Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-793-771/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
1-793-771/2011
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01662-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
E. A., M. M.
Nukentėjusysis
D. K., M. K., K. P., A. V.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-793-771/2011Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01662-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.1.; 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 28 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Linai Matutienei, kaltinamiesiems E. A. ir M. M., nukentėjusiesiems D. K., M. K., K. P. ir A. V., gynėjoms advokatėms Lionei Musteikienei ir Sofijai Kručienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 286 str., 290 str., M. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini),Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-07-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėn.; 2) 2005-07-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 str. 1 d. laisvės apribojimu 7 mėn.; 2005-08-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2005-07-18 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 9 mėn.; 3) 2005-09-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 5 d. ir 178 str. 1 d., 159 str. laisvės apribojimu 6 mėn.; BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2005-08-30 teismo nutartimi nustatyta bausme, galutinė bausmė – 1 metai laisvės apribojimo; 4) 2005-10-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2005-09-21 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo; 5) 2005-11-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 189 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m. 5 mėn.; pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 6) 2005-11-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., bausmė BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu subendrinta su 2005-10-13 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 2006-03-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 2 p., 9 d. bausmės, paskirtos 2005-11-14 ir 2005-11-28 nuosprendžiais, subendrintos, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m.; pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 7) 2006-10-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu bausmė subendrinta su neatlikta bausme pagal 2006-03-01 nutartį, galutinė bausmė – 3 m. laisvės atėmimo; 8) 2007-04-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėn.; BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2006-10-26 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 m. 7 mėn. laisvės atėmimo; 9) 2007-10-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. (2 veikos), 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 m. 3 mėn.; bausmę atliko 2010-06-11, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2011 m. spalio 9 d. apie 06.45 val. viešoje vietoje, Vilniaus g. 22-ojo namo kieme, Šiauliuose, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo saugos tarnybos „Argus“ darbuotojus – nukentėjusįjį D. K. bei nukentėjusįjį M. K., išdaužė 96,80 Lt vertės automobilio „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio saugos tarnybai „Argus“, vairuotojo pusėje esančių durelių stiklą, kuriam krintant sužalojo saugos tarnybos „Argus“ darbuotoją M. K., dėl ko nukentėjusiajam M. K. buvo padarytos žaizdelės su kraujosruvomis akių viršutiniuose vokuose, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu įžūliu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

E. A. ir M. M. 2011 m. spalio 9 d. apie 07.10 val. Vilniaus g. 22-ojo namo kieme, Šiauliuose, sulaikomi dėl galimo padaryto teisės pažeidimo policijos pareigūnų – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Šiaulių rajono Patrulių būrio vyriausiojo patrulio K. P. bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Šiaulių rajono Patrulių būrio vyresniojo patrulio A. V., panaudodami fizinę jėgą, t.y. stumdydami pečiais ir bandydami ištrūkti, pasipriešino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Šiaulių rajono Patrulių būrio vyriausiajam patruliui K. P. bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Šiaulių rajono Patrulių būrio vyresniajam patruliui A. V..

Be to, jie 2011 m. spalio 9 d. apie 07.10 val. Vilniaus g. 22-ojo namo kieme, Šiauliuose, vadindami policijos pareigūnus įvairiais necenzūriniais žodžiais, įžeidė valstybės tarnautojus, atliekančius viešojo administravimo funkcijas – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Šiaulių rajono Patrulių būrio vyriausiąjį patrulį K. P. bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Šiaulių rajono Patrulių būrio vyresnįjį patrulį A. V..

E. A. teisme kaltu dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. spalio 9 d. šventė M. M. gimtadienį pas jį namuose. Buvo labai girtas, todėl tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Pamena, jog kieme išdaužė saugos tarnybos „Argus“ automobilio durelių stiklą. Kai išdaužė stiklą, M. M. jį atitraukė nuo automobilio. Nežino, ar buvo kas nors sužalotas, kai jis išdaužė stiklą. Prisimena, jog atvažiavo policijos pareigūnai. Šiems atvažiavus, ėmė šūkauti, stumdėsi pečiais, pripažįsta, jog keikėsi, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Atsipeikėjo tik policijos nuovadoje. Viskas įvyko dėl to, jog buvo girtas. Atsiprašė saugos tarnybos „Argus“ darbuotojų ir policijos pareigūnų, visi nukentėjusieji jam atleido. Saugos tarnybai „Argus“ atlygino žalą už išdaužtą automobilio durelių stiklą, Valstybinei ligonių kasai atlygino žalą už nukentėjusiojo M. K. gydymo išlaidas. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi.

M. M. teisme kaltu dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. spalio 9 d. buvo lauke, rūkė ir laukė taksi automobilio, kurį buvo išsikvietę. Lauke netoli jų, maždaug už 30 metrų, stovėjo saugos tarnybos „Argus“ automobilis. Tarp E. A. ir saugos tarnybos „Argus“ darbuotojų kilo kažkoks konfliktas, todėl E. A. priėjo prie automobilio ir išdaužė durelių stiklą. Automobilio viduje sėdėjo saugos tarnybos darbuotojas, kuris nuo išdaužto stiklo šukių buvo sužalotas. M. M. atitraukė E. A. ir nusivedė jį prie gatvės, kur turėjo atvažiuoti taksi automobilis. Tuo metu juos sulaikė policijos pareigūnai, įsodino į tarnybinį automobilį. Jis pradėjo šaukti, kad yra nekaltas. Tada juos išlaipino iš tarnybinio automobilio ir suguldė ant žemės. Kadangi policijos pareigūnams sakė, jog yra nekaltas, o šie vis tiek jį sulaikė, ėmė priešintis policijos pareigūnams, juos įžeidinėjo visokiais žodžiais. Suvokia, jog blogai pasielgė. Taip įvyko dėl to, jog buvo girtas, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Policijos pareigūnų atsiprašė, šie jam atleido. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes E. A. ir M. M. nėra kaltinami sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko abu kaltinamieji, jų gynėjos ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, E. A. ir M. M. kaltę įrodo ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, o būtent: nukentėjusiojo D. K. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2011-10-09 apie 06.30 val. D. K. išėjo į Vilniaus g. 22-ojo namo, Šiauliuose, kiemą, kur laukė atvykstančio bendradarbio. Girdėjo, kaip netoliese garsiai šūkauja kažkokie jaunuoliai. Apie 06.45 val. į namo kiemą saugos tarnybai „Argus“ priklausančiu automobiliu „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiavo jo bendradarbis M. K.. D. K. su M. K. keitėsi pamainomis – M. K. baigė darbą, D. K. darbą turėjo pradėti. D. K. sėdo už automobilio vairo, M. K. – į priekinio keleivio vietą. Tuo metu prie automobilio priėjo maždaug 20 metų amžiaus vaikinas, vilkintis šviesiomis džinsinėmis kelnėmis, striuke, marškinėliais. D. K. nuomone, tas vaikinas buvo iš tų jaunuolių grupės, kuriuos prieš tai girdėjo šūkaujančius lauke. Vaikinas keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kodėl jie čia važinėja, liepė lipti lauk iš automobilio. Prie šio vaikino priėjo kitas maždaug 20 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo jaunuolis ir pradėjo pirmąjį vaikiną raminti, į D. K. klausimą, kodėl jo draugas juos įžeidinėja, antrasis vaikinas atsakė, kad jo draugas girtas. D. K. automobiliu pajudėjus į priekį, prie automobilio priėjo dar vienas vaikinas. Tada kažkuris iš tų trijų vaikinų išdaužė automobilio vairuotojo pusėje esančių durelių stiklą. Kuris būtent – nematė, nes lauke buvo tamsu, tačiau mano, jog tą padarė pirmasis jaunuolis, kuris juos plūdo necenzūriniais žodžiais. Išdaužto stiklo šukės subiro į automobilio salono vidų, dalis – į lauką. Krisdamos į automobilio saloną, šukės sužalojo automobilyje sėdėjusio M. K. veidą ir akis. Jaunuoliai nuėjo šalin, o jis tuo metu paskambino policijai ir greitosios medicinos pagalbos tarnybai. Atvykusiems policijos pareigūnams tuos jaunuolius apibūdino ir pareigūnai šiuos vaikinus netrukus sulaikė. To, kaip vyko sulaikymas, nematė. Vaikinus pamatė jau sėdinčius policijos tarnybiniame automobilyje ir negali pasakyti, ar jie priešinosi policijos pareigūnams. Įvykio metu jis pats sužalotas nebuvo, jo asmeninis turtas nebuvo sugadintas, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 28-29, 31-32); nukentėjusiojo M. K. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2011-10-09 apie 06.45 val. baigė darbą saugos tarnyboje „Argus“ ir tarnybiniu automobiliu“ VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiavo pas kolegą D. K., gyvenantį Vilniaus g. 22, Šiauliuose. Ten D. K. turėjo perduoti automobilį, o D. K. turėjo jį parvežti. Kai atvyko, D. K. jau laukė kieme, prie savo laiptinės. Tada D. K. sėdo už automobilio vairo, o jis (M. K.) atsisėdo į keleivio vietą. Matė prie gretimo namo laiptinės stovinčius tris jaunuolius. Vienas iš tų jaunuolių pradėjo juos plūsti visokiais necenzūriniais žodžiais. Tą vaikiną jis matė pirmą kartą. Antrasis jaunuolis pradėjo tą pirmąjį vaikiną raminti, trečiasis vaikinas apskritai nieko nedarė. Po to tas pats pirmasis jaunuolis, kuris prieš tai juos įžeidinėjo ir plūdo, priėjo prie automobilio, užsimojo ir dešine ranka trenkė į vairuotojo pusės durelių stiklą. Nuo smūgio stiklas išdužo, šukės pabiro į saloną ir sužalojo M. K. veidą, sukeldamos fizinį skausmą. Jam teko vykti į ligoninę. Po smūgio į automobilio durelių stiklą visi vaikinai pabėgo. Apie įvykį pranešė policijai. To, kaip vyko vaikinų sulaikymas, jis nematė, nes tuo metu buvo ligoninėje. Po įvykio durelių stiklą išdaužęs asmuo – E. A. – jo atsiprašė, M. K. jam atleido, civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 33-34); nukentėjusiojo A. V. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2011-10-09 apie 06.50 val. dirbo kartu su kolega K. P. ir iš budėtojo gavo pranešimą, jog prie Vilniaus g. 22-ojo namo, Šiauliuose, apsaugos tarnybos „Argus“ tarnybiniam automobiliui išdaužtas durelių stiklas. Su kolega nuvykęs į įvykio vietą, pamatė saugos tarnybos automobilį su išdaužtu dešinės pusės priekiniu šoniniu stiklu ir du saugos tarnybos „Argus“ darbuotojus, vienas iš kurių buvo kruvinu veidu. Šis sužalotas asmuo paaiškino, kad vienas nepažįstamas jaunuolis iškeikė juos necenzūriniais žodžiais ir išdaužė automobilio durelių stiklą, šukės sužalojo jam veidą. Saugos tarnybos „Argus“ darbuotojas apibūdino šį jaunuolį, taip pat pasakė, jog kartu su tuo jaunuoliu buvo dar du vaikinai ir jie visi po įvykio nuėjo Vilkaviškio gatvės pusėn. Įsėdę į tarnybinį automobilį, nuvyko nurodyta kryptimi ir maždaug po 10 minučių Vilkaviškio-Vilniaus gatvių sankryžoje pastebėjo tris atitinkančius apibūdinimą jaunuolius, vieno jaunuolio buvo kruvinos rankos, kitų dviejų – kruvinos kelnės, visi trys buvo neblaivūs. Sulaikė jaunuolius, įsodino į tarnybinį automobilį ir nuvežė į įvykio vietą, kur vienas iš saugos tarnybos „Argus“ darbuotojų juos visus atpažino. Sulaikytiems jaunuoliams pasakė, jog teks vykti į policijos komisariatą dėl išdaužto stiklo. Vaikinai ėmė šaukti, kad nieko nepadarė. Vienas iš jų (kaip vėliau nustatyta – M. M.) ėmė daužyti ranka per sėdynės atlošą, reikalavo jį išleisti, veržėsi lauk iš automobilio, neklausė reikalavimų nusiraminti. A. V. išlipo iš automobilio ir atidarė užpakalines automobilio dureles, norėdamas jas užrakinti. Tada M. M. iššoko iš automobilio, buvo agresyviai nusiteikęs, todėl teko prieš jį panaudoti ašarines dujas ir pargriovus ant žemės uždėti antrankius. Kol kartu su kolega K. P. parvertė jį ant žemės ir dėjo antrankius, M. M. aktyviai priešinosi, keikė tiek A. V., tiek K. P. įvairiais necenzūriniais ir garbę bei orumą žeminančiais žodžiais, po to atsistojo, ėmė pečiais stumdyti juos su kolega, todėl vėl buvo paguldytas ant žemės ir A. V. laikė jį prispaudęs, kol nusiramins. Tuo metu kitas vaikinas kruvinomis rankomis (kaip nustatyta vėliau – E. A.) taip pat ėmė veržtis iš automobilio, todėl kartu su kolega paguldė jį ant žemės, uždėjo antrankius. E. A. gulėdamas ant žemės keikė juos su kolega necenzūriniais, garbę bei orumą įžeidžiančiais žodžiais, šaukė įsidėmėjęs jo (A. V.) veidą, grasino, kad gatve daugiau jis (A. V.) nevaikščios. Kartu su M. M. ir E. A. buvęs trečiasis vaikinas nesipriešino. Visi jaunuoliai buvo pristatyti į policijos komisariatą. Įvykio metu sužalojimų nepatyrė, tačiau buvo pažemintas kaip policijos pareigūnas, civilinio ieškinio byloje nereiškia ( b.l. 36-37); nukentėjusiojo K. P. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2011-10-09 apie 06.50 val. dirbo kartu su kolega A. V. ir iš budėtojo gavo pranešimą, jog prie Vilniaus g. 22-ojo namo, Šiauliuose, apsaugos tarnybos „Argus“ tarnybiniam automobiliui išdaužtas durelių stiklas. Su kolega nuvykęs į įvykio vietą, pamatė saugos tarnybos automobilį su išdaužtu dešinės pusės priekiniu šoniniu stiklu ir du saugos tarnybos „Argus“ darbuotojus, vienas iš kurių buvo kruvinu veidu. Šis sužalotas asmuo paaiškino, kad vienas nepažįstamas jaunuolis iškeikė juos necenzūriniais žodžiais ir išdaužė automobilio durelių stiklą, šukės sužalojo jam veidą. Saugos tarnybos „Argus“ darbuotojas apibūdino šį jaunuolį, taip pat pasakė, jog kartu su tuo jaunuoliu buvo dar du vaikinai ir jie visi po įvykio nuėjo Vilkaviškio gatvės pusėn. Įsėdę į tarnybinį automobilį, nuvyko nurodyta kryptimi ir maždaug po 10 minučių Vilkaviškio-Vilniaus gatvių sankryžoje pastebėjo tris atitinkančius apibūdinimą jaunuolius, kuriuos sulaikė, įsodino į tarnybinį automobilį ir nuvežė į įvykio vietą. Ten vienas iš saugos tarnybos „Argus“ darbuotojų visus vaikinus atpažino. Sulaikytiems jaunuoliams pasakė, jog teks vykti į policijos komisariatą dėl išdaužto stiklo. Vaikinai ėmė šaukti, kad nieko nepadarė. Vienas iš jų (kaip vėliau nustatyta – M. M.) ėmė daužyti ranka per sėdynės atlošą, reikalavo jį išleisti, veržėsi lauk iš automobilio, neklausė reikalavimų nusiraminti, iššoko iš automobilio, buvo agresyviai nusiteikęs A. V. atžvilgiu, todėl kolega papurškė jam į veidą ašarinių dujų, o po to abu kartu pargriovė M. M. ant žemės ir uždėjo antrankius. Visą tą laiką M. M. aktyviai priešinosi, keikė tiek A. V., tiek K. P. įvairiais necenzūriniais, garbę bei orumą žeminančiais žodžiais, po to atsistojo, ėmė pečiais stumdyti juos su kolega, todėl vėl buvo paguldytas ant žemės ir A. V. laikė jį prispaudęs, kol nusiramins. Tuo metu kitas vaikinas kruvinomis rankomis (kaip nustatyta vėliau – E. A.) taip pat ėmė veržtis iš automobilio, todėl kartu su kolega paguldė jį ant žemės, uždėjo antrankius. E. A. gulėdamas ant žemės keikė juos su kolega necenzūriniais, garbę bei orumą įžeidžiančiais žodžiais, šaukė įsidėmėjęs A. V. veidą, grasino, kad gatve daugiau A. V. nevaikščios. Kartu su M. M. ir E. A. buvęs trečiasis vaikinas nesipriešino. Visi jaunuoliai buvo pristatyti į policijos komisariatą. Įvykio metu sužalojimų nepatyrė, tačiau buvo pažemintas kaip policijos pareigūnas, civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 39-40); teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog M. K. padarytos žaizdelės su kraujosruvomis akių viršutiniuose vokuose, šie sužalojimai galėjo būti padaryti stiklo šukėmis nurodytu įvykio laiku ir aplinkybėmis, dėl jų M. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 20); įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiauliuose, Vilniaus g. 22-ojo namo kieme, kur buvo išplūsti necenzūriniais žodžiais D. K. ir M. K. ir kur buvo išdaužtas saugos tarnybos „Argus“ tarnybinio automobilio durelių stiklas, taip pat matyti apžiūrėtas saugos tarnybos „Argus“ tarnybinis automobilis „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su išdaužtu kairės pusės priekinių durelių stiklu ( b.l. 5-9); asmens blaivumo testų duomenys, iš kurių matyti, jog 2011-10-09 08.12 val. E. A. buvo užfiksuotas 1,77 promilių girtumas ( b.l. 44), M. M. 2011-10-09 08.03 val. užfiksuotas 1,31 promilių girtumas ( b.l. 63).

Išdėstyti įrodymai, t.y. kaltinamųjų E. A. ir M. M. prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų D. K. ir M. K. parodymai apie E. A. išsakytus necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu bei automobilio durelių stiklo išdaužimą ir krintančiomis stiklo šukėmis sužalotą M. K., kuriam, kaip nurodyta specialisto išvadoje, padarytos žaizdelės su kraujosruvomis akių viršutiniuose vokuose, atitinkančios nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiųjų A. V. ir K. P., apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, parodymai, patvirtinantys, jog pagal gautą pranešimą atvykus į Vilniaus g. 22-ojo namo kiemą jame buvo rastas saugos tarnybai „Argus“ priklausantis automobilis „VW Polo“ su išdaužtu vairuotojo pusės durelių stiklu ir du apsaugos tarnybos „Argus“ darbuotojai, vieno iš kurių veidas buvo kruvinas, taip pat A. V. bei K. P. nurodytos aplinkybės, liudijančios, jog pagal saugos tarnybos „Argus“ darbuotojų apibūdinimą netrukus sulaikyti E. A. ir M. M., norėdami išvengti pristatymo į policijos komisariatą, siekė ištrūkti iš policijos tarnybinio automobilio, stumdė pečiais policijos pareigūnus, juos plūdo necenzūriniais žodžiais, taip pat įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, atitinkančios D. K., M. K., A. V. ir K. P. nurodytas aplinkybes, neginčijamai patvirtina, jog E. A. viešoje vietoje – Vilniaus g. 22-ojo namo kieme, Šiauliuose, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: be jokios akivaizdžios priežasties įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais D. K. ir M. K., išdaužė saugos tarnybai „Argus“ priklausančio automobilio durelių stiklą ir sugadino svetimą turtą, nežymiai sužalojo M. K.. Teismo ištirti įrodymai taip pat patvirtina, jog E. A. ir M. M. po E. A. įvykdytų neteisėtų veiksmų prieš D. K. ir M. K. sulaikomi tarnybines pareigas vykdančių policijos pareigūnų A. V. ir K. P. siekė išvengti pristatymo į policijos komisariatą ir norėdami ištrūkti iš tarnybinio automobilio ir juos sulaikiusių policijos pareigūnų fizine jėga jiems pasipriešino, t.y. stumdėsi pečiais, įžeidė pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Teismas pripažįsta, kad E. A. ir M. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodytos.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – objektas yra viešoji tvarka. E. A. neteisėti veiksmai prieš nukentėjusiuosius D. K. ir M. K. atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėties požymius, kadangi E. A. viešoje vietoje be jokios akivaizdžios priežasties įžūliu elgesiu, pasireiškusiu necenzūrinių žodžių vartojimu nukentėjusiųjų D. K. ir M. K. atžvilgiu ir automobilio durelių stiklo išdaužimu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir dėl to atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes nukentėjusieji D. K. ir M. K. dėl tokių E. A. veiksmų pasijuto įžeisti, M. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sugadintas svetimas turtas – saugos tarnybai „Argus“ priklausantis automobilis, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Darydamas šiuos neteisėtus veiksmus kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų – viešoje vietoje nukentėjusiesiems išsakytų necenzūrinių žodžių ir išdaužto automobilio durelių stiklo atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka bei to norėjo. Nusikaltimas baigtas, nes dėl E. A. padarytų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – sutriko viešoji rimtis ir tvarka. A. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

BK 286 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šios nusikalstamos veikos objektas – normali valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla. Byloje nustatyta, jog valstybės tarnautojai – policijos pareigūnai A. V. ir K. P. į Vilniaus g. 22-ojo namo kiemą atvyko vykdydami savo tarnybines pareigas pagal gautą pranešimą apie įvykdytus galimai neteisėtus veiksmus prieš D. K. ir M. K., todėl policijos pareigūnų veiksmai, susiję su D. K. ir M. K. apibūdintų asmenų, t.y. E. A. ir M. M. sulaikymu bei jų įsodinimu į policijos tarnybinį automobilį siekiant pristatyti į policijos komisariatą ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes buvo teisėti. E. A. ir M. M. sulaikomi į įvykio vietą po E. A. įvykdytų neteisėtų veiksmų prieš D. K. ir M. K. atvykusių policijos pareigūnų panaudojo prieš juos fizinę jėgą, t.y. stumdėsi pečiais bandydami ištrūkti ir išvengti pristatymo į policijos komisariatą. Stumdymasis siekiant ištrūkti atitinka būtinąjį objektyvųjį BK 286 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymį – fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius panaudojimo požymį. Subjektyvioji kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia, nes E. A. ir M. M. suvokė, jog priešinasi smurtu tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams ir norėjo taip veikti. E. A. ir M. M. veikos šioje dalyje, įvertinus nukentėjusiųjų statusą ir esant nustatytiems visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuotos pagal BK 286 straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl kaltinamųjų E. A. ir M. M. padarytos veikos baigtos nuo to momento, kai jie, priešindamiesi policijos pareigūnams, pradėjo naudoti fizinę jėgą.

BK 290 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šios nusikalstamos veikos objektas – normali valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog kaltinamieji E. A. ir M. M. valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus A. V. ir K. P. įžeidė necenzūriniais žodžiais, siekdami sutrukdyti pareigūnams vykdyti teisėtai pavestas pareigas, necenzūriniai žodžiai, įžeidžiantys pareigūnų garbę bei orumą, kaltinamųjų buvo išsakyti ne vieną kartą, o daug kartų, t.y. buvo intensyvūs, kaltinamųjų veikimui buvo būdinga tiesioginė tyčia, nes jie suprato, kad įžeidžia einančius savo pareigas policijos pareigūnus ir to norėjo. Teismas, atsižvelgęs į objektyviąją ir subjektyviąją kaltinamųjų veiksmų pusę, pripažįsta, jog E. A. ir M. M. veikos šioje dalyje teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį. Kaltinamųjų veikos baigtos nuo policijos pareigūnų įžeidimo momento, nes BK 290 straipsnyje numatytos veikos sudėtis yra formalioji ir nereikalauja kokių nors padarinių atsiradimo.

E. A. ir M. M. vienu metu ir vienoje vietoje ne tik fiziniais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, bet ir juos įžeidinėjo, priešindamiesi policijos pareigūnams ir juos įžeidinėdami kaltinamieji veikė vieninga tyčia, siekdami vieno tikslo – sutrukdyti policijos pareigūnams vykdyti teisėtas tarnybines pareigas. Dėl šios priežasties E. A. ir M. M. padarytas veikas pagal BK 286 str. ir 290 str. teismas vertina kaip padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Spręsdamas E. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, visos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. E. A. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, be to, iki bylos išnagrinėjimo teisme savo noru visiškai atlygino R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnybai padarytą 96,80 Lt vertės turtinę žalą ( b.l. 17) ir Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos padarytą 38,73 Lt žalą, atsiradusią už nukentėjusiajam M. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ( b.l. 27), kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nusikalstamas veikas E. A. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažintina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nes tiek paties kaltinamojo prisipažinimu, tiek teismo įsitikinimu ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamų veikų padarymui. E. A. nusikalto būdamas neteistas ( b.l. 90), veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, už juos paskirtos administracinės nuobaudos įvykdytos – baudos sumokėtos ( b.l. 93-98). E. A. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu dirbo (b.l. 99), šiuo metu yra nedirbantis, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, jo gynėja advokatė, taip pat posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė atleisti E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jam nutraukti. BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju atleisti E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį BK straipsnį nėra pagrindo, nes nėra vienos iš privalomų atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – nusikalstamos veikos padarymo pirmą kartą. BK tekste esančios formuluotės pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką turinį atskleidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-85/2008. Šioje nutartyje išdėstyta, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Byloje nustatyta, jog E. A. padarė tris nesunkius nusikaltimus, iš kurių idealiąją sutaptį sudaro tik BK 286 str. ir 290 str. numatyti nusikaltimai. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas BK 284 str. 1 d., sudaro realiąją sutaptį su nusikaltimais, numatytais BK 286 str. ir 290 str., kadangi padarytas kitoje vietoje, kitu laiku ir skirtingais veiksmais. Ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, jog E. A. nusikalto pirmą kartą. Nesant vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatų taikymas E. A. negalimas. Dėl šios priežasties teismas E. A., kaip anksčiau neteistam asmeniui, įvertinęs jo padarytų veikų pobūdį, asmenybę, atsižvelgęs į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, skiria už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų straipsnių sankcijose numatytą bausmę – baudą, kuri yra mažesnė už Baudžiamajame kodekse numatytos baudos vidurkį (LR BK 61 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 290 str., 289 str., padarymą bendrintinos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. ši bausmė subendrintina su bausme, skiriama už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymą dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Spręsdamas M. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, visos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo M. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. M. anksčiau teistas devynis kartus, inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl jis pripažįstamas recidyvistu (LR BK 27 str.), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, M. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – M. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį (LR BK 61 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 290 str., 289 str., padarymąbendrintinos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis M. M. stengiasi nutraukti kaltinamojo E. A. neteisėtus veiksmus, gailisi dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo, atsiprašė nukentėjusiųjų, pasižada daugiau nepažeidinėti įstatymų, todėl teismas mano, kad tikslinga skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,

nusprendė:

E. A. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. ir skirti jam bausmę 8 MGL (vieno tūkstančio keturiasdešimties) litų dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. ir skirti jam bausmę 9 MGL (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties) litų dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti jam bausmę 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 290 str., 289 str., padarymą subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymą dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Galutinę bausmę paskirti 12 MGL (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt) litų baudos.

M. M. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. ir skirti jam bausmę 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. ir skirti jam bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 290 str., 289 str., padarymą subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Galutinę bausmę paskirti (1) vienerius metus (4) keturis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti (1) vieneriems metams (3) trims mėnesiams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – (20) dvidešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus įpareigoti atlikti per (2) du mėnesius, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti M. M. įsidarbinti arba toliau registruotis darbo biržoje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas