Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjo J. K. (J. K.) atstovui advokatui Vitalijui Burinskiui (Vitalij Burinskij), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus AVMI 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą „Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo“ Nr. 1-46-34043 pareiškėjas apskundė VMI. 2011 m. spalio 18 d. VMI sprendimu Nr. (21.3-32-3)-R-9748 „Dėl 2011-09-22 skundo“ atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Vilniaus AVMI sustabdyti pareiškėjo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą, kol bus baigta nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) tiriama baudžiamoji byla. Taip pat nurodė, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės, todėl baudžiamosios atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai, atliekant mokestinį patikrinimą, netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) suformuotoje praktikoje yra išaiškinęs įrodinėjimo pareigos paskirstymą baudžiamajame procese (2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1, kat.; Teismų praktika Nr. 27). LAT konstatavo, kad įstatyme numatytas skirtingas baudžiamojo proceso subjektų vaidmuo įrodinėjimo procese: ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras privalo rinkti, tikrinti ir vertinti reikšmingus bylai duomenis; teismas privalo juos tikrinti, prireikus – rinkti papildomus duomenis, spręsti ar tai yra įrodymai, ir vertinti; gynėjas privalo panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę (BPK 48 str. 2 d. 1 p.) ir neprivalo įrodinėti kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai; kiti įrodinėjimo procese dalyvaujantys subjektai turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti šiame procese.

Šios įrodinėjimo pareigos paskirstymas yra reikšmingas ir nagrinėjamai administracinei bylai, nes mokesčių administratorius, įpareigodavęs pareiškėją pateikti tam tikrus dokumentus, šiuos dokumentus vėliau perduodavo ikiteisminį tyrimą atliekančiai FNTT, o tai yra pareigos rinkti įrodymus perkėlimas pareiškėjui.

Nurodė, kad taip yra pažeidžiamos BPK 177 str. 1 d. nuostatos, nurodančios, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, nes pareiškėjas yra verčiamas ikiteisminio tyrimo duomenis atskleisti kitam subjektui – Vilniaus AVMI.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad, vadovaujantis BPK 82 str. 3 d., FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, o tokiu būdu mokestinio patikrinimo metu yra verčiamas teikti duomenis (duoti parodymus) prieš save ir tie duomenys (parodymai) vėliau perduodami ikiteisminį tyrimą atliekančiai FNTT.

Be to, nesustabdžius mokestinio patikrinimo taip pat sudaromos prielaidos pažeisti draudimą vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir bausti asmenį du kartus už tą patį nusikaltimą.

Taip pat nurodo, kad nenustabdžius atliekamo mokestinio patikrinimo būtų pažeistas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 7 str. įtvirtintas mokesčių mokėtojų lygybės principas, nes, pareiškėjo duomenimis, Vilniaus AVMI Edgaras Karalius padavė analogišką prašymą dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo ir šis prašymas buvo patenkintas.

Be to, atkreipė dėmesį, kad būtina vadovautis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (LVAT 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011), jog pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), kaip pareiškėjos ginčijamas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui.

Vadovaudamasi minėta praktika atsakovė daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas Nr. (21.3-32-3)-R-9748, kuriuo buvo konstatuota, kad Vilniaus AVMI 2011 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (11.26)-46-043 pateiktas atsisakymas sustabdyti pareiškėjo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą yra pagrįstas, yra tik tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje bus priimtas konkretus materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje.

Pareiškėjas, atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą pranešta tinkamai (b. l. 141, 142, 143, 144).

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (21.3-32-3)-R-9748 „Dėl 2011-09-22 skundo“, kuriame buvo vertinamas Vilniaus apskrities VMI 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (11.26)-46-34043 „Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo“ ir įpareigojimo Vilniaus AVMI sustabdyti jo atžvilgiu vykdomą mokestinį patikrinimą, kol bus baigta nagrinėti FNTT tiriama baudžiamoji byla, pagrįstumas.

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. lapkričio 30 d. pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą pagal 2010 m. lapkričio 30 d. pavedimą tikrinti Nr. 83-216 (Pranešimas apie mokestinį patikrinimą išsiųstas 2010 m. lapkričio 30 d. registruotu raštu Nr. (21.26)-88-216) (b. l. 15–16, 62). Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Vilniaus AVMI su prašymu sustabdyti pareiškėjo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą, motyvuodamas tuo, jog FNTT pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 57–58). Vilniaus AVMI 2011 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (11.26)-46-34043 (b. l. 59) atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą sustabdyti pareiškėjo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą, vadovaudamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 36 p., nustatančiu, kad mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus, ar kitų asmenų, įskaitant atvejus, kai reikalinga informacija, surinkta baudžiamojoje byloje, ir tokiu laikotarpiu faktiškai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas. Mokestinis patikrinimas taip pat gali būti stabdomas, kai mokesčių mokėtojas pateikia motyvuotą prašymą sustabdyti mokestinį patikrinimą dėl svarbių priežasčių ir nėra galimybės įgaliojimus perduoti atstovauti mokesčių mokėtoją suteikti kitam asmeniui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus AVMI sprendimu, pastarąjį 2011 m. rugsėjo 22 d. apskundė VMI, kuri 2011 m. spalio 18 d. raštu Nr. (21.3-32-3)-R-9748 „Dėl 2011-09-22 skundo“ (b. l. 55–56) informavo, jog Vilniaus AVMI pagrįstai atsisakė sustabdyti pareiškėjo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI rašte išdėstytais teiginiais, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad Vilniaus AVMI 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (11.26)-46-34043, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą sustabdyti pareiškėjo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą, teisėtumas ir pagrįstumas buvo tikrinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1081-171/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02113-2011-4). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu minėtoje administracinėje byloje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 118–120 abi lapo pusės). Šio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo vertinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti pareiškėjo paduotą skundą dėl Vilniaus AVMI 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (11.26)-46-34043, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimas buvo panaikintas, o byla nutraukta (admin. b. Nr. A442-2239/2012).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-2239-12 nurodė, kad MAĮ 144 str. nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 5 str. ir 22 str. 1 d. nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog, aiškinant MAĮ 144 str., ABTĮ 5 str. ir 22 str. 1 d. nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–1238/2011).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus AVMI 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (11.26)-46-34043 „Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo“ netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti jo atžvilgiu vykdomą mokestinį patikrinimą. Sprendime iš esmės konstatuota, kad nėra VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 36 p. įtvirtintų pagrindų, kuriems esant mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas. Šiame mokesčių administratoriaus sprendime jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, nėra ir pats sprendimas savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Šis atsakovo sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje (t. y. atliekant mokestinį patikrinimą), kuris objektyviai jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 str. 1 d. Todėl minėto 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (11.26)-46-34043 „Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo“ teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.). Suinteresuotas asmuo savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sprendimas, kuriuo atsisakyta sustabdyti pareiškėjo atžvilgiu vykdomą mokestinį patikrinimą, negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą sustabdyti mokestinį patikrinimą taip pat negali būti nagrinėjamas. Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą įtvirtintas ir įstatymuose. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti šioje byloje pareiškėjo paduotą skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (21.3-32-3)-R-9748 „Dėl 2011-09-22 skundo“, todėl nurodytoms aplinkybėms paaiškėjus nagrinėjant bylą, byla nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, kad nenustabdžius jo atžvilgiu atliekamo mokestinio patikrinimo bei tuo pačiu FNTT atliekant ikiteisminį tyrimą galimai yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į gynybą, kurią jam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. bei BPK 10 str., nes jis yra verčiamas nepaisyti savo intereso apsiginti baudžiamojoje byloje teikdamas tik pareiškėjui naudingus duomenis, o nevykdydamas Vilniaus AVMI nurodymų, pareiškėjas rizikuoja būti nubaustas administracine tvarka, teismas pažymi, kad pastarųjų argumentų pagrįstumas galėtų būti vertinamas tik tuomet, jeigu pareiškėjui būtų pritaikytos kokios nors sankcijos už mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad išplėstinė LVAT teisėjų kolegija 2011 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, be kita ko, yra nurodžiusi, kad minėtosios teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka ir terminais teismui skųsti mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus (jo pareigūnų) priimamų sprendimų (veiksmų), kurie nėra tiesiogiai susiję su minėto galutinio sprendimo šioje procedūroje priėmimu, bet sukelia savarankiškas materialias teisines pasekmes tikrinamam mokesčių mokėtojui (pvz., turto arešto aktas (MAĮ 95 str. 1 d. 2 p., 101 str.), nurodymas kredito (mokėjimo) įstaigai nutraukti pinigų išdavimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (MAĮ 95 str. 1 d. 3 p., 102 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str., 149 str. 2 d.,

nutaria:

Nutraukti bylą pagal J. K. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (21.3-32-3)-R-9748 „Dėl 2011-09-22 skundo“ panaikinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.