Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. individualios įmonės (toliau – V. K. IĮ), atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Principo reikalas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų ir palūkanų priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – viešai paskelbiant specialiame interneto tinklapyje, tačiau atsiliepimo į ieškinį per nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-841-883/2016 V. K. IĮ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Principo reikalas“. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 21 d. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi pripažino V. K. IĮ bankrutavusia bei patvirtino bankrutavusios V. K. IĮ bankroto bylos administravimo sąmatą – 13MMA ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 nustatyta tvarka apskaičiuotas priemokos už įplaukas, kurios bus faktiškai gautos vykdant bankroto procesą laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 patvirtinta 380,00 Eur dydžio minimali mėnesinė alga, todėl bankrutavusios V. K. IĮ bankroto administravimo išlaidų sąmatą sudaro 4940,00 Eur suma.

Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei; įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

Esant tokiai įstatymo nuostatai, ieškovo reikalavimas priteisti administravimo išlaidas yra pagrįstas įstatymu ir nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės administracijos vadovo (savininko) civilinės atsakomybės klausimas, susijęs su jo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai.

ĮBĮ įtvirtina įmonės administracijos vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia, o to nepadarius – padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Įmonės vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įstatymas siejo ne vien su formaliu įmonės nemokumo statuso konstatavimu. Pagal šio straipsnio formuluotę, pareigą inicijuoti įmonei bankroto bylą įmonės vadovas (savininkas) įgyja įvertinęs tolimesnes įmonės veiklos perspektyvas ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Toks įmonės vadovo atliekamas įmonės veiklos perspektyvų vertinimas turi atitikti rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovo elgesys tęsiant bendrovės veiklą esant formaliam įmonės nemokumo statusui, neatitinkantis protingos verslo rizikos ir prieštaraujantis geriems verslo standartams, teismo būtų įvertintas kaip neteisėtas elgesys, kuriuo daroma žala įmonei ir jos kreditoriams.

A. V. K., įmonės vadovo, civilinę atsakomybę lemia ne tik jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai; ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), bet ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

Sprendžiant, ar atsakovas V. K. yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. IĮ vadovas ir savininkas nerūpestingai ir neapdairiai valdė įmonę, laiku nevykdė kreditoriams finansinių įsipareigojimų, į šių įsipareigojimų negalėdamas įvykdyti pats neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, pareiškimą dėl bankroto bylos V. K. IĮ iškėlimo pateikė kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius. Tuo tarpu V. K. IĮ vadovas – atsakovas įstatymo nustatytos pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nevykdė. Nesikreipdamas į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą, atsakovas prisiėmė riziką dėl pareigos padengti tokiu jo neteisėtu neveikimu atsiradusią žalą. Taigi nagrinėjamu atveju tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo V. K. kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Minėta, nagrinėjamu atveju atsakovo V. K., kaip buvusio bendrovės vadovo kaltė dėl jo veiksmais padarytos žalos yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Kadangi įmonė registruotino turto neturėjo, todėl įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų. Įmonės bankroto administratorius tai teismo privalomai paskirtas asmuo, kuriam bankroto procedūros vykdymo metu atsirado išlaidų ir priklauso atlyginimas, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovo administravimo išlaidas turi atlyginti bendrovės vadovas (savininkas) V. K..

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai V. K. IĮ iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė ir privalo atlyginti bankroto administratoriaus patirtas administravimo išlaidas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalys, 10 straipsnio 11 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sumą, todėl konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistina 4940 Eur administravimo išlaidų (nuostolių) atlyginti (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.245-6.249 straipsniai, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 11 dalis).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 111 Eur žyminio mokesčio (4940 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

2017 m. vasario 24 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovui V. K. paskirtas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šio teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Principo reikalas“, juridinio asmens kodas 302248182, 4940 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt eurų) administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4940 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimties eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 24 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 111,00 Eur ( vieną šimntą vienuolika eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

2017 m. vasario 24 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovui V. K. paskirtas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šio teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Atsakovui apie priimtą sprendimą už akių praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Akmenės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priešingu atveju, šis sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.