Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-02-24 · Byla Nr. 2KT-20/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
2KT-20/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-20/2012Procesinio sprendimo kategorija 94.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su 2012 m. vasario 23 d. gautu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. raštu, kuriuo Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams pareikštas nušalinimas nuo civilinės bylos Nr. 2A-102-252/2012 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismui perduota nagrinėti civilinė byla Nr. 2A-102-252/2012 su atsakovės N. V. apeliaciniu skundu dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei N. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės N. V. priešieškinį ieškovei L. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Apeliantė N. V. 2012 m. vasario 21 d. teismo posėdyje pareiškė nušalinimą visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams: Valdui Petrui Meidui, Pranui Šimkui, Romualdui Januškai, Sigitui Bagdonavičiui, Margaritai Dzelzienei, Algirdui Gapučiui, Ričardui Giliui, Eligijui Gladučiui, Birutei Jonaitienei, Zinai Mickevičiūtei, Laimantui Misiūnui, Laimutei Sankauskaitei, Nijolei Danguolei Smetonienei, Nijolei Sušinskienei, Birutei Valiulienei, Evaldui Vanagui, Bronei Vidzėnienei, Tomui Zdanavičiui, Ramunei Čeknieniei. Nušalinimą grindžia aplinkybe, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė, susipažinusi su bylos medžiaga ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Prano Šimkaus 2010 m. gruodžio 15 d. prašymu, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui baudžiamąją bylą, kurioje A. Ū. kaltinamas pareiškėjos brolio mažametės dukters D. K. tvirkinimu. Baudžiamoji byla kitam apygardos teismui perduota pagrįstais pripažinus Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko argumentus, kad šis teismas buvo atmetęs D. K. globėjų V. skundus, kuriuose buvo prašoma įpareigoti prokurorus pareikšti įtarimus mažametės tvirkinimu L. S., V. N., J. F., o taip pat priėmęs kitas dvi V. nepalankias nutartis. Dėl to visuomenės informavimo priemonių pagalba apie Panevėžio apygardos teismą suformuota neigiama nuomonė, galinti kelti visuomenės abejones šio teismo nešališkumu. Be to, N. V., būdama proceso dalyve, po skundžiamos Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties nutraukti baudžiamąją bylą paskelbimo, užgauliai pasisakė apie bylą nagrinėjusią teisėjų kolegiją, todėl tikėtina, kad tokią nuomonę ji gali pareikšti ir apie Panevėžio apygardos teismą. Nors teismas, vykdydamas teisingumą yra visiškai nepriklausomas, tačiau esant tokioms aplinkybėms, siekiant pašalinti bet kokias abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjo darbo vertinimų, o tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus, buvo nuspręsta, kad A. Ū. baudžiamąją bylą tikslinga perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui. Analogišką poziciją, kaip Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, dėl baudžiamosios bylos perdavimo yra išdėstęs ir Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Petras Meidus 2011 m. kovo 30 d. rašte Nr. SD-1897. Panevėžio apygardos teismo pirmininkas aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė dėl negalimumo nagrinėti bylą jo vadovaujamame teisme, todėl, pareiškėjos nuomone, šiame teisme negali būti nagrinėjama ir civilinė byla, kurioje sprendžiami mažametės D. K., pripažintos nukentėjusiąja A. Ū. baudžiamojoje byloje, gyvenamosios vietos nustatymo, jos motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo klausimai. Pareiškėja mano, kad Panevėžio apygardos teismo pirmininkas turėjo elgtis nuosekliai ir kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl šios civilinės bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui arba visi šio teismo teisėjai turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Be to pareiškėja nurodo, kad yra kreipusis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos iškėlimo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Romualdui Januškai, nes jis pažeidė CPK reikalavimus neišspręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo per tris darbo dienas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylą nagrinėjanti Panevėžio apygardos teismo teisėja nušalinimo pareiškimą perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas tenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja N. V. reiškia nušalinimą visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams remdamasi argumentu, kad A. Ū. baudžiamoji byla dėl mažametės, kurios gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nagrinėjamas šioje civilinėje byloje, tvirkinimo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi, patenkinus Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko prašymą, iš Panevėžio apygardos teismo buvo perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Panevėžio apygardos teismo nesikreipimas į Lietuvos apeliacinį teismą dėl šios civilinės bylos perdavimo kitam teismui, pareiškėjos nuomone, rodo teismo nenuoseklumą ir kelia abejones visų šio teismo teisėjų nešališkumu.

Vertinant šio pareiškėjos argumento pagrįstumą pažymima, kad baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, o civilinių bylų – Civilinio proceso kodeksas, taigi ir bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui klausimai sprendžiami pagal skirtingas proceso teisės normas. Baudžiamoji byla kitam tos pačios pakopos teismui, be nušalinimo pareiškime nurodomų argumentų, buvo perduota nustačius, kad „<...> net septyni Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai šioje byloje yra nagrinėję skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarčių. Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jei jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Tokiu būdu, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje beveik nėra galimybės sudaryti trijų teisėjų kolegiją, galinčią nešališkai, išsamiai ir operatyviai apeliacine tvarka išnagrinėti baudžiamąją bylą <…>.“ Civilinio proceso kodekse numatytų imperatyvių normų (CPK 65 str., 71 str.), kuriose nurodytų aplinkybių egzistavimo atveju teisėjai negali nagrinėti bylos, šioje situacijoje taikyti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos teiginys, kad visi Panevėžio apygardos teismo teisėjai turėjo nusišalinti arba teismo pirmininkas turėjo kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl civilinės bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui, negali būti laikomas pagrįstu.

Tačiau, susipažinus su pateikta Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-102-252/2012 medžiaga, matyti, kad ši civilinė byla, kurioje turi būti išspręstas mažametės gyvenamosios vietos klausimas, ir baudžiamoji byla dėl mažametės tvirkinimo, kuri buvo perduota nagrinėti iš Panevėžio apygardos teismo kitam tos pačios pakopos teismui, yra iškeltos dėl tos pačios mažametės – D. K. Abiejų šių bylų nagrinėjimas visuomenėje kelia didžiulį susidomėjimą ir yra susijęs su įvairiausiais vertinimais. Pareiškėja N. V. nepasitiki visais Panevėžio apygardos teismo teisėjais. Baudžiamoji byla, kurioje nukentėjusiąja pripažinta D. K., buvo perduota iš Panevėžio apygardos teismo kitam tos pačios pakopos teismui. Pats Panevėžio apygardos teismo pirmininkas yra išreiškęs abejonę dėl galimumo nagrinėti baudžiamąją bylą jo vadovaujamame teisme ir 2011 m. kovo 30 d. raštu kreipęsis į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo iš naujo pirmąja instancija perdavimo kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Kadangi ši civilinė byla dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra išskirtinė, darytina pagrįsta prielaida, kad pareiškėjos nepasitikėjimas Panevėžio apygardos teismo teisėjais neišnyks, o dėl jų nešališkumo ir toliau bus keliamos abejonės. Be to, yra pagrindas spręsti, kad tarp Panevėžio apygardos teismo ir pareiškėjos N. V. yra kilęs susipriešinimas dėl viešų nepalankių pareiškėjos pasisakymų Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos, priėmusios ir 2010 m. lapkričio 17 d. paskelbusios teismo nutartį baudžiamojoje byloje, atžvilgiu. Dėl šių pasisakymų pareiškėjai, dirbančiai Kauno apygardos teismo teisėja, yra iškelta drausmės byla, kuri taip pat sukėlė platų atgarsį visuomenėje. Įvertintina ir aplinkybė, kad pareiškėja yra kreipusis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos iškėlimo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Romualdui Januškai.

Kartu pabrėžtina, kad vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui.

Taigi, atsižvelgiant į teisingumo interesus ir siekiant, kad ši civilinė byla būtų išnagrinėta kiek įmanoma operatyviau, kad būtų užkirstas kelias šioje byloje nuolat pagrįstai ar nepagrįstai kelti nepasitikėjimo Panevėžio apygardos teismu klausimą, pašalintos bet kokios prielaidos, galinčios objektyviam stebėtojui sukelti abejones dėl bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) ir teismo nešališkumo, garantuotas vienos pagrindinių žmogaus teisių – teisės į teisingą procesą – užtikrinimas ir išvengta byloje dalyvaujančių asmenų ar visuomenės galimo Panevėžio apygardos teismo (teisėjų) darbo vertinimo kaip neobjektyvaus ir šališko, yra pagrindas konstatuoti, jog byla perduotina nagrinėti apeliacine tvarka kitam apygardos teismui.

Pagal turimą bylos medžiagą nėra pagrindo išvadai, kad gali kilti abejonių dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo, tad byla perduotina šiam apygardos teismui.

Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 3 dalimi ir 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti N. V. nušalinimo pareiškimą ir Panevėžio apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2A-102-252/2012 perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriauspirmininkas Artūras Driukas