- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-1720-221/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB “Kėdainių butai“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB “Kėdainių butai“ atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Š. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo, suinteresuoti asmenys UAB ,,Kėdainių butai“ ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis A. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/04024/1 pakeisti skolininkę M. M. į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos, kadangi skolininkė M. M. (duomenys neskelbtini) mirė, o palikėjai nepalikus testamento ir niekam iš įpėdinių nepriėmus palikimo, šis, vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 1 dalimi, paveldėjimo teise perėjo valstybei. Nurodė, kad antstolio A. Š. kontoroje vykdomas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. L2-14175-188/2006 dėl 2 192,47 Lt skolos ir 32 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimo iš M. M., išieškotojui UAB „Kėdainių butai“. Testamentų registro išrašo duomenimis jis nustatė, kad po M. M., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, jos palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi (b. l. 2-4) atmetė pareiškėjo antstolio A. Š. pareiškimą atmetė.
Teismas sprendė, jog nenustatyta, kad išieškotoja UAB „Kėdainių butai“ būtų aktyviai domėjusis vykdomu jo skolos išieškojimu iš skolininkės M. M., kuri mirė dar (duomenys neskelbtini) pradžioje. Tik paaiškėjus, kad skolininkės palikimą perėmė valstybė, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išieškotoja pradėjo domėtis vykdomu jos skolos išieškojimu.
CPK 639 straipsnis numato išieškotojo teises, o CPK 640 straipsnis – išieškotojo pareigas, tarp kurių numatyta išieškotojo pareiga bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu bei aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pareiškėjas, tinkamai vykdydamas savo pareigas ir būdamas aktyvus, turėjo galimybę sužinoti apie skolininkės mirtį ir pareikšti kreditorinius reikalavimus CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Teismui antstolio A. Š. pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog išieškotojas (kreditorius) UAB „Kėdainių butai“ nustatytais terminais būtų atlikęs CK 5.63 straipnsio 1 dalyje numatytus veiksmus.
Teismas, nustatęs, kad išieškotoja nustatytais terminais skolininkės M. M. palikimą priėmusiam įpėdiniui nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio ar prašymo patvirtinti kreditorinius reikalavimus dėl paveldimo turto, neprašė termino reikalavimams pareikšti pratęsimo), jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, jau yra suėjęs naikinamasis terminas išieškotojui tokius veiksmus atlikti, todėl pareiškimo dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (b. l. 16) suinteresuotas asmuo UAB „Kėdainių butai“ prašo teismo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio A. Š. prašymą dėl (duomenys neskelbtini) mirusios skolininkės M. M. pakeitimo į palikimą priėmusią Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalimi nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų, nesidomėjo vykdymo eiga (CPK 639 straipsnio 2 punktas). CPK 639 straipsnis įtvirtina išieškotojo teises, o ne pareigą. CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma nustato trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus jau priėmusiems palikimą įpėdiniams ir nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Valstybei 2013 m. balandžio 3 d. priėmus palikimą, o antstoliui per tris mėnesius pareiškus pareiškimą dėl skolininko pakeitimo, buvo įvykdytas įpareigojimas kreditoriui-išieškotojui UAB „Kėdainių butai“ pareikšti apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. CK normos nenustato draudimo atlikti tokį veiksmą per atstovą, šiuo atveju – antstolį, todėl nėra pagrindo sutikti su teismo argumentu, kad kreditoriaus (išieškotojo UAB „Kėdainių butai“) reikalavimas CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pareikštas, todėl negalimas ir procesinis teisių perėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės G. A. prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-18/2012).
Be to, nurodo, kad kreditoriaus domėjimasis procesinių teisių perėmimu vyko iškart po skolininkės M. M. mirties. Tuo būdu Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, pasiekiant CK 5.93 straipsnio nuostatų tikslą, buvo informuota apie palikėjo skolas. Tai įrodo susirašinėjimas su Valstybine mokesčių inspekcija (nuo 2007 m. gegužės 29 d.) ir jos 2013 m. gegužės 14 d. sutikimu atsakyti už palikėjo skolas, neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Atsiliepimas į atskirą skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.
CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, pasisakydama dėl CK 5.63 straipsnio ir CPK 596 straipsnio taikymo, konstatavo, kad perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą ir kokiu būdu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.
Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).
Vykdomosios bylos Nr. 0110/12/04024/1 duomenimis antstolio A. Š. kontoroje vykdomas priverstinis bendros 2 192,47 Lt skolos ir 32 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimas iš M. M. išieškotojui UAB „Kėdainių butai“ pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1417-188/2006. Iš skolininkės išieškota 24,13 Lt skolos ir 30 Lt vykdymo išlaidų. Skolininkė M. M. 2007 m. sausio 5 d. mirė (v. b. l. 5). Po skolininkės mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, todėl CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu paveldėjimo teisė į palikėjos turtą perėjo valstybei.
Iš vykdomojoje byloje esančio Testamentų registro išrašo matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija palikimą priėmė 2013 m. balandžio 4 d., palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre tą pačią dieną (v. b. l. 6). 2013 m. balandžio 17 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (b. l. 18).
CK 5.62 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybė atsakovo už palikėjo skolas neviršindama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Vadinasi, valstybė palikimą perima pagal paveldėto turto apyrašą (5.53 straipsnio 1 dalis). Kadangi paveldėto turto apyrašo byloje nėra pateikta, neaišku kada buvo kreiptasi dėl apyrašo sudarymo, ar apyraše buvo nurodyta išieškotojo UAB „Kėdainių butai“ skola. Ši aplinkybė yra svarbi, norint išsiaiškinti ar palikimą priėmęs asmuo buvo tinkamai informuotas apie palikėjo skolas, konkrečiu atveju skolą UAB „Kėdainių butai“.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, neišsireikalavus visų reikiamų procesiniam sprendimui priimti įrodymų, kad išsiaiškinti ar buvo laikytasi CK 5.63 straipsnio reikalavimų, todėl tokia teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta. Siekiant išsiaiškinti šias bylai reikšmingas aplinkybes, atskleisti bylos esmę, klausimas negali būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus įrodymus, todėl jis perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktas).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytinų aplinkybių pobūdį, apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog nagrinėjant klausimą iš naujo, svarstytina žodinio bylos nagrinėjimo galimybė (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 straipsniu, 596 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skolininko pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.