Kauno apygardos teismo nuosprendis, N1-3-954/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-05-02
Bylos Nr.: N1-3-954/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-64-1-01207-2014-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algirdas Giedraitis
Kaltinamasis: D. S.
Nukentėjusysis: G. D., R. Š.
Advokatai: Regina Atkočaitienė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
1.2.14.4.2.2Turto prievartavimas sunaikinant ar sugadinant asmens turtą arba kitokiu būdu padarant jam didelės turtinės žalos (BK 181 str. 2 d.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. N1-3-954/2023Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01207-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.2.4.6.2.2; 1.2.14.4.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis,sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Šalaševičiui,kaltinamajam D. S., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,nukentėjusiosioms G. D., R. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, teistas:

- 2015 m. sausio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., taikytas BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė,

- 2023 m. vasario 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu už BK 233 straipsnio 3 dalį, 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė asmenį perduoti turtą, tai yra 2014 m. rugpjūčio 6 d. apie 20.45 val., veikdamas kartu su R. S., L. L., kurių atžvilgiu Kauno apygardos teisme 2015 m. spalio 7 d. yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bei E. Z., kuris veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini) sav., teritorijoje, prie namelio Nr. 14, panaudodamas fizinį smurtą – spirdamas ne mažiau tris kartus R. Š. į galvos sritį bei žiebtuvėliu degindamas nukentėjusiosios kairę ranką, tuo pačiu metu R. S. vieną kartą spiriant į veido sritį, E. Z. kumščiu suduodant į galvos sritį, L. L. du kartus delnu suduodant į veido sritį, visi bendrai reikalavo nukentėjusios perduoti jiems 400 Lt. Po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, toliau reikalaudami perduoti jiems 400 Lt, D. S. su L. L. suėmė R. Š. už rankų, įmetė į kanalizacijos šulinį bei uždarė jo dangtį.

Be to, jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui, tai yra 2013 m. gruodžio 29 d. apie 13.00 val., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu sudavė mažametei G. D., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajai, po to suėmęs už rankų G. D. pastūmė, tuo G. D. padarė kraujosruvą kairiame žaste, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis D. S. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. R. jiems pasiūlė parvežti 400 litų iš miesto. Ji grįžo tik rugpjūčio 6 d., jos laukė prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje prie 14 namelio. Laukė jis, L. V., R. S., K. P. ir dar keletas asmenų. Tuo metu buvo. Sulaukus R. pradėjo prašyti pinigų iš jos, kaip ji buvo žadėjusi duoti. Norėjo gal pagąsdinti, pradėjo mėtyti degtukus, uždegant ir metant per atstumą, tie degtukai jos net nepasiekdavo. R. grįžusi pasakė, kad tų pinigų neparvežė. Ji apsiverkė, kažkas liepė lipti į šulinį, ji įlipo į tą šulinį. Jis jai padėjo išlipti iš to šulinio. Ir tuo metu atėjo direktorius. Nežino kodėl jį apkalba. Faktą, kad sudavė G. pripažįsta, nors nepamena, kad būtų jai trenkęs, tik pamena, kad buvo jai paėmęs už rankos. Pripažįsta, kad suėmė G. už rankos, mano, kad jai į veidą netrenkė. Pripažįsta, kad iš R. reikalavo pinigų. Dalyvavo jis, jo brolis R. S., L. L., E. Z., dar daugiau asmenų buvo. Visi prašė iš jos pinigų, o ne tie keturi, kurie paminėti čia. R. rankos nebuvo nudegintos. Kiti asmenys smurtinių veiksmų neatliko. Šias veikas vertina nelabai gerai (4 t., b. l. 33-34).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- liudytojos S. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad apie 2013 m. gruodžio 29 d. įvykį nieko nepamena. D. S. gyveno 9 namelyje, o ji dirbo 11 namelyje. Pamena, kad jie triukšmavo, tačiau nepamena, kaip G. sudavė per veidą. Apie D. S. nieko negali pasakyti. 2013 m. gruodžio 29 d. duodama parodymus sakė tiesą, juos tvirtina (4 t., b. l. 66-67);

- liudytojos S. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriais nustatyta, kad ji dirba VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei 2013 m. gruodžio 29 d. matė kaip D. S. sudavė delnu G. D. per veidą (1 t., b. l. 11-12);

- liudytojo K. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad nebepamena aplinkybių, žino, kad kažkas buvo su R. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įvykius geriau prisiminė. Jis nematė ar R. buvo įstumta į šulinį, nežino dėl ko pykosi D. su R. Nemelavo duodamas parodymus, juos tvirtina. Su D. santykiai buvo draugiški (4 t., b. l. 81-82);

- liudytojo K. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriais nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio pradžioje R. Š. su D. S. pykosi, nes ji D. S. turėjo duoti pinigų. Jis suprato, kad ji neturėjo tų pinigų, bet buvo D. S. pamelavusi, kad tuos pinigus duos. Tuo metu kai jie kalbėjosi prie namelio Nr. 14, kartu su jais buvo dar E. Z., R. S., L. L.. Jis tuo metu buvo su G. S., apie 5 metrus nuo R. Š. su kitais vaikais ir visiškai nesikišo į D. S. ir R. Š. pokalbį, nes tuo metu žiūrėjo nuotraukas telefone. Nematė, kad R. Š. būtų atsidūrusi šulinyje, nežino kaip suskilo šulinio dangtis, ant R. Š. kokių nors sužalojimų nepastebėjo, matė, tik kad R. Š. atvykus direktoriui V. Š. pradėjo verkti (1 t., b. l. 79-80);

- liudytojos V. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. įvykių nepamena, tik pamena, kad buvo toks įvykis. Duodama parodymus sakė tiesą, juos tvirtina. Įvykio nematė, kadangi gamino vakarienę. Ant R. išorinių sužalojimų nepastebėjo, tik ji labai verkė. R. sakė, kad jie kažko iš jos reikalavo, tačiau ji neturėjo. R. neturėjo draugų, globojo ją gal 5 metus. Ji buvo sunkaus charakterio, dažnai bėgdavo iš globos įstaigos, nelankydavo mokyklos, eidavo pas savo mamą ir patėvį, ten jie girtavo. R. apkalbinėti nebuvo linkusi, buvo patyrus smurtą, lyg ji pas gydytojus nevažiavo. Tuo metu neatrodė, kad ji meluoja. Atstumas nuo jų namelio iki to šulinio yra apie 10 metrų. Šulinio kraštas buvo nuskilęs, o ne dangtis. Ant galvos R. buvo paraudimas (4 t., b. l. 82-83);

- liudytojos V. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriais nustatyta, kad ji 2014 m. rugpjūčio 6 d. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)”. Apie 19 val. išėjo iš namelio Nr. 8, kad surasti R. Š., nes buvo laikas vakarieniauti. R. Š. sutiko ateinant kartu su direktoriumi V. Š.. R. Š. tuo metu verkė, buvo susijaudinusi. Direktorius nuėjo savo reikalais, o ji su R. Š. nuėjo į namelio vidų. Direktorius tik trumpai pasakė, kad R. Š. buvo uždarę į šulinį, smulkiau nieko neaiškino. Parėjus į namelį, ji pradėjo klausinėti, kas nutiko. R. Š. papasakojo, kad iš jos reikalavo pinigų, bet kiek pinigų, tikslios sumos nenurodė. Ji įvardijo, kad pinigų reikalavo D. S.. Sakė, kad R. S. irgi reikalavo pinigų, bet D. S. buvo to iniciatorius. Neminėjo, kad L. L. ar E. Z. reikalautų pinigų. Negavę pinigų, nes R. Š. jų neturėjo, vaikai pradėjo iš jos tyčiotis ir smurtauti. R. S. jai trenkė su ranka vieną kartą per veidą, L. L., kiek pamena, nemušė, o tik grūmojo kumščiu, baugino. Neatsimena ką R. Š. sakė apie D. S. smurtinius veiksmus. Po to kažkurie vaikai nuvedė R. Š. į šulinį, kuris yra netoli namelio Nr. 14, bet kurie tai padarė nežino. D. S. ir R. S. liepė R. Š. lipti į šulinį, po to uždengė dangtį. R. Š. minėjo, kad ant dangčio ėmė šokinėti K. P.. R. Š. sakė, kad A. S. atidarė dangtį ir padėjo jai išlipti. Parėjusi į namelį, ji skundėsi galvos skausmu, parodė nubrozdintą kairį šoną, dešinės plaštakos viršutinė dalis buvo paraudusi, neminėjo iš kur atsirado paraudimas. Minėjo, kad šono nubrozdinimas atsirado tada, kai ją įmetė į šulinį (1 t., b. l. 83-85);

- nukentėjusiosios G. D. parodymais, kuriais nustatyta, kad policijai davė teisingus parodymus. 2013 m. gruodžio 29 d. pamena, kad S. sudavė, o kas vyko toliau nepamena. Smūgis į veidą buvo rankos delnu. Po smūgio buvo raudona veido pusė. Jai tuo metu buvo 12 metų, o D. buvo beveik suaugęs. Jie gyveno tame pačiame namelyje. Su juo nelabai bendraudavo. Pykčio jam nejautė, kad jį apkalbėti. D. jos atsiprašė, ji jam atleido. Nuo rankos suėmimo buvo mėlynė. Tiksliai nepamena dėl ko kilo konfliktas. Jai pačiai nebuvo aišku dėl ko puolė (4 t., b. l. 93-94);

- nukentėjusiosios G. D. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriais nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 29 d. apie 13.00 val. eidama laiptais sutiko D. S., kuris delnu vieną kartą sudavė jai veido kairę pusę. Nuo šio smūgio ji jautė fizinį skausmą. Netrukus po to D. S. suėmė ją už rankų ir pastūmė. Nuo suėmimo liko ant kairės rankos mėlynė, ranką skaudėjo (1 t., b. l. 16-17);

- nukentėjusiosios R. Š. parodymais, kuriais nustatyta, kad turėjo gauti 400 litų, bet tą akimirką jų laukė. Kažkuris iš berniukų paklausė ar turi pinigų, pasakė, kad dar neturi. Jie pradėjo ją deginti su žiebtuvėliu, A. ar D., trenkė per veidą, atidarė šulinį ir liepė lipti. Ji jų labai bijojo, jie buvo kaip grupuotė. Jie uždarė ją šulinyje, ten prabuvo valandą ar pusvalandį. Po to pamatė auklėtoja iš 6 namelio. Jai spyrė į galvą tris kartus. Tiksliai nepamena, kas ją įstūmė į šulinį, jei parodymuose nurodė, vadinasi įstūmė L. L.. Šulinyje nesusižalojo. Galvoje buvo keli guzai ir nedidelė mėlynė. Skausmą jautė kelias dienas. Iš jos reikalavo 400 litų. Po įvykio su D. nebendravo, ant rankos buvo nudeginimo žymės (4 t., b. l. 94-95);

- nukentėjusiosios R. Š. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriais nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d., būnant VšĮ “ (duomenys neskelbtini)” namelyje Nr. 8, ją į lauką išeiti pasikvietė kiti vaikai, t. y. G. S., L. L., D. S., E. Z.. Nieko neįtardama sutiko išeiti į lauką ir visi nuėjo prie globos namų teritorijoje esančio namelio Nr. 14. Ten jau buvo V. V., K. P., R. S.. Vėliau prisijungė ir A. S.. D. S. pasakė, kad ji turi 400 litų ir pradėjo tų pinigų reikalauti. Ji pasakė, kad pinigų neturi. Taip dar kelis kartus paprašė pinigų ir pradėjo ją mušti. Kai atsakydavo, jog pinigų neturi, D. S. spirdavo į galvos sritį, taip spyrė ne mažiau nei 3 kartus. R. S. vieną kartą jai į veidą, pataikydamas į lūpas. E. Z. kumščiu sudavė į galvos sritį, L. L. du kartus delnu sudavė į veido sritį. D. S. pasakė, kad jei neduos pinigų, tai ją kankinsis dar labiau. Tuomet D. S. paėmęs žiebtuvėlį ir pradėjo deginti kairę ranką, nuo ko ji jautė fizinį skausmą. Tada L. L. ir D. S., paėmę ją už rankų, nusivedė prie šalia esančio kanalizacijos šulinio, kuris buvo uždarytas dangčiu. Iš paskos ėjo visi likusieji. Kažkuris pakėlė kanalizacijos šulinio dangtį ir R. S. pasakė, kad ji duotų 400 litų. Ji vis kartojo, kad pinigų neturi. Tuomet R. S. pasakęs, kad jei ji neduoda pinigų tai galės pabūti šulinyje dvi savaites ir ją įstūmė į šulinį. Kažkuris uždarė šulinio dangtį ir pradėjo jį spardyti, kaip vėliau sužinojo, tai buvo K. P.. Dangtis sutrūko pusiau, bet nenukrito ir jos nesužalojo. Po to kažkas atstūmė dangtį ir G. S. padėjo jai išlipti. Visi grįžo prie namelio Nr. 14. Netrukus atėjo direktorius V. Š. ir palydėjo ją į namelį, pakeliui jam viską papasakojo (1 t., b. l. 60);

- liudytojos K. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, juos tvirtina. R. Š. buvo uždaryta į šulinį. Ji nematė, kad mergaitė šulinyje, tik matė, kad būriuojasi vaikai prie šulinio. Paskambino direktoriui ir pasakė, kad vaikai keistai būriuojasi. Iš esmės matė šokinėjimą ant šulinio ir spyrį į dangtį (4 t., b. l. 95);

- liudytojos K. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriais nustatyta, kad ji 2014 m. rugpjūčio 6 d. dirbo bei apie 20 val. vakaro būdama namelyje Nr. 6, per pirmo aukšto namelio langą pamatė, kad prie namelio Nr. 14 būriuojasi globotiniai. Prie namelio buvo R. S., D. S., G. S., K. P., G. D., L. L., E. Z.. Susidomėjo šiuo susibūrimu, nes kai jie būriuojasi, reiškia kažką jau sugalvojo daryti. Pamatė, kad keli vaikai nuo namelio Nr. 14 laiptų nueina iki šulinio, kuris yra šalia namelio Nr. 14. Pamatė, kad trys vaikinai t. y. R. S., E. Z., D. S. nuėjo prie šulinio, jie šiek tiek pastovėjo prie jo, atsidarė šulinį iki pusės, kurie atidarė neatsimena, po to R. S. spyrė 1 kartą į pradarytą šulinį ir vėl jį uždarė, bet neatsimena kuris tai padarė. D. S. ir E. Z. nespardė į šulinį. Visi trys pradėjo šokinėti ant šulinio, jiems bešokinėjant atėjo L. L., jis tik stovėjo prie šulinio, nieko nedarė. Po pamatyto vaizdo, paskambino direktoriui V. Š., pasakė, kad atvažiuotų, nes vyksta kažkas negero. Jis atvyko labai greitai, gal po 5 min. Šulinio dangtis nebuvo suskilęs prieš įvykį, jis galėjo suskilti tik po vaikinų šokinėjimo ant dangčio. Kitą dieną iš globotinių kalbų girdėjo, kad R. Š. buvo padaryti sužalojimai, jai kažkur deginant, su butelio šuke jai buvo perpjauta ranka. Kurie asmenys tai darė nebuvo paminėta, tai tik nuogirdos (1 t., b. l. 76-78);

- liudytojo E. Z. parodymais, kuriais nustatyta, kad nelabai pamena įvykių. Nepamena, kad R. galėtų suduoti į galvą ar reikalauti pinigų. Nematė kas suskaldė šulinio dangtį. Nežinojo, kad iš R. buvo reikalaujami pinigai, jis nereikalavo. Nematė, kad kas nors būtų sudavęs smūgius R. Aplinkybių dėl pinigų reikalavimo nepamena. Su D. konfliktų neturėjo (4 t., b. l. 95-96);

- liudytojo E. Z. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriais nustatyta, kad jis 2014 m. vasarą, dienos nepamena, buvo prie namelio Nr. 14, kartu su kitais vaikais. D. S. paklausė A. S., ar yra pas jį R. Š. pinigai. A. S. atsakė, kad ne. Tada R. Š. prisipažino, kad pinigai yra pas kažkokį draugą iš Marijampolės. D. S. pradėjo juoktis, kad ji meluoja. Po to jis nuėjo iš konflikto vietos ir kai sugrįžo, tai matė tik įskilusį kanalizacijos šulinio dangtį. Po kelių minučių atėjo direktorius, R. Š. pradėjo verkti. Ji sakė, kad visi reikalauja pinigų. Apie šulinį ji nieko neminėjo. Direktorius ją nusivedė į savo namelį. Jis negirdėjo, kad R. Š. kuris nors iš prie namelio Nr. 14 buvusių vaikų grasintų. Jis pats į galvos sritį R. Š. netrenkė (1 t., b. l. 71-72);

- liudytojo A. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriais nustatyta, kad jis 2014 m. vasarą, laiko nepamena, buvo kartu su E. Z., D. S., K. P., R. Š. ir G. S., prie namelio Nr. 14. D. S. jo pradėjo klausinėti ar jis neturi jokių R. Š. pinigų. Atsakė, kad jų neturi ir R. Š. jų nėra jam davusi. Tuomet D. S. pradėjo grasinti R. Š., kad ją įkiš į šulinį, dėl to, kad meluojanti. Po to jis trumpam buvo pasišalinęs iš konflikto vietos ir kai sugrįžo, tai jau tik matė, kaip R. Š., G. S., D. S. ir K. P. grįžta nuo šulinio link namelio Nr. 14. Atėjus direktoriui R. Š. pradėjo verkti ir pasakė, kad jie visi reikalauja pinigų. Vaikai atsakė, kad R. Š. meluoja. Direktorius nusivedė R. Š. į namelį (1 t., b. l. 69-70);

- liudytojo R. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriais nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tikslios datos neatsimena, laiko taip pat, R. S., G. S., D. S., E. Z., A. S., L. L. ir R. Š. sėdėjo ant namelio Nr. 14 laiptų, esančių „VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje laiptų. Būnant prie šio namelio jis, E. Z., D. S., L. L. iš R. Š. prašė 400 litų. Ji buvo pažadėjusi, kad tuos pinigus duos, bet pažadėtą dieną R. Š. pinigų nedavė, be to ir pati kažkur buvo pasišalinusi iš globos namų. G. S. ir D. S. iš savo asmeninių telefonų kelis kartus skambino R. Š. klausdami, kada ji sugrįš, ji vis atsakydavo, kad greitai. Pinigų prašė tik todėl, kad R. Š. pati buvo pažadėjusi juos duoti. Ji sakė, kad pinigus yra palikusi pas A. S.. Tuomet D. S. jam paskambino ir pasakė, kad jis ateitų iki namelio Nr. 14. A. S. atėjus, jo buvo paklausta, ar jis turi R. Š. pinigus. Jis atsakė, kad pinigų neturi ir niekada neturėjo. Tuomet D. S. pradėjo deginti su žiebtuvėliu plastmasės gabalą, norėdamas R. Š. pagąsdinti ir sakė jai, kad jei nepasakys kur pinigai, tai užvarvins lašančią plastmasę jai ant rankos. R. Š. pasakė „daryk ką nori, aš neturiu pinigų“. D. S. jai nebuvo prilietęs su plastmase nei prie rankų, nei prie kitų kūno dalių, nei ją lašino jai ant kūno, jis plastmasės gabalą, R. Š. pagąsdinęs, išmetė. Tada jis paėmė stiklo šukę, kuri mėtėsi netoli namelio Nr. 14 sienos, ir pasakė R. Š. „pasakyk kur pinigai, nes įpjausiu į ranką“, o ji pasakė „pjauk“. Jis pagalvojo, kad R. Š. turėtų išsigąsti, bet ji nei kiek neišsigando, todėl jis tą šukę išmetė. Kažkuriuo metu L. L. su kumščiu sudavė vieną kartą R. Š. į galvos sritį. E. Z. taip pat sudavė vieną kartą R. į galvos sritį, bet su delnu. D. S. taip pat kažkur sudavė R. Š.. Jis pats nepamena, ar sudavė kokius nors smūgius R. Š., ar ne. Tuomet D. S. pasakė R. Š. „einam uždarysiu tave į šulinį, gal tada pasakysi“. Ji pati atsistojo ir nuėjo link šulinio. Jis, D. S., L. L., E. Z. nuėjo kartu su ja. Po to jis, D. S., L. L. atidarė šulinio dangtį ir D. S. pasakė R. Š. “lipk”, ji nelipo, tuomet jis pakartojo dar kartą ir ji įlipo. Tie patys vaikinai užstūmė šulinio dangtį ir nuėjo atgal prie namelio Nr. 14. Po kelių minučių sugrįžo prie šulinio. Niekas ant šulinio nešokinėjo. Atstūmus šulinio dangtį, jis nuo stūmimo skilo pusiau. Vaikinai pasakė, kad R. Š. liptų iš šulinio, bet ji nelipo. Tuomet L. L. pradėjo ją tįsti už plaukų, bet ji vis tiek nelipo. Dar kartą pakartojus, kad ji liptų iš šulinio, R. Š. išlipo iš jo. Visi nuėjo prie namelio Nr. 14. Netrukus atvyko direktorius V. Š., R. Š. pamačiusi jį pradėjo verkti. Jis paklausė R. Š. „ko čia verki?“. Ji atsakė, kad „jie mane reketuoja“ (2t., b. l. 48-50);

- liudytojo R. S. parodymais duotais kitos sudėties teismui, kuriais nustatyta, kad jis, L. L., D. S. su nukentėjusiąją R. Š. buvo susitarę, kad ji jiems atneš 400 Lt. Po kelių dienų 2014 m. rugpjūčio 6 d. su ja susitiko, ji sakė, kad pinigų neturi, tada jie pradėjo ją daužyti, spardyti, nes galvojo, kad ji meluoja. Jis vieną kartą koja spyrė R. Š. į galvą, ką kiti darė R. Š. neatsimena. Tuo metu stovėjo visi kartu, tačiau neatsimena ką kiti asmenys jai darė. Šalia jo stovėjo L. L., E. Z., G., D. S.. Vieną kartą spyrė R. Š., pataikė jai į pakaušį. Paskui kiti pradėjo ją daužyti į galvą, veidą, iš rankų ir kojų, prašė jos pinigų. R. Š. daužė D. S. ir L. L., kokius smūgius jie sudavė R. Š. neatsimena. Daužymas pasireiškė rankomis ir kojomis, suduodant smūgius nukentėjusiajai R. Š., reikalaujant iš jos pinigų. Ji sakė, kad pinigų neturi, tada D. S. ir L. L. nuvedė ją į šulinį, liepė įlipti. Iš pradžių ji į šulinį nelipo, tačiau paskui priverstinai įlipo. Šulinys buvo netoliese, gal 10 metrų nuo buvimo vietos. Kai ji įlipo į šulinį, jie uždarė šulinio dangtį. Jis nebuvo prie šulinio. Paskui L. L. ir D. S. kartu su nukentėjusiąją nuo šulinio už kokių 2 minučių grįžo ant Nr. 14 namelio laiptų. Tada vėl visi sėdėjo ant Nr. 14 namelio laiptų. R. Š. šulinyje prabuvo apie dvi arba tris minutes, kai jie grįžo prie namelio, atėjo direktorius. Neatsimena ar smurtaujant prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas žiebtuvėlis ir stiklo šukė. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykį. Kai ant laiptų sugrįžo nukentėjusioji R. Š., ji buvo apsiverkusi. Atsiprašė nukentėjusiosios. Įvykio metu gyveno Nr. 6 name (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiąją pažinojo, prieš įvykį santykiai buvo normalūs, nesipyko. Jie išgėrinėjo, R. Š. sakė, kad po trijų dienų gaus 400 Lt ir tada galės vėl gerti, ji sakė, kad tuos pinigus užsidirbs. Mano, kad 400 Lt yra didelė pinigų suma, nežino iš kur tokią pinigų sumą ji galėjo gauti, ji jam, L. L., D. S. niekada nebuvo skolinga. R. Š. sakydavo, kad pinigus pasidėjus tai vienur, tai kitur, pamanė, kad ji pinigus turi ir meluoja. Jiems reikėjo išgerti, todėl nusprendė paimti iš jos tuos pinigus. Iš R. Š. reikalavo 400 Lt, nes ji pati buvo pasakiusi tą sumą (2 t., b. l. 194, 195);

- liudytojo L. L. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriais nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d., tikslaus laiko neatsimena, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, prie namelio Nr. 14, buvo kartu su D. S., E. Z., R. S., ar buvo mergaičių neatsimena, bet gal ir buvo G. S., buvo ir A. S., bet jis atėjęs greitai išėjo. Visi sėdėjo ant laiptų, kalbėjosi. Iš kažkur atėjo R. Š. ir prie jų prisėdo. Jis paklausė R. Š. ar ji turi cigarečių, ji pasakė, kad neturi, sakė, kad jas davė A. S.. Tada A. S. paklausė apie cigaretes, pastarasis atsakė, kad R. Š. jų jam nedavusi. Tuomet R. Š. atsakė, kad melavo. Dėl to, kad ji melavo jis 2 kartus sudavė su delnu, pataikydamas jai į ranką. Po to jis girdėjo, kad kažkas prašė R. Š. pinigų, bet jis pats jų neprašė. Po to D. S. spyrė R. Š. 2 kartus į galvos sritį, bet pataikė į ranką. Nematė, kad D. S. degintų R. Š. ranką žiebtuvėliu bei nematė, kad R. S. su E. Z. kaip nors prieš R. Š. smurtautų. Nebuvo to, kad jis ir D. S. suėmė R. Š. už rankų ir nuvedę įmetė į šulinį. R. Š. pati nuėjo ir įlipo į šulinį. Jis su D. S. nuėjęs prie šulinio, norėjo uždaryti jo dangtį, bet kadangi betraukiant jis suskilo, todėl D. S. padėjo dangtį atitraukti atgal. Po to jis liepė R. Š. lipti iš šulinio, bet ji neklausė, todėl jis nuėjo. Atvykus direktoriui visi išsiskirstė (1 t., b. l. 116-117);

- liudytojo L. L. parodymais duotais kitos sudėties teismui, kuriais nustatyta, kad dalyvavo išgertuvėse kartu su R. S.. Kai R. Š. mušė, iš jų niekas pinigų neturėjo. Sėdėjo su D. S., R., E. Z., atėjo R. ir jos prašė pinigų, lygtais 400 Lt. R. Š. sakė, kad pinigus kitur padėjusi, pagalvojo, kad ji meluoja ir jis du kartus jai trenkė iš delno į veidą. Paskui D. S. norėjo ją pagąsdinti, kad degins pirštus, su stiklu kažką padarys, tačiau jai pirštų nedegino. Matė kaip D. S. ir R. S. mušė R. Š., bet neatsimena kiek kartų jai buvo suduota. Paskui sėdėjo toliau, klausė jos kur pinigai, po to jis su D. S. nuvedė R. Š. į šulinį. Atidarė šulinį, liepė jai įlipti. Iš pradžių ji nelipo į šulinį, paskui įlipo, uždarė dangtį, ji nerėkė, tada atidarė šulinio dangtį ir liepė jai išlipti, bet ji nelipo. Tada bandė ją pakelti, kad ji išliptų, bet nelipo, atėjo G. ir R. išlipo iš šulinio. Nuėjo visi ant Nr. 14 namelio laiptų, sėdėjo ir atėjo direktorius. Iš šulinio R. Š. pati išlipo, lygtais jis ją traukė už plaukų, kad ji išliptų, bet ji nelipo, atėjus G. ir pasakius, kad išliptų iš šulinio, ji išlipo. Į šulinį R. Š. įmetė, kad ją pagąsdintų. R. šulinyje prabudo apie 2 min. Su stiklo šuke R. Š. gąsdino D. S.. Neatsimena D. S. ar R. S. su plastmase ir su stiklu kažką darė, bet plastmasės deginimas ir šukė buvo. Nukentėjusioji jam nebuvo skolinga pinigų. Jie susitiko R., kuri prieš kelias dienas buvo pažadėjus duoti pinigų, pasakė jai, kad ji skolinga, turi duoti pinigų, nes buvo prisižadėjusi. R. Š. pasakė, kad pinigų dabar neturi, kad pinigai yra kitur. Nežino kam R. Š. buvo prisižadėjus duoti pinigų, nes jo tuo metu kai ji pažadėjo duoti pinigų nebuvo. Sužinojo, kad bus prašoma iš R. Š. pinigų tada, kai ji 2014 m. rugpjūčio 6 d. atėjo prie Nr. 14 namelio. Prie namelio pirmas pokalbį dėl pinigų pradėjo gal D. S., jis paklausė kur pinigai, ji atsakė, kad pinigų neturi. Šulinio dangtis sutruko uždengimo metu, kai R. Š. buvo iš šulinio išlipus, ant šulinio dangčio nebuvo šokinėjama. Po įvykio su nukentėjusiąją bendravo, susitaikė (2 t., b. l. 195-196);

- liudytojo V. Š. parodymais, kuriais nustatyta, kad R. kalbėjo labai mažai ir nieko per daug neaiškino. Neprisimena motyvo, kodėl su ja taip buvo padaryta. Būdavo su R. problemų, tačiau šitas įvykis atrodė rimtas. Šiuo atveju patikėjo R. Jis važiavo pats pro šalį ir pamatė. Jis nėra matęs R. tokios, kaip tą kartą. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 108-109);

- liudytojo V. Š. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriais nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. apie 21 val., važiavo pro įstaigos namelį Nr. 14. Pamatė, kad prie jo yra (duomenys neskelbtini) auklėtinių, vieni sėdėjo ant laiptų, kiti stovėjo šalia. Ten buvo: K. P., R. S., D. S., G. S., L. L., E. Z., R. Š., kas dar tokie buvo neatsimena. Pastebėjo, kad R. Š. stovi truputį nuošaliau ir verkia. Jis sustojęs nuėjo prie jo ir paklausė kas nutiko. R. Š. pasakė, kad D. S. įkišo į šulinį, o K. P. dangčiu užvožė. Ji dar sakė, kad jai degino rankas. R. Š. atrodė susivėlusi, prasegtas džemperio užtrauktukas, matėsi, kad ji yra netvarkinga, ant veido nesimatė paraudimų, smurto žymių, o tik matėsi nuo ašarų ašarotos akys. Ant rankų nepastebėjo kažkokių smurto žymių. V. Š. nuvežė R. Š. į namelį Nr. 8. Šis įvykis buvo išskirtinis, nes R. Š. niekada prieš tai neverkdavo (1 t., b. l. 73-75);

- Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Šalaševičiaus 2015 m. sausio 28 d. nutarimu, kuriuo panaikintas 2014 m. kovo 25 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. S. atžvilgiu nei atnaujintas tyrimas dėl mažametės G. D. sukelto fizinio skausmo (1 t., b. l. 4, 5);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) poskyrio 2013 m. gruodžio 30 d. specialisto išvada Nr. XX, kuria nustatyta, jog G. D. konstatuota kraujosruva kairiame žaste, sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas padarytas vienu poveikiu ir G. D. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 20);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) poskyrio 2014 m. vasario 27 d. specialisto išvada Nr. XX, kuria nustatyta, jog jei G. D. buvo suduotas smūgis į veidą, ji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 22);

- 2014 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti VšĮ „(duomenys neskelbtini)” teritorijoje. Protokole užfiksuotas kanalizacijos šulinys, kurio kraštai yra betoniniai, jis uždengtas betoniniu šulinio dangčiu, šulinio dangtis yra įskilęs. Šulinio skersmuo apie 1 metrą, gylis apie 2 metrus (1 t., b. l. 57-59);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvada Nr. XX, kuria nustatyta, jog R. Š. konstatuoti odos nubrozdinimas dešinės alkūnės linkio srityje, kraujosruvos kairio žasto srityse, kairės alkūnės linkio srities odos nudeginimas. Tiek kiekvienas sužalojimas kartu, tiek atskirai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 66).

Dėl turto prievartavimo

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už turto prievartavimą atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. BK 181 straipsnio 2 dalis nustato kvalifikuotą turto prievartavimo sudėtį, kada darant šią nusikalstamą veiką panaudojamas fizinis smurtas, atimama asmeniui laisvė, sunaikinamas ar sugadinamas jo turtas arba kitokiu būdu padaroma jam didelės turtinės žalos. BK 181 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos – turto prievartavimo – esmė yra neteisėtas reikalavimas, kuris pareiškiamas nukentėjusiajam. Reikalavimo esmė-perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti.

Išklausius teisme kaltinamojo D. S., nukentėjusiosios R. Š., liudytojų K. P., E. Z., V. Š., K. K., V. K. parodymus, pagarsinus liudytojų A. S., R. S. ir L. L. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio proceso metu duotus parodymus, įvertinus specialisto išvadą, apžiūros protokolą bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis D. S. veikdamas su kitais asmenimis panaudodamas fizinį smurtą – spirdamas ne mažiau tris kartus R. Š. į galvos sritį bei žiebtuvėliu degindamas nukentėjusiosios kairę ranką, tuo pačiu metu R. S. vieną kartą spiriant į veido sritį, E. Z. kumščiu suduodant į galvos sritį, L. L. du kartus delnu suduodant į veido sritį, visi bendrai reikalavo nukentėjusios perduoti jiems 400 Lt. Po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, toliau reikalaudami perduoti jiems 400 Lt, D. S. su L. L. suėmė R. Š. už rankų, įmetė į kanalizacijos šulinį bei uždarė jo dangtį. Kaltinamasis D. S. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad prašė R. Š. pinigų, kuriuos ši buvo žadėjusi, norėjo pagąsdinti, mėtė degtukus, tačiau jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Tai laikytina kaltinamojo gynybos versija, kurią paneigia byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji R. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad būtent kaltinamasis reikalavo iš jos 400 Lt, jai atsakius, kad neturi, naudojo smurtą jos atžvilgiu – spyrė tris kartis į veidą, degino jai ranką, taip pat jis su L. L. nuvedė ją prie šulinio ir į jį uždarė. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo R. S. parodymai. Jis nurodė, kad būtent D. S. reikalavo pinigų, nukentėjusiąją daužė bei nuvedė ją į šulinį ir jame uždarė. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo L. L. parodymai. L. L. nurodė, kad D. S. reikalavo iš nukentėjusiosios pinigų, mušė ją, kartu su juo liepė jai lipti į šulinį. Liudytojas K. P. patvirtino, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo konfliktas, tačiau tikslesnių aplinkybių neatsiminė. Liudytoja V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nukentėjusioji grįžusi į namelį jai pasakojo, kad D. S. reikalavo iš jos pinigų, liepė lipti į šulinį. Parodė jai nubrozdintą kairį šoną, dešinės plaštakos viršutinė dalis buvo paraudusi. Liudytoja K. K. parodė, kad matė kaltinamąjį prie šulinio ir tuo pagrindu skambino direktoriui ir pasakė apie vaikų buriavimąsi. Liudytojas A. S. nurodė, kad D. S. grasino ją įkišti į šulinį, o nukentėjusioji verkė, kad iš jos reikalauja pinigų. Liudytojas E. Z. neatsiminė aplinkybių, negirdėjo, kad kas nors grasintų nukentėjusiajai. Liudytojas V. Š. patvirtino, kad nukentėjusioji nurodė, kad D. S. buvo įkišęs ją į šulinį, nukentėjusioji verkė ir tai leido jam manyti, kad ši situacija rimta. Nukentėjusiosios sužalojimus patvirtina specialisto išvada, kuria konstatuota, kad odos nubrozdinimas dešinės alkūnės linkio srityje, kraujosruvos kairio žasto srityse, kairės alkūnės linkio srities odos nudeginimas. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad šulinio dangtis yra įskilęs.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo D. S. veika pasireiškė tyčia, jis 2014 m. rugpjūčio 6 d. apie 20.45 val., veikdamas kartu su R. S., L. L., kurių atžvilgiu Kauno apygardos teisme 2015 m. spalio 7 d. yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bei E. Z., kuris veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini) sav., teritorijoje, prie namelio Nr. 14, panaudodamas fizinį smurtą – spirdamas ne mažiau tris kartus R. Š. į galvos sritį bei žiebtuvėliu degindamas nukentėjusiosios kairę ranką, tuo pačiu metu R. S. vieną kartą spiriant į veido sritį, E. Z. kumščiu suduodant į galvos sritį, L. L. du kartus delnu suduodant į veido sritį, visi bendrai reikalavo nukentėjusios perduoti jiems 400 Lt. Po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, toliau reikalaudami perduoti jiems 400 Lt, D. S. su L. L. suėmė R. Š. už rankų, įmetė į kanalizacijos šulinį bei uždarė jo dangtį, D. S. suvokė, kad panaudodamas fizinį smurtą savo naudai vertė nukentėjusiąją perduoti turtą ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo D. S. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalies sudėtis, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Išklausius teisme kaltinamojo, nukentėjusiosios G. D., liudytojos S. B. parodymus, pagarsinus nukentėjusios G. D. ir liudytojos S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialisto išvadą bei kitą byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis D. S. tyčia vieną kartą delnu sudavė mažametei G. D. į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajai, po to suėmęs už rankų G. D. pastūmė, tuo G. D. padarė kraujosruvą kairiame žaste, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad buvo jai paėmęs už rankos, tačiau mano, kad jai į veidą netrenkė. Šios aplinkybės laikytinos kaltinamojo gynybine pozicija ir jų nepagrindžia byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusioji G. D. patvirtino, kad D. S. jai sudavė rankos delnu į veidą, dėl ko jautė skausmą, bei paėmė už rankos, padarydamas mėlynę, pastūmė. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytoja S. B., kuri matė, kaip D. S. sudavė delnu G. D. į veidą. Sužalojimus G. D. patvirtina ir specialisto išvados, kuriomis konstatuota kraujosruva kairiame žaste, dėl ko jai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas bei pripažinta, kad dėl smūgio į veidą ji galėjo jausti fizinį skausmą.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad D. S. 2013 m. gruodžio 29 d. apie 13.00 val., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu sudavė mažametei G. D., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajai, po to suėmęs už rankų G. D. pastūmė, tuo G. D. padarė kraujosruvą kairiame žaste, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis D. S. veikė tiesiogine tyčia - jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. kad suduodamas delnu mažametei į veido sritį bei suimdamas už rankų mažametę pastūmė, padarydamas kraujosruvą kairiame žaste, daro pavojingą poveikį nukentėjusios mažametės G. D. organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jai fizinį skausmą ir bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nežymų, ir to norėjo. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Dėl bausmės

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam D. S. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80-81 straipsniuose, 90-91 straipsniuose numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytų poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas, skirdamas bausmę baudžiamųjų veikų padarymo metu buvusiam nepilnamečiu, D. S. atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), padaryti vienas sunkus ir vienas nesunkus nusikaltimai, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą. D. S. teistas (1 t., b. l. 127-130), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 124-126, 134). VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre psichiatro registre nėra, narkologo registre nėra (1 t., b. l. 121, 131, 137). Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) D. S. charakteristikos matyti, kad D. S. nesimoko ir nedirba. Tamsios paros metu vaikšto po teritoriją, į įstaigą pristato cigarečių, alkoholio, psichotropinių medžiagų, vasario 3 d. girtas šlaistėsi po globos namų teritoriją, įžeidinėjo globos namų darbuotojus, direktorių (1 t., b. l. 105). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2014 m. rugpjūčio 1 d. rašte dėl D. S. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nustatyta, kad globos namuose D. apibūdinamas kaip lengvai pasiduodantis draugų įtakai, uždaras, sunkiai užmezgantis kontaktą (1 t., b. l. 122, 141). (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro statybos ir mechanikos skyriaus charakterizuojamas patenkinamai, kaip praleidinėjantis pamokas bei svarstytas Vaiko gerovės komisijoje (1 t., b. l. 123). VšĮ (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas nepalankiai, jam pasireiškia agresija, smurtas kitų asmenų atžvilgiu, dažnai manipuliuoja, pažeidinėja elgesio taisykles, nereaguoja į suaugusiųjų pastabas, buvo savavališkai pasišalinęs iš globos namų, nesilaiko mokinio ir globotinio elgesio taisyklių, praleidinėja pamokas, nesilaiko dienotvarkės, vartoja alkoholį (1 t., b. l. 132-133).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, yra teistas, pajamų negauna, todėl nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmę, nei numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio laikotarpis pasirinktinas mažesnis nei bausmės vidurkis, bei už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio laikotarpis pasirinktinas mažesnis nei bausmės vidurkis, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį proceso metu, nusikalstama veika sukeltas pasekmes. Paskirtosios bausmės subendrintinos taikant bausmių bendrinimą iš dalies bausmes sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis buvo pasislėpęs nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, yra teistas, ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienyje, tai rodo jo antivisuomeniškas nuostatas, polinkį nusikalsti, todėl paskirtos bausmės vykdymas šiuo atveju atidėtas negali būti.

Paskirtoji bausmė taikant bausmių bendrinimo taisykles subendrintina su bausme paskirta 2023 m. vasario 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu.

Dėl kitų klausimų

D. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2023 m. sausio 18 d. 02.20 val. (3 t., b. l. 148-150). Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi palikta galioti 2015 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria kaltinamajam D. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 3 mėnesių kardomosios priemonės – suėmimo terminas, skaičiuojant šį terminą nuo 2023 m. sausio 18 d. (4 t., b. l. 17-19). Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui nuo 2023 m. balandžio 18 d. (4 t., b. l. 101-103). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo perėmimo 2023 m. sausio 17 d. (4 t., b. l. 7 ).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nėra saistomas stipriais socialiais, šeiminiais ar darbiniais santykiais, buvo pažeidęs švelnesnes kardomąsias priemones ir išvykęs į užsienį, kuriame turi ryšių, kurie galimai leistų pasislėpti nuo bausmės vykdymo, yra teistas, ne tik Lietuvoje, tačiau ir Didžiojoje Britanijoje, šiuo metu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, pagrįstai manytina, kad kaltinamasis gali bėgti ir slėptis nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), todėl kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas paliktina nepakeista (pratęstina) iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų nėra.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą, kuriuo prašo iš D. S. priteisti 3385,29 Eur ekstradicijos išlaidų. Prie prašymo pateikti duomenys, kad kaltinamasis perimtas 2023 m. sausio 17 d. Pateikti įsakymai dėl pareigūnų komandiravimo į Londoną (Jungtinę Karalystę), sąskaitos faktūros dėl dienpinigių, kelionė išlaidų mokėjimo pareigūnams, sąskaitos dėl bilietų, apgyvendinimo, kurių bendra suma sudaro 3385,29 Eur (4 t., b. l. 38-51).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, jeigu jas lėmė kaltinamojo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 2K-366/2010). Pripažintina, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties D. S. veiksmai, t. y. jis žinodamas, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla ir jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis išvyko į Jungtinę Karalystę, ir tik Arešto orderio pagrindu buvo pargabentas į Lietuvą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos patyrė 3385,29 Eur konvojavimo išlaidas dėl D. S. veiksmų, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo D. S..

Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad D. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 218,33 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (4 t., b. l. 85-88). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Be to, Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014). Kaltinamasis D. S. šiuo metu nedirba, jokių pajamų negauna, todėl teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš D. S. dėl gynėjo dalyvavimo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 181 straipsnio 2 dalyje bei skirti bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 35 (trisdešimt penkias) paras arešto;

- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnes bausmės –už BK 140 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto, jas prilyginant 1 mėnesiui laisvės atėmimo, ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienus) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – už BK 233 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto, jas prilyginant 1 mėnesiui laisvės atėmimo, ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. sausio 17 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Kaltinamajam D. S. kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą (pratęsti) iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. S. nepriteisti.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turėtas 3385,29 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 29 ct) išlaidas dėl D. S. ekstradicijos iš Didžiosios Britanijos į Lietuvos Respubliką pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš D. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Algirdas Giedraitis