Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-09 · Byla Nr. PK-72-239/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-09
Bylos Nr.
PK-72-239/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Zaleckienė
Civilinis ieškovas
A. U.
Kaltinamasis
A.L.
Advokatai
Albertas Kęstutis Mikšys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-72-239/2011
Procesinis Nr. 1-48-3-00040-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2; (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011 m. gruodžio 9 d.
Trakai,Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui A. U.,jo atstovui advokatui Kęstučiui Albertui Mikšiui,gynėjai advokatei T. S.,ekspertui J. R.,vertėjai Olgai Boguševičienei,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

A.L. , gim. (duomenys neskelbtini), asm. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą:

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.L. mušdamas, nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

kaltinamasis 2010 m. birželio 6 d., apie 9 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) sode, prie A. U. motinai priklausančio gyvenamojo namo įvykusio konflikto metu tyčia sudavė A. U. vieną smūgį metaliniu vamzdžiu, pataikydamas į kairiosios rankos žąstą ir kairės rankos plaštakos delną, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis-kaimynas. Jie nesutaria dėl žemės sklypo ribų. 2010-06-06 apie 5- val. grįžo iš komandiruotės ir ilsėjosi. Pabudęs pamatė, kad vaikšto policijos pareigūnai ir fotografuoja. Taip pat pamatė, kad išardyta tvora, skyrusi jo sklypą nuo kaimyno sklypo. Jokio konflikto tarp jo ir A. U. tą dieną nebuvo ir nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė. A. U. jį apkalba, sakydamas, kad A. L. jį sumušė. Tą dieną matė nukentėjusįjį vaikščiojantį su sugipsuota ranka. Kaltinamasis mano, kad A. U. ranką galėjo susižaloti ardydamas metalinę tvorą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:

Privatus kaltintojas ir civilinis ieškovas A. U. parodė, kad su kaltinamasis jo pusseserės vyras, be to, dar ir kaimynai. 2010-06-06, apie 8 val ryte atėjo pas savo motiną, kuri yra kaimynė su kaltinamuoju, šienauti sodo. Kiek pašienavęs, nuėjo valgyti. Bevalgant, atėjo A. L. ir liepė pastatyti tvorą į vietą. Pavalgęs, kartu su sūnumi Rimvydu vėl šienavo. Kaltinamasi vėl kažką pasakė dėl tvoros, tačiau A. U. pasakęs, kad jo žemė-ką nori tą ir daro-užsisuko, tačiau tuo pačiu metu atsisukęs pamatė, kad kaltinamasis bando jam suduoti smūgį su metaliniu tvoros vamzdžiu, tačiau A. U. su dalgio kotu suspėjo atmušti smūgį ir vamzdis nuslydo nukentėjusiajam per kairės rankos petį ir per delną. Kaltinamasis A. L. sudavė vieną smūgį, tačiau smūgis buvo smarkus. A. U. apie įvykį pranešė policijai ir paskambino greitąją medicinos pagalbą, kuri atvažiavo greitai. Prašo priteisti 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 500,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Nurodo, kad daugiau kaip du mėnesius negalėjo dirbti, o tuo metu paskambino UAB „Elektros pavara“ direktorius ir siūlė darbą, tačiau dėl sveikatos stovio negalėjo dirbti, nes buvo sulaužytas pirštas. Be to, būdamas sužalotas negalėjo padėti motinai, kuriai reikalinga pagalba.

Iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato baudžiamosios bylos Nr.87-1-00428-10 medžiagos matyti, kad 2010-06-06 nukentėjusysis A. U. protokolu-pareiškimu kreipėsi į Trakų rajono policijos komisariatą dėl 2010-06-06 įvykusio konflikto tarp jo ir A. L., kurio metu kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam A. U., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. 2010-08-19 Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas šioje byloje.

Sutinkamai su Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-08-05 specialisto išvada Nr. G 2755/10 (01) , A. U. buvo padarytas kairės plaštakos antro delnakaulio lūžimas, kairio žasto sumušimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius metaliniu vamzdžiu (b. l. 4).

Apklaustas liudytoju nukentėjusiojo A. U. sūnus R. U. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykių nepalaiko. 2010-06-06 kartu su savo tėvu A. U. šienavo. Atėjęs kaltinamasis pradėjo ginčytis, paskui nuėjo atgal. Praėjus kokiai 10 min. vėl sugrįžo, pradėjo priekaištauti dėl tvoros. Tėtis nusijuokė ir pasakė, kad „jo žemė ir jo tvora“. Tada A. L. vėl nuėjo, tačiau greitai sugrįžo atgal su metaliniu vamzdžiu rankoje. Kai liudytojas pamatė kaltinamojo rankose vamzdį-pastarasis jau buvo užsimojęs juo ir jau nesuspėjo R. U. perspėti savo tėvo. Kaltinamasis sudavė vieną smūgį tėvui į kairės rankos petį bei sužalojo ir delną. Dar užsimojo ir antrą kartą, tačiau nesuspėjo suduoti smūgio. Metalinis vamzdis, kuriuo A. L. sudavė smūgį tėvui buvo apie 2 m. ilgio, tuščiaviduris, nedidelio skersmens. Tokie vamzdžiai naudojami tvorai tverti kaip tarpiniai . Tokie vamzdžiai gulėjo prie tvoros, ant žemės.

Liudytoja N. U. parodė, kad kaltinamasis kaimynas, santykiai blogi, o nukentėjusysis vyras. Prie kokių aplinkybių 2010-06-06 buvo sužalotas-ji nematė, tačiau vyras pasakojo, kad jam pjaunat žolę sode jį sumušė kaimynas A. L.. Po sumušimo vyras jautėsi blogai, jam greitai sutino kairioji ranka. Telefonu apie įvykį buvo pranešta policijai ir iškviesta greitoji pagalba. Tos dienos rytą matė kaltinamąjį vaikščiojantį aplink namus.

Apklaustas liudytoju R. V. parodė, kad jis kaip policijos pareigūnas buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo A. U. sodybą. Šiuo metu tiksliai liudytojas negali nurodyti dėl kokios priežasties atvyko, tačiau prisimena, kad buvo ginčas tarp kaimynų dėl žemės. Matė vaikščiojantį A. U. su apibintuota ranka. Prie kokių aplinkybių nukentėjusysis susižalojo ranką-nežino. Kaltinamojo nematė, jo žmona sakė, kad jis išvykęs į komandiruotę. Sutinkamai su R. V. parodymais, atvykęs jis buvo kokius tris kartus.

Liudytojas M. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Ar buvo atvykęs pagal nukentėjusiojo pranešimą į jo sodybą-neprisimena ir nieko negali pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. S. parodė, kad jis tuo metu dirbo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate. 2010-06-06 budėjo PK operatyvinėje grupėje. Pagal gautą nurodymą nuvyko į Trakų ligoninę, kur tuo metu buvo nukentėjusysis A. U.. Pastarasis sakė, kad jį sumušė kaimynas ar giminaitis. Sakė, kad jis tuo metu šienavo pievą. V. S. neprisimena jitų šio įvykio aplinkybių, nurodo, kad surašė procesinius dokumentus, tačiau kokius-negali nurodyti. Be to, visa, kas nurodyta procesiniuose dokumentuose-tai viskas taip ir buvo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. R. parodė, kad jis atliko tyrimą dėl A. U. padarytų sužalojimų. Ištyrus medicininius dokumentus buvo nustatyta, kad A. U. buvo padarytas kairės plaštakos antro delnakaulio lūžimas, kairio žasto sumušimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem smūgiais: vienas smūgis buvo suduotas į kairę žasto sritį, kitas-į kairės plaštakos sritį. Abu šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius metaliniu vamzdžiu. Taip pat, ekspertas parodė, kad esantys sužalojimai A. U. kūne būdingi savigynai. Kairio žasto sumušimas galėjo būti padarytas užsidengiant nukentėjusiajam kaire ranka, o kairės plaštakos sužalojimas-bandant sugriebti daiktą, kuriuo buvo suduodamas smūgis ir dėl ko lūžo delnakaulis. Kaip parodė J. R., sužalojimas tyčinis. Traukiant stulpą iš žemės delnakaulio lūžis neįmanomas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 407 str., baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, tame tarpe ir dėl numatytos LR BK 140 str. 1 d., procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Ši baudžiamoji byla pradėta teismui gavus privataus kaltintojo A. U. skundą dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo A. L. atžvilgiu pagal LR BK 140 str. 1 d.

Nors kaltinamasis A. L. neprisipažįsta, kad jis 2010 m. birželio 6 d., apie 9 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) sode, prie A. U. motinai priklausančio gyvenamojo namo įvykusio konflikto metu tyčia sudavė A. U. vieną smūgį metaliniu vamzdžiu, pataikydamas į kairiosios rankos žastą ir kairės rankos plaštakos delną, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. tačiau jo kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktais bei ištirtais įrodymais. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis A. L. neigia sudavęs smūgį su metaliniu vamzdžiu, nurodydamas, kad minėtą dieną anksti ryte jis grįžo iš komandiruotės, nes yra tolimųjų reisų vairuotojas, ir ilsėjosi. Tačiau nukentėjusysis A. U. parodė, kad kaltinamasis, jam kartu su sūnumi šienaujant pievą prie motinai priklausančio gyvenamojo namo, sudavė vieną kartą smūgį su metaliniu vamzdžiu, pataikydamas į kairės rankos žastą ir delną.. Be to, iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato baudžiamosios bylos Nr. 87-1-00428-10 medžiagos matyti, kad nukentėjusysis iš karto po sužalojimo, t. y. 2010-06-06 su pareiškimu kreipėsi į Trakų rajono policijos komisariatą dėl 2010-06-06 įvykusio konflikto tarp jo ir A. L.. Pareiškime nurodė tas pačias sužalojimo aplinkybes. Taikinimosi proceso metu nukentėjusysis A. U. kaip ir savo pareiškime bei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo parodymų nekeitė, davė vienodus, išsamius parodymus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis įvykio aplinkybes nurodė nuoširdžiai, tiksliai ir išsamiai, todėl tokie jo parodymai ir elgesys viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu teismui nesudarė pagrindo abejoti jo parodymų tikrumu. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo sūnaus R. U. duoti parodymai -neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir patvirtina, kad, būtent, ne kas kitas, o A. L. su metaliniu vamzdžiu sudavė smūgį jo tėvui, sužalodamas kairės rankos žastą bei delną.

Tiek nukentėjusiojo A. U., tiek ir jo sūnaus R. U. duoti parodymai patvirtinami Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-08-05 specialisto išvada Nr. G 2755/10 (01) , iš kurios matyti, kad A. U. buvo padarytas kairės plaštakos antro delnakaulio lūžimas, kairio žasto sumušimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu dalyvavęs ekspertas J. R. parodė, kad abu šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius metaliniu vamzdžiu. Taip pat, ekspertas parodė, kad esantys sužalojimai A. U. kūne būdingi savigynai. Kairio žasto sumušimas galėjo būti padarytas užsidengiant nukentėjusiajam kaire ranka, o kairės plaštakos sužalojimas-bandant sugriebti daiktą, kuriuo buvo suduodamas smūgis ir dėl ko lūžo delnakaulis. Be to, ekspertas nurodė, kad A. U. traukiant į žemę įkaltus metalinius stulpus negalėjo lūžti kairės plaštakos delnakaulis. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai M. B., V. S. bei R. V. patvirtino, kad kaimynai A. L. ir A. U. dažnai konfliktuodavo dėl žemės, todėl dažnai buvo kviečiami policijos pareigūnai.

Visi šie įrodymai patvirtina kaltinamojo dalyvavimą jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Todėl teismas, išnagrinėjęs bylą daro išvadą, jog A. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. L. atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, padarytas nusikaltimas tyčinis, savanaudiškas, įstatymo priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Teismas, parinkdamas bausmę A. L. atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis jau seniai konfliktuoja dėl žemės, užuot kilusį ginčą sprendę civiline tvarka. Todėl, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant A. L. laisvės apribojimo bausmę.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje civilinis ieškovas A. U. pareiškė 3000,00 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus daro išvadą, kad dėl padaryto nežymaus kūno sužalojimo nukentėjusioji iš tikrųjų patyrė nepatogumus, stresą, skausmą, išgyvenimus, negalėjo dirbti žemės ūkio ir kitų darbų, du su pusę mėnesio turėjo nedarbingumo pažymėjimą, dėl ligos negalėjo įsidarbinti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. U. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, A. U. ieškinys mažintinas, priteisiant jam 1500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. prašo priteisti iš A. L. jo turėtas 500,00 Lt advokato išlaidų, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaltinamajam nepateikus jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašomos priteisti išlaidos jį atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti tenkintinos pilnai.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d. ir 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A.L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant nuteistąjam bet kokia forma bendrauti su A. U. bei jo šeimos nariais.

Priteisti iš A. L. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo ir 500 (penkis šimtus) litų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje paslaugoms apmokėti A. U..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Nijolė Zaleckienė