- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- I-3976-244/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01971-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Bronius Januška, Liudmila Zaborovska (pran.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinei muitinei ir AB „Lietuvos paštas“
- Advokatai
- Lilija Semaškas
- Kategorijos
- 10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Broniaus Januškos ir Violetos Balčytienės, dalyvaujant pareiškėjui R. P., pareiškėjo atstovei advokatei Lilijai Semaško, atsakovų atstovams Janinai Meškevič, Ligitai Gavėnaitei ir Silvijai Katinaitei-Kavaliūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinei muitinei ir AB „Lietuvos paštas“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. skunde (b. l. 1–12) prašo: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 1A-170 ,,Dėl R. P. skundo“; 2) priteisti iš Vilniaus teritorinės muitinės sumokėtus 23 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM); 3) priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos pašto“ (toliau – ir Lietuvos paštas) sumokėtus 30 Lt už deklaravimo paslaugas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad iš Singapūro gavo pašto siuntą Nr. RF114360315SG. Muitinio įforminimo metu, remiantis pateiktais prekių užsakymo Nr. 300005004 (2012-12-03) ir internetinės apmokėjimo sistemos dokumentais, nustatyta prekių muitinė vertė lygi 41,39 USD, todėl vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis, nuo 41 USD (111 Lt) prekių muitinės vertės jam buvo apskaičiuota 23 Lt importo PVM. Tiek Vilniaus teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas turėjo vadovautis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 40 straipsnio 4 dalimi, kurioje yra pateikti atleidimo nuo PVM atvejai. Jo siunta yra nekomercinio pobūdžio, prekė įsigyta internetinėje parduotuvėje. Jis nėra importo PVM mokėtojas. Centrinis mokesčių administratorius turėjo pagrįsti įrodymais, kad prekės įsigijimas internetinėje parduotuvėje yra prilyginamas komerciniam sandoriui ir atitinka komercinių sandorių požymių sąlygas. Apibendrintas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 str. 4 d. paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir tokie mokesčių įstatymų komentarai neturi sprendžiamojo pobūdžio reikšmės. Nesutinka, kad įsigijus prekę internetinėje parduotuvėje ir jos vertei viršijus 75 Lt, ji tampa PVM objektu. Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3VM190374S bei Muitinės departamento 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 1A-170 yra nepagrįsti, pažeidžia jo teises ir laisves į teisingą skundo nagrinėjimą ir yra neteisėti. Pareiškėjas nurodo, kad AB „Lietuvos paštas“, teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Būtent jis turi pateikti visą trūkstamą informaciją apie pašto siuntose gabenamas prekes muitinei kaip deklarantas. Esant netinkamai užpildytai CN22 ar CN23 deklaracijai (arba kai šios muitinės deklaracijos nepateiktos) ar prie siuntos nepateikus sąskaitų ar kitų dokumentų, pašto įmonė kreipiasi į siuntos gavėją dėl papildomų duomenų ar dokumentų pateikimo. Kol AB „Lietuvos paštas“ muitinei nepateikia pašto siunta atsiųstų prekių, visos reikalingos informacijos ir dokumentų, tokios prekės nelaikomos pateiktomis muitinei išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, t. y. pašto siunta yra nepateikta importo procedūros muitinės formalumams atlikti. Taigi AB „Lietuvos paštas“, kurio pagrindinis akcininkas yra Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, yra įgaliotas teikti deklaravimo paslaugas. Iš Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio matyti, kad AB „Lietuvos paštas“ (deklarantas) teikia visą susijusią su siunta dokumentaciją, t. y. deklaraciją Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postui. Pagal AB „Lietuvos pašto“ taisykles, į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių įvežtos pašto siuntos turi būti pristatomos į Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą ir pateikiamos muitinei. Vadovaudamasis teisės aktais, pašto siuntose gabenamas prekes pašto siuntų gavėjų vardu deklaruoja muitinei bei pateikia muitiniam tikrinimui paskirtasis operatorius – AB „Lietuvos paštas“. Muitinės formalumams atlikti reikalingų dokumentų įforminimas, pašto siuntos su muitinei reikalingais dokumentais pateikimas ir deklaravimas muitinei, kitų susijusių veiksmų atlikimas pašto siuntos gavėjui kainuoja 30 Lt. Šį mokestį reikia sumokėti tik tuo atveju, jei muitinė apskaičiuoja muito ir (ar) kitus mokesčius už prekes, gaunamas pašto siuntoje. Pareiškėjas pažymi, kad AB „Lietuvos paštas“ vadovavosi Muitinės departamento įsakymais, teikdamas siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postui dėl apmokestinimo PVM. Po Vilniaus teritorinės muitinės Pašto posto apmokestinimo AB „Lietuvos paštas“ nepagrįstai apmokestino jį 30 Lt mokesčiu už siuntos pateikimą muitinei.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 73-74) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo gauta siunta yra iš Singapūro, jos atsiuntimas paštu - tai ne Europos Sąjungos prekių įvežimas (importas) į Europos Sąjungos teritoriją, vadinasi, ši siunta yra importo PVM objektas, o ją atsisiunčiantis asmuo yra prekių importuotojas, kaip tai apibrėžta PVM įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pagrįstai taikytos PVM įstatymo nuostatos. Muitinės departamentas įvertino, kad pareiškėjo atsisiųsta siunta yra importo PVM objektas, vadinasi taikomos PVM įstatymo nuostatos ir tokios siuntos apmokestinamos importo PVM, išskyrus atvejus, nustatytus PVM įstatymo 40 straipsnyje, t. y. kai importuojamos prekės nepamokestinamos importo PVM. Sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jo siunta yra nekomercinio pobūdžio, tačiau šiuo atveju svarbi tampa aplinkybė, kad pareiškėjas siuntą įsigijo internetinėje parduotuvėje. Importo PVM neapmokestinamos nekomercinio pobūdžio siuntos iki 160 Lt tuo atveju, jeigu jos siunčiamos privačiam asmeniui neatlygintinai, t. y. prekės perleidžiamos nemokamai, be jokio gavėjo įsipareigojimo, o siuntėjas už jas negauna jokio užmokesčio. Muitinės departamentas tik vadovavosi PVM įstatymo nuostatomis ir vertino, ar pareiškėjo siunta atitinka šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, kad jo importuojama prekė nebūtų apmokestinama importo PVM. Nagrinėjamu atveju prekė buvo užsakyta internetinėje parduotuvėje ir už ją buvo sumokėta - tai patvirtina pareiškėjo pateikti dokumentai Vilniaus teritorinei muitinei. Vadinasi, pareiškėjas siuntėjui už prekę atsilygino. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas negavo iš siuntėjo siuntos neatlygintinai, todėl pareiškėjo siunta netenkina vienos PVM įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatytos būtinos sąlygos, o tai reiškia, kad ši teisės norma negali būti taikoma, todėl muitinio įforminimo metu siuntoje gauta prekė buvo apmokestinta 23 Lt importo PVM. Tiek Vilniaus teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas, priimdami sprendimus, vadovavosi norminiais teisės aktais, kurie turi privalomąjį pobūdį. Pareiškėjo minimas komentaras tik paaiškina PVM įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą ir jai neprieštarauja.
Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė prašė skundą atmesti.
Atsakovė akcinė bendrovė ,,Lietuvos paštas“ atsiliepime į skundą (b. l. 131-137) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių įvežtos pašto siuntos turi būti pristatomos į Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą ir pateikiamos muitinei. Vadovaujantis teisės aktais, pašto siuntose gabenamas prekes pašto siuntų gavėjų vardu deklaruoja muitinei bei pateikia muitiniam tikrinimui paskirtasis operatorius - Lietuvos paštas. AB „Lietuvos paštas“ greta kitų pašto paslaugų, teikia ir papildomą paslaugą – tarptautinės pašto korespondencijos, pašto siuntinio ir kitų siuntų pateikimas muitinei. Papildoma paslauga apima ne tik pašto siuntos su muitinei pateikti reikalingais dokumentais pateikimą muitinei, bet ir pašto siuntos gavėjo informavimą dėl su pašto siunta susijusių dokumentų, reikalingų muitinės formalumams atlikti, pateikimo būtinybės ar pateiktų dokumentų patikslinimo muitinės formalumams atlikti, su pašto siunta susijusių dokumentų peržiūrą, tikrinimą ir įforminimą, deklaravimą muitinei, kitų susijusių veiksmų atlikimą. Muitinės formalumams atlikti reikalingų dokumentų įforminimas, pašto siuntos su muitinei reikalingais dokumentais pateikimas ir deklaravimas muitinei, kitų susijusių veiksmų atlikimas pašto siuntos gavėjui kainuoja 30 litų. Šį mokestį reikia sumokėti tik tuo atveju, jei muitinė apskaičiuoja muito ir (ar) kitus mokesčius už prekes, gaunamas pašto siuntoje. Gaunamą pašto siuntą pašto siuntos gavėjas taip pat gali deklaruoti muitinei pats arba naudodamasis muitinės tarpininkų paslaugomis, tačiau apie tai atskiru pranešimu turi informuoti Lietuvos paštą iš anksto. Kol pašto siuntos gavėjas pašto siuntą deklaruos pats ar naudodamasis pasirinkto muitinės tarpininko paslaugomis, pašto siunta saugoma Lietuvos pašte. Tik atlikus pašto siuntos muitinį tikrinimą, kitus formalumus ir Lietuvos paštui gavus muitinės patvirtinimą dėl pašto siuntos muitinio įforminimo, pašto siuntos gavėjas gali atsiimti pašto siuntą. Lietuvos paštas savo funkcijas atliko tinkamai, t. y. pareiškėjas 2012-12-17 gavo pranešimą iš Lietuvos pašto dėl tarptautinės pašto siuntos Nr. RF114360315SG iš Singapūro su prašymu pateikti siuntos įsigijimo dokumentus, t. y sąskaitą faktūrą ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą (bankų ar kitų mokėjimo sistemų išrašus). Minėti dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateikti Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postui. Pareiškėjas buvo informuotas apie mokėtinus mokesčius, todėl darytina išvada, kad Lietuvos paštas visus veiksmus, susijusius su tarptautine pašto siunta Nr. RF114360315SG iš Singapūro, atliko nepažeisdamas teisės aktų nustatytų reikalavimų. Įvertinus Lietuvos pašto patiriamas sąnaudas, atliekant nurodytus veiksmus, bei rinkos sąlygas, papildomos paslaugos, t. y. tarptautinės pašto korespondencijos, pašte siuntinio ir kitų siuntų pateikimas muitinei tarifo dydis - 30 Lt, kuris yra nustatytas Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2012-02-28 įsakymu Nr. 1-80 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. 1-541 „Dėl papildomi paslaugų tarifų patvirtinimo pakeitimo“ ir taikomas nuo 2012 m. kovo 1 d. Toks tarifo dydis neprieštarauja Pasaulinės pašto sąjungos dokumentams bei kitiems teisės aktams. Lietuvos paštas, priimdamas pareiškėjo tarptautinę pašto siuntą Nr. RF114360315SG iš Singapūro, rėmėsi teisės aktais, reglamentuojančiais į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių įvežtų pašto siuntų priėmimo ir kitų procedūrų atlikimo tvarka, todėl tinkamai atliko su tarptautine pašto siunta Nr. RF114360315SG susijusius veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje yra kilęs dėl pašto siuntoje atsiųstų prekių apmokestinimo importo PVM teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas R. P. iš Singapūro gavo pašto siuntą Nr. RF114360315SG. Muitinio įforminimo metu, remiantis pateiktais pareiškėjo prekių užsakymo Nr. 300005004 (2012-12-03) ir internetinės apmokėjimo sistemos dokumentais, nustatyta prekių muitinė vertė lygi 41,39 USD, todėl vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis nuo 41 USD (111 Lt) prekių muitinės vertės pareiškėjui buvo apskaičiuota 23 Lt importo PVM.
Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 straipsniu, patikrino 2012-12-20 muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui R. P. Nr. 1802116185 įforminimo teisingumą. Muitinio įforminimo metu pašto siuntoje atsiųstų prekių muitinė vertė nustatyta pagal pateiktus dokumentus ir apskaičiuota 23 Lt importo PVM. Po muitinio įforminimo R. P. kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę su prašymu dėl pašto siuntoje atsiųstų prekių muitinio įvertinimo ir importo mokesčių perskaičiavimo. Vilniaus teritorinė muitinė 2013-02-26 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr.3VM190374S konstatavo, kad minėtoje pašto siuntoje atsiųstų prekių muitinė vertė ir importo mokesčiai apskaičiuoti pagrįstai ir teisingai, bei nusprendė netenkinti R. P. prašymo perskaičiuoti importo mokesčius. R. P. minėtą Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą apskundė Muitinės departamentui, kuris 2013-05-16 sprendimu Nr. 1A-170 ją patvirtino. Šiuos muitinės institucijų sprendimus pareiškėjas skundžia teismui.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal šio įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Šio įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kas laikoma prekių importu, tai: 1) ne Europos Sąjungos prekių įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją arba jų įvežimą sukėlę veiksmai; 2) Europos Sąjungos prekių įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų arba jų įvežimą sukėlę veiksmai. Pareiškėjo gauta siunta yra iš Singapūro, jos atsiuntimas paštu - tai ne Europos Sąjungos prekių įvežimas (importas) į Europos Sąjungos teritoriją, vadinasi, ši siunta yra importo PVM objektas, o ją atsisiunčiantis asmuo yra prekių importuotojas, kaip tai apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pagrįstai taikytos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos, o pareiškėjo teiginys, kad dėl to, jog jis, nevykdydamas komercinės-prekybinės veiklos, įsigijęs prekę internetinėje parduotuvėje už daugiau kaip 75 Lt, negali būti PVM subjektas, o jo siunta netampa PVM objektu, yra nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 4 dalies taikymo, kurioje nustatyta, kad importo PVM neapmokestinamos prekės, jeigu siuntos bendra vertė neviršija 160 Lt ir siunta tenkina visas šias sąlygas: 1) siuntmenos gavėjas - fizinis asmuo; 2) siuntmena sudarantys daiktai yra akivaizdžiai skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y nei prekių kiekis, nei jų pobūdis nesudaro prielaidos manyti, jog šie daiktai skirti ekonominei veiklai; 3) siuntmenos gavėjas siuntmena iš siuntėjo gauna neatlygintinai; 4) siuntmenoje nėra prekių, kurios pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą yra akcizų objektas; 5) siuntmenoje esančios kavos svoris neviršija 500 gramų (arba kavos ekstrakto ir esencijos - 200 gramų), arbatos svoris neviršija 100 gramų (arba arbatos ekstrakto ir esencijos - 40 gramų). Pareiškėjo siunta yra nekomercinio pobūdžio, tačiau jis siuntą įsigijo internetinėje parduotuvėje. Importo PVM neapmokestinamos nekomercinio pobūdžio siuntos iki 160 Lt., tuo atveju jeigu jos siunčiamos privačiam asmeniui neatlygintinai. Nagrinėjamu atveju prekė buvo užsakyta internetinėje parduotuvėje ir už ją buvo sumokėta - tai patvirtina pareiškėjo pateikti dokumentai Vilniaus teritorinei muitinei. Vadinasi, pareiškėjas siuntėjui už prekę atsilygino. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas negavo iš siuntėjo siuntos neatlygintinai, todėl siunta netenkina vienos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje numatytos būtinos sąlygos, o tai reiškia, kad ši teisės norma negali būti taikoma, todėl muitinio įforminimo metu siuntoje gauta prekė pagrįstai buvo apmokestinta 23 Lt importo PVM. Pareiškėjo nurodytas komentaras tik paaiškina Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą ir jai neprieštarauja.
Remiantis išdėstytais argumentais, Muitinės departamento 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 1A-170 yra pagrįstas bei teisėtas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių įvežtos pašto siuntos turi būti pristatomos į Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą ir pateikiamos muitinei. Vadovaujantis teisės aktais, pašto siuntose gabenamas prekes pašto siuntų gavėjų vardu deklaruoja muitinei bei pateikia muitiniam tikrinimui paskirtasis operatorius - Lietuvos paštas. AB „Lietuvos paštas“ greta kitų pašto paslaugų teikia ir papildomą paslaugą – tarptautinės pašto korespondencijos, pašto siuntinio ir kitų siuntų pateikimą muitinei. Pažymėtina, kad anksčiau nurodyta papildoma paslauga apima ne tik pašto siuntos su muitinei pateikti reikalingais dokumentais pateikimą muitinei, bet ir pašto siuntos gavėjo informavimą dėl su pašto siunta susijusių dokumentų, reikalingų muitinės formalumams atlikti, pateikimo būtinybės ar pateiktų dokumentų patikslinimo, muitinės formalumams atlikti su pašto siunta susijusių dokumentų peržiūrą, tikrinimą ir įforminimą, deklaravimą muitinei, kitų susijusių veiksmų atlikimą. Muitinės formalumams atlikti reikalingų dokumentų įforminimas, pašto siuntos su muitinei reikalingais dokumentais pateikimas ir deklaravimas muitinei, kitų susijusių veiksmų atlikimas pašto siuntos gavėjui kainuoja 30 (trisdešimt) litų. Šį mokestį reikia sumokėti tik tuo atveju, jei muitinė apskaičiuoja muito ir (ar) kitus mokesčius už prekes, gaunamas pašto siuntoje.
Pasaulinės pašto konvencijos 18 str. 2 d. nustatyta, kad už siuntas, teiktinas muitiniam tikrinimui, pašto naudai gali būti imamas mokestis už pateikimą muitinei, kurio orientacinis dydis nustatytas Pasaulinės pašto sąjungos Pašto korespondencijos reglamento RL 153 str., nustatančiame, kad Pasaulinės pašto konvencijos 18 str. 2 d. numatytas orientacinis specialusis tarifas už muitiniam tikrinimui pateikiamas siuntas išsiuntimo ar gavimo šalyje yra 2,61 SDR. Vadovaujantis Pasaulinės pašto konvencijos 18 str. 3 d., paskirtieji operatoriai, gavę leidimą atlikti muitinį tikrinimą klientų vardu, turi teisę imti iš klientų mokestį, atitinkantį realias operacijos sąnaudas. Šis mokestis gali būti imamas už visas muitinėje deklaruotas siuntas vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, įskaitant tas, kurios atleistos nuo muito mokesčio. Klientai privalo būti iš anksto informuojami apie reikalaujamą mokėti mokestį.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-27 nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 3.1 punktu bei Lietuvos Respublikos muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-02-26 įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintų Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklių 7, 8 ir 9 punktais, pašto siuntose gabenamas prekes pašto siuntų gavėjų vardu deklaruoja muitinei ir pateikia muitiniam tikrinimui Lietuvos paštas. Apie papildomos paslaugos tarptautinės pašto korespondencijos, pašto siuntinio ir kitų siuntinių pateikimas muitinei tarifo taikymą ir jo dydį Lietuvos pašto esami ir potencialūs paslaugų naudotojai ir gavėjai buvo ir yra informuojami bendrovės interneto svetainėje www.post.lt. Pašto siuntos gavėjas papildomai informuojamas pranešimu, kuris siunčiamas, gavus jam adresuotą pašto siuntą. Pareiškėjas 2012-12-17 gavo pranešimą iš Lietuvos pašto dėl tarptautinės pašto siuntos Nr. RF114360315SG iš Singapūro su prašymu pateikti siuntos įsigijimo dokumentus, t. y sąskaitą faktūrą ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą (bankų ar kitų mokėjimo sistemų išrašus). Minėti dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateikti Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postui. Pareiškėjas buvo informuotas apie mokėtinus mokesčius. Todėl teismas daro išvadą, kad Lietuvos paštas visus veiksmus, susijusius su tarptautine pašto siunta Nr. RF114360315SG iš Singapūro, atliko nepažeisdamas teisės aktų nustatytų reikalavimų. Įvertinus Lietuvos pašto patiriamas sąnaudas, atliekant nurodytus veiksmus, bei rinkos sąlygas, papildomos paslaugos „Tarptautinės pašto korespondencijos, pašte siuntinio ir kitų siuntų pateikimas muitinei“ tarifo dydis - 30 (trisdešimt) Lt, kuris yra nustatytas Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2012-02-28 įsakymu Nr. 1-80 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. 1-541 „Dėl papildomi paslaugų tarifų patvirtinimo“ pakeitimo“ (b. l. 100) ir taikomas nuo 2012 m. kovo 1 d., darytina išvada, kad toks tarifo dydis neprieštarauja Pasaulinės pašto sąjungos dokumentams be kitiems teisės aktams. Lietuvos paštas, priimdamas pareiškėjo tarptautinę pašto siuntą Nr. RF114360315SG iš Singapūro, rėmėsi teisės aktais, reglamentuojančiais į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių įvežtų pašto siuntų priėmimo ir kitų procedūrų atlikimo tvarką, todėl tinkamai atliko veiksmus, susijusius su tarptautine pašto siunta Nr. RF114360315SG, reikalingus muitinės formalumams atlikti.
Teismas daro išvadą, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 1A-170 yra priimtas išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl naikinti jį ir tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo priteisti pareiškėjui iš akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ 30 Lt už deklaravimo paslaugas.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas netenkinamas, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.