- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-309-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01735-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Kreditorius
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Skolininkas
- UAB „DGL Truck Rental“
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-309-730/2014
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01735-2013-3)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. vasario 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimą skolininkui UAB „DGL Truck Rental“ dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės 85 984,26 Lt turtinės žalos, 6 procentus metinių palūkanų nuo išieškotos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 645 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2013-10-14 buvo išduotas teismo įsakymas, teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti 2013-10-14 teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininkui priklausančio turto areštas.
2013-11-04 teisme gautas kreditoriaus atstovo D. Z. prašymas, kuriuo prašo priteisti kreditoriaus turėtas papildomas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 426 Lt už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-11-05 nutartimi netenkino kreditoriaus prašymo dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Padarydamas tokią išvadą, teismas nurodė argumentus. Šioje byloje kreditorius prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pridėjo rašytinį įrodymą, patvirtinantį 645 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, daugiau jokių įrodymų apie turtėtas bylinėjimosi išlaidas kreditorius nepateikė. Teismas, tenkindamas kreditoriaus reikalavimą ir priimdamas teismo įsakymą, iš skolininko kreditoriui turi priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias kreditorius pagrindžia rašytiniais įrodymais, pateiktais kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 432 straipsnis). Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos CPK 611 straipsnyje numatyta tvarka.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-05 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirojo skundo argumentais nurodo. Tiek teismo įsakymo, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteisiama atitinkama pinigų suma ar kilnojamieji daiktai, išdavimas, tiek nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimas laiko atžvilgiu vyksta tuo pačiu metu ir todėl išduodant teismo įsakymą nėra žinomos laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidos. Kadangi šias išlaidas apskaičiuoja ir administruoja ne teismas, o antstolis kai iš išieškotojo gauna prašymą vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jos paprasčiausiai negali būti priteisiamos teismo įsakymu kaip bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Apeliantė sutinka su teismo argumentu, kad šios išlaidos galėtų būti išieškomos CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau ji galėtų būti įgyvendinta tik įsiteisėjus teismo įsakymui. Kadangi teismas nepateikė kreditoriui įsiteisėjusio teismo įsakymo, šiuo atveju yra tikimybė, kad įsakymas neįsiteisės ir bus panaikintas, tokiu atveju kreditorius negalės reikalauti išieškoti išlaidas, patirtas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl kreditoriaus bylinėjimosi išlaidų priteisimo po teismo įsakymo išdavimo.
Nustatyta, kad kreditorius, kreipdamasis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pridėjo rašytinį įrodymą, patvirtinantį 645 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, kitų įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas kreditorius nepateikė. 2013-10-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotas skolininkės turtas. 2013-10-14 pirmosios instancijos teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė kreditoriui iš skolininkės išieškoti 85 984,26 Lt turtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų ir 645 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2013-11-04 kreditoriaus atstovas pateikė prašymą, kuriuo prašė priteisti kreditoriaus turėtas papildomas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 426 Lt už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą.
Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, sudaro faktinės piniginės išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą ir vykdant teismo sprendimą. Šių išlaidų sąrašas pateikiamas CPK 88 straipsnio 1 dalyje. Išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, pagal nurodytą straipsnį inter alia priskiriamos išlaidos, susijusios su teismo sprendimų vykdymu (4 punktas). Sąrašas nėra baigtinis. CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nurodytoms išlaidoms, be 1-7 punktuose išvardytų konkrečių išlaidų rūšių, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu,
Formuojama teismų praktika, kad šios išlaidos išieškomos iš kitos šalies CPK 611 straipsnyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 30 punkte nustatyta tvarka, kadangi pagal CPK 436 straipsnio 1 dalį teismas ne vėliau kaip kitą dieną po pareiškimo priėmimo išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Taigi, tiek teismo įsakymo, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteisiama atitinkama pinigų suma ar kilnojamieji daiktai, išdavimas, tiek nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimas, laiko atžvilgiu vyksta tuo pačiu metu ir todėl išduodant teismo įsakymą nėra žinomos laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidos. Nors tam tikrais atvejais iš skolininko gali būti priteistos ir būsimos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, tačiau vykdymo išlaidas apskaičiuoja ir administruoja ne teismas, o antstolis. Dėl šių priežasčių jos negali būti priteisiamos teismo įsakymu kaip bylinėjimosi išlaidos, nurodytos Civilinio proceso kodekso 436 straipsnio 2 dalies 8 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010).
Iš LITEKO Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad 2013-10-14 teismo įsakymas šioje byloje įsiteisėjo 2013-12-10. Įsiteisėjęs teismo įsakymas reiškia, kad ginčas išspręstas kreditoriaus naudai, jo teisinė padėtis nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese prilygsta išieškotojo teisinei padėčiai, todėl jis įgyja teisę į vykdymo išlaidų, sumokėtų prieš vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, grąžinimą. Pareiga pateikti įrodymus apie išduoto teismo įsakymo įsiteisėjimą tenka išieškotojui, pageidaujančiam susigrąžinti vykdymo išlaidas, sumokėtas dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010). Atsižvelgiant į tai, kad 2013-10-14 teismo įsakymas įsiteisėjo 2013-12-10, kreditorius turi teisę kreiptis į antstolį dėl vykdymo išlaidų grąžinimo išieškotojui CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka, juolab, kad kreditorius ir pats nurodė, jog sutinka su teismo argumentu, kad laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidos galėtų būti išieškomos CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka, taigi nėra pagrindo išvadai, kad kreditorius negalės reikalauti išieškoti išlaidas, patirtas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį.