Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-06-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-491-369/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
A18.-491-369/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04099-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
Pažeidėjas
A. B.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-491-369/2020
Proceso Nr. 4-68-3-04099-2019-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 19.9
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B.,

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui V. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – ir Bendrovė), direktoriumi pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent esant darbo sutarties požymiams apie L. B., D. B. ir S. T. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai juos įdarbino ir 2019 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) esančiame objekte leido minėtiems asmenims dirbti. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, Institucijos pareigūnams, atliekantiems tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, nepateikė tyrimui reikalingų dokumentų, taip pat vengė atvykti ir duoti paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių, taip kliudydamas Institucijos pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas. Šiais savo veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 11 straipsnio 6 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

A. B. teismo posėdžio metu savo kaltės, kad jo vadovaujamoje bendrovėje nelegaliai dirbo L. B., D. B. ir S. T. nepripažino. Jis nurodė, kad 2019 m. birželio 3 d. jo vadovaujama bendrovė atliko žemės kasimo darbus, objekte, (duomenys neskelbtini). Buvo samdomi žmonės žemės kasimo darbams atlikti bei transportas su vairuotoju žemėms išvežti. A. B. teigė, kad jis negalėjo krovininio automobilio vairuotojo L. B. 2019 m. gegužės 31 d. (penktadienį) priimti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini) “, nes minėtas asmuo tuo metu turėjo nedarbingumo pažymėjimą. 2019 m. birželio 3 d. jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas su L. B. pasirašė darbo sutartį. Darbo inspekcijos patikrinimo metu L. B. buvo (duomenys neskelbtini) esančiame objekte, tačiau nedirbo. L. B. laukė, kol jis (A. B.) jam paskambins ir pasakys, kad apie jo įdarbinimą pranešta VSDFV ir jis gali pradėti dirbti. Patikrinimo metu tame pačiame objekte buvę darbininkai D. B. ir S. T. taip pat nedirbo. Su šiais asmenimis buvo sudarytos darbo sutartys, tačiau apie jų įdarbinimą nebuvo informuota VSDFV. 2019 m. birželio 3 d. jis kelis kartus bandė elektroniniu būdu pranešti VSDFV apie L. B., D. B. ir S. T. socialinio draudimo pradžią, tačiau VSDFV internetinis puslapis neveikė ir jam tai padaryti nepavyko.

Kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, darbo inspekcijos pareigūnui vykdžiusiam tyrimą dėl patikrinimo metu nustatytų galimų darbo įstatymų pažeidimų nustatytu laiku nepateikė tyrimui reikalingų dokumentų bei vengė atvykti ir duoti paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių, A. B. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis neneigė, kad kelis kartus kviečiamas neatvyko pas Valstybinės darbo inspekcijos darbuotoją, kuris tyrė nelegalaus įdarbinimo aplinkybes bei nepateikė prašomų dokumentų, tačiau taip pasielgė, nes tuo metu buvo labai užsiėmęs. Jis neturi asmens galinčio jį pavaduoti (b.l. 143-144).

Apklaustas teisme liudytojas L. B. nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 3 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “. Darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu (2019-06-03) jis buvo objekte, (duomenys neskelbtini), tačiau nedirbo. Objekte stovėjo krovininis automobilis, tačiau krovimo darbai nebuvo atliekami. Jis turėjo dirbti su šiuo automobiliu, todėl apžiūrinėjo šią transporto priemonę ir laukė bendrovės vadovo A. B. skambučio, kad apie jo priėmimą į darbą yra pranešta VSDFV ir jis gali pradėti dirbti (b.l. 144).

2019 m. birželio 3 d. tyrimo veiksmų protokole, kurį pasirašė Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai V. J. ir V. Ž. ( b.l. 92), užfiksuota, kad patikrinimo metu nustatyta, kad L. B. objekte, adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme laukė, kol bus pakrautas krovininis automobilis. Atsakydamas į jam užduotus klausimus L. B. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirba pirmą darbo dieną.

Apklaustas teisme liudytojas D. B. paaiškino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi A. B. sudarė darbo sutartį ir 2019 m. birželio 3 d. ryte buvo nuvežtas į objektą, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikto patikrinimo metu jis nedirbo. Laukė kol apie jo įdarbinimą bus pranešta VSDFV. Kodėl surašytame paaiškinime nurodė, kad šiame objekte dirba jau antrą dieną argumentuotai paaiškinti negalėjo. Teigė, kad galėjo paprasčiausiai suklysti (b.l. 145).

2019 m. birželio 3 d. paaiškinime D. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis dirba antrą dieną. Dėl atlyginimo susitarė su A. B.. Į darbą jį atveža ir parveža bendrovės automobilis. Darbo laikas nuo 7.30 val. iki 16.30 val. (b.l. 91).

Apklaustas teisme liudytojas S. T. parodė, kad 2019 m. birželio 3 d. ryte kartu su kitais asmenimis buvo atvežtas į objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Grunto kasimo darbus ten atliko A. B. vadovaujama bendrovė, kurioje jis ketino įsidarbinti. Iš pradžių jis norėjo pažiūrėti, kokie darbai atliekami objekte ir nuspręsti, ar dėl savo silpnos sveikatos juos galės dirbti. Nuvykus į objektą kažkas iš darbininkų jo paprašė padėti iš rūsio kasti į transporterį žemes ir jis sutiko. Atvykus darbo inspektoriams jis atliko kasimo darbus. Byloje esančio paaiškinimo jis nerašė. Jį surašė darbo inspektorius, o jis tik pasirašė. Kodėl ten užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirba nuo 2019 m. gegužės 31 d., o dėl darbo tarėsi su A. B., paaiškinti negalėjo.

2019 m. birželio 3 d. paaiškinime S. T. parodė, kad nuo 2019 m. gegužės 31 d. dirba A. B. vadovaujamoje bendrovėje. Dėl darbo laiko, penkios dienos per savaitę tarėsi su bendrovės vadovu A. B.. Objekte, adresu (duomenys neskelbtini)jis dirba antra diena. Dėl atlyginimo susitarė su A. B.. Į darbą jį atveža ir parveža bendrovės automobilis. Darbo laikas nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Patikrinimo metu jis (T.) pastato rūsyje, (duomenys neskelbtini), krovė gruntą į smėlio kėlimo įrenginį (b.l. 90).

Apklaustas teisme liudytoju Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojas, inspektorius V. J. parodė, pagal gautą pranešimą apie galimus statybos normatyvų pažeidimus, 2019 m. birželio 3 d. ryte kartu su kolega, darbo inspektoriumi V. Ž. nuvyko į statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini). Jiems patekus į aptvertą teritoriją statybvietėje buvo užfiksuotas stovintis krovininis savivartis automobilis, į kurio kėbulą transporteriu buvo kraunamos žemės iš rūsio. Už automobilio vairo buvęs asmuo prisistatė L. B.. Jis paaiškino, kad laukia, kol bus pakrautas automobilis. Vėliau šis asmuo pasišalino iš statybvietės, todėl nebuvo galimybės iš jo paimti paaiškinimo. Nusileidus į rūsį, iš kurio ant transporterio buvo kraunamas gruntas, buvo surasti dirbantys asmenys, tarp kurių buvo D. B. ir S. T.. Patikrinus šių asmenų duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo bazėje buvo nustatyta, kad apie D. B. ir S. T. įdarbinimą įstatymo nustatytu laiku nebuvo praneštą VSDFV skyriui. Iš minėtų asmenų buvo paimti paaiškinimai, kuriuose jie patvirtino, kad jau kelios dienos dirba A. B. vadovaujamoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini) “, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su A. B., kurio įmonės transportas juos atveža į objektą.

Užduoties kortelėje Nr. APS-1-8836 pažymėta, kad Valstybine darbo inspekcija gavo anoniminį pranešimą, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie Aušros vartų, prie juvelyrinių dirbinių parduotuvės, už masyvių geležinių vartų dirba nelegalūs asmenys. Darbai tęsiasi daugiau negu 1 mėnesį. Dirbama be apsaugos priemonių. Aplinkiniams gyventojams ir jų turtui keliama grėsmė. Neleidžiama laisvai judėti ( b.l. 87).

2019 m. birželio 3 d. tyrimo veiksmų protokole, kurį surašė Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai V. Ž. ir V. J., užfiksuota, kad 9.20 val. atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini), užfiksuoti sekantys dirbantys asmenys: D. S., D. B., K. B., L. J., S. T. ( b.l. 89).

2019 m. birželio 3 d. tyrimo veiksmų protokole, kurį surašė Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai V. Ž. ir V. J., užfiksuota, kad 9.25 val. atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini), jo metu nustatyta, kad vairuotojas L. B. buvo statybvietėje, vidiniame kieme ir laukė, kol bus pakrautas automobilis. L. B. paaiškino, kad dirba pirma dieną ir nurodė vadovo telefono numerį, kuris priklauso A. B. (b.l.92).

Nelegalaus darbo tyrimo aktu 2019 m. rugsėjo 20 d. Nr. NDA 0431 – 1594 nustatyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai V. Ž. ir V. J. atliko tyrimą pagal VDI Vilniaus skyriuje gautą anoniminį pranešimą, dėl galimai nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini). Patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 3 d. apie 9.20 val. Atlikus patikrinimą rasti dirbantys šeši piliečiai. D. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. B. ir L. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “, L. B., D. B., S. T. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “. L. B., D. B., S. T. UAB „(duomenys neskelbtini) “ įdarbinti 2019 m. birželio 4 d. po VDI atlikto patikrinimo (b.l. 127).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pateikė informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), darbuotojų L. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. T., gim. (duomenys neskelbtini). pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. birželio 3 d. pateikė elektroniniu būdu 2019 m. birželio 4 d. 6.50 val. (b.l. 88).

Byloje Valstybinio darbo inspektoriaus V. Ž. 2019 m. birželio 21 d. nurodymas Nr. SD-01_7812, adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui A. B. (b.l. 126). VDI inspektorius raštu nurodė A. B. 2019 m. birželio 26 d. 8.30 val. atvykti į valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių, adresu Kauno g. 1A-510, Vilnius duoti paaiškinimus dėl darbuotojų ir pateikti nurodyme išvardintus dokumentus ( b.l. 126). Analogiškas nurodymas A. B. buvo nusiųstas 2019 m. liepos 9 d. (b.l. 124). A. B. savo parašu patvirtino, kad šį nurodymą jis gavo. 2019 m. rugsėjo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui A. B. buvo nusiųstas dar vienas nurodymas, prašant iki 2019 m. rugsėjo 17 d. VDI pateikti prašomus dokumentus (b.l. 122).

2019 m. rugsėjo 24 d. (b.l. 84), 2019 m. spalio 9 d. ( b.l. 63), 2019 m. spalio 24 d. (b.l. 54), 2019 m. lapkričio 14 d. ( b.l. 39). 2020 m. sausio 7 d. ( b.l. 14) VDI pranešimais A. B. buvo kviečiamas atvykti į VDI administracinio nusižengimo protokolo surašymui.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis nustato, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. kaltė jo vadovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ vykdant darbinę veiklą objekte, adresu (duomenys neskelbtini) ir esant darbo sutarties požymiams leidus minėtame objekte dirbti L. B., S. T. ir D. B. nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą, t. y. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, bei kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, t.y. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. savo kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje nepripažino, o dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje kaltę pripažino iš dalies. Jis laikėsi gynybinės pozicijos, kad 2019 m. gegužės 31 d. su S. T. ir D. B. sudarė darbo sutartis apie jų įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir nedelsiant apie tai elektroniniu būdu pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, tačiau jo pranešimas dėl jam nežinomų priežasčių buvo atmestas. Su L. B. darbo sutartis buvo sudaryta 2019 m. birželio 3 d. Visi minėti asmenys pasak A. B. 2019 m. birželio 3 d. darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu buvo objekte, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nedirbo. S. T. ir D. B. laukė, kol jis (A. B.) jiems paskambins ir praneš, kad apie jų įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, o su L. B. jis negalėjo anksčiau sudaryti darbo sutarties, nes L. B. sirgo ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Tokius A. B. parodymus paneigia byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Pirmiausia apie tai, kad atlikto patikrinimo metu, objekte (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti dirbantys L. B., S. T. ir D. B., užfiksuota 2019 m. birželio 3 d. tyrimo veiksmų protokole bei 2020 m. rugsėjo 20 d. surašytame nelegalaus darbo tyrimo akte. Tai, kad patikrinimo metu minėti asmenys dirbo, patvirtino ir patikrinimą atlikęs darbo inspektorius, liudytojas V. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminiuose paaiškinimuose, kurie buvo surašyti patikrinimo dieną, S. T. ir D. B. pripažino, kad minėtame objekte dirba ne pirma diena, o pabendravęs su darbo inspektoriumi L. B. iš statybvietės pasišalino. S. T. ir D. B. apklausius teisme liudytojais jie pakeitė pirminius savo paaiškinimus, tačiau negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl taip pasielgė ir kodėl pirminiuose paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės apie tai, kad jie realiai dirbo A. B. vadovaujamoje bendrovėje, yra klaidingos. Liudytojas S. T. atvykęs į teismo posėdį patvirtino, kad atlikto patikrinimo metu jis buvo užfiksuotas dirbantis, kasantis žemės gruntą ant transporterio, tačiau aiškino, kad taip pasielgė, nes jo paprašė padėti objekte buvęs kažkoks darbininkas. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas reglamentuoja, kad VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios turi būti pranešta apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tokiu būdu jeigu ir patikėti A. B. paaiškinimais, kad jis 2019 m. birželio 3 d. stengėsi pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui apie L. B., S. T. ir D. B. priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir gavęs patvirtinimą būtų nedelsiant apie tai pranešęs įdarbintiems asmenims, S. T., D. B. ir L. B. objekte, (duomenys neskelbtini) galėjo būti ir dirbti tik sekančią dieną - birželio 4 d. Tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pateikė informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų D. B., L. B. ir S. T. pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. birželio 3 d. pateikė elektroniniu būdu 2019 m. birželio 4 d. 6.50 val. Akivaizdu, kad tai buvo padaryta po darbo inspekcijos patikrinimo ir nustačius, kad (duomenys neskelbtini) esančioje statybvietėje nelegaliai dirbo L. B., S. T. ir D. B., kurie dėl jiems pavestų darbų atlikimo, jo trukmės ir darbo užmokesčio susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi A. B..

Taigi, iš aptartos bylos medžiagos ir ja remiantis nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog įrodyta, kad A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams apie D. B., L. B. ir S. T. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir 2019 m. birželio 3 d. leido MB „(duomenys neskelbtini) “ naudai, dirbti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

A. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn ir dėl to, kad jis vengė atvykti į VDI Vilniaus skyrių bei duoti paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių, nepateikė VDI prašomų dokumentų ir tuo kliudė VDI pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas, t. y. dėl nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą valstybiniai darbo inspektoriai turi teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl VDI nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į VDI struktūrinį padalinį). Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalį VDI inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. Asmenys, nevykdantys VDI inspektorių reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad VDI Vilniaus skyriaus 2019-06-21, 2019-07-09, 2019-09-12 siųstais „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui A. B. nurodymais nepateikė VDI nurodytų dokumentų (atestavimo darbų saugos ir sveikatos klausimais dokumento. Paskirto asmens už darbų saugą ir sveikatą įsakymo (dokumento), UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų profesinės rizikos vertinimo dokumentus ir kt. VDI inspektorius raštu nurodė A. B. 2019 m. birželio 26 d. 8.30 val. atvykti į valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių, adresu Kauno g. 1A-510, Vilnius duoti paaiškinimus dėl darbuotojų ir pateikti nurodyme išvardintus dokumentus. Analogiškas nurodymas A. B. buvo nusiųstas 2019 m. liepos 9 d. A. B. savo parašu patvirtino, kad šį nurodymą gavo. 2019 m. rugsėjo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui A. B. buvo nusiųstas dar vienas nurodymas, prašant iki 2019 m. rugsėjo 17 d. VDI pateikti prašomus dokumentus (b.l. 122). 2019 m. rugsėjo 24 d., 2019 m. spalio 9 d., 2019 m. spalio 24 d., 2019 m. lapkričio 14 d., 2020 m. sausio 7 d., VDI pranešimais A. B. buvo kviečiamas atvykti į VDI administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Žinodamas, apie tai, kad turi atvykti į VDI Vilniaus skyrių, A. B. šių nurodymų neįvykdė, reikalaujamų dokumentų nepateikė ir kviečiamas į protokolo surašymą neatvykdavo. ANK protokolas jam buvo surašytas tik 2020 m. sausio 20 d. nors administracinis nusižengimas dėl nelegalaus darbo užfiksuotas 2019 m. birželio 3 d. Nors A. B. tokius savo veiksmus teisme bandė pateisinti dideliu užimtumu ir aktyviai darbine veikla, tačiau tokio jo paaiškinimai neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės numatytos ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

ANK 577 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančiame administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, be kita ko yra numatyta, kad jis turi teisę, bet ne pareigą duoti paaiškinimus apie savo paties galimai padarytą teisės pažeidimą, nes priešingu atveju būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti asmenį duoti parodymus prieš save. Todėl nurodymas duoti paaiškinimus iš protokolo šalintinas. Tačiau to paties straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybėn traukiamo asmens pareiga šaukiamam atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju A. B. šios savo pareigos neįvykdė, dėl ko buvo apsunkintas administracinio nusižengimo bylos tyrimą atliekančios institucijos darbas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. B. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

A. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis ir nusižengimas valdymo tvarkai), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nustatyta, kad įmonėje nelegaliai dirbo 3 asmenys). Taip pat įvertinama A. B. asmenybė – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, duomenų apie teistumą nepateikta, duomenų apie administracinius nusižengimus nepateikta. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus mažesnes baudas, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytų baudų vidurkis. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 95 straipsnio 1 dalimi, 505 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, teismas,-

nutaria:

skirti A. B. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 1500 Eur (vieno tūkstančio ir penkių šimtų) eurų baudą;

skirti A. B. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 1 dalyje, 400 Eur (keturių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. B. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio ir penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį (A18-491-369-20), esantį šio nutarimo viršuje ir bylos administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį – 20109914406.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ANK 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas