- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-712/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- UAB „Belšinas“
- Atsakovas
- UAB „Carina“
- Advokatai
- Vaidas Paulauskas, Tomas Bagdanskis
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Carina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2866-262/2010, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Belšinas“ ieškinį atsakovui UAB „Carina“ dėl įpareigojimo perduoti daiktus pagal pirkimo – pardavimo sutartį ir delspinigių priteisimo bei atsakovo UAB „Carina“ priešieškinį ieškovui UAB „Belšinas“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Belšinas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą UAB „Carina“ ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2007-11-20 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 15/07 prisiimtą prievolę perduoti ieškovui UAB „Belšinas“ nuosavybėn titaną; priteisti iš atsakovo 13540,80 Lt delspinigių; procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė 2007-11-20 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 15/07, pagal kurią atsakovas įsipareigojo už 248 000 Lt perduoti ieškovui nuosavybės teise minėtą prekę, o ieškovas įsipareigojo sutarties kainą sumokėti 2007-11-20 į sutartyje nurodytą pardavėjo banko sąskaitą arba į kitą nurodytą banko sąskaitą arba grynaisiais pinigais į pardavėjo kasą. Atsakovas įsipareigojo per 40 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, t.y. iki 2007-12-30 pristatyti prekę ieškovui jo įmonės adresu. Ieškovas 2007-11-20 pervedė atsakovui 248 000 Lt, tačiau atsakovas savo prievolės perduoti ieškovui sutartyje aptartą prekę neįvykdė.
Atsakovas UAB „Carina“ pareiškė ieškovui UAB „Belšinas“ priešieškinį, kuriame prašė pripažinti 2007-11-20 ieškovo UAB „Belšinas“ ir atsakovo UAB „Carina“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15/07 negaliojančia (CK 1.91 str. 1 d.) bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sandoris turi valios trūkumų, o sutarties sudarymo metu atsakovo valia formavosi esant jam sunkioms, nenaudingomis aplinkybėmis: atsakovui bei jo vadovui buvo pareikštas sunkus kaltinimas (pagal BK 182 str., 300 str., 207 str., 222 str.); atsakovo bei jo vadovo turtas areštuotas, įskaitant ginčo prekes, kurias ieškiniu ieškovas reikalauja jam perduoti; atsakovo vadovui grėsė laisvės atėmimo bausmė; buvo būtinas skubus apmokėjimas - žalos atlyginimas; ieškovas apie sunkias atsakovui aplinkybes žinojo, tą patvirtina aplinkybė, kad ieškovas už prekes pagal sutartį mokėjo ne atsakovui, tačiau tiesiogiai UAB „Hanza lizingas“ atlyginant atsakovo nusikalstama veika padarytą žalą. Sandorį atsakovas sudarė labai nenaudingomis sąlygomis (ieškovas prekę pirko už 283 000 USD (sandorio sudarymo dieną lito ir dolerio valiutų kursas buvo 2,3599 Lt už 1 JAV dolerį, todėl prekių kaina buvo 667 851,7 Lt), o ieškovui pardavė už 248 000 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010-02-25 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas nei priešieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių faktinių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovas UAB „Belšinas“ darė įtaką UAB „Carina“ veiksmams sudarant 2007-11-20 pirkimo – pardavimo sutartį. Sandorio metu atsakovo nurodytos susidariusios sunkios aplinkybės susidėjo dėl paties atsakovo UAB „Carina“ bei jo vadovo veiksmų. Pats atsakovas elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, nuslėpdamas aplinkybes dėl baudžiamosios bylos iškėlimo bei parduodamo titano arešto. Atsakovas taip pat nepateikė teismui įrodymų, kokia buvo parduodamo titano rinkos kaina sandorio sudarymo metu, todėl teigti, kad pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta itin nenaudingomis sąlygomis nėra pagrindo. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas UAB „Carina“ nepateikė teismui įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovas UAB „Belšinas“ žinojo apie atsakovo UAB „Carina“ susidariusias sunkias aplinkybes bei jomis pasinaudojo.
Ieškovas UAB „Belšinas“ savo prievoles įvykdė tinkamai ir laiku, t.y. 2007-11-20 mokėjimo nurodymu Nr. 884797 pervedė 248 000,00 Lt į atsakovo UAB „Carina“ nurodytą sąskaitą, nurodydamas, kad moka už UAB „Carina“, pagal sąskaitą – faktūrą CAR Nr. 031, už korėtąjį titaną TG-110. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas UAB „Carina“ iki nustatyto termino neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pristatyti ir perduoti prekę ieškovui UAB „Belšinas“. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas UAB „Carina“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinus skundžiamą sprendimą ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apygardos teismas formaliai sprendė, kad sutartis šalims turi įstatymo galią ir nepagrįstai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, rodančių, kad sandorį atsakovas buvo priverstas sudaryti dėl susidėjusių aplinkybių ir jį sudarė labai nenaudingomis sąlygomis, o kita šalis, žinodama tokias aplinkybes, jomis pasinaudojo. Atsakovui nenaudingos aplinkybės buvo: atsakovui ir jo vadovui pareikšti kaltinimai ir tai, kad atsakovo ir atsakovo vadovo turtas buvo areštuotas, o atsakovo vadovui grėsė laisvės atėmimo bausmė. Dėl šių aplinkybių atsakovas siekė kuo greičiau atlyginti žalą, kas būtų lengvinanti aplinkybė.
2. Sutartimi nustatyta prekės kaina buvo du kartus mažesnė nei ta, kurią sumokėjo pats atsakovas įsigydamas parduodamą prekę.
3. Sutarties sudarymo dieną titanas buvo areštuotas prokuroro 2007-08-09 nutarimu. Apygardos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, nors areštuotas turtas negali būti laisvu civilinės apyvartos objektu.
4. Ieškovas apie sunkias atsakovo aplinkybes žinojo ir jomis pasinaudojo. Tą patvirtina faktas, kad ieškovas už perkamą titaną mokėjo ne atsakovui, o tiesiogiai UAB „Hanza lizingas“ atlyginant atsakovo nusikalstama veika padarytą žalą. Apie metalo areštą ieškovas turėjo žinoti, nes turto arešto aktų registro duomenys yra vieši ir su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo.
5. Apygardos teismas, pažymėdamas, kad atsakovas neįrodė, jog sudarytas sandoris atsakovui aiškiai nenaudingas, nenurodė, kodėl atsakovo įrodymai nėra tinkami (CPK 177 str.).
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nedarė atsakovui įtakos sudarant 2007-11-20 pirkimo – pardavimo sutartį, o atsakovui sunkios aplinkybės, buvę sandorio sudarymo metu, susidėjo dėl paties atsakovo UAB „Carina“ bei jo vadovo veiksmų. Pats atsakovas elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, nuslėpdamas aplinkybes dėl baudžiamosios bylos iškėlimo bei parduodamo titano arešto. Be to, atsakovas yra UAB „Carina“ ir jos vadovui kaip fiziniam asmeniui susidarę nepalankios aplinkybės bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi.
2. Bylai nereikšminga aplinkybė, už kokią kainą titaną pirko atsakovas. Sutarties šalys buvo laisvos nustatyti parduodamos prekės kainą.
Atsiliepimas
3. Už prekes mokėtiną kainą ieškovas pervedė į UAB „Hansa lizingas“ sąskaitą todėl, kad taip buvo nurodyta atsakovo ieškovui pateiktoje sąskaitoje.
4. Byloje nėra duomenų, kad Turto arešto aktų registre buvo išviešinti duomenys apie prekės areštą. Atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, užtikrino ieškovą, kad yra teisėtas parduodamo daikto savininkas, jo nuosavybės teisės nėra suvaržytos, todėl ieškovas netikrino duomenų valstybiniuose registruose.
5. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CPK 675 str. 1 d., 691 str). 2007-11-20 pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumas negali būti vertinamas minėtų normų kontekste, kadangi ginčas kilo ne iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo teisinių santykių.
6. Byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas prašė ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu ir kaip prieštaraujantį imperatyviai CK 6.321 straipsnio normai. Šio straipsnio 3 dalis numato pardavėjo pareigą patvirtinti pirkėjui, kad parduodami daiktai neareštuoti, nėra teisminio ginčo objektas, pardavėjo teisė jais disponuoti neapribota ir neatimta. Tačiau šio straipsnio 6 dalis savo turiniu rodo, kad minėta CK norma nėra imperatyvi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas su ieškovu sudarytą titano pirkimo-pardavimo sutartį ginčija remdamasis CK 1.91 straipsnio nuostatomis, akcentuodamas, kad dėl susidėjusių aplinkybių, t.y. bendrovės ir jos vadovo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, prireikus atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, buvo priverstas sudaryti sutartį su ieškovu ir paduoti turimą titaną sau labai nenaudingomis sąlygomis.
Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Pagal CK 1.91 straipsnį sandoris gali būti nuginčytas tik įrodžius, kad to sandorio sudarymo metu vienos iš šalių valia formavosi nenormaliomis sąlygoms. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančio pagal šiame straipsnyje nustatytus sandorių negaliojimo pagrindus, būtina nustatyti, kad sandorio sudarymo metu buvo susiklosčiusi bloga jį ginčijančios šalies padėtis, kad šias aplinkybes žinojo kita sandorio šalis ir jomis pasinaudojo, kad sandoris buvo sudarytas aiškiai nenaudingomis sandorį ginčijančiai šaliai sąlygomis. Taigi, sandoris aptartu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu, kai nustatoma CK 1.91 straipsnyje įtvirtintų faktų visuma.
Byloje nustatyta, kad ieškovas apie atsakovo UAB „Carina“ ir jos vadovo P. K. patraukimą baudžiamojon atsakomybėn bei būtinybę atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą informacijos neturėjo, tai pripažino ir P. K., todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas atsakovui susidėjusiomis aplinkybėmis nepasinaudojo, yra pagrįsta.
Apeliantas savo skundą argumentuoja tuo, jog dėl susidėjusių aplinkybių sutartį su ieškovu dėl titano pirkimo-pardavimo sudarė labai nenaudingomis sąlygomis. Titaną jis pirko už 283 000 USD (667 851,7 Lt), o ieškovui jį pardavė dėl susidėjusių aplinkybių už 248 000 Lt.
Aiškiai nenaudingo sandorio sąvoka yra vertinamojo pobūdžio ir ši aplinkybė nustatinėjama kiekvienos bylos kontekste, vertinant byloje esančius įrodymus. Byloje nustatyta, kad pasiūlymą sudaryti titano pirkimo-pardavimo sutartį pateikė atsakovo UAB „Carina“ atstovai, jie paruošė sutarties projektą. Tai rodo, kad atsakovo valia sudaryti sandorį nebuvo veikiama – sudaryti sandorį apsisprendė pats niekieno neveikiamas.
Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tame tarpe ir kainą. Pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, kurį sudarantys asmenys nustato kainą savo nuožiūra (CK 6.313 str. 1 d.). Kokia titano rinkos kaina buvo sutarties sudarymo metu atsakovas neįrodinėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalys titano kainą sutartyje nurodė neteisingai, t.y. atsakovui aiškiai nenaudingomis sąlygomis.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad sutarties sudarymo metu titanas prokuroro nutarimu buvo areštuotas ir todėl jis negalėjo būti pirkimo-pardavimo sutarties objektas.
Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Atsakovas (pardavėjas) nuslėpė nuo ieškovo (pirkėjo), kad jo turimas titanas yra areštuotas. Iš kitos pusės, sutartyje neapibrėžta, kad ieškovui pagal sutartį bus parduotas būtent tas titanas, kurį atsakovas realiai turi ir kuris prokuroro areštuotas. Pagal 2007 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties 15/07 5.1.1-5.1.4 punktus atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo ieškovui (pirkėjui) titaną pristatyti per 40 dienų, taigi, sutarties sudarymo ir prekės perdavimo momentas nesutapo ir negalima teigti, jog atsakovas pardavė būtent areštuotą titaną. Įstatymas nedraudžia pagal sutartį apmokėti už perkamus daiktus iš anksto (CK 6.315 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas ir bylą išsprendė teisingai. Naikinti ar keisti sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Į bylą pateikti dokumentai, rodantys, kad dėl teisinių paslaugų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 2760 litų išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusio atsakovo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Carina“ (į. k. 120705830) 2760 litų (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt litų) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Belšinas“ (į. k. 126119685) išlaidų, patirtų dėl advokato teisinės pagalbos atstovaujant apeliacinės instancijos teismo procese.