Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Žukausko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. P. apeliacini skunda del Moletu rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 08 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisves apribojimu vieneriems metams. Ipareigojo ji mokytis, nuo 23 val. iki 6 val. buti namuose, be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti nusikaltimu padaryta turtine žala.

Tuo paciu nuosprendžiu nuteisti A. M. ir A. A., taciau ju atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskustas.

Iš kaltinamuju V. P., A. M. ir A. A. Valstybines ligoniu kasos naudai priteista solidariai po 127,06 Lt.

Iš kaltinamuju V. P., A. M. ir A. A. M. K. naudai priteista solidariai po 133,33 Lt turtinei žalai ir po 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. P. nuteistas už tai, kad kartu su A. M. ir A. A. ižuliu elgesiu demonstravo nepagarba aplinkai bei sutrikde visuomenes rimti ir tvarka, t. y. V. P., A. M. ir A. A. 2006 m. gruodžio 23 d., 0.40 val., budami viešoje vietoje – Moletu mieste, Amatu ir Vilniaus gatviu sankryžoje, prie banko „Snoras“ kiosko, pamate ateinancius M. K., E. B. ir V. L., kuriems V. P. pradejo šukauti ižeidžiancius žodžius. M. K. priejo pasiaiškinti ir susistume su V. P.. Kilusio konflikto metu, V. P., A. M. ir A. A. E. B. ir V. L. akivaizdoje, tycia sudave per 20 smugiu kojomis ir rankomis M. K. i galva ir kitas kuno vietas. A. A. du kartus trenke M. K. galva i Snoro banko kiosko siena. Nuo suduotu smugiu M. K. buvo nubrozdinta galva, padarytas galvos smegenu sutrenkimas, kraujosruva dešiniame žande, sulaužyti nosies kaulai, tokiu budu jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistojo nuomone, kadangi nebuvo surengta akistata tarp jo ir M. K., byloje nebuvo nustatyta tiesa. Be to, byloje nedalyvaujant M. K., šalims nebuvo užtikrinta galimybe susitaikyti.

V. P. skunde tvirtina, kad M. K. pateikto daiktinio irodymo - striukes - aprašyme ir jos nuotraukoje nera jokiu kapišono tvirtinimo ar prisegimo ženklu, tyrimui nepateiktas ir pats kapišonas. Taip pat nesutinka su liudytoju M. L. ir M. G. parodymais, kai šie nurode, kad jie išskyre konfliktuojancias šalis. Tvirtina, kad ivykio vietoje ju nebuvo.

Skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminiame tyrime V. P. tevai buvo suklaidinti, nes i apklausas jis buvo kvieciamas tik kaip liudytojas, o jie kaip atsakovai buvo pakviesti baigiantis ikiteisminiam tyrimui. Be to, advokatas E.Karosas buvo paskirtas tik teisminio proceso metu.

Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše skunda tenkinti jame išdestytais motyvais. Prokuroras prašo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliacinis skundas sukonstruotas tokiu budu, kad analizuojami atskiri bylos duomenys ir daroma išvada del ju ydingumo ir irodomosios vertes neturejimo, nurodomi atskiru irodymu prieštaringumai detalese, atkreipiamas demesys i nenustatytas byloje aplinkybes, kuriu nustatymas itakos teismo išvadoms negali tureti. Tuo tarpu pagal LR BPK 20 str. 5 d. nuostatas irodymai vertinami ne atsietai vienas nuo kito, o ju tarpusavio saryšyje, kaip visuma, leidžianti konstatuoti esant nustatytas turincias reikšmes aplinkybes.

Išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, kuriuos išsamiai išanalizaves, kolegijos nuomone, teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del nuteistojo kaltes ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

Ir nors nuteistasis savo kalte neige, jo kalte irodyta tiek jo paties, tiek kitu nuteistuju, nukentejusiojo M. K., liudytoju E. B., V. L., M. L., M. G., I. Š. ir G. G. parodymais, nukentejusiojo parodymu patikrinimo vietoje protokolu, specialisto išvada Nr. G 51/07 (14).

Iš bylos medžiagos matyti, kad visi kaltinamieji apklausiami ikiteisminiame tyrime iš dalies prisipažino kaltais ir paaiškino, kad tryse stovejo prie banko „Snoras“, konfliktas prasidejo nuo to, kai V. P. kažka ižeidžiancio pasake pro šali ejusiam M. K. (t. 1, b. l. 74, 93, 107). Analogiškas aplinkybes nurode ir liudytojai E. B. bei V. L. (t. 1, b. l. 43-44, 45-46). Teisminio nagrinejimo metu V. P., A. A. ir V. M. pakeite parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, savo kalte gincijo, teigdami, kad konfliktas prasidejo del neteisetu M. K. veiksmu, o jie kaip ir nukentejusysis patyre sveikatos sužalojimu. Kolegijos nuomone, teismas išsamiai išnagrinejo bylos medžiaga ir priejo teisinga išvada, kad butent del nuteistuju ižuliu veiksmu buvo sutrikdyta visuomenes rimtis ir pažeista viešoji tvarka, sumušus M. K., nežymiai sutrikdyta pastarojo sveikata.

LR BK 284 str. 1 d. dispozicija numato: „Tas, kas viešoje vietoje ižuliais veiksmais, grasinimais, patyciomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikde visuomenes rimti ar tvarka...“. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minetais budais demonstruojant nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi buti sutrikdoma visuomenes rimtis ar tvarka. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tycia, todel kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenes rimti ar tvarka ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Šiame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta veika gali buti padaryta vienu iš jame itvirtintu budu – ižuliais veiksmais, grasinimais, patyciomis arba vandališkais veiksmais. V. P. veiksmai atitinka ižuliu veiksmu samprata. Ižulus veiksmai tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir morales požiuriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenes rimti ir pažeidžiantis viešaja tvarka. Tokie veiksmai gali pasireikšti ir fiziniu smurtu. Smugio sudavimas nepatikusiam ar ižeidusiam žmogui viešai reiškia ižulius veiksmus ir nepagarba aplinkiniams. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistuju veiksmai visiškai neadekvatus M. K. elgesiui.

Visuomenes rimties ir tvarkos sutrikdymo, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. padaryniu, atžvilgiu kaltininko tycia gali buti tiek apibrežta, tiek ir neapibrežta. Esant apibrežtai tyciai kaltininkas tiksliai numato neigiama poveiki, kuri ir siekia padaryti aplinkiniams ar aplinkai. Esant neapibrežtai tyciai kaltininkas nekonkretizuoja, koki poveiki visuomenei tures jo veiksmai, numatydamas, kad viešoji tvarka bus sutrikdyta. Atsižvelgiant i byloje surinktu irodymu visuma darytina išvada, kad V. P., suprasdamas apie galima visuomenes rimties sutrikdymo rizika, veike neapibrežta tycia, kuri atitinka LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudeties vieno subjektyviuju požymiu – kaltes – forma.

Visiškai nepagristas apelianto teiginys, kad jis su kitais dviem nuteistaisiais buvo pažistamas tik iš matymo, o prieš ivyki lauke mergina lydinti bendraklasi. Ši versija iškelta tik išnagrinejus byla teisme ir paneigiama byloje esancia medžiaga: tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme visi kaltinamieji nurode, kad prie banko „Snoras“ jie buvo tryse, stovejo ir kalbejosi, V. P. kitus kaltinamuosius ivardino kaip „mano draugai“, o pastarieji M. K. smugiavo siekdami apginti drauga V. P. ar apsiginti patys (t. 1, b. l. 74, 93, 107; t. 2, b. l. 47, 49). Teismo taip pat neitikino V. P. skundo teiginys, kad M. K. ištarta fraze „ko žiuri?“ buvo skirta draugiškai pasilabinti su, anot jo, bendraklasiu. Ikiteismininio tyrimo metu apeliantas nurode, kad apsipažino, galvojo, kad draugas, o jis draugams dažnai sako „ko žiuri“. Paaiškino, kad i šiuos žodžius V. P. sureagavo staigiai, priejes jam smoge ir jis išgriuvo. Atsižvelgiant i byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad tiek A. A., tiek V. M. pirmoje apklausoje patvirtino, kad einanciam pro šali M. K. su draugais, V. P. šuktelejo ižeidžiancius žodžius, galima daryti išvada, kad šia keliama versija V. P. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Liudytoja V. L. teisme parode, kad einant nuo parduotuves „Maxima“ link banko „Snoras“, mate, kaip prie banko sedejo ir šukavo kažkokie vaikinai, o Mariui nuejus pasižiureti, mate, kaip jis su vaikinais kažka aiškinosi, o po to V. P. sudave Mariui i peti, po ko jie visi pradejo stumdytis. Analogiškai šias aplinkybes paaiškino ir liudytojas E. B.. Nukentejusysis M. K. atliekant asmens parodymu patikrinima vietoje nurode, kad iš vietos, užfiksuotos fotolenteleje Nr. 1, pamate prie banko „Snoras“ tris vaikinus, kuriu vienas stovejo, kiti du sedejo ant betonines pakylos (t. 1, b. l. 33-35). Turint omenyje tai, kad kaltinamieji A. A. ir A. M. teisme paaiškino, kad mate ateinanti M. K. su draugais (t. 2, b. l. 47, 49), V. P. skundo teiginys, kad nukentejusysis su draugais galejo matyti tik ji, yra atmetamas.

Apeliacini skunda nagrinejanciam teismui nekyla abejoniu, kad konflikta pradejo nuteistieji. Iš A. A. ir A. M. paaiškinimu matyti, kad M. K. užgaulioti pradejo V. P.. Pasak pastarojo, jis apsipažino, taciau prie ju priejes M. K. iškart jam sudave. Iš ivyki maciusiu liudytoju E. B., V. L., M. L., M. G., I. Š. ir G. G. parodymu yra akivaizdu, kad apelianto keliama versija, kad M. K. smoge V. P., o A. A. ir A. M. tik noredami apginti ji, puole nukentejusiji, yra abejotina. Liudytoju paaiškinimus visiškai atitinka M. K. padarytu sužalojimu pobudis (t. 1, b. l. 30). Teisme specialisto išvada pateikes teismo medicinos ekspertas R. L. dave paaiškinimus del Žalgirio klinikos gydytojos O.N. T. padaryto neatitikimo aprašant nukentejusiojo patirtus sužalojimus. Taciau specialisto išvadoje ekspertas vienareikšmiškai nurode, kad M. K. sužalojimai padaryti mažiausiai triju trauminiu poveikiu rezultate. Tai, kad ivykio metu buvo sužaloti ir A. M. bei V. P., teismas atsižvelge spresdamas klausima del neturtines žalos atlyginimo dydžio. Teismas atsižvelge i tai, kad nukentejusysis nevenge susidurimo ir turejo numatyti kokios bus tokio aiškinimosi pasekmes.

Remiantis LR BPK 190 str., i akistata gali buti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kuriu parodymai iš esmes prieštarauja vieni kiteims, siekiant sužinoti esminiu prieštaravimu priežastis ir juos pašalinti. Šio straipsnio prasme, akistatos darymas yra ikiteisminio tyrimo pareiguno ir prokuroro teise, o ne pareiga. Teise prašyti atlikti akistata tarp M. K. ir A. P. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pasinaudota. Atsižvelgiant i ikiteisminiame tyrime atliktus veiksmus: kiek kartu buvo apklaustas nukentejusysis M. K. ir su juo atlikti kiti procesiniai veiksmai, byloje esamus kitus duomenis, kolegijos nuomone, akistata tarp jo ir nepilnamecio itariamojo V. P. nebuvo reikalinga.

Skundo argumentas, kad teisme nedalyvaujant nukentejusiajam M. K., nebuvo užtikrinta galimybe šalims susitaikyti, yra atmetamas kaip nepagistas, kadangi teismo pareiga imtis preimoniu sutaikyti šalis yra numatyta privataus kaltinimo bylose (LR BPK 413 str.). Šiuo atveju LR BPK normu reikalavimai nebuvo pažeisti.

Apeliantas gincija kapišono užmaukšlinimo ant M. K. galvos fakta, nurodydamas, kad iš byloje esancios nukentejusiojo pateiktos striukes nuotraukos ir aprašymo nera matyti jokiu kapišono tvirtinimo ar prisegimo ženklu, nera pateiktas ir pats kapišonas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentejusysis nurode, kad jam buvo užmautas striukes kapišonas (t. 2, b. l. 5). Nors iš byloje esancios striukes nuotraukos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, ar striuke yra su kapišonu (t. 1, b. l. 41-42), ši aplinkybe nepaneigia nei nukentejusiojo parodymu, nei to, kad nukentejusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. Kolegijos nuomone, del tuo metu patiriamo fizinio skausmo ir šoko, M. K. galejo susipainioti. Taciau šis neatitikimas yra minimalus ir jis visiškai nera reikšmingas bylos aplinkybiu visapusiškam išsiaiškinimui.

Nuteistasis tvirtina, kad M. L. ir M. G. parodymai yra melagingi. Pastarieji negalejo išskirti konfliktuojancias šalis, kadangi ivykio vietoje ju nebuvo. Kolegijos nuomone, nera jokio pagrindo manyti, kad šie liudytojai nuteistaji galejo apkalbeti. Mineti liudytojai nurode, kad mate, kaip trise muše viena vaikina, kuris susirietes tupejo ant šaligatvio, norejo ji apginti. Kai jie pribego, visi išsilakste, liko tik V. P. (t. 2, b. l. 56-58). Šiu liudytoju parodymai yra nuoseklus, juos patvirtina kiti byloje esantys irodymai.

Skunde nurodoma, kad visi kaltinamieji sulauke policijos ekipažo ir greitosios medicinines pagalbos automobilio ir priešingai nei teigia liudytojai M. L. bei M. G., iš ivykio vietos jie nepasišalino. Liudytoja I. Š. parode, kad kai greitoji išsiveže M. K., ji su kaltinamaisiais nuejo i ligonine (t. 2, b. l. 62). G. G. nurode analogiškas aplinkybes (t. 2, 63). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pareigunas nurode, kad po ivykio atvykes i ligonine, jos priimamajame mate V. P. ir V. M.. Kolegija pažymi, kad teismas priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, ivertino šiuos neatitikimus, taciau ju konstatavimas tai pat nera reikšmingas bylos aplinkybiu visapusiškam išsiaiškinimui.

Kaip gynybine versija vertintinas skundo motyvas, kad nuteistajam bunant ligonineje, nukentejusiojo brolis jam sudave ranka. Priešingai nei nurodo nuteistasis, apie šia aplinkybe apklausiami teisme nei I. Š., nei G. G. neužsimine. Liudytojai tik patvirtino, kad kartu su kalinamaisiais nuejo i ligonine. Nepagristas ir skundo teiginys, jog nukentejusysis melagingai nurode, jog V. P. tevas pastarajam siule 1000 Lt.

Apeliantas tvirtina, kad ikiteisminiame tyrime V. P. tevai buvo klaidinami. Nurodo, kad i apklausas jis buvo kvieciamas tik kaip liudytojas, o tevai kaip atsakovai buvo pakviesti baigiantis ikiteisminiam tyrimui. Be to, advokatas E.Karosas jam buvo paskirtas tik teisminio proceso metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-01-22 d. V. P. buvo iteiktas pranešimas apie itarima ir ta pacia diena jis itarimuoju apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teiseja (t. 1, b. l. 70, 73-74). D. P. ir V. P. 2007-02-14 d. nutarimais i byla itraukti civiliniais atsakovais ir tik 2007-03-09 d. itariamajam V. P. buvo pasirašytinai paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigima. Remiantis LR BPK 51 str. tvarka V. P. ir A. M. ikiteisminiame tyrime ginti paskirtas gynejas advokatas S. K. (t. 1, b. l. 69). A. A. nuo gynejo atsisake. Procesines kliutys, del ko advokatas S. K. negalejo ginti dvieju kaltinamuju, byloje nenustatytos. Atsižvelgiant i minetas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad jokio nurodyto klaidinimo ar LR BPK normu pažeidimo nebuvo.

Priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas vertino tiek kaltinamuju, tiek nukentejusiojo veiksmus. Atsižvelgiant i anksciau minetas aplinkybes, kolegija sutinka su apylinkes teismo išvada, kad V. P. veikoje nebuvo LR BK 28 ir 59 str. numatytu požymiu.

Skundo argumentas, kad apeliantas nedisponuoja jokiomis piniginemis lešomis ar turtu, atmestinas, kadangi remiantis LR BPK 111 str. byloje civiliniais atsakovais yra patraukti V. P. tevai, kurie yra materialiai atsakingi už sunaus veiksmus, kol jis taps mokus.

Esant šioms aplinkybems nera pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo V. P. skunda atmesti.