- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- 1-1114-1109/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44314-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. 2019 m. spalio 16 d. apie 13.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su šeimos nariu – motina D. B. metu, dešinės rankos kumščiu tyčia tris kartus sudavė jai į veido sritį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva apatinės lupos gleivinės kairėje, kraujosruva smakro kairėje, nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje.
Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis gyvena adresu šalia savo mamos, viename kieme, tačiau turi raktus ir nuo namo adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 16 d. apie pietus buvo užėjęs į namus (duomenys neskelbtini) pasiimti savo drabužių. Pasiėmęs rūbus išėjo į lauką, užrakino duris. Kadangi mama tuo metu buvo lauke ir raktus buvo palikusi viduje, paprašė jo atrakinti duris. Jis atrakino duris ir įleido mamą. Vakare apie 17 val. jo draugė J. J. grįžusi iš darbo pamatė prie mamos namų stovintį greitosios medicinos pagalbos automobilį. Jie pavalgė vakarienę, draugė išvažiavo, tada atvažiavo policija ir jį išsivežė. Alkoholį jis vartojo vakare, per vakarienę, dieną nebuvo vartojęs alkoholio. Jis mamos nelietė, tik įėjo ir išėjo. Kas galėjo sumušti mamą, jis nežino. Kitų asmenų mamos namuose nematė. Mama galėjo susižaloti nugriuvusi, nes ne kartą yra pargriuvusi. Jį kaltina smurtu, nes siekia iš jo atimti sandėliuką, kuriame jis gyvena. Viskas dėl turto, dėl to sandėliuko. Civiliniai procesai dėl to sandėliuko truko tris metus, tačiau sandėliukas liko jam, dabar jo dukra ir jo mama nori iš jo atimti tą sandėliuką.
Nukentėjusioji D. B. teisme parodė, kad 2019 m. spalio 16 d. į namus (duomenys neskelbtini), atėjo sūnus R. B., norėjo su ja pasikalbėti. Ji sutiko. Pokalbis vyko virtuvėje. Jie sėdėjo virtuvėje už stalo. Ji iš vieno galo, sūnus iš kito galo. Sūnus klausė, ar ji davė pinigų dėl kelio asfaltavimo. Ji jam atsakė, kad nedavė, nes iš pensijos nesusitaupė ir nevažinėja. Žodis po žodžio sūnus pradėjo kalbėti, kad ji perrašytų jam savo dalį turto, nes dalis turto yra padovanota anūkei, o kita yra jos – nukentėjusiosios. Ji nesutiko perrašyti turtą, todėl sūnus priekaištavo jai, sakė, kam ji paliksianti turtą po mirties. Žodis po žodžio tarp jų kilo žodinis konfliktas. Sūnus įsikarščiavo. Tada jis pakilo ir priėjo prie jos ir jai sėdint sudavė du smūgius ranka. Ji norėjo išeiti. Kai ji norėjo pro sūnų išeiti, sūnus smogė trečią kartą. Tuo metu ji stovėjo. Smogė į skruostą. Kuria ranka sūnus smūgiavo, nepamena. Smūgius sudavė į kairę pusę. Kai sudavė smūgius, sūnus buvo išgėręs, bet nebuvo girtas, kalbėjo pakankamai logiškai ir nuosekliai. Dėl suduotų smūgių jai skaudėjo, buvo sutinusi. Dėl tokių veiksmų ji susijaudino, pakilo spaudimas, todėl išgėrė vaistų nuo spaudimo ir prigulė. Spaudimas nekrito. Tada paskambino kaimynė. Ji pasakė kaimynei, kad spaudimas nekrenta, ją purto. Kaimynė liepė skambinti greitajai. Ji paskambino greitajai apie 16 val. Atvykę medikai matė sumušimą, klausė, kas atsitiko, ji pasakė, kad sumušė sūnus. Medikai iškvietė policiją. Atvykusi greitoji suleido vaistų, išvežė į ligoninę. Ten ją patikrino, apklausė policijos pareigūnė ir anūkė ją parvežė namo. Anūkei paskambino kaimynė. Grįžus iš ligoninės, atvažiavo policija. Dėl spaudimo yra keletą kartų griuvusi, tačiau įvykio dieną ji nebuvo nugriuvusi. Sužalojimai matėsi apie dvi savaites, nes keitėsi spalva. Sužalotą veidą skaudėjo porą mėnesių, nes skaudėdavo kaulą, kai paspaudi. Dėl šio įvykio ji jautėsi blogai – jautė įtampą, baimę, kad negali ramiai gyventi savo namuose, turi bijoti sūnaus, kamavo nemalonios mintys, kad jai skirtas toks gyvenimas, jog turi gyventi bijodama savo kieme. Dėl įvykio sumažėjo bendravimo galimybės – buvo nepatogu prieš kaimynus, gydytojus, kad sūnus sužalojo, nesinorėjo kalbėtis su kaimynais, kad nematytų tų sužalojimų. Apie šį įvykį yra kalbėjusi su kaimynėmis V. ir T. (D.). T. matė, kad pas ją buvo atvykusi greitoji, klausė, kas atsitiko.
Liudytoja E. B. parodė, kad ji yra kaltinamojo dukra, o nukentėjusioji yra jos močiutė. 2019 m. spalio 16 d. jai paskambino močiutė ir pasakė, kad ji yra ligoninėje, dėl ko ji ten atsidūrė, nesakė. Ji iš kaimynės Virginijos, kurios pavardės nepamena, gavo žinutę, kad ji nuvažiuotų į ligoninę, nes tėtis sumušė močiutę ir ji yra ligoninėje. Kai ji nuvyko į ligoninę, jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Jai močiutė papasakojo, kad močiutė kalbėjo su tėčiu, pokalbio metu kilo žodinis konfliktas – tėtis reikalavo turto, ir tada sudavė močiutei su kumščiu smūgius į kairę veido pusę. Ji matė, kad kraujavo močiutės ausis, buvo prakirsta lūpa, patinęs žandikaulis, buvo guzai galvoje. Močiutė buvo šoke. Po įvykio močiutė buvo sukrėsta, gulėjo lovoje, gėrė vaistus. Liudytoja su tėvu yra turėjusi ne vieną bylą. Kai kuriose bylose močiutė buvo jos pusėje, kitose stengdavosi nesikišti.
Liudytoja V. A. parodė, kad ji yra D. B. kaimynė, gyvena kitoje gatvėje, jos susiskambina, liudytoja užeina pas D. B. į svečius. Žino, kad D. B. sveikata nėra gera, todėl dažnai pasiteirauja dėl jos sveikatos. Maždaug prieš metus ji nebuvo namuose, buvo išvažiavusi, atsitiktinai paskambino D. B.. D. B. labai verkė, sakė, kad sumušė sūnus, ji negalėjo šnekėti, verkė, sakė, kad jai silpna. Tada liudytoja pasakė D. B. kviesti greitąją. Nukentėjusioji sakė, kad visai neturi sveikatos, todėl liudytoja parašė žinutę anūkei E. B., kad ši važiuotų namo pasižiūrėti, kas atsitiko močiutei. Kai grįžo – po keturių dienų ar po savaitės, nuėjo aplankyti D. B., matė, kad buvo patinusi jos lūpa, kairys žandas buvo kaip sumuštas – geltona žymė buvo. Žino, kad D. B. nesutaria su sūnumi, tačiau dėl ko jie pykstasi, ji nežino.
Liudytoja T. P. parodė, kad D. B. yra jos kaimynė, gyvena kitoje gatvės pusėje. Iš jos namų matosi nukentėjusiosios kiemas, langai. Su D. B. ji bendrauja telefonu, pasiskambina maždaug kartą per savaitę. D. B. jai paskambino kelios dienos po įvykio, verkė. Ji nuėjo pas nukentėjusiąją, matė, kad sumuštas veidas, mėlynė, veidas patinęs kairėje pusėje. Sakė, kad ją sumušė sūnus, o dėl ko, nesakė, ji jos neklausė.
Liudytojas L. K. parodė, kad nepamena įvykio aplinkybių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nuostatomis, buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 126), kur jis parodė, kad dirba Kauno miesto greitojoje, skubios pagalbos paramediko pareigose. 2019 m. spalio 16 d. apie 15.40 val. vyko į D. B. iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus jį prie namo išėjimo/ įėjimo durų pasitiko D. B., kuri buvo susijaudinusi, ji paaiškino, kad jos sūnus jai sudavė kelis kartus į kairį skruostą, ant jos veido, viršutinės lūpos buvo matomas išorinis sužalojimas. Pacientė skundėsi galvos skausmu, svaigimu. Taip pat paaiškino, kad serga Hipertenzija, t. y. aukštu kraujo spaudimu. Atvykus D. B. namuose buvo viena.
Liudytoja V. V. parodė, kad yra tyrėja ir šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, apklausė įtariamąjį, liudytoją, atliko parodymų patikrinimą vietoje. Apklausiant įtariamąjį, dalyvavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas gynėjas. Pareiškus įtarimą, buvo išsiaiškinta jo pozicija dėl kaltės ir užfiksuota protokole. Įtariamasis perskaitė protokolą, ar turėjo pastabų, nepamena. D. B. įvykio aplinkybes apklausos metu pasakojo pati.
Specialistas G. A. Ch. patvirtino 2019 m. spalio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G2779/2019(02) ir 2020 m. sausio 17 d. papildomą specialisto išvadą Nr. pG211/2020(02) ir paaiškino, jog tyrimo metu buvo apžiūrėta nukentėjusioji, nustatyti šie sužalojimai: viršutinės lūpos gleivinės kairėje kraujosruva, apatinės lūpos gleivinės kairėje kraujosruva, smakro kairėje buvo matyti kraujosruva, kairės ausies kaušelyje nubrozdinimas. Tokie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti buku daiktu keliais trauminiais poveikiais. Apžiūros metu matyti, kad vienu trauminiu poveikiu negalėjo pasiekti ausies ir burnos srities. Sužalojimai galėjo būti padaryti viena diena iki atvykimo apžiūrai. Žmogus paprastai krenta vieną kartą, o nukentėjusiajai padaryti sužalojimai negalėjo atsirasti dėl vieno kritimo. Ausies kaušelio nubrozdinimas gali būti padaromas ir ranka. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek krentant, tiek smūgiuojant rankomis, tiek spiriant. Skausmas nėra objektyvus nusiskundimas, todėl nustatyti, ar nukentėjusioji patyrė skausmą, neįmanoma.
Iš policijos registruojamų įvykių suvestinės išrašo matyti, kad 2019 m. spalio 16 d. 16.10 val. gautas pranešimas, jog Greitoji medicinos pagalba į ligoninę veža D. B. gim. (duomenys neskelbtini). Ją namuose sumušė sūnus, kuris dabar pasišalinęs. Veido sumušimas (1 t., b. l. 6).
Iš 2019 m. spalio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. B. pranešė apie tai, kad 2019 m. spalio 16 d. 13.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus sūnus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo konfliktas dėl palikimo, kurio metu sūnus tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po įvykio sūnus pasišalino. Užfiksuoti D. B. parodymai (1 t., b. l. 13–17). Šio pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 1–2).
Iš 2019 m. spalio17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37–43).
Iš 2019 m. spalio 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. B. parodė vietą, kur ir kokiomis aplinkybėmis 2019 m. spalio 16 d. nukentėjo. Parodė vietą adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje už stalo, kur ji sėdėjo ir vietą, kur atsisėdo atėjęs jos sūnus – jie sėdėjo vienas priešais kitą. Taip pat parodė vietą, kur R. B. sudavė tris kartus rankos kumščiu į veido sritį ir pasišalino (1 t., b. l. 31–36).
2019 m. spalio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2779/2019(02) nurodyta, jog D. B. padarytas nežymų sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva apatinės lupos gleivinės kairėje, kraujosruva smakro kairėje, nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. spalio 16 d. 13.00 val. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių (1 t., b. l. 48)
2020 m. sausio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG211/2020(02)(papildomoje) nurodyta, jog D. B. nustatyta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva apatinės lupos gleivinės kairėje, kraujosruva smakro kairėje, nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje. Sužalojimų vaizdas, pobūdis rodo, kad sužalojimai negalėjo atsirasti dėl vieno kritimo (1 t., b. l. 141).
Iš 2019 m. spalio 16 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog skiltyje „Papildoma informacija“ nurodyta, kad buitinio konflikto metu sūnus pacientei kelis kartus smūgiavo į kairį skruostą. Matosi viršutinės lūpos žaizda. Skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, pakilusiu kraujospūdžiu. Pacientė susijaudinusi (1 t., b. l. 132–133).
Iš 2019 m. spalio 16 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2585 matyti, kad 2019 m. spalio 16 d. 21.20 val. R. B. nustatytas 1,68 promilių girtumas (1 t., b. l. 88).
Šalies argumentai
D. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš R. B. 2000 eurų neturtinei žalai ir proceso išlaidas – iš viso 750 eurų (1 t., b. l. 185–186, 2 t., b. l. 33–34).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas R. B. tyčia nežymiai sutrikdžius artimo giminaičio – mamos D. B. sveikatą pasitvirtino.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.
Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajai į veidą, tačiau faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios D. B., liudytojų E. B., T. P., V. A., L. K. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialisto išvadomis, specialisto paaiškinimais ir kitais rašytiniais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl laikytina, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logišką bei nuskelią įrodymų visumą, patvirtinančią faktines R. B. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, todėl kaltinamojo kaltės neigimas vertinamas kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės.
Nukentėjusioji D. B., nors ir būdama kaltinamojo motina, sutiko duoti parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme iš esmės vienodai parodė, jog sūnui užėjus pas ją į namus ir jiems sėdint virtuvėje – jai viename stalo gale, jam – kitame, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl turtinių reikalų, kurio metu kaltinamasis įsikarščiavo ir tris kartus su ranka trenkė jai į veido kairę pusę, po ko sūnus pasišalino. Ji dėl to jautė fizinį skausmą. Po to nukentėjusioji labai susijaudino, jai pakilo spaudimas. Greitąją pagalbą išsikvietė praėjus kelioms valandoms po konflikto, kai nekrito spaudimas ir paskambinusi kaimynė, išgirdusi, kad nuketėjusioji blogai jaučiasi, liepė kviesti greitąją. Šiuos nukentėjusiosios parodymus visiškai atitinka liudytojos V. A. parodymai, jog atsitiktinai paskambino nukentėjusiajai, ši buvo labai susijaudinusi, sakė, kad ją sumušė sūnus, blogai jautėsi, todėl ji patarė kviesti greitąją pagalbą ir pati parašė žinutę D. B. anūkei E. B.. Liudytoja E. B. patvirtino, jog iš kaimynės Virginijos gavo žinutę važiuoti į ligoninę, nes tėtis sumušė močiutę. Nuvykusi į ligoninę matė sužalojimus močiutės veide – kraujavo močiutės ausis, buvo prakirsta lūpa, patinęs žandikaulis, guzai galvoje. Močiutė jai sakė, kad tarp jos ir tėčio kilo žodinis konfliktas dėl turto, kurio metu tėvas sudavė smūgius ranka močiutei į veidą, į kairę pusę. Liudytojos T. P. ir V. A. praėjus kelioms dienoms po įvykio susitikusios su nukentėjusiąja taip pat matė sužalojimų požymius jos veide, nukentėjusioji joms sakė, kad ją sumušė sūnus. Be to, liudytojas L. K., greitosios paramedikas, patvirtino, jog vyko į iškvietimą pas D. B., kuri juos pasitiko prie namų, buvo susijaudinusi, paaiškino, kad jos sūnus jai sudavė kelis kartus į kairį skruostą. Liudytojas parodė, kad ant jos veido, viršutinės lūpos buvo matomas išorinis sužalojimas, pacientė skundėsi galvos skausmu, svaigimu.
Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti rašytiniai bylos duomenys. Iš policijos registruojamų įvykių suvestinės išrašo matyti, kad 2019 m. spalio 16 d. 16.10 val. gautas pranešimas, jog Greitoji medicinos pagalba į ligoninę veža D. B., kurią namuose sumušė sūnus, veido sužalojimai. Iš greitosios pagalbos užpildytos kortelės taip pat matyti, jog nukentėjusioji nurodė, kad konflikto metu sūnus pacientei kelis kartus smūgiavo į kairį skruostą. Pažymėta, kad matosi viršutinės lūpos žaizda. Pacientė skundėsi galvos skausmu, svaigimu, pakilusiu kraujospūdžiu, buvo susijaudinusi.
Be to, specialisto išvadomis nustatyta, jog nukentėjusiajai įvykio metu buvo padaryta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva apatinės lupos gleivinės kairėje, kraujosruva smakro kairėje, nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje. Nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. spalio 16 d. 13.00 val. ir jie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šie duomenys tiek vertinant juos atskirai, tiek ir kartu su jau aptartais liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusiajai buvo padaryti nurodyti sužalojimai ir jie buvo padaryti įvykio dieną, t. y. 2016 m. spalio16 d. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais) dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Specialistas G. a. Ch. teisiamojo posėdžio metu patvirtino šias išvadas ir paaiškino, jog tokie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek spiriant, tiek ir suduodant ranka, be to, gali atsirasti ir griūnant, tačiau paprastai asmuo griūna vieną kartą, o nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai veide ir kartu ausies kaušelyje dėl vieno griuvimo negalėtų atsirasti. Taip pat paaiškino, jog nubrozdinimas ausies kaušelyje gali atsirasti ir nuo smūgio ranka. Šiuos paaiškinimus, kartu vertinant su nukentėjusiosios parodymais, jog sūnus jai tris kartus sudavė ranka į kairę veido pusę, kuriuos patvirtina eilė netiesioginių liudytojų parodymų, darytina išvada, jog nukentėjusiosios nurodytas sužalojimo mechanizmas neprieštarauja specialisto išvadai ir specialisto paaiškinimams bei suteikia pagrindą tikėti nukentėjusiąja ir jos parodymais, kad sužalojimai atsirado ne dėl griuvimo, o dėl kaltinamojo smūgių ranka jai į veidą.
Nukentėjusioji nuosekliai aiškino, kad ją sužalojo jos sūnus, nurodė sužalojimų aplinkybes, kurios neprieštarauja specialisto išvadoms, ir niekada nenurodė, kad per tą laiką nuo įvykio iki kol atvyko greitoji medicinos pagalba būtų nugriuvusi. Pažymėtina, jog nukentėjusioji pati iškvietė greitąją pagalbą ir pasitiko atvykusius medikus. Nei vienai kaimynei nenurodė, kad būtų griuvusi 2019 m. spalio 16 d. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji yra keletą kartų griuvusi, tačiau dėl per žemai nukritusio kraujo spaudimo, o ne dėl per aukšto kraujo spaudimo. Paaiškino, jog ji jaučia kai krenta spaudimas - „spaudžia prie žemės“. Šiuo atveju jai buvo pakilęs spaudimas ir tai patvirtina ne tik jos parodymai, bet ir liudytojų E. B., V. A. parodymai bei L. K. parodymai ir užfiksuoti duomenys greitosios pagalbos kvietimo kortelėje, kurioje pažymėti vartoti vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio. Todėl, nors specialistas paaiškino, kad žmogus gali prarasti sąmonę ir nugriūti tiek nuo padidėjusio, tiek ir dėl sumažėjusio kraujo spaudimo, tačiau, įvertinus visus aukščiau aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji buvo pargriuvusi. Be to, kaip jau minėta, specialistas paaiškino, jog paprastai žmogus griūna vieną kartą, o nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai pagal lokalizaciją vienam kritimui nebūdingi.
Nors kaltinamasis teigia, jog jį nukentėjusioji ir jo dukra liudytoja E. B. apkalba, nes nori jam pakenkti ir iš jo atimti sandėliuką, tačiau tokie kaltinamojo paaiškinimai prieštarauja visumai aptartų įrodymų bei paties kaltinamojo parodymams, kad teisiniai procesai dėl sandėliuko yra pasibaigę ir sandėliukas teisiškai priklauso jam. Jeigu turtiniai klausimai išspręsti ir ginčai pasibaigę, R. B. apkaltinimas fiziniu smurtu jokių teisinių pasekmių minėtiems turtiniams santykiams neturėtų ir niekaip negalėtų pakeisti turto savininko. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiajai netikslinga apkalbėti kaltinamąjį ir jį melagingai kaltinti fiziniu smurtu. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo nemalonu bendrauti tiek su gydytojais, tiek su kaimynais, būtent dėl to, kad ji smurtą patyrė ne iš ko kito, o iš savo sūnaus. Viena iš jos blogos dvasinės savijautos priežasčių taip pat buvo tai, kad ji smurtą patyrė iš vienturčio sūnaus, kuriuo rūpinosi ir mylėjo. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą tikėti nukentėjusiosios nuoširdumu ir parodymų patikimumu.
Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje aukščiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad R. B. 2019 m. spalio 16 d. apie 13.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su motina D. B. metu, dešinės rankos kumščiu tyčia tris kartus sudavė jai į veido sritį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva apatinės lupos gleivinės kairėje, kraujosruva smakro kairėje, nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje.
Nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei paaiškinimais byloje nustatyta, kad D. B. nustatyti sužalojimai atsirado 2019 m. spalio 16 d. po to, kai jos atžvilgiu R. B. vartojo fizinį smurtą – sudavė smūgius ranka į veidą. Specialisto išvadoje nustatyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, kuo gali būti ir ranka. Tai patvirtino ir specialistas teisiamojo posėdžio metu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atsirado dėl neteisėto kaltinamojo elgesio, t. y. smūgių sudavimo, o nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymas yra šio neteisėto elgesio pasekmė. Tokiu būdu kaltinamojo neteisėtas veikimas tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiajai konstatuotu nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, turintis nemažai gyvenimiškos patirties asmuo, neabejotinai suvokė, kad smūgių sudavimas nukentėjusiajai į veidą yra neteisėtas, pavojingas elgesys, suvokė, kad dėl to nukentėjusioji gali jausti skausmą ar netgi gali būti sutrikdyta jos sveikata, t. y. numatė savo veikos padarinius ir jų siekė – sudavė ne vieną, tačiau net tris smūgius vyresnio amžiaus, prastos sveikatos žmogui ranka į gyvybei pavojingą ir jautrų organą galvą, veido sritį. Visa tai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Nukentėjusioji yra kaltinamojo mama, t. y. artima giminaitė (BK 248 straipsnio 1 dalis).
Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo artimam giminaičiui požymiai, todėl kaltinamojo R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Kaltinamasis R. B. padarė vieną tyčinį baigtą smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs. Už smurtinius nusikaltimus nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, todėl laikytina, kad toks elgesys – fizinio smurto vartojimas nėra jam būdingas ir yra labiau atsitiktinio pobūdžio. D. B. psichiatrijos klinikoje nesigydė (1 t., b. l. 103), Priklausomybės ligų centro įskaitoje R. B. įtrauktas į priežiūros grupę nuo 2012 m. birželio 22 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (1 t., b. l. 96), tačiau specialisto išvadoje nurodyta, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 101). Kaltinamasis dirba, tačiau jo pajamos nėra didelės.
Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina artima vidurkiui laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Laisvės apribojimo bausmė kaltinamajam skiriama pagal BK 48 straipsnio nuostatas, galiojusias nusikalstamos veikos padarymo metu, nes jos yra švelnesnės nei galiojančios nuosprendžio priėmimo metu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 16 d. 21.00 val. iki 2019 m. spalio 17 d. 15.58 val., t. y. vieną dieną prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinio ieškinio
D. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš R. B. 2000 eurų neturtinei žalai ir proceso išlaidas – 750 eurų (1 t., b. l. 185–186, 2 t., b. l. 33–34).
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Be to, BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. BPK 20 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Liudytojo, nukentėjusiojo parodymai yra vienas š įrodymų šaltinių, tačiau vien šių parodymų paprastai neužtenka, kad teismas konstatuotų, jog viena ar kita aplinkybė yra nustatyta, įrodyta, būtina, kad būtų kitų duomenų, kuriais galima būtų patikrinti iš vieno įrodymo šaltinio gautų duomenų patikimumą.
Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, jog neturtinė žala pasireiškė dideliais dvasiniais išgyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu, nepatogumais. Įvykio metu ji patyrė didelį išgąstį, baimę, juto fizinį skausmą tiek įvykio metu, tiek ir kurį laiką po įvykio. Neigiamus išgyvenimus kelia ir suvokimas, jog ją sumušė vienturtis sūnus, kurį visą gyvenimą mylėjo. Po įvykio jautė įtampą, stresą, bijojo grįžti į namus, būti namuose viena. Dėl nuolatinės įtampos pradėjo blogėti sveikata, kamavo pakilęs kraujospūdis, galvos skausmas, negalėjo susikaupti atlikti namų ruošos darbų, išsimiegoti, pradėjo kankinti nemiga. Dėl matomų sužalojimų nenorėjo bendrauti su pašaliniais asmenimis, nueiti į parduotuvę, be to, patyrė nepatogumus dėl lankymosi ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji parodė ir teisiamojo posėdžio metu. Kad D. B. blogai jautėsi, dėl sumušimų vengė bendrauti su kaimynėmis, nėjo į parduotuvę, jai buvo nemalonu kalbėti sumušimo tema, patvirtino ir liudytojos E. B., T. P. bei V. A..
Įvertinęs visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiajai neteisėtais nusikalstamais R. B. veiksmais buvo sužalotas veidas, ausis. Dėl tokių veiksmų nukentėjusioji neabejotinai jautė fizinį skausmą ne tik paties įvykio metu, bet ir kurį laiką po įvykio (apie du mėnesius paspaudus vis dar skaudėjo skruostą). Toks kaltinamojo elgesys ją išgąsdino ir šokiravo, nukentėjusioji patyrė stresą. Tai patvirtina ir faktas, jog iš karto po įvykio nukentėjusiajai pakilo kraujo spaudimas, kuris, net ir išgėrus vaistų, nekrito, nukentėjusioji dėl blogos savijautos kvietė greitąją pagalbą, jai buvo nustatytas padidėjęs kraujo spaudimas. Be to, dėl matomų sumušimo požymių veide nukentėjusioji jautė diskomfortą, vengė bendrauti su pašaliniais asmenimis, eiti į parduotuvę. Dėl to sumažėjo jos bendravimo galimybės bei tai turėjo neigiamos įtakos jos kasdieniniam gyvenimui ir kasdieninei rutinai. Įvertintina ir tai, jog nukentėjusiajai neigiamus dvasinius išgyvenimus kėlė ir tai, kad fizinį smurtą ji patyrė iš artimo žmogaus – vienturčio sūnaus. Visos šios aplinkybės neabejotinai pablogino jos savijautą ir gyvenimo kokybę. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji yra garbaus amžiaus, be to, turi lėtinių ligų, lankosi pas neurologą, pagrįstai manytina, jog dėl nusikalstamos veikos patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai galėjo sukelti nerimą, pabloginti miego kokybę bei kelti pagrįstą susirūpinimą savo sveikatos būkle ateityje. Tačiau net ir įvertinus šias aplinkybes, ieškinyje nurodyta 2000 eurų dydžio suma kompensuoti neigiamus dvasinius išgyvenimus yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinka proporcingumo principo. Pažymėtina, jog buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė. Todėl, įvertinus dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą bei aukščiau aprašytus neigiamus dvasinius išgyvenimus, o taip pat atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas tyčinis, nesunkus, tačiau padarytas prieš savo artimą giminaitį – senyvo amžiaus, turinčią sveikatos problemų motiną, kaltinamasis kaltu neprisipažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, su ja nesusitaikė, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principu, teismo vertinimu dėl nusikaltimo patirtam skausmui bei neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti nukentėjusiajai priteistina 700 eurų dydžio suma.
Dėl proceso išlaidų
Byloje pateikti rašytiniai duomenys – bankiniai pavedimai patvirtina, jog nukentėjusioji už atstovo advokato teisinę pagalbą šioje byloje iš viso patyrė 750 eurų bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 33–34).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nustatyta, jog byloje teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios interesus atstovavo advokatas M. V.. Jis padėjo nukentėjusiajai paruošti civilinį ieškinį, teikė kitą teisinę pagalbą, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą teisme, iš kurių du truko apie 2 val., vienas – apie 1 val. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme kaltės nepripažino, dėl ko nukentėjusiosios interesų atstovavimas teisme buvo intensyvesnis, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos teisinei atstovo pagalbai apmokėti – 750 eurų, yra pagrįstos, nėra akivaizdžiai per didelės ar neproporcingos, todėl turi būti priteistos iš kaltinamojo visa apimtimi, nes kaltinamasis yra darbingas, dirba, todėl turės realią galimybę jas atlyginti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, esantis byloje (1 t., b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo turtą - automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 16 d. 21.00 val. iki 2019 m. spalio 17 d. 15.58 val., t. y. vieną dieną, prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti kaltinamajam, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ar probacijos tarnybos šaukimo gavimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį byloje (1 t., b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamojo turtą – automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo.
Iš R. B. D. B. priteisti 700 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 750 eurų turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.