- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- A2.6.-763-716/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-17387-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Pažeidėjas
- G. K.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. 2015-10-27, apie 11.45 val., Savanorių pr. 13, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abi transporto priemones.
Be to, G. K. buvo kaltinamas tuo, kad iš eismo įvykio pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
G. K. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad policijos tyrimai įtikino, ir jis pripažįsta kaltinimą dėl eismo įvykio, tačiau nesutinka, kad pasišalino iš jo. Jis nematė kito automobilio, negirdėjo signalizacijos, todėl ramiai išvažiavo iš kiemo. Tą kiemą jis žinojo, ten yra lentelė, kad teritorija stebima vaizdo kameromis. Jis įvažiavo į kiemą, vietų nebuvo. Nutarė pavažiuoti giliau į kiemą. Pamatė, kad ten negalima parkuotis. Važiavo tarp dviejų eilių mašinų. Laukė, kol išvažiuos mašina, kad jis galėtų į tą vietą parkuotis. Iš kiemo išvažiavo priekiu, suradęs vietą parkavosi Konarskio gatvėje. Kitą automobilį galėjo kliudyti tikriausia važiuodamas atbula eiga. Kitų manevrų kieme nedarė. Jis nematė „Passat“ automobilio.
Nukentėjusysis V. M. teisme parodė, kad jis nepamatęs apgadinimų išvažiavo iš įvykio vietos. Prie parduotuvės pamatė lapelį, kuriame buvo telefono numeris. Jis iškvietė policiją, ši atvažiavo. Jo automobiliui buvo lempa sulaužyta, bamperis truputį sudaužytas. Jam žalą, tiek kiek paskaičiavo draudimas, atlygino G. K., todėl jis dokumentus iš draudimo atsiėmė. G. K. jam sakė, kad nematė, kaip sudaužė mašiną.
Liudytoja J. S. teisme parodė, kad būdama aikštelėje automobilyje šnekėjo telefonu. G. K. pasitrankė aikštelėje ir išvažiavo. Aikštelėje nėra daug vietos, vairuotojas nepasirinko saugaus atstumo, po smūgio apsisuko ir nuvažiavo. Ji nepagalvojo stabdyti išvažiuojančio vairuotojo, nes kalbėjo telefonu. Automobilių kontaktą stebėjo būdama apie 20 m atstumu. Ji mano, kad vairuotojas suprato kontaktą arba bent jau turėjo girdėti garsą, kurį ji girdėjo automobilyje su uždarytais langais. Po kontakto vairuotojo reakcija nepasikeitė.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės specialisto E. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-10-27 apie 16.15 val. gautas pranešimas, kad Savanorių pr. 13, Vilniuje apgadintas automobilis VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus pagal iškvietimą į pareigūnus kreipėsi V. M. ir paaiškino, kad automobilį buvo palikęs 8.30 val., o grįžęs apie 16.00 val. rado jį apgadintą ir paliktą raštelį, kuriame nurodyta, kad jo automobilį apgadino „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Raštelyje nurodytas liudininko tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
Eismo įvyko schemoje užfiksuota įvykio vieta, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis (b. l. 7). Bylos nagrinėjimo teisme metu pateikta eismo įvyko schemos kopija, kurioje nukentėjusysis pažymėjo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtį įvykio metu.
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti užfiksuoti automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 8).
Iš raštelio matyti liudytojo užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusio automobilio duomenys - „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
Iš fotonuotraukoss matyti įvykyje dalyvavęs automobilis (b.l. 13)
Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo akto ir fotolentelių matyti automobilių „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugretinimas, jų apgadinimai (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad G. K. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo kliudytas ir apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, taip pat padaryti apgadinimai jo vairuojamam automobiliui. G. K. savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Automobilių kontaktą ir padarytą žalą patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos J. S. parodymai, duomenys apie eismo įvykį ir fotolentelės, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo aktas. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama G. K. kaltei dėl eismo įvykio pagrįsti.
G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktus, nes nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abi transporto priemones. Įvertinus G. K. kaltės turinį, jo veiksmus ir pažeistus Kelių eismo taisyklių reikalavimus teismas pripažįsta, kad kaltininko veiksmai šioje dalyje teisingai kvalifikuoti kaip administracinės teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
G. K. surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu kaltinamas tuo, kad po sukelto eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 222 p. punktas numato, kad dėl eismo įvykio padarius tik turtinę žalą, nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo apie eismo įvykį nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – apie įvykį pranešti policijai. Teismas nustatė, kad šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo G. K. nesilaikė, nes po eismo įvykio iš jo vietos pasišalino apie eismo įvykį niekam nepranešdamas. Tam, kad toks pasišalinimas iš įvykio vietos būtų pripažintas administraciniu teisės pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009).
Vertindamas G. K. kaltę šioje dalyje teismas atsižvelgia į eilę byloje nustatytų aplinkybių ir faktų, kurie atskleidžia šio asmens santykį su jos padaryta veika. Tiek bylos nagrinėjimo metu teisme, tiek duodamas paaiškinimą G. K. nurodė, kad kontakto nepajuto. Tokius pažeidėjo parodymus atitinka kiti faktiniai duomenys byloje. Teismas nustatė, kad po automobilių kontakto G. K. neskubėjo šalintis iš įvykio vietos, bet nuvažiavęs apsisuko ir vienodu tempu išvažiavo iš kiemo. Transporto priemonių apgadinimai ir slystamojo pobūdžio kontaktas rodo, kad automobilių susidūrimas nebuvo akivaizdžiai aiškus. Tiek G. K., tiek liudytoja J. S. nurodė, kad dėl kontakto nesuveikė stovėjusio automobilio „VW Passat“ garsinė signalizacija. Vienintelis akivaizdus eismo įvykio požymis buvo automobilių kontakto garsas, kurį liudytoja J. S. nuroidė girdėjusi būdama už 20 m automobilyje su uždarytais langais. Vertindamas tai teismas atsižvelgia į kaltininko amžių, vairuotojo veiksmus nepakankamai rūpestingai stebint aplinką pasitikint automobilio signalizaciniais garsais, G. K. gydytojų nustatytą ir medicininiais dokumentais pagrįstą ausies nervų pažeidimą, t. y. susirgimą, kuris slopina žmogaus klausą. Teismo įsitikinimu, tokie duomenys leidžia pripažint, kad G. K. galėjo nesuprasti kilusio eismo įvykio fakto, sukeltų jo padarinių, dėl ko neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Tai būdu, G. K. veiksmuose nėra būtino administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytos pažeidimo sudėties požymio – tyčinės kaltės. Nesant bent vieno pažeidimo sudėties požymio, nėra šio teisės pažeidimo sudėties, todėl G. K. administracinė teisena pagal 130 str. 1 d. nutrauktina (administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).
G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą bei tai, kad pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas G. K. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę. G. K. padarė pažeidimą eismo saugumo srityje, anksčiau 3 kartus baustas administracine tvarka, įvykio metu neturėjo galiojančių nuobaudų, vairavimo stažas 36 metai, kaltę pripažino, pensininkas. Įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mato galimybę G. K. skirti sankcijoje numatytą piniginę baudą pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. nuostatas artimą jos minimaliam dydžiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
G. K. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 30 (trisdešimties) eurų dydžio baudą.
G. K. nutraukti administracinių teisės pažeidimų teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.