- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 2S-862-601/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-18429-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- P. K.
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1341-5307/2010 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo P. K. priešieškinį ieškovei R. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei,
Aprašomoji dalis
n u statė:
Ieškinio reikalavimo dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo užtikrinimui ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi patenkino iš dalies ieškovės prašymą ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai M. K. po 300 Lt kiekvieną mėnesį nuo teismo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikino išlaikymo gavėja ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Nurodė, kad priteisiant laikiną išlaikymą atsižvelgtina, ne tik į vaiko interesus, bet ir į atsakovo turtinę padėtį bei galimybes teikti laikiną išlaikymą šiuo metu - atsakovas niekur nedirba, yra neįgalus, jam nustatytas 20 proc. darbingumas, gauna tik neįgaliojo pensiją, kuri sudaro 728 Lt.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priteisiant laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 Lt kas mėnesį iš atsakovo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Motyvuose nurodo:
1) teismo nutartis nepagrįsta, kadangi priimta nesant faktinių duomenų, rašytinių įrodymų, patvirtinančių vaiko būtiniausius poreikius;
2) iš teismui pateiktų dokumentų šalių gaunamos pajamos yra vienodos, tačiau ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą vaikui didesnį, negu ji pati teikia;
3) dukros išlaikymui reikalinga: 150 Lt maistui, 100 Lt – drabužiams ir avalynei, 50 Lt kanceliarinėms prekėms ir mokymosi priemonėms, 50 Lt – higienos reikmenims, 50 Lt – vaikui tenkančių komunalinių mokesčių dydžiui, viso 400 Lt, todėl kiekvienam iš tėvų vaiko išlaikymui tenka skirti po 200 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) atsakovas gera valia jau daug laiko neteikia išlaikymo šalių dukrai;
2) šalių dukra gyvena su ieškove, ji viena vaiką prižiūri ir išlaiko;
3) teismo priteistas 300 Lt dydžio laikinas išlaikymas yra mažesnis už LAT praktikoje suformuotą minimalų išlaikymo dydį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė 2010 m. vasario 20 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą ieškinio reikalavimo dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui, po 400 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama 2010 m. vasario 20 d. nutartimi patenkino iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei šalių dukrai po 300 Lt kiekvieną mėnesį nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos Respublikos CK 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių priemonių gali būti – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai <…>. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas užtikrinti šalių nepilnametės dukters interesus ir atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje ir 2010 m. vasario 20 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodytus argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį (gaunamas pajamas) (jog šalys kartu negyvena jau 5 m., atsakovas visą šį laiką neteikia dukrai jokio išlaikymo, šalių nepilnametė dukra gyvena su motina), iš dalies patenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, priteisdamas iš atsakovo nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą po 300 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, kol įsiteisės teismo sprendimas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 8 punktas numato, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas šalių nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą iš atsakovo, atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir realias galimybes teikti laikiną išlaikymą šiuo metu, t. y. būtent dėl to, kad atsakovas niekur nedirba, yra neįgalus, jam nustatytas 20 proc. darbingumas, gauna tik neįgaliojo pensiją, kuri sudaro 728 Lt, iš atsakovo buvo priteistas mažesnis laikinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai (300 Lt), negu ieškovė prašė (priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį).
Nepagrįsti apelianto argumentai dėl skundžiama nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas yra neproporcingas vaiko poreikiams bei ieškovės teikiamam išlaikymo dydžiui (kuris yra mažesnis už priteistą iš atsakovo). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors skundžiamojoje nutartyje ir neįvardinti įrodymai, pagrindžiantys vaiko poreikius ir tai, kokią piniginių lėšų sumą, atsižvelgiant į savo pajamas, pati ieškovė skiria vaiko išlaikymui, tačiau šiuo atveju, tai nedaro nutarties neteisėta, kadangi skundžiama nutartimi ginčas dėl išlaikymo dydžio nebuvo sprendžiamas iš esmės, o buvo tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių mastas nėra aiškiai per didelis, kadangi šalių nepilnametei dukrai priteistas laikino išlaikymo dydis – po 300 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį, yra mažesnis už teismų praktikoje taikomą minimalų išlaikymą (800 Lt : 2 = 350 Lt) vaikui. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo, pagal šalių pareikštų reikalavimus, išankstiniu išsprendimu, nes juo tik siekiama laikinai, bylos nagrinėjimo metu, apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).
Vadovaujantis aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai priteikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p.
n utaria:
Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį dėl laikinojo išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo palikti nepakeistą.