos remontas, kai atvažiavo paimti automobilio, S. V. sumokėjo 500 eurų ir buvo ramus. Po mėnesio atvežė padangas į garažą ir atėjo S. V., kuris pradėjo koliotis, puolė jį, su ranka pradėjo daužyti į galvą ir prasidėjo muštynės, jie stumdėsi. S. V. atėjo prie jo uošvio P. garažo, pradėjo muštis, todėl jis paėmė pagalį ir pradėjo gintis. Su pagaliu gindamasis jis galėjo sužaloti S. V., kuris turėjo rankose metalinį strypą. Nuotraukas padarė vakare, sumušimus matė uošvis ir žmona. Nuotraukos buvo darytos tą pačią dieną po įvykio, tai yra pirma ir antra nuotrauka, o nuotraukos, kuriose matyti ryškios mėlynės, fotografuotos po dviejų dienų - 2015-11-02. Nuotraukas dar tebeturi telefone. Antstolis nurodė, kada nuotraukos fotografuotos, ir iš kieno telefono. Jam buvo sumuštas petys dešinės pusės, mėlynės buvo palei pažastį, ant kairės rankos. Jis parašė pareiškimą policijai tą pačią dieną. Pirmas užpuolė jį ir pradėjo mušti S. V.. Kokia kūno padėtis buvo muštynių metu nepamena, praėjo metai laiko, S. V. strypas buvo metalinis beveik 2 metrų. Kiek laiko truko muštynės, nežino, ar ramino garažo kaimynas, negirdėjo.

Liudytojas K. U. teisme paliudijo, kad 2015 m. spalio 31 d. buvo garaže, tvarkėsi mašiną, kai išgirdo triukšmą. Jo garažas yra per du garažus nuo S. V. garažo. Nuotraukoje jo garažo durys yra pilkos, pažymėtos K raide pagal vardą „K.“. Viskas vyko prie S. V. nuomojamo garažo. Jis girdėjo triukšmą, nes jo garažo durys buvo praviros. Vyrai buvo susiėmę, laikėsi už pagalio, abu jie tą pagalį turėjo, tampėsi. A. K. įspyrė S. V. ir užsimojo su pagaliu, pagalys buvo medinis, nemažas. Jis pasakė, „vyrai ką darot, baikit muštis“, A. K. jį pastebėjo, atšoko, pradėjo skambinti policijai, kad jį užpuolė ir nuėjo link savo uošvio garažo. Jis matė, kad S. V. gynėsi, galvą buvo užsidengęs ranka, o A. K. jį puolė. Praeidamas pro jo garažą A. K. kalbėjo telefonu ir sakė „mane užpuolė“. Nuo S. V. nuomojamo garažo iki A. K. uošvio garažo yra apie 50 m. tai tikrai, gal apie 70 metrų. Kraujo tikrai nebuvo, jokių žymių, mėlynių nepastebėjo. A. K. kai praėjo pro jo garažą, tai matė, kad vienoje rankoje turėjo pagalį, kitoje - telefoną. S. V. rankose metalinio strypo nematė, iki jų buvo apie 15 metrų, arčiau jų jis nėjo, nes jie jau buvo išsiskyrę. Jį pareigūnas apklausė telefonu. Pareigūnui pasakė tą patį ką ir teismui.

Liudytojas D. B. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad 2015 m. spalio 31 d. buvo gautas pranešimas, kad vyksta muštynės. Nuvykęs su kolege M. Z. į įvykio vietą, rado du vyriškius. Klausė, ar rimtų sužalojimų nepatyrė, jam rodė grumtynių vietą, buvo numesta kepurė ant žemės. Abu asmenys nurodė vietą, kur vyko grumtynės prie S. V. nuomojamo garažo, nurodė ant žvyro galimai grumtynių pėdsakus ir kepurę, jie aiškino, kad konfliktas įvyko dėl asmeninių nesutarimų dėl senų įvykių. Jis pasiūlė abiem atvykti į policijos komisariatą bei kreiptis į medikus, jei jie mano, kad patyrė sužalojimus grumtynių metu. Vienas vyriškis buvo nusivedęs prie savo garažo ir rodė pagalį ar vamzdį, kad jam grasino su juo S. V.. S. V. bendravo ramiai, kad A. K. buvo agresyviai nusiteikęs, negali pasakyti, kad rodė nepadorius gestus, nematė. Nepamena, ar buvo suplėšyti rūbai.

Liudytojas M. D. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad 2015 m. spalio 31 d. buvo įvykis, konfliktavo du asmenys dėl automobilio. Rašė du tarnybinius pranešimus. Tvirtina tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Su U. buvo bendrauta ir tai užfiksuota tarnybiniame pranešime. Su U. buvo bendrauta apie aplinkybes, buvo su juo ir susitikęs. Jis nurodė, kad vyrai buvo susikibę rankomis. Sužalojimų nematė, nes jei sužalojimus pastebi, tai fiksuoja fotografuodamas. Su A. K. bendravo telefonu. Su S. V. bendravo, surašė tarnybinį pranešimą. Nutarime nurodė tai, kas buvo nurodyta abiejų asmenų pareiškimuose ir ką pavyko išsiaiškinti telefonu bei tiesiogiai su jais bendraujant. Su S. V. bendravo po kelių dienų po įvykio, neįsidėmėjo, kad jis buvo sumuštas.

Liudytojas K. P. teisme paliudijo, kad 2015 m. spalio 31 d. buvo namuose, žentas grįžo suplėšytais marškinėliais ir mėlynėmis ant rankų. Buvo nubrozdinimas ant kairės rankos ir peties. Žento marškinėliai buvo trumpom rankovėm, tamsūs ir suplėšyti. Buvo žymės ant rankų, ant peties. Žentas sakė, kad atvažiavo padangų padėti į garažą, atėjo S. V., prašė pinigų ir smogė. Jis įvykio vietoje nebuvo ir nematė muštynių.

Liudytoja S. K. teisme paliudijo, kad A. K. yra jos vyras. Su vaiku buvo namuose, vyras pakeitė padangas ir nuvežė jas į garažą, turėjo eiti į laidotuves, bet vyras grįžo apipešiotas, marškinėliai suplėšyti, sumuštas, jis sakė, kad atėjo S. V. ir pradėjo muštis. Vyras fotografavo pats, ant rankų buvo mėlynės ir nubrozdinimai, po dienos, dviejų mėlynės ryškios pasidarė, jis fotografavo tą pačią dieną ir po kelių dienų. Sumuštos vietos buvo paraudusios, buvo trys mėlynės, ir jos fotografuotos ne kartą. Pas gydytoją vyras nėjo. Net nebūtų pagalvojusi, kad dėl mėlynių reikia kreiptis pas gydytojus.

Iš 2015-11-03 Specialisto išvados Nr. G3695/15(01) (b.l. 10) matyti, jog specialistas O.. D., remdamasis S. V. apžiūros duomenimis, pateikė tokias išvadas:

1. S. V. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame antakyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairėje ausyje, veido dešinėje, kairės plaštakos II-me piršte, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2015-10-31).

2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Specialistas O. D. teisme patvirtino savo išvadą, duotą dėl S. V. padarytų sužalojimų ir paaiškino, kad S. V. kreipėsi 2015 m. lapkričio 3 d. S. V. sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu, kurį atitinka kumštis, koja, ranka ir pagalys, visa tai atitinka kieto buko daikto apibūdinimą. Vamzdis gal kitokius sužalojimus paliktų.

Iš 2016-05-31 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 28-72-2016K (b.l. 26-29) matyti, kad antstolis M. D. konstatavo, jog 2016 m. gegužės 31 d. atvykęs į antstolio kontorą A. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną Sony Xperia M, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio aplanke „Galeria“ yra vienuolika nuotraukų, modifikuotų 2015 m. spalio 31 d., 2015 m. lapkričio 2 d. ir 2015 m. lapkričio 4 d., kurios buvo atspausdintos.

Specialistui O. D. teisme parodžius nuotraukas, pateiktas prie Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, specialistas nurodė, kad mato nufotografuotas kūno dalis, bet negali identifikuoti žmogaus, nemato visiškai veido, iš nuotraukų pasakyti apie sužalojimus ir daryti išvadas negali. Galbūt jis mato kraujosruvas. Tiksliau kažką pasakyti galimybių nėra. Asmens nustatyti iš nuotraukų negali, panašu, kad gali būti kraujosruvos, bet ar tai tikrai kraujosruvos, tai yra nuotrauka, nuotraukas galima padaryti su fotošopu, galima koreguoti ir datą, todėl iš nuotraukų nieko negali pasakyti. Sunku nustatyti kūno vietą nuotraukoje.

Iš pateiktos schemos (b.l. 14) matyti garažų išsidėstymo planas, kuriame S. V. pažymėjęs užpuolimo ir grumtynių vietą prie jo nuomojamo garažo bei pateiktos fotonuotraukos, kuriose taip pat pažymėti A. K. uošvio garažas, S. V. nuomojamas garažas, liudytojo K. U. garažas bei užpuolimo vieta (b.l. 41-43).

Prie baudžiamosios bylos buvo prijungta Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato medžiaga dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 20), kurioje 2015-11-06 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. K. ir S. V. pareiškimus, kadangi veikos, kuriomis kaltina vienas kitą priskiriamos privataus kaltinimo bylų kategorijai.

Iš A. K. pareiškimo Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato viršininkui matyti, jog jis pranešė, kad 2015 m. spalio 31 d., apie 16 val., atvažiavo į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) jam dedant padangas, priėjo vyriškis, su kuriuo turėjo konfliktą dėl automobilio remonto. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje vyriškis ranka trenkė jam į veidą keletą kartų. Norėdamas apsiginti, nubėgo į garažo vidų, kur rado pagalį. Vyriškis taip pat iš savo garažo atsinešė metalinį strypą. Tai pamatęs vyriškis keikdamasis nuėjo į garažo pusę. Konflikto metu suplėšyta maikutė, skauda ranką (Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato medžiaga dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 88-At-00137-15).

Iš S. V. pareiškimo matyti, jog jis pranešė, kad 2015 m. spalio 31 d., apie 16 val., pravažiuodamas pro garažą, esantį garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) jaunuolis ranka parodė nepadorų gestą ir nuvažiavo link garažų. Prasidėjo žodinis konfliktas per atstumą. Pamatė vyriškį ateinantį su pagaliu link jo (S. V.). A. K. koliodamasis bandė suduoti, tačiau jis (S. V.) užsidengė ranka, smūgis teko į ranką. Smūgių būta keletą kartų į rankas. Pasisekė sugriebti už medinio pagalio, tai pajutęs pradėjo spardyti kojomis, pataikė į pilvą, šlaunis, bandė smaugti, jam pavyko atstumti. Greta garažuose kaimynas K. pradėjo šaukti, kad jie nesimuštų, tuomet vyriškis liovėsi ir išsitraukęs telefoną paskambino policijai (Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato medžiaga dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 88-At-00137-15).

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūno M. D. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad atliekant medžiagos tyrimą buvo bendrauta su pareiškėju A. K., kuris nurodė, kad 2015-10-31, apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiuose garažuose (duomenys neskelbtini) atvyko į savo garažą išsikrauti padangų. Prie A. K. tuo metu priėjo pažįstamas vyras, t.y. S. V. ir pradėjo koliotis necenzūriniais žodžiais A. K. atžvilgiu bei sudavė jam į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tuomet A. K. norėdamas apsiginti nuėjo į garažą ir pasiėmė medinį pagalį, o S. V. atsinešė iš savo garažo metalinį strypą, tačiau tolėliau garaže buvęs vyriškis pradėjo šaukti, kad vyrai liautųsi mušęsi ir jiedu išsiskirstė. Taip pat buvo bendrauta su S. V., kuris nurodė, kad konfliktas su A. K. įvyko, kai pastarasis parodė jam nepadorų gestą, tuo metu ir prasidėjo žodinis konfliktas tarp vyriškių, kurio metu vyrai susistumdė. Besistumdant S. V. nurodė, kad A. K. paėmęs pagalį, kelis kartus, sudavė S. V. į ranką taip sukeldamas fizinį skausmą. Tyrimo metu buvo nustatytas vyriškis, kuris girdėjo ir vyrams liepė nesimušti, t.y. K. U., kuris teigė, kad paties įvykio nematė, tik užgirdęs triukšmą, išėjo iš savo garažo ir pamatęs du susikibusius vyriškius, sudrausmino juos. Daugiau jokių aplinkybių paaiškinti negalėjo (Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato medžiaga dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 88-At-00137-15).

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Taigi siekiant veiką kvalifikuoti pagal nurodytą BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dėl sumušimo ar kitokio smurtavimo kilo bent vienas iš paminėtų, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių padarinių, t. y. kad buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata arba jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant privataus kaltinimo tvarka – privačiam kaltintojui. Savo ruožtu teismas, spręsdamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, gali konstatuoti atitinkamų aplinkybių, susijusių su kaltinamajam inkriminuota veika, buvimą tik neabejotinai tai nustatęs, kadangi bet kokios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai. Pažymėtina, kad atitinkamos išvados daromos įvertinus įrodymus– tiek atskirai, tiek ir visumoje.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pareiškė tiek S. V., kaltindamas A. K. tuo, kad A. K. nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: A. K. 2015 m. spalio 31 d., apie 16:30 val., (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) S. V. mediniu pagaliu sumušė ir padarė poodines kraujosruvas kairiame antakyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairėje ausyje, veido dešinėje, kairės plaštakos II piršte, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais kairiame dilbyje ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam S. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Priešpriešinį skundą byloje pareiškė ir A. K., kuris kaltina S. V. tuo, kad S. V. jam sukėlė fizinį skausmą, o būtent – kad S. V. 2015 m. spalio 31 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) esančioje garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) priėjęs prikaišiojo, neva A. K. yra skolingas už automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontą, A. K. iškoliojo necenzūriniais žodžiais ir dešinės rankos dilbiu apie dešimt kartų sudavė A. K. į galvos sritį, mažiausiai du smūgius į dešinįjį petį, mažiausiai 2 smūgius į dešinę ranką virš alkūnės, mažiausiai vieną smūgį į kairę ranką ties alkūne, mažiausiai vieną smūgį į dešinįjį pažastį, o A. K. paėmus į rankas pagalį gintis nuo S. V. užpuolimo, S. V. nubėgo į tame pačiame garažų bendrijoje esantį savo garažą ir iš ten paėmė metalinį apie 2 metrų ilgio vamzdį, kuriuo sudavė A. K. mažiausiai du smūgius į dešinįjį petį ir į kairę ranką ties alkūne, visų smūgių, suduotų ranka bei metaliniu vamzdžiu pasėkoje sukėlė fizinį skausmą bei padarė penkias kraujosruvas ant dešiniojo peties, dešinėje ir kairėje rankose bei dešinės pusės pažastyje.

Iš S. V. ir A. K. parodymų akivaizdu, jog jie neneigia to, kad nurodytą dieną, t.y. 2015 m. spalio 31 d., adresu (duomenys neskelbtini) prie garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esančių garažų tarp jų įvyko konfliktas, tačiau jų nurodomos įvykio aplinkybės, tiksli įvykių vieta skiriasi, abu nurodo, kad jie tik vienas nuo kito gynėsi ir abu neigia pradėję konfliktą bei kaltina vienas kitą pradėjus muštynes.

Vertinant tokius S. V. ir A. K. parodymus, pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad S. V. nurodytas aplinkybes, kad muštynės įvyko būtent prie jo nuomojamo garažo, teisme patvirtino grumtynes tiesiogiai matęs liudytojas K. U.. Šią aplinkybę teisme taip pat patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. B., kuris nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą, abu asmenys nurodė grumtynių vietą būtent prie S. V. nuomojamo garažo. Nors liudytojas D. B. betarpiškai įvykio nematė, jo parodymai reikšmingi tuo aspektu, kad jie iš esmės patvirtino S. V. ir K. U. nurodytas aplinkybes dėl tikslios konflikto vietos, t.y. prie S. V. nuomojamo garažo. Ši aplinkybė, t.y. tiksli muštynių vieta, pripažintina reikšminga ne tik tuo aspektu, jog savaime leidžia vertinti asmenų parodymų patikimumą, kiek ir tuo aspektu, jog prisideda prie išvadų apie A. K., kaip konflikto iniciatorių, darymo.

Teisme S. V. parodymus, kad jį mediniu pagaliu puolė ir mušė bei spyrė koja A. K., patvirtino liudytojas K. U., tuo pačiu paneigęs A. K. iškeltą versiją, kad jį metaliniu strypu puolė S. V.. Liudytojas K. U. teisme parodė, kad S. V. rankose metalinio strypo nematė, tuo tarpu A. K. pasibaigus muštynėms praėjo pro jo garažą vienoje rankoje turėdamas pagalį, kitoje - telefoną. Taigi akivaizdu, kad būtent A. K. buvo atėjęs iki S. V. nuomojamo garažo, o ne atvirkščiai, kaip nurodo A. K., ir būtent A. K. pagaliu puolė S. V.. Be to, pats A. K. nuo pat pradžių, t.y. tiek pateikdamas pareiškimą policijos komisariatui, tiek teisme neneigė, kad konflikto metu buvo paėmęs pagalį, tik nurodė, kad šį pagalį paėmė siekdamas apsiginti nuo S. V.. Tačiau byloje A. K. iškelta versija apie S. V. turėtą metalinį strypą, nėra patvirtinta jokiais bylos įrodymais bei paneigta liudytojo K. U. parodymais. Be to, kaip matyti iš policijos komisariatui rašyto A. K. pareiškimo, jame A. K. yra nurodęs, kad prie jo priėjęs S. V. jam keletą kartų trenkė į veidą, todėl jis norėdamas apsiginti, nubėgo į garažo vidų ir paėmė pagalį. Teismas pažymi, kad garažus skiria apie 50-70 metrų, A. K. pats nubėgo į garažą, niekur nenurodo, kad S. V. jį vijosi, tačiau A. K. pats patvirtina, kad pasiėmė pagalį. Teisme nenustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų būtinybę A. K. gintis pagaliu nuo atitinkamo kėsinimosi. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje, kokią pateikią A. K., nebuvo būtinybės gintis būtent pagaliu.

Taigi dėl nurodytų argumentų visumos teismas vertina S. V. parodymus kaip patikimus ir nuoseklius, kadangi juos patvirtina ir kiti surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, kurių pagrindu darytina išvada, kad būtent A. K. priėjęs prie S. V. garažo pagaliu mušė S. V.. Teismo specialisto išvada patvirtina, kad S. V. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame antakyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairėje ausyje, veido dešinėje, kairės plaštakos II-me piršte, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2015-10-31). Teisme specialistas O. D. patvirtino, kad kieto buko daikto apibūdinimą atitinka kumštis, koja, ranka ir pagalys. Taigi šia specialisto išvada bei specialisto paaiškinimais taip pat patvirtinama S. V. nurodyta įvykio versija. Teismas neturi pagrindo netikėti S. V. parodymais, kuriuos teisme patvirtino tiesiogiai įvykį matęs liudytojas K. U. bei teismo medicinos specialisto išvada.

Tuo tarpu A. K. į medikus dėl jam padarytų sužalojimų nesikreipė. Teisme liudytojais apklausti jo žmona S. K. ir uošvis K. P. paliudijo, kad A. K. 2015 m. spalio 31 d. grįžo į namus sumušta ranka ir petimi. Pats A. K. teisme paaiškino, kad jam padarytus sužalojimus nufotografavo tą pačią dieną bei 2015 m. lapkričio 2 d. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoja S. K., tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šios liudytojos teisme nurodytas ant A. K. kūno buvusių mėlynių skaičius nesutampa su kaltinime nurodytu kraujosruvų skaičiumi. Formuluojant kaltinimą S. V., nurodyta, kad jis dešinės rankos dilbiu apie dešimt kartų sudavė A. K. į galvos sritį, mažiausiai du smūgius į dešinįjį petį, mažiausiai du smūgius į dešinę ranką virš alkūnės, mažiausiai vieną smūgį į kairę ranką ties alkūne, mažiausiai vieną smūgį į dešinįjį pažastį, o paėmęs metalinį apie 2 metrų ilgio vamzdį, juo sudavė A. K. mažiausiai du smūgius į dešinįjį petį ir į kairę ranką ties alkūne, visų smūgių, suduotų ranka bei metaliniu vamzdžiu pasėkoje sukėlė fizinį skausmą bei padarė penkias kraujosruvas ant dešiniojo peties, dešinėje ir kairėje rankose bei dešinės pusės pažastyje. Tuo tarpu teisme liudytoja S. K. parodė, kad A. K. buvo padarytos trys mėlynės, kurios buvo ne kartą fotografuotos. A. K. teismui pateikė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo antstolis M. D. konstatavo, jog 2016 m. gegužės 31 d. atvykęs į antstolio kontorą A. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną Sony Xperia M, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio aplanke „Galeria“ yra vienuolika nuotraukų, modifikuotų 2015 m. spalio 31 d., 2015 m. lapkričio 2 d. ir 2015 m. lapkričio 4 d., kurios buvo atspausdintos. Šiose nuotraukose yra užfiksuoti žmogaus peties ir rankos sumušimai. Teismas, vertindamas šiuos įrodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad teismui pateikta 11 atspausdintų nuotraukų, kaip pats A. K. nurodė, tuos pačius sužalojimus fotografavo skirtingomis dienomis. Iš nuotraukų modifikavimo datų matyti, kad jos padarytos 2015-10-31, 2015-11-02 ir 2015-11-04. Kaip pats A. K. paaiškino, grumtynių dieną padarė dvi nuotraukas, jose užfiksuotas peties sužalojimas. Vėlesnėse nuotraukose matyti ir mėlynės ant rankos. Teisme specialistas O.D. nurodė, kad negali identifikuoti žmogaus iš pateiktų fotonuotraukų, nemato visiškai veido, iš nuotraukų pasakyti apie sužalojimus ir daryti išvadas negali, be to sunku nustatyti kūno vietą nuotraukoje. Teisme nustatyta, kad būtent A. K. puolė pagaliu mušti S. V., todėl natūralu, kad S. V. atremiant puolimą pagaliu, suimant už pagalio ir grumiantis su užpuolėju, galėjo ant A. K. kūno likti žymių.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog A. K. 2015 m. spalio 31 d., apie 16:30 val., (duomenys neskelbtini) garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) prie S. V. nuomojamo garažo mediniu pagaliu sumušė S. V. ir padarė jam poodines kraujosruvas kairiame antakyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairėje ausyje, veido dešinėje, kairės plaštakos II piršte, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Aptarti A. K. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nusikaltimas yra baigtas ir įvykdytas tiesiogine tyčia.

Kadangi asmuo nusikalstamos veikos padarymu gali būti pripažintas tik kai neabejotinai nustatytos visos aplinkybės, susijusios su jam inkriminuojama veika, taip pat neabejotinai nustačius jo kaltę dėl atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo, teismas, įvertinęs jau minėtų duomenų visumą, sprendžia, kad S. V. tik atrėmė ir gynėsi nuo A. K. puolimo pagaliu, todėl jis išteisintinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.).

Skiriant bausmę A. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas A. K. bausmę, teismas įvertina nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jais sukeltas pasekmes, neteisėtų veiksmų padarymo vietą bei laiką. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. anksčiau nėra teistas, buvo padaręs administracinių teisė pažeidimų, paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2015-10-18. A. K. dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, gydytojo psichiatro (narkologo) negydytas. Įvertinus aptartas aplinkybes, A. K. yra skirtina viena švelnesnių Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių, t. y. laisvės apribojimas, kuris gali pasiekti bausmės tikslus.

Baudžiamojoje byloje S. V. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo priteisti 122,77 Eur turtinei žalai atlyginti, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo priteisti 450 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį, nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Ieškinys dalyje dėl 122,77 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pateiktais įrodymais, t.y. medicinos dokumentų išrašu/siuntimu (b.l. 11), kelionės išlaidų dokumentais (b.l. 8), kvitais, patvirtinančiais išlaidas vaistams ir taikytą reabilitaciją (b.l. 9), taip pat išlaidos už medicininę apžiūrą (b.l. 7). Todėl teismas, vadovaudamasis paminėtais pagrindais ir į bylą pateiktais įrodymais, priteisia S. V. iš A. K. 122,77 Eur turtinei žalai atlyginti.

Be turtinės žalos, S. V. prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos, motyvuodamas tuo, kad jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sumažėjo jo bendravimo galimybės, nes veide matėsi sumušimo žymės, patyrė skausmus, jam buvo padarytas didelis dvasinis ir nervinis sukrėtimas, patyrė didelius moralinius, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kitus nepatogumus, prastai miegojo dėl skausmo. Jis yra ligonis, jam buvo operuota galva, reikalingas pastovus gydymas, todėl šis konfliktas smarkiai pablogino jo sveikatą.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl S. V. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į tyčiniu nusikaltimu sukeltus padarinius, t. y. S. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto sužalojimo jis patyrė skausmą, buvo priverstas kreiptis į medikus. Teismui nekyla abejonių, kad S. V. dėl poveikio jo kūnui ir padaryto sužalojimo patyrė skausmą, stresą bei nepatogumų. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas konstatuoja, jog S. V. patirta neturtinė žala yra įvertintina 400 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš pateikto pinigų priėmimo kvito, S. V. už jam suteiktas advokatės paslaugas sumokėjo 450 Eur (b.l. 6). S. V. turėtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, jos nagrinėjimo trukmę, laikytinos proporcingomis suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš A. K..

A. K. pateikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš S. V. 50 eurų turėtas antstolio išlaidas ir 2000 eurų neturtinės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuosprendžiu S. V. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, A. K. civilinį ieškinį palieka nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Išaiškintina, kad šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Kadangi S. V. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos išteisintas, A. K. prašymas dėl 370 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam S. V. padarytą turtinę žalą (122,77 Eur).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir nustatyta tvarka už jų vykdymą atsiskaityti. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

S. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).

Nukentėjusiojo S. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. priteisti 122,77 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 77 centus) turtinei žalai atlyginti, 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 centų) neturtinei žalai atlyginti ir 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 centų) advokato išlaidoms atlyginti nukentėjusiojo S. V. naudai, likusioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

A. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, išaiškinant, kad civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

A. K. prašymą priteisti 370 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.