- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- e2-3577-1143/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00214-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- K. R.
- Trečiasis asmuo
- M. K.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei G. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojantis vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo techninėmis priemonėmis, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui K. R. (K. R.) dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, tretieji asmenys M. K., antstolė Tereza Gerasimovič.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo K. R. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po J. R. mirties (duomenys neskelbtini); 2) K. R. atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po J. R. mirties priimti; 3) priteisti K. R. jo palikimo dalį ir nukreipti skolų išieškojimą vykdomosiose bylose į turtą, paveldimą po J. R. mirties, šiai dienai valdomą M. K., kurį sudaro: pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini); taip pat žemės sklypai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti K. R. paveldėtą turtą įregistruoti savo vardu; 5) nustatyti, kad K. R. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, išieškotojas turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota K. R. nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą skolininko lėšomis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po motinos J. R. mirties (duomenys neskelbtini), ją laidojo bei visas išlaidas padengė jo sesuo M. K.. Motinai priklausiusį gyvenamąjį namą su priklausiniais bei žemės sklypus prižiūrėjo, valdė, darė remontus jo sesuo M. K., kuri ir šiuo metu su šeima gyvena šiame gyvenamajame name, moka mokesčius bei rūpinasi namu. Atsakovas faktiškai šiame name negyvena, kartais aplanko seserį, kuri jį pavalgydina, aptvarko, duoda kišenpinigių. Atsakovas yra nedirbantis, jokių pajamų ir turto neturi, jam finansiškai ir buitiškai padeda sesuo. Todėl jis suprato, kad neturi jokių teisių į likusį palikimą po motinos mirties, todėl neturėjo prieštaravimų, kad sesuo 2018 m. jį priimtų. Atsakovo teigimu, jis teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnyje įtvirtinta teise – atsisakyti savo turto dalies.
3. Tretysis asmuo antstolė T. Gerasimovič atsiliepime su ieškovės ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovas nuo 2003 m. turi skolų valstybei, jų nemoka, nedirba, pajamų ir turto neturi. Skolininkui nesikreipus į notarą bei nepareiškus teisme savo reikalavimo nustatyti paveldėjimo fakto po motinos mirties, jis akivaizdžiai pablogino savo turtinę padėtį, tokiu būdu pažeidžiant išieškotojo interesus, kadangi neliko galimybės nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą.
4. Trečiajam asmeniui M. K. ieškinys su priedais įteikti (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; pastaroji nepateikė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą.
5. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovas K. R. ir tretysis asmuo M. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jie buvo tinkamai informuoti, jokių nedalyvavimo priežasčių teismui nenurodė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Tretysis asmuo antstolė T. Gerasimovič teismui pranešė, kad savo poziciją palaiko ir dėl didelio antstolės užimtumo prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
6. Kaip matyti iš 2021-02-17 antstolės T. Gerasimovič patvarkymo, remiantis Testamentų registro išrašu, nustatyta, kad registre 2019-02-15 įregistruotas palikimo priėmimo faktas po skolininko motinos mirties. Testamentų registro duomenimis po skolininko motinos mirties palikimą priėmė skolininko sesuo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal 2018-11-09 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-8394-1014/2018. 2019-04-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. paveldėjo J. R. turtą, kurį sudaro: pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini); taip pat žemės sklypai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).
7. Ieškovės teigimu, atsakovui nepriėmus palikimo, yra pažeidžiami jos interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, jog būtų vykdomas skolų išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus. Iš 2021-02-17 antstolės T. Gerasimovič patvarkymo, matyti, jog atsakovas piniginių lėšų neturi, VSDFV duomenimis jis nedirba, turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra, dėl K. R. antstoliai vykdo 139 vykdomąsias bylas, bendra iš skolininko išieškotina suma į valstybės biudžetą – 24 067,76 Eur.
8. Iš antstolės patvarkymo matyti, kad po motinos mirties skolininkas K. R. visą laiką gyveno ir iki šiol gyvena motinos gyvenamajame name, ten deklaruota ir skolininko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu yra pagrindas teigti, kad skolininkas priėmė palikimą po motinos mirties faktiškai valdydamas jos turtą po jos mirties, tačiau teismui civilinėje byloje Nr. 2YT-8394-1014/2018 skolininkas nurodė, kad „palikimo priimti nepageidauja“, t. y. atsisakė savo palikimo dalies sesers naudai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekdama apginti savo kaip kreditoriaus interesus, prašo pripažinti atsakovo 2018-11-19 pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo negaliojančiu ir nukreipti išieškojimą į atsakovui priklausančią palikimo dalį, kuri atsirado po jo motinos mirties.
9. CK 6.66 straipsnyje 1 dalyje, nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).
10. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga kyla atsakovui.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje e2A-231-464/2018). Byloje konstatuota, jog antstolė vykdo vykdomąsias bylas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus nuo 2003 m. iki 2020 m. Atsakovo K. R. motina mirė (duomenys neskelbtini); 2018-11-09 teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-8394-1014/2018 užfiksuotas atsakovo atsisakymas nuo palikimo. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė (kreditorius) iki atsakovo (skolininko) palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymo (2018-11-09), turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą K. R. pagal išduotus vykdomuosius dokumentus iki atsakovo palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymo momento. Vadinasi ieškovė pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus iki 2018-11-09 turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, tačiau tokios reikalavimo teisės neturi pagal actio Pauliana institutą dėl vykdomųjų dokumentų išduotų dėl atsakovo įsiskolinimų jau po 2018-11-09.
12. Pasak ieškovės, atsakovui atsisakius priimti palikimą, yra pažeidžiami jos interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo K. R. paveldėtą turtą, jog būtų įvykdyti išduoti vykdomieji dokumentai, kadangi jokio kito turto, kuris realiai galėtų būti realizuotas, atsakovas neturi. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Bylos duomenimis atsakovas jokio turto ir pajamų neturi; mirus jo motinai, atsakovas įgijo paveldėjimo teisę įstatymo pagrindu į jo motinai palikimo dieną priklausiusio turto: gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypų ½ dalį. Konstatuota, jog atsakovas atsisakė priimti jam priklausančio palikimo dalį, palikimą priėmė tik jo sesuo. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovo pareiškimas dėl palikimo atsisakymo akivaizdžiai pažeidžia ieškovės (kreditoriaus) teises ir atsakovas (skolininkas) apie tai žinojo, nes kito turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su ieškove, atsakovas neturėjo ir neturi, o siekdamas išvengti išieškojimo iš paveldimo turto, atsakovas nuo palikimo atsisakė.
13. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Savo atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kodėl atsisakė nuo palikimo, kaip priežastis nurodydamas tai, kad nesijautė turintis teisę į palikimo dalį, kadangi motinos laidojimo išlaidas padengė sesuo M. K., kuri visą laiką prižiūrėjo, rūpinosi ir valdė motinai priklausiusį turtą. Teismo vertinimu, tokios skolininko nurodytos atsisakymo nuo palikimo priežastys neatitinka teisingumo ir geros moralės principų (CK 1.5, 1.80 ir 1.81 straipsniai). Faktiškai atsisakius palikimo atsakovas tapo iš esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo atsisakymas pažeidė ieškovo interesus.
14. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Teismų parktikoje nurodoma, kad, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžią daryti išvadą, jog atsakovas K. R. neturėjo jokios pareigos atsisakyti jam priklausančios palikimo dalies; neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kuriu pagrindu imperatyviai kiltų pareiga atsisakyti priimti palikimą. Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditoriaus (ieškovės) interesus ir išvengti prievolių.
15. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1,2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas atsisakė priimti palikimą, dėl ko atsakovui priklausiusią palikimo dalį (pagal įstatymą) priėmė atsakovo sesuo – tretysis asmuo M. K.. Skolininko (atsakovo) nesąžiningumas yra preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, teismo vertinimu, nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga.
16. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjame atveju ieškovė nurodė, kad apie atsakovo palikimą sužinojo iš antstolio 2021-03-17 patvarkymo, todėl vienerių metų terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nėra praleistas.
17. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos dėl vykdomųjų dokumentų iki 2018-11-09 antstolės išduotų dėl skolininko K. R., todėl ieškovės reikalavimas pripažinti vienašalį sandorį – atsakovo pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, negaliojančiu tenkintinas iš dalies. Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, taikytina restitucija CK 6.146 str. pagrindu, leidžiant nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus tik iki 2018-11-09 į atsakovui po jo motinos mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą.
18. Patenkinus ieškinį, kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur dydžio žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnis).
19. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 10,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą vienašalį sandorį – 2018-11-09 pareiškimą dėl atsisakymo nuo viso palikimo (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ab initio.
K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po jo motinos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priimti.
Leisti nukreipti skolų, vykdomų tik pagal iki 2018-11-09 išduotus vykdomuosius dokumentus, išieškojimą ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai į atsakovui K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkančią turto dalį po jo motinos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, kuri yra trečiojo asmens M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdyme.
Įpareigoti K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėtą turtą įregistruoti savo vardu.
Nustatyti, kad K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, išieškotojas turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota K. R. nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą skolininko lėšomis.
Priteisti iš atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.