Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei A. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės A. B. priešieškinį ieškovei J. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvadą teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Ūkio ministerijos

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei A. B. 1979-10-12 Dovanojimo sutarties Nr. 5-7797 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ pastato-gyvenamojo namo, pažymėto plane 1A1m. unikalus Nr. 1090-1001-1013, patalpos, plane pažymėtos: 1-2 (9.76 kv.m., faktiškai 9.25 kv.m., 1-4 ( 7.73 kv/m/, faktiškai 7.45 kv.m.), 1-5 ( 10.20 kv.m., faktiškai 10.20 kv.m., tambūras 1-1 2.53 kv.m., faktiškai 5.64 kv.m. ) iš viso pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis -30.22 kv.m., o faktiškai -32.54 kv.m., kuriomis atsakovė naudojasi. Taip pat atsakovei priklauso ūkinis pastatas, pažymėtas plane 3I1m, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 9.11 kv.m., Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas punkte 2, ir ½ kitų statinių-lauko tualetas, unikalus Nr. 1090-1001-1046, pažymėtas plane “V“, kuris 1/1 priklauso pastatui, gyvenamajam namui, nekilnojamojo turto registro išraše pažymėtam 2.3 p.

Ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantis objektas lauko tualetas, unikalus Nr. 1090-1001-1046, laikomas pagrindinio nekilnojamojo objekto-gyvenamojo namo priklausiniu, dėl savo specifinės paskirties nedalintinas, ir paliekamas ginčo šalių bendram naudojimui, nustatant ieškovei ir atsakovei į jį nuosavybės teisę po ½ dalį.

Statinys plane pažymėtas 4I1ž, neturi funkcinio tarpusavio ryšio su pagrindiniu nekilnojamojo turto objektu - gyvenamuoju namu, todėl, priešingai, nei teigia atsakovė, šis statinys negali būti kvalifikuojamas esmine pagrindinio daikto dalimi, šiam statiniui neprivaloma atlikti kadastrinių matavimų ir jo duomenys neįtraukiami į Nekilnojamojo turto registrą ( STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai, 12.3 punktas). Todėl šis statinys negali būti savarankišku nuosavybės teisinių santykių, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės objektu, šis statinys tarnauja ir tenkina išimtinai ieškovės poreikius ir naudojimosi teise priklauso išimtinai ieškovei.

Taip pat ieškovė nurodė, jog ji kreipėsi su prašymu į AB „Vilniaus vandenys“ , kuri 2013-07-04 išdavė vandens tiekimui ir nuotekoms prisijungimo sąlygas Nr. 13921, ieškovė parengė vandentiekio įvadui ir nuotekoms techninį projektą. Prisijungimo sąlygose (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jie galioja 3 metus nuo jų išdavimo datos. Atsakovė, kaip gyvenamojo namo bendraturtė, nemotyvuotai atsisako duoti ieškovei sutikimą įvesti į ieškovės naudojamas patalpas vandentiekį ir nuotekas. Ieškovė negali įgyvendinti statytojo teisės be statybą leidžiančio dokumento, kuris gali būti išduotas tik pateikus kito bendraturčio sutikimą, todėl ieškovė prašo pripažinti ieškovei teisę būti statytoju be atsakovės sutikimo.

Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatai negali būti atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes jie nėra įteisinti. 1967-04-17 Namų valdos techninės apskaitos byloje yra 1997-11-18 savavališką statybą fiksuojantis planas, iš kurio matyti, kad ieškovė turi ir naudojasi be bendraturčių sutikimo pastatytu priestatu 2J1/m, dabar plane pažymėtu 4I1/ž, tačiau, šis ieškovės dalies pastato-gyvenamojo namo savavališkai pastatytas priestatas nedalintinas tol, kol nebus tinkamai įteisintas.

Atsakovė savo priestatą 2a1/m- gyvenamąjį kambarį įrengė savo lėšomis, turėdama bendraturtės L. T. Š.-ieškovės motinos, notariškai patvirtintą 1987-10-21 sutikimą atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją. LR CK 4.77 str.1d. nustatyta, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi būti atitinkamai pakeičiama. Atitinkamai į nustatytą teisinį reglamentavimą atsakovė priešieškiniu reikalauja pripažinti jos turtinę teisę į didesnę bendrą daikto dalį-priestatą 2a1/m MB „Matininko darbai“ parengtame plane Nr.1, pažymėtą indeksu 1-3, kambarį, kurio plotas 16,74 kv.m.

2014-10-07 teismo nutartimi į bylą įtrauktos institucijos, teikiančios išvadą byloje- Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos ( t. 2, b.l. 63-65).

Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovas palaikė šios institucijos teiktas išvadas ( t. 2, b.l. 179-182) ir nurodė, į teismo suformuluotus klausimus ar ginčo statinys, savavališkai atsakovės pastatytas priestatas 2a1m prie gyvenamojo namo pažeidžia šios miesto dalies detalųjį planą ir ar kerta gatvės raudonąją liniją – nacionalinė žemės tarnyba nėra kompetentinga atsakyti, nes teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra priskirtas savivaldybių savarankiškoms funkcijoms. Į klausimą, ar įmanomi sprendimai pašalinti pažeidimus, siekiant šį statinį įteisinti, institucija išvadoje nurodo, jog ji nėra įgaliota išduoti sutikimą įteisinti jau pastatytą statinį, tais atvejais, kai asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prašo išduoti sutikimą įteisinti jau atliktą savavališką statybą( rekonstrukciją), tarnyba gali tik spręsti klausimą dėl pritarimo (neprieštaravimo) šiai statybai (rekonstrukcijai) įteisinti išdavimo. Šis pritarimas gali būti išduodamas parengiant laisvos formos raštą. Statytojo teisė turi būti nustatoma pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą. Vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų, turi būti nustatyta, ar valstybinės žemės sklype galėjo būti atliekama tokia statyba. Tokiu atveju, kai teisėtai pastatyti statiniai ir savavališkai pastatyti (rekonstruoti) statiniai yra valstybinėje žemėje, nesuformuotoje žemės sklypu, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas pritarti tokios savavališkos statybos įteisinimui, gali būti priimtas tik tuomet, kai bus parengtas naujas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame turi būti suprojektuotas žemės sklypas, nevertinant savavališkos statybos (rekonstrukcijos0 metu padarytų pakeitimų. Nagrinėjamu atveju iš su J. P. pareiškimu pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-07-17 įsakymo Nr. A30-1806 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo S. B. g. 150 planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui“, matyti, kad teritorijų planavimo dokumentas yra pradėtas rengti. Todėl šiuo metu nėra galimybės nustatyti, ar priestato 2a1m buvimas neprieštarauja galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui. Institucija, atsakydama į teismo klausimą, ar atsakovės neteisėtos statybos statinys įtakos ieškovės teises, sprendžiant jai nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, nurodo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjos J. P. pareiškimas dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, kuriuo prašoma atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. G. iki 1940 m. nacionalizacijos Rekanciški dvare turėtų 1400 sieksnių žemę pateikti bei atnaujinti terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusia savininke patvirtinantiems dokumentams pateikti, teismas šį pareiškėjos prašymą atmetė ( adm.bylos Nr. A-2446-552-2016).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, į bylą teismo nutarties pagrindu pateikė išvadą ( t.2, b.l. 174-176), kuria atsakydama į teismo pateiktus klausimus, ar gyvenamojo namo S. B. g. 150, Vilniuje, priestatas 2a1m kelia grėsmę gyvenamojo namo pagrindinėms konstrukcijoms, ar, atsižvelgiant į patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus, bei specialisto išvadą, kurių pagrindu ieškovė reikalauja šį statinį nugriauti, yra galimybė šį statinį įteisinti, nurodė, kad gyvenamas namas S. B. g. 150, Vilniuje, ir ginčo priestatas, kurį ieškovė prašo įpareigoti atsakovę nugriauti, yra nesuformuotame sklype, valstybinėje žemėje. Dokumentų, kad teritorija, kurioje pastatytas priestatas, būtų valdoma statytojo teisėtai, nėra, taip pat nėra duomenų, kad priestato statybai duotas rašytinis valstybinės žemės patikėtinio-Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas. Ginčo statinio įteisinimo klausimas turėtų būti svarstomas nagrinėjant, ar egzistuoja tikimybė statytojui teisėtai valdyti žemės sklypo, kuriame pastatytas ginčo statinys, dalį. Inspekcija šių aplinkybių nustatyti neturi galimybės. Nesant suformuotam žemės sklypui, nenustačius šiam sklypui specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, apsaugos zonų, pagal byloje pateiktus dokumentus Inspekcijai, taip pat nėra galimybės įvertinti, ar egzistuoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įvardintos aplinkybės, turinčios įtaką galimybei įteisinti statinį. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ginčo statinys būtų pastatytas saugomoje teritorijoje, ar kultūros paveldo teritorijoje. Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente ( ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Ar statinys atitinka esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatoma atliekant statinio ekspertizę.

Byloje atlikta statinio 2a1m techninė teismo ekspertizė ( t. 3, b.l. 1-22), kurios akte konstatuota, jog šis statinys yra savavališka statyba, atlikta prieš 27 metus, priestatas neturi neleistinų deformacijų, todėl išeinant iš ilgametės priestato naudojimo patirties, jis atitinka mechaninio patvarumo ir pastovumo sąlygas, nesudaro sąlygų ( priežasties), galinčios lemti gyvenamojo namo dalies trūkumus (laikančioms konstrukcijoms, sienoms, stogui) susilpnėti ir /ar deformacijoms, medinių sienų nutrupėjimui bei kt., ir nedaro įtakos šiems trūkumams atsirasti, šiuo metu poreikio stiprinti konstrukcijas, ar atlikti kokius nors būtinuosius statybos darbus būtinumo nėra, šiuo metu galiojančio teritorijos, kuriame yra užimtas sklypas, planavimo dokumento nėra, Vilniaus m. savivaldybės 2013-07-17 įsakymo pagrindu galimai yra rengiamas, ir jo pagrindu galimybė šioje vietovėje statyti galėtų būti išspręsta, faktiškai esantys priestatai 2a1m ir 4J1 ž(m) pagrindinei pastato 1A1/m konstrukcijai realaus pavojaus nekelia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ( t. 1, b.l. 148), nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1m, kurio plotas yra 60,14 kv.m. ( po kadastrinio permatavimo 61,68 kv.m), ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1090-1001-1024, plane pažymėtas 3/1m, kurio plotas 9,11 kv.m., lauko tualetas, unikalus Nr. 1090-1001-1046. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos ( t. 2, b.l. 105-172), nustatyta, kad po gyvenamuoju pastatu yra rūsys, kurio plotas 32,29 kv.m.

Ieškovės ir atsakovės parodymų pagrindu, darytina išvada, jog tarp bendrasavininkių yra susiformavę naudojimosi gyvenamuoju namu faktiniai santykiai, gyvenamas patalpas jos valdo kaip atskirus turtinius vienetus, turinčius atskirus įėjimus, atskirą komunalinių paslaugų apskaitą, skirtingus adresus, dėl šio ginčo nėra, ginčo šalys neprieštarauja, kad ieškovei nuosavybės teise būtų priskirtos gyvenamosios patalpos plane pažymėtos: 2-1 (3.14 kv.m.), 2-2(10.03 kv.m.), 2-3 (8.63 kv.m.), 2-4 (7.34 kv.m.) – iš viso 29,14 kv.m., o atsakovei asmeninės nuosavybės teisė būtų pripažinta į patalpas pagal MB „Matininkų darbai“ parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei planą Nr.1, pažymėtas: 1-1 koridorius-5.64 kv.m., 1-2 virtuvė-9.25 kv.m., 1-4 kambarys-7.45 kv.m.; 1-5 kambarys-0,20 kv.m – iš viso 32,54 kv.m. Šis šalių reikalavimas tenkintinas pagal LR CK 4.80 str. 1d. ir 2d. nuostatas, nustatančias, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį, daiktas padalijamas natūra kiek galima be proporcingos žalos jo paskirčiai.

Ieškiniu ieškovė prašo pagalbines patalpas - rūsį po gyvenamuoju namu-pažymėtu kadastrinių matavimų bylos plane 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio pagal techninės inventorizacijos 1999-07-21 duomenis: 32.29 kv.m., Vilnius, pripažinti J. P. asmeninės nuosavybės teise, o nekilnojamojo turto objektą-statinį (inžinerinis)-lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu S. B. g. 150, Vilniuje, bendro naudojimo objektu, paliekant šį nekilnojamojo turto objektą valdyti J. P. ir A. B. lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios nuosavybės teisėmis.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčo šalių parodymus, nustatyta, jog rūsiu po namu faktiškai naudojasi ieškovė, atsakovė taip pat nurodė, jog rūsiu faktiškai naudojasi ieškovė ir ji sutiko, kad asmeninės nuosavybės teise rūsys būtų priteistas ieškovei, todėl nesant ginčo tarp šalių dėl šių pagalbinių patalpų, rūsys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, jog kiemo statinys – lauko tualetas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausytų po ½ dalį abiem bendrasavininkėms, nes šiuo statiniu ieškovė nesinaudoja, ji turi savavališkai pasistačiusi kitą lauko tualetą, kurį turi tik įsiteisinti. Prie šio ginčo statinio išsaugojimo, remonto ir priežiūros ieškovė niekada neprisidėjo, šis statinys ieškovei nėra reikalingas, stovi atsakovės gyvenamojo namo ir naudojimo žemės sklypo pusėje, todėl turėtų būti priteistas atsakovės asmeninei nuosavybėn. Taip pat atsakovė nurodo, jog rūsys, kurio bendras plotas yra 32,29 kv.m., kuriuo faktiškai naudojasi ieškovė, turėtų būti priteistas jos naudai ir įvertintas kaip kompensacinis mechanizmas už realiai atsakovei liekančios 3,4 kv.m. didesnės gyvenamojo ploto dalies ir lauko tualeto priteisimą.

Tenkintinas atsakovės reikalavimas kiemo statinį – lauko tualetą, unikalus Nr.1090-1001-1046, nuosavybės teise priteisti atsakovei. Tokia išvada darytina iš antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ( t. 2, b.l. 2-6), kuriuo nustatyta, kad ieškovės J. P. gyvenamojo namo dalies ir naudojamo žemės sklypo dalies pusėje, kuri yra aptverta tvora, yra lauko tualetas, kitas lauko tualetas yra savininkės A. B. gyvenamojo namo ir naudojamos žemės sklypo dalies pusėje. Nustačius šias aplinkybes, darytina išvada, jog netikslinga lauko tualetą, unikalus Nr.1090-1001-1046, pripažinti bendrąją daline nuosavybe po ½ dalį ieškovei ir atsakovei, kadangi, ieškovė šiuo statiniu nesinaudoja. Ieškovės teisės tuo nepažeidžiamos, kadangi, įvertinus aplinkybę, kad rūsys, kuris abiem bendraturtėm priklausė po ½ dalį, priteistas ieškovės naudai, vertintinas kaip kompensacinis mechanizmas už realiai atsakovei liekančios 3,4 kv.m. didesnės gyvenamojo ploto dalies ir lauko tualeto priteisimą.

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę A. B. savo lėšomis ir savo sąskaita nugriauti savavališkai pastatytą priestatą 2a1m, sutvarkyti statybvietę ir atstatyti gyvenamojo namo 1A1m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu S. B. g. 150, Vilniuje, būklę, buvusią iki savavališkos statybos pradžios, tuo pačiu užtikrinti pagrindinio nekilnojamojo daikto-gyvenamojo namo naudojimą pagal jo tikslinę paskirtį-gyvenamąją ir argumentuoja, kad atsakovės neteisėtai valdomas priestatas 2A1m pastatytas nesilaikant keliamų statybai normų reikalavimų, nesiderina su gyvenamojo namo eksterjeru ir architektūra, bei kelia realią grėsmę gyvenamojo namo pagrindinėms konstrukcijoms, priestatas stovi ant skardžio prie Vilnelės upės, daugiau kaip 0,6 m. kerta gatvės raudonąją liniją, priestato pamatai įgilinti 30-40 cm., tai neužtikrina statinio stiprumo ir patvarumo reikalavimų, nuo šaltuoju metų laiku veikiamų įrašų, pamatuose yra atsiradę plyšiai, todėl priestatas gali deformuotis, sukeldamas gyvenamojo namo 1A1m deformacijas.

Ieškovės argumentus, bei jos teiktas specialisto išvadas dėl atsakovės savavališkai pastatyto statinio 2a1m keliamo pavojaus pagrindiniam gyvenamajam pastatui 1A1/m, paneigia byloje atlikta statinio 2a1m techninė teismo ekspertizė ( t. 3, b.l. 1-22), kurios akto išvadose konstatuota, jog šis statinys yra savavališka statyba, atlikta prieš 27 metus, priestatas neturi neleistinų deformacijų, todėl išeinant iš ilgametės priestato naudojimo patirties, jis atitinka mechaninio patvarumo ir pastovumo sąlygas, nesudaro sąlygų ( priežasties), galinčios lemti gyvenamojo namo dalies trūkumus (laikančioms konstrukcijoms, sienoms, stogui) susilpnėti ir /ar deformacijoms, medinių sienų nutrupėjimui bei kt., ir nedaro įtakos šiems trūkumams atsirasti, šiuo metu poreikio stiprinti konstrukcijas, ar atlikti kokius nors būtinuosius statybos darbus būtinumo nėra, šiuo metu galiojančio teritorijos, kuriame yra užimtas sklypas, planavimo dokumento nėra, Vilniaus m. savivaldybės 2013-07-17 įsakymo pagrindu galimai yra rengiamas, ir jo pagrindu galimybė šioje vietovėje statyti galėtų būti išspręsta, faktiškai esantys priestatai 2a1m ir 4J1 ž(m) pagrindinei pastato 1A1/m konstrukcijai realaus pavojaus nekelia. Taip pat pažymėtina, jog atsakovė A. B. iš buvusios bendrasavininkės L. T. V. ( šioje byloje esančios ieškovės motinos) buvo gavusi sutikimą pristatyti gyvenamąjį kambarį prie savo namo dalies ir atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją ( t. 1, b.l. 43). Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė priestatą 2a1m pasistatė be bendraturčio sutikimo, atmestini, kaip nepagrįsti, o ieškovei, priėmusiai palikimą po motinos L.T. V. mirties, pagal LR CK 5.1 str., 5.50 str. nuostatas, reiškia, kad ji priėmė mirusiosios turtines, neturtines teises ir pareigas, tame tarpe ir motinos duotą sutikimą atsakovei dėl priestato statymo ar jo rekonstrukcijos. Dėl kitų ieškovės nurodytų argumentų, jog pastatytas priestatas prieštarauja šios teritorijos detaliajam planui, ir kad ieškovei trukdys atstatant nuosavybės teises į žemę prie šio gyvenamojo pastato, pasisakė institucijos, teikusios į bylą išvadą dėl šių argumentų – išvadose nurodyta, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad ginčo statinys būtų pastatytas saugomoje teritorijoje, ar kultūros paveldo teritorijoje, todėl suformavus sklypą, įmanomas šio statinio įteisinimas, o kadangi J. P. pareiškimas dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, kuriuo prašoma atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. G. iki 1940 m. nacionalizacijos Rekanciški dvare turėtų 1400 sieksnių žemę pateikti bei atnaujinti terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusia savininke patvirtinantiems dokumentams pateikti, teismas šį pareiškėjos prašymą atmetė ( adm.bylos Nr. A-2446-552-2016), todėl ieškovės argumentas, kad statinys trukdys jai atkurti nuosavybės teises į žemę, taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas. Įvertinus šiuos aukščiau nurodytus argumentus visetu, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę nugriauti priestatą 2a1m, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nagrinėdama ieškovės skundą dėl atsakovės savavališkai pastatyto statinio 2a1m , nurodė, jog šis statinys pastatytas 1997 metais, esant bendraturčio notariškai patvirtintam sutikimui, todėl, vadovaudamasi Inspekcijos viršininko 2011-11-22 įsakymu Nr. IV-199 „ Dėl asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos taisyklių pakeitimo“ 39.2 punktu, nutraukė ieškovės skundo nagrinėjimą, nes statinys pastatytas seniau, nei prieš 10 metų ( t. 1, b.l. 74), t.y., institucija, kurios kompetencijai spręsti savavališkos statybos statinių nugriovimą, taip pat vertino aplinkybę, jog atsakovė šį statinį statė esant bendraturčio sutikimui.

Atsakovė nurodė, kad savo priestatą 2a1m ( gyvenamąjį kambarį) ji įrengė savo lėšomis, turėdama ieškovės motinos L-T. V. Š sutikimą atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, todėl priešieškiniu ji prašo pripažinti asmeninę turtinę teisę į didesnę bendro turto dalį-priestatą 2a1/m MB „Matininko darbai“ parengtame plane Nr.1, pažymėtą indeksu 1-3 (kambarys-16.74 kv.m.). LR CK 4.77 str. 1 d. nustatyta, jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymo nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu, jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, bei vertinant aplinkybes, kad ieškovė nereiškia turtinio reikalavimo į šį priestatą, o tai reiškia, kad ji pripažįsta, kad priestatas pastatytas iš atsakovės lėšų, tenkintinas atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti asmeninę turtinę teisę į didesnę bendro turto dalį-priestatą 2a1/m MB „Matininko darbai“ parengtame plane Nr.1, pažymėtą indeksu 1-3 (kambarys-16.74 kv.m.).

Ieškiniu ieškovė taip pat prašė pripažinti jai teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal AB „Vilniaus vandenys 2013-07-04 prisijungimo sąlygas Nr. 13/921 parengtą techninį projektą ir atlikti statybos darbus - pakloti vandentiekio įvadą gyvenamajam namui, adresu S. B. , Vilniuje, be atsakovės A. B. sutikimo. Dėl šio reikalavimo, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus : prašymą- paraišką prisijungimo sąlygoms gauti, adresuotą UAB „Vilniaus vandenys“, atmintinę statytojui, atmintinę statytojui , toponuotraukos atlikimo darbai, prisijungimo sąlygas( t. 1, b.l. 183-190 ), tačiau darbų atlikimo projekto į bylą nepateikė, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, jog ieškovė, nepateikusi vandentiekio ir nuotekų įrengimo gyvenamajam namui projekto, neparuošė šio reikalavimo išspręsti iš esmės, šis ieškovės reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas.

Įvertinus aukščiau nurodytus argumentus priešieškinys tenkintinas visiškai, ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. atidalinti 60.14 kv.m. (po kadastrinio permatavimo 61.68 kv.m.) gyvenamojo namo pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr(duomenys neskelbtini), adresu S. B. Vilnius, patalpas, priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ atsakovei A. B. ir J. P. ir nustatyti atskirus turtinius vienetus: 1.1. pripažinti atsakovei A. B. asmeninę nuosavybę į patalpas pagal MB „Matininkų darbai“ parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei planą Nr.1, pažymėtas: 1-1 koridorius -5.64 kv.m., 1-2 virtuvė-9.25 kv.m., 1-4 kambarys-7.45 kv.m.; 1-5 kambarys-0,20 kv.m., -viso 32,54 kv.m., lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.2. pripažinti ieškovei J. P. asmeninę nuosavybės teisę į patalpas pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei planą Nr.2, pažymėtas : 2-1 tambūras -3.14 kv.m., 2-2 koridorius-virtuvė-10.03 kv.m.; 2-3 kambarys -8,63 kv.m.; 2-4 kambarys-7,34 kv.m.-viso 29,14 kv.m.; rūsį, kurio bendras plotas -32.29kv.m. ir pripažinti atsakovės A. B. asmeninę turtinę teisę į didesnę bendro turto dalį-priestatą 2a1/m MB „Matininko darbai“ parengtame plane Nr.1, pažymėtą indeksu 1-3 (kambarys-16.74 kv.m.). Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos: 83,47 Eur žyminis mokestis (t.1, b.l.105) už priešieškinį, 43,47 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą ( t. 2, b.l. 13), už advokato paslaugas 1624,42 Eur ( t. 2, b.l. 51-58, t.3, b.l. 54-58) – iš viso 1751,36 Eur.

Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas : 42,43 Eur žyminis mokestis už pradinį ieškinį, 42,60 Eur žyminis mokestis už patikslintą ieškinį ( t.1, b.l. 172) ( t.1, b.l. 3), 144,92 Eur už Registro centro dokumentų pateikimą ( t.1, b.l. 118), 1391,30 Eur už advokato paslaugas (t.1, b.l. 119-120, t2, b.l. 56-59), 750 Eur už ekspertizės atlikimą ( t. 2, b.l. 228) – iš viso 2371,25 Eur.

Vadovaujantis LR CPK 93 str., įvertinus tai, kad iš ieškinio 4 reikalavimų patenkintas vienas, o priešieškinys patenkintas visiškai, ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taip : ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 592,84 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ( 2371,25 Eur :4 reikalavimai). Kadangi priešieškinys patenkintas visiškai, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 1751,36 Eur, įvykdžius priešpriešinę užskaitą iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos 1158,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, įvertinus aplinkybę, kad pašto išlaidų sudaro 13,26 Eur, patenkintų reikalavimų proporcijos pagrindu, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos 9,95 Eur pašto išlaidų, o iš atsakovės- 3,31 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti visiškai.

1. Atidalinti 60.14 kv.m. (po kadastrinio permatavimo 61.68 kv.m.) gyvenamojo namo pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu S. B. g. 150, Vilnius, patalpas, priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ atsakovei A. B. ir J. P. ir nustatyti atskirus turtinius vienetus:

1.1. pripažinti atsakovei A. B. asmeninę nuosavybę į patalpas pagal MB „Matininkų darbai“ parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei planą Nr.1, pažymėtas: 1-1 koridorius -5.64 kv.m., 1-2 virtuvė-9.25 kv.m., 1-4 kambarys-7.45 kv.m.; 1-5 kambarys-0,20 kv.m., -viso 32,54 kv.m., lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2. pripažinti ieškovei J. P. asmeninę nuosavybės teisę į patalpas pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei planą Nr.2, pažymėtas : 2-1 tambūras -3.14 kv.m., 2-2 koridorius-virtuvė-10.03 kv.m.; 2-3 kambarys -8,63 kv.m.; 2-4 kambarys-7,34 kv.m.-viso 29,14 kv.m.; rūsį, kurio bendras plotas -32.29kv.m.

2. pripažinti atsakovės A. B. asmeninę turtinę teisę į didesnę bendro turto dalį-priestatą 2a1/m MB „Matininko darbai“ parengtame plane Nr.1, pažymėtą indeksu 1-3 (kambarys-16.74 kv.m.).

Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. P. atsakovės A. B. naudai 1158,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. P. 9,95 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, iš atsakovės A. B. - 3,31 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją s`ąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.