- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-380-425/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00772-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.)
- Ieškovas
- J. B., B. B.
- Atsakovas
- B. B., ŽŪB „Saločiai“
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Diana Balčiūnienė
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso išnagrinėjo J. B. ir B. B. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012m. vasario 23d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. B. ir B. B. ieškinį atsakovams B. B. ir ŽŪB „Saločiai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai 2011-02-25 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami:
pripažinti 1997-07-22 pirkimo pardavimo sutarties dalį, pagal kurią atsakovė B. B. įsigijo pastatą – pieninę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti ieškovams J. B. ir B. B.; pripažinti 1997-12-15 panaudos sutartį tariama nuo jos sudarymo momento ir ją panaikinti.
Šalies argumentai
Ieškovai paaiškino teismui, kad ginčijamas 1997-07-22 pirkimo pardavimo sandoris yra apsimestinis, nes buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti, todėl jam taikomos taisyklės, taikytinos šalių turėtam galvoje sandoriui (CK 1.87str.1d.). Nurodė, kad J. B. susitarus su ŽŪB Saločiai vadovu už 29 000 Lt nusipirko pieninės cechą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), nes pradėjo vykdyti šeimos verslą, įregistravo individualią J. B. įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Dėl miglotų verslo perspektyvų ir dėl sėkmingo verslo abejonių, įvertinant galimą bankrotą ir jo neigiamas pasekmes visam šeimos turtui, abu ieškovai nutarė perkamą turtą įforminti dukros B. B. vardu. Ieškovai teigė, kad pastato pirkimo pardavimo sutartį atsakovės B. B. vardu sudarė ieškovas J. B., pagal atsakovės B. B. išduotą įgaliojimą, už pastatus sumokėjo bendrais su ieškove B. B. pinigais. Atsakovė B. B. prie pastatų pirkimo neprisidėjo, kadangi buvo jauna, tuo metu neturėjo pinigų. Ieškovai teigia, kad nupirktus atsakovės vardu pastatus savo lėšomis ir darbu suremontavo, įrengė juose parduotuvę. Atsakovė B. B. pastatais ginčo nesirūpino, prie pastatų remonto neprisidėjo nei pinigais, nei darbu, suremontuotais pastatais nesinaudojo. Be to, metams bėgant pasikeitė atsakovės elgesys: ji susirado netinkamus draugus, pakliuvo į jų įtaką ir tapo faktine jų norų skleidėja, todėl ji sulaužė šeimos susitarimą ir pradėjo teisminius ginčus, siekdama šį turtą pasisavinti ir pusvelčiui parduoti. Ieškovė yra pareiškusi ieškinį Panevėžio apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2-105-544/2010) dėl ieškovų iškeldinimo iš ginčo patalpų. Ieškovai teigia, kad pastatus realiai pirko sau, o pirkimo pardavimo sutartis atsakovės B. B. vardu buvo sudaryta dėl akių, apsimestinai, nesiekiant pastatų paversti atsakovės B. B. nuosavybe, todėl prašė pastatų pirkimo pardavimo sutartį pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal sutartį perkelti ieškovams. Tuo pačiu prašė teismą netaikyti ieškinio senaties, kadangi apie savo pažeistas teises sužinojo tik po to, kai buvo priimtas Panevėžio apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas atsakovės B. B. ieškinys dėl jo iškeldinimo iš ginčo pastatų ir tik iš dalies patenkintas jo priešieškinys dėl turto pagerinimo.
Atsakovė B. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti, teigdama, kad pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ji pirko už asmeninius pinigus savo verslui, nes vertėsi individualia veikla, t. y. prekiavo pasienyje, todėl turėjo pakankamai pinigų pastatų pirkimui. Po pastatų pirkimo naudojosi pastatais, laikė juose savo prekes ir automobilį. Atsakovė pripažino, kad ieškovas J. B. padėjo vykdyti verslą, atveždavo prekių, sandėliuodavo prekes savo namuose. Ieškovas J. B. patarė atsakovei nusipirkti ginčo pastatus prekių sandėliavimui, tačiau pastatai buvo nupirkti už atsakovės duotas lėšas, už atsakovės perduotas lėšas ieškovas atliko pastatų remonto darbus. Atsakovė B. B. nesutinka su ieškovų teiginiu, kad pastatus ieškovai atsakovės vardu nupirko norėdami apsaugoti verslą, kadangi individualią J. B. įmonę „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta vėliau, jau įsigijus ginčo pastatus. Atsakovė teigia, kad ieškovai neturėjo lėšų ginčo pastatų įsigijimui, nes tuo metu jų pajamos buvo menkos, jie sunkiai vertėsi. Atsakovė teigė, kad patys ieškovai Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-105-544/2010 pripažino atsakovę esant ginčo pastatų savininke ir pirkimo – pardavimo sutartis neginčijo. Nupirktais pastatais atsakovė rūpinosi: 2007m. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl ginčo pastatų kadastro duomenų patikslinimo, 2008m. sudarė draudimo sutartį, užsakė žemės sklypo ribų paženklinimą, parengė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, 2004m. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, moka mokesčius ir t.t.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2012-02-23 sprendimu ieškovų J. B. ir B. B. ieškinį atsakovams B. B. ir ŽŪB „Saločiai“ dėl (duomenys neskelbtini) esančių pastatų 1997-07-22 pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, nustatęs, kad 1997-07-22 ginčo pastatų pirkimo-pardavimo sutartį pagal atsakovės notarine forma patvirtintą įgaliojimą sudarė ieškovas J. B., padarė išvadą, kad apie sudaryto apsimestinio sandorio aplinkybes ieškovai žinojo nuo sandorio sudarymo momento. Teismų praktikoje laikoma, kad reikalavimams dėl nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pareikšti sandorio šalims ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo sandorio sudarymo dienos, išskyrus atvejus, kai asmuo sandorio sudarymo metu nežinojo ir neturėjo žinoti apie jo teisės pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje ginčijamą sandorį pagal atsakovės įgaliojimą jos vardu sudarė ieškovas J. B., todėl ieškinio senaties termino eiga ieškovams laikytina prasidėjusi nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos, t.y. nuo 1997-07-22.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstu ieškovų prašymą ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti nuo Panevėžio apygardos teismo 2010-05-21 sprendimo, kuriuo buvo patenkintas atsakovės B. B. ieškinys dėl J. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ iškeldinimo iš ginčo patalpų bei iš dalies patenkintas ieškovų priešieškinis atsakovei dėl jai priklausančio turto, pagerinimo, priėmimo dienos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai apie aplinkybes, kurių pagrindu ginčija pastatų pirkimo pardavimo sutartį, žinojo nuo pat ginčijamo sandorio sudarymo dienos, o jų nurodomu sprendimu tik buvo išspręstas ieškovės reikalavimas dėl ieškovų iškeldinimo ir ieškovų priešieškinis dėl ieškovei priklausančio turto pagerinimo išlaidų priteisimo. Reikalavimą taikyti ieškinio senatį atsakovė išreiškė pakankamai aiškiai ir suprantamai, ieškovams prašymas taikyti ieškinio senatį iki bylos nagrinėjimo pradžios buvo žinomas. Spręsdamas ieškovų prašymą atnaujinti praleistą senaties terminą ginčyti 2007-07-22 sudarytą pastatų pirkimo pardavimo sutartį pirmosios instancijos teismas konstatao, kad ieškinio senaties terminą ieškovai praleido ilgą laiką, ieškovai neginčijo atsakovės nuosavybės teisėių į ginčo pastatus, pripažino atsakovės nuosavybę į pastatus ir naudojosi pastatais su atsakove sudarytos panaudos sutarties pagrindu, o tai buvo pakankama atsakovei manyti, kad ieškovai nejaučia jokių jų teisių pažeidimo. Ieškovai galėjo ir privalėjo reikšti ieškinį dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškinyje nurodytu pagrindu įstatymo nustatytu laiku, t. y. nepraleidę ieškinio senaties termino. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminą ieškovai praleido be svarbių priežasčių, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, todėl atsakovei prašant taikytina ieškinio senatį teismas ieškovų ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai J. B. ir B. B., J. B. ir jo atstovas advokatas apeliacinės instancijos teisme prašė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai, jų atstovas advokatas nurodė, kad pirmosios instancijos:
neatskleidė bylos esmės, kadangi ieškinio senatis taikyta nenustačius ieškinio senaties pradžios momento (CK 1.127str.). Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą pradėjo skaičiuoti nuo ieškiniu ginčijamo sandorio sudarymo momento, o ne nuo ieškovų teisių pažeidimo momento.apeliantai teigia, kad teismas pažeidė CK 1.87str.1d. esmę, nes neįvertino apsimestinio sandorio turinio, nes sutarties šalių teises ir teisėtus interesus pažeidžia ne apsimestinio sandorio sudarymo faktas, bet apsimestinio sandorio sąlygų pažeidimo faktas, kuris dažniausiai visiškai nesutampa su apsimestinio sandorio sudarymo momentu. Apeliantai teigė, kad 1997-07-22 sudarytas sandoris iš karto nepažeidė jų interesų, nes ieškovai galėjo įgytu turtu naudotis kaip savininkai iki turės tam jėgų, o vėliau šis turtas liktų atsakovei dukrai. Iki atsakovė laikėsi susitarimo su ieškovais niekas net nemanė apie tai, kad sandoris pažeidžia ieškovų teises. Ieškovų teisės buvo pažeistos 2010m. atsakovei B. B. pareikalavus ieškovus išsikraustyti iš nusipirktų patalpų.apeliantai galvoja, kad prašymas taikyti ieškinio senatį turėjo būti pareiškiamas raštu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šio klausimo spręsti iš esmės.apeliantai neigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pripažinusi ginčo pastatus ieškovų nuosavybe, o 1997-12-15 panaudos sutartis patvirtina, kad ieškovai pripažino pastatus atsakovės nuosavybe. 1997-12-15 panaudos sutartis buvo sudaryta tik norint nurodyti J. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vietą mokesčių inspekcijai, kitoms kontroliuojančioms institucijoms. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes iš tikro sandoris, sudarytas ne su tikrąją sandorio šalimi, o su jos statytiniu, yra apsimestinis sandoris. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiant tikrąją sandorio šalį, todėl teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai.teismas nevertino atsakovės turtinės padėties, kad ji tuo metu neturėjo net teorinės galimybės savarankiškai įgyti pastatus pagal ginčo sutartį, nes neturėjo tam jokių lėšų, kas yra nustatyta Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-105-544/2010. Teismas nevertino 1997-04-23 susitarimo tarp Saločių ŽŪB ir pirkėjo J. B., kuriame nurodyta, kas perka ginčo pastatus. Be to, ginčo turtas prikausė Saločių ŽŪB, kurios visuotinis narių susirinkimas nusprendė parduoti ginčo pastatus tik bendrovės nariui – ieškovui J. B., nes ne bendrovės nariui ginčo turtas nebūtų parduotas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme atsakovė B. B., jos atstovė advokatė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti, priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1994-08-19 įregistravo savo vardu individualią B. B. įmonę, kurios veikla buvo prekyba turgavietėse ir kitose viešose vietose, ir ėmėm verstis prekyba. Nuo 1996-01-21 tą pačią veiklą tęsė pagal patentą. Prekes laikydavo ieškovų namuose, nes kitų patalpų neturėjo. 1997 metais ieškovo siūlymu už savo pinigus, kurių turėjo pakankamai, nusipirko ginčo patalpas. Visus pirkimo reikalus tvarkė ieškovas pagal jam išduotą įgaliojimą, todėl ieškovas, atstovaudamas atsakovę, 1997-07-22 sudarė ginčo pastatų pirkimo – pardavimo sutartį su Saločių ŽŪB. Nupirkti pastatai buvo įregistruoti atsakovės B. B. vardu, o ieškovai šią aplinkybę gerai žinojo. Ieškovas J. B. pats sudarė atsakovės vardu su Saločių ŽŪB minėtą pirkimo pardavimo sutartį, todėl nuo sutarties sudarymo momento žinojo, kad turtas yra įgyjamas atsakovės asmeninėn nuosavybėn, t.y. žinojo apie tariamą jo teisių pažeidimą, todėl ieškinio senaties eiga laikytina prasidėjusi nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos. Atsakovė teigė visada save laikiusi įgytų pastatų savininke, niekada nepripažino, kad šie pastatai yra ieškovų nuosavybė. Įsigijusi pastatus atsakovės jais naudojosi, laikė automobilį, prekes. Ieškovo siūlymu atsakovė sutiko, kad būtų atliekami ginčo pastatų remontai, nes piniginės lėšos buvo pas ieškovą J. B., nes atsakovė tuo metu vykdė prekybą, kuri buvo pagrindinis lėšų gavimo šaltinis. Prašymą taikyti ieškinio senatį suformulavo žodžiu teismo posėdyje, šis prašymas buvo ieškovas ieškovams buvo aiškus ir suprantamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
1994-08-17 Įgaliojimu J. B. įgaliojo dukrą B. B. tvarkyti ir valdyti motociklą IMZ810310, valst. Nr. 185PA (T.1, b.l.51).1995-04-28 B. B. sudarė generalinį Įgaliojimą tvarkyti visą savo turtą, sudaryti visus įstatymu leidžiamus sandorius, pirkti, parduoti ir t.t. savo tėvui J. B. (T.2, b.l. 118).B. B. buvo išduoti patentai išvežiojamai prekybai laikotarpiais : nuo 1996-01-21 iki 1996-12-31 (T.1, b.l.52), nuo1997-01-01 iki 12-31 (T.1, b.l. 54), nuo 1998-01-01 iki 1998-03-31 (T.1, b.l. 53), o Pasvalio rajono savivaldybės Saločių seniūnas nurodytais laikotarpiais davė sutikimus B. B. prekiauti suvenyrais, vaisvandeniais, fasuotais saldainiais Saločių seniūnijos teritorijoje arti Saločių muitinės (T.1, b.l.58).Saločių ŽŪB ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime, vykusiame 1997-03-21, buvo nutarta leisti bendrovės nariui J. B. pirkti pieninės pastatą ir jo priklausinius (T.1, b.l.110). 1997-04-23 Saločių ŽŪB ir pirkėjas J. B. susitarė, kad pirkėjas nupirks cecho pastatą su jo priklausiniais išskyrus vieną garažą už 29 000 Lt. 1997-04-23 pirkėjas J. B. įmokėjo 15 000 Lt rankpinigių pagal kasos pajamų orderį Nr. 741922, o likusią sumą sumokės atlikus inventorizaciją ir sudarius notarine tvarka pirkimo sutartį (T.1, b.l. 123).1997-07-22 sutartimi Saločių ŽŪB pardavė B. B. atstovui J. B. pieninės su mezanino priestatu, sandėlį, ūkio pastatą esančius (duomenys neskelbtini). Už 29 000 Lt, kuriuos pardavėjas gavo iš pirkėjos atstovo J. B. (T.1, b.l. 122).J. B. kasos pajamų orderiais Saločių ŽŪB už pastatą sumokėjo: 1997-03-23 – 15 000 Lt (T.1, b.l.124), 1997-07-15 – 1 900,00 Lt (T.1, b.l.120), 1997-07-31 – 14 000 Lt (T.1, b.l. 121).B. B. 2008-05-23 Įmonių draudimo sutartimi apdraudė tris pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). 744 200 Lt suma (T.2, b.l.59-60).VSDFV Pasvalio skyriaus pažyma apie asmens valstybinį draudimą nustayta, kad J. B. 1997-12-15 įregistravo J. B. įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (T.1, b.l. 84-85), kuriais 2001-04-03 iki 2002-04-03 buvo išduota licenzija verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais (T.1, b.l. 105), o prekybos kioskas buvo įrengtas (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 107).Pasvalio rajono savivaldybės Saločių seniūnas 2011-02-19 davė sutikimus J. B. vykdyti mažmeninę prekyba maisto produktais ir suvenyrais, (duomenys neskelbtini) prekybiniame kioske (T.1, b.l. 108).1997-12-15 ieškovė ir J. B. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama savininko J. B., sudarė neterminuotą panaudos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė neatlygintai naudotis minėtai įmonei buvusios pieninės pastatą ir suteikė įmonei teisę pilnai įrengti pastate 1G1/p prekybines patalpas (T.1, b.l. 24).
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų baze nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2-105-544/2010 B. B. pareiškė ieškinį iškeldinti J. B. įmonę „(duomenys neskelbtini)“ iš jai nuosavybės teise priklausančios negyvenamos patalpos, o J. B., B. B. ir J. B. įmonė „(duomenys neskelbtini) byloje pareiškė priešieškinį ieškovei B. B., prašydama priteisti 167 345,24 Lt pastatų pagerinimo išlaidų.
Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės B. B. prašymą taikyti ieškovų ieškinio reikalavimams senaties terminą ir padarė išvadą, kad ieškovai 3 metų ieškininės senaties terminą praleido be svarbių priežasčių, todėl nerado pagrindo atnaujinti ieškovams ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškovų ieškinį atmetė ( 1964 m. redakcijos CK 84 str. ). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutikti negalima, kadangi padaryta išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams dėl ieškininės senaties termino pradžios. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senatis tampa teisiškai reikšminga tik tuo atveju, kai teisė yra pažeista. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, šalių, liudytojų paaiškinimus daro išvadą, kad ieškovų J. B. ir B. B. teisės naudotis ginčo patalpomis kaip savo, buvo pažeistos 2008m. gavus rašytinį atsakovės B. B. reikalavimą J. B. įmonę „(duomenys neskelbtini)“ iškeldinti iš ginčo pastatų. Iki nurodytos datos ieškovai buvo įsitikinę, kad atsakovė B. B. tik formaliai yra ginčo pastatų savininkė, kadangi ginčo pastatai Saločių ŽŪB visuotinio susirinkimo nutarimu buvo nutarta parduoti J. B., už perkamus pastatus pinigus sumokėjo ieškovai B. iš savo asmeninių santaupų, ieškovai B. savo darbu ir lėšomis atliko pastatų kapitalinį remontą, pastatais be jokių problemų naudojosi iki pat 2008 m., todėl nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties pradžią skaičiuoti nuo ginčo patalpų 1997-07-22 įsigijimo nėra pakankamo pagrindo, nes iki pat 2008m. tarp šalių nebuvo jokių abejonių nekeliančių problemų ar konfliktų, kurie būtų pakankami ieškovams B. patirti ar suvokti savo teisių pažeidimą, tai yra, kad pastatų savininkais yra ne jie, o tik atsakovė B. B.. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad 1997-07-22 sutarties šalimi, t.y. pirkėju esant nurodytai B. B., ieškovai turėjo suvokti savo teisių pažeidimą, negalima pripažinti pakankamai pagrįsta, nes ginčo pastatus realiai nupirko būtent ieškovai B. visos savo šeimos, susidedančios iš ieškovų J. B. ir B. B., atsakovės dukros B. B. bei dar trijų ieškovų vaikų, verslo interesais. Ieškovas J. B. teigia, kad 1997-07-22 pirkimo-pardavimo sutartis atsakovės dukros B. B. vardu buvo sudaryta formaliai ir dėl akių, siekiant apsaugoti šeimos turtą, pačiam ieškovui nutarus pradėti individualią veiklą, kad jo įmonės bankroto atveju bent dalis turto būtų išsaugota, tačiau ieškovams nebuvo abejonių, kad būtent jie, ieškovai B. yra tikrieji pastatų įgijėjai. Apeliacinės instancijos teismas aptartų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje ieškovų J. B. ir B. B. teisės buvo pažeistos, t.y. ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina ieškovams 2008m. gavus rašytinį atsakovės B. B. reikalavimą J. B. įmonę „(duomenys neskelbtini)“ iškeldinti iš ginčo pastatų (CK 1.127str.1d., 1.125str.1d.), todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas be pagrindo ieškovų ieškiniui taikė atsakovės prašomą ieškininės senaties terminą, o ieškininės senaties termino pradžią siejo su 1997-07-22 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties data, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Nors apeliantai prašo panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK 326str.1d.4p. pagrindu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad bylą galima išnagrinėti iš esmės be papildomo įrodymų rinkimo, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą pagal ieškovų ieškinį (CPK 326str.1d.2p.).
dėl ieškovų ieškinio reikalavimų
Kaip jau buvo nurodyta, ieškovai ieškiniu prašė pripažinti 1997-07-22 pirkimo pardavimo sutarties dalį, pagal kurią atsakovė B. B. įsigijo ginčo pastatus, t.y. pastatą – pieninę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti ieškovams J. B. ir B. B..
Pagal CK 1.87 str.1d. nuostatą, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovų ir atsakovės ginčas kilo ne dėl sutarties pagrindo, t. y. teisinio rezultato, kurio siekė šalys, jį tiek ieškovai, tiek atsakovė pripažįsta buvus pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais, bet dėl sutarties šalies, pirkėju sutartyje nurodyto asmens, t.y. B. B., atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui, todėl, vertinant tikrąją ginčo teisinio santykio subjektinę sudėtį, būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėju; priėmė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir juo disponavo). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (ginčijamu atveju – pirkėja atsakove B. B.) konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis, derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį. Iš jau nurodytų faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sudaryti 1997-07-22 ginčo pastatų pirkimo pardavimo sutartį realiais veiksmais siekė ir realizavo vien tik ieškovas J. B., nes jis:
Kreipėsi į Saločių ŽŪB pirmininką dėl ginčo pastatų įsigijimo, todėl bendrovės pajininkų susirinkimas 1997-03-21 leido bendrovės nariui J. B. pirkti pieninės pastatą ir jo priklausinius (T.1, b.l.110). 1997-04-23 Saločių ŽŪB valdybos pirmininkas ir pirkėjas J. B. rašytiniu susitarimu susitarė, kad pirkėjas nupirks cecho pastatą su jo priklausiniais išskyrus vieną garažą už 29 000 Lt. 1997-04-23 pirkėjas J. B. iš santuokoje su B. B. įgytų lėšų sumokėjo visą 29 000 Lt sumą pardavėjui.1997-07-22 sutartį su Saločių ŽŪB B. B. vardu sudarė ieškovas J. B., pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą. 1997-07-22 įsigytus pastatus suremontavo, pritaikė veiklą ieškovai B. savo lėšomis ir darbu, ši aplinkybė yra įrodyta paminėtoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-105-544/2010.
Atsakovės B. B. veiksmai, įsigyjant ginčo pastatus pasireiškė 1995-04-28 sudarius generalinį įgaliojimą tėvui J. B., po to, po 10 metų, 2007m. kreipusis į VĮ Registrų centras dėl kadastrinių matavimų atlikimo, 2008m. sudarius ginčo pastatų draudimo polisą, užsakius žemės sklypo ribų paženklinimą, 2009m. sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuos veiksmus atsakovė B. B. atliko prasidėjus konfliktui su savo tėvais, norėdama įrodyti, kad ji realiai tvarkosi įgytais pastatais.
Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atsakovė B. B. 1997m. neturėjo jokių finansinių galimybių savo lėšomis sumokėti 29 000 Lt už ginčo pastatus, nes tuo metu jai buvo tik 23 metai. Nors tuo metu ji ir vykdė išvežiojamosios prekybos veiklą pasienio kioske, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie jos gautas realias pajamas, turėtus indėlius banke, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai atsakovės B. B. teiginius, kad ji turėjo pakankamai pajamų įsigyti ginčo pastatus. Byloje esantys buhalterinės apskaitos dokumentai leidžia daryti išvadą apie nedidelės apimties atsakovės vykdytą prekyba 1997m., 1998m., tuo labiau, kad dauguma prekių B. B. buvo tiekiamos iš J. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (T.2, b.l.27-45) Ir priešingai, ieškovai B., visą gyvenimą dirbę ir turėję pastovias pajamas bei turtą, turėjo realią galimybę sumokėti ir tai patvirtina ieškovo J. B. atlikti 29 000 Lt mokėjimai Saločių ŽŪB už perkamus ginčo pastatus. Lygiai tas pats pasisakytina ir apie ieškovų atliktus ginčo pastatų rekonstravimo ir suremontavimo darbus, kuriuos savo lėšomis ir šeimos darbu atliko išimtinai ieškovai su savo šeimos nariais ir tai nustatyta paminėtoje civilinėje byloje.
Nagrinėjamoje byloje vertinant ieškovų apeliantų ginčijamą pastatų pirkimo pardavimo sandorį kaip sudarytą ne su tikrąja sandorio šalimi pirkėju, t.y. ieškovais , bet su ieškovų statytine atsakove B. B., apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstą ir logišką ieškovų kaip tėvų pasitikėjimą savo dukra B. B., jų tikėjimą, kad dukra elgsis tėvų atžvilgiu sąžiningai ir lojaliai, visą laiką pripažins, kad 1997-07-22 pirkimo pardavimo sandoriu įgyti ginčo pastatai yra pastatus nupirkusių tėvų ieškovų B. nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai apeliantai būtų padovanoję atsakovei B. B. 29 000 Lt įsigyti ginčo pastatus ar byloje būtų kitų duomenų, kad šiuos pastatus savarankiškai įsigijo atsakovė B. B..
Aptartais motyvais apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagal byloje surinktus įrodymus galima padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė B. B. buvo ieškovų B. statytinė - pirkėja, sudarant 1997-07-22 pirkimo pardavimo sutartį, nes savarankiškai nurodyto ginčo sandorio sudaryti ji neturėjo jokių finansinių ir organizacinių galimybių, todėl sudarytas sandoris dalyje dėl sandorio šalies – pirkėjo pripažintinas apsimestiniu ir negaliojančiu (CK 1.87str.1d.), šalies pirkėjo teises perkeliant ieškovams B. nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atmestina ieškinio dalis pripažinti 1997m. gruodžio 15d. Panaudos sutartį tariama nuo jos sudarymo momento ir ją panaikinti, nes sutartis buvo formaliai panaudota deklaruojant ieškovo J. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buveinės vietą, o šiuo teismo sprendimu pripažinus pirkimo pardavimo sutarties šalimi ieškovus B., Panaudos sutartis pasibaigia savaime, nes B. B. nebėra ginčo pastatų savininkė.
Ieškovų ieškinį patenkinus iš esmės visą, vadovaujantis CPK 93str.1d. ieškovams priteistinos visos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme: 973 Lt žyminio mokesčio bei 2 850,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš viso 3 823,00 Lt iš atsakovės B. B..
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012m. vasario 23d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovų J. B. ir B. B. ieškinį atsakovams B. B. ir ŽŪB „Saločiai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkinti iš dalies.
1. 1997m. liepos 22d. pirkimo pardavimo sutarties (Pasvalio rajono notarės I. B. registro Nr. 3749) dalį, kurioje B. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nurodyta pirkėja nusiperkant iš Saločių ŽŪB (į.k. 6916372) pastatą – pieninę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestine ir šią dalį panaikinti, o pirkėjo teises šioje sutartyje perkelti J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)
2. Atmesti ieškinio dalį, pripažinti 1997m. gruodžio 15d. Panaudos sutartį tariama nuo jos sudarymo momento ir ją panaikinti.
3. Priteisti iš B. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 823,00 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)
4. Priteisti iš B. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 50,00 Lt teismo turėtų pašto išlaidų ( gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ).