Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-18 · Administracinė byla Nr. I-1403-320/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-18
Bylos Nr.
I-1403-320/2015
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00283-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Atsakovas
Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti komisijos
Trečiasis asmuo
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, V. M. S.
Advokatai
Petras Pagareckas
Kategorijos
Adm. byla Nr.I-1403-320/2015
Teisminio proceso Nr.3-65-3-00283-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.38., 3.21. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Petrui Pagareckui,

atsakovės Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti komisijos atstovui V. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovei I.K.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, V. M. S. dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ teismui paduotu skundu (b.l.2-3) prašė panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Komisijos medžiojamųjų gyvūnų žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone 2015-06-30 protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodė bei teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, būtinos medžioklės ploto vieneto naudotojo atsakomybei atsirasti, viena iš jų - kai pažeista virš 20 procentų perspektyvių tikslinės rūšies medžių, o jaunuolynuose pažeistų medžių dalis viršija 20 procentų. Apžiūrėjus pakenktą V. M. S. mišką, paaiškėjo, kad pakenkimo procentas yra tik 2,4 procentų, todėl žala neturėjo būti skaičiuojama. Be to, ūkininkas V. M. S. uždraudė medžioklę jam priklausančiuose plotuose, o pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatas, žala neatlyginama, jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkas uždraudė medžioti. Todėl ginčijamas protokolas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovės Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti komisijos (toliau- ir Komisija) atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui (b.l.23) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Komisija, 2015-05-21 gavusi V. M. S. prašymą, apžiūrėjo pakenktą jaunuolyną, surašė 2015-06-04 aktą ir 2015-06-30 posėdyje patvirtino medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui paskaičiavimus, kuriuose apskaičiavo V. M. S. jaunam miškui padarytą žalą 114,11 Eur sumai. Apskaičiuodama žalą, Komisija vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr.486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau- ir Metodika), kurioje nėra jokios nuorodos, jog tuo atveju, jei pakenkimas iki 20 procentų, žala neturi būti skaičiuojama. Be to, tai ir nelogiška, nes reali žala padaryta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka. Savo atsiliepime teismui (b.l.21-22) nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Komisija pagal V. M. S. prašymą apskaičiavo jo jaunam miškui padarytą žalą 114,11 Eur sumai. Nurodė, kad V. M. S. nėra pateikęs jokio rašytinio sprendimo, kuriuo būtų uždraudęs medžioklę jam priklausančiuose žemės sklypuose. Žemės sklypas, kuriame medžiojamieji gyvūnai padarė žalą, priklauso Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienetui, žala apskaičiuota pagal Metodikos reikalavimus. Atstovės nuomone, ginčo atveju netaikytinas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punktas, nes V. M. S. žemės sklypas, kuriame yra miško želdiniai, neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos miško sąvokos. Ūkininkas želdinius deklaruoja kaip pasėlius. Mano, kad turi būti taikomas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir atlyginama visa ūkininkui padaryta žala.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. S. su skundu nesutinka, paaiškino, kad nederlingoje žemėje jis, gavęs visus leidimus bei parengęs projektą, iš medelyno nupirko daigus ir užveisė mišką 3,2 ha plote. Žvėrys apgraužia medelius, ragais nuplėšia žievę, todėl kiekvienais metais reikia tą mišką atsodinti. Medžioti savo žemės sklypuose jis nėra uždraudęs. Pažeisti medeliai nudžiūva ir juos reikia atsodinti, jam padaryta žala turi būti atlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone 2015-06-30 protokolo, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta protokolo 1 priedu apskaičiuota V. M. S. jaunam miškui medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala- 114,11Eur (b.l.9-11), teisėtumo ir pagrįstumo.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Įstatymas) ketvirtasis skirsnis. Įstatymo 18 straipsnis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų (1 d.); laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (2 d.). Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) (2015-01-22 įsakymo Nr.D1-69/3D-36 redakcija).

Bylos medžiaga nustatyta, kad V.M. S. 2015-05-21 prašymu kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Paįstrio seniūniją dėl žalos, padarytos jam priklausančiam miškui, esančiam Panevėžio r., Stalilionynės k., įvertinimo (b.l. 57). Panevėžio rajono savivaldybėje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams ir miškui įvertina ir nuostolius apskaičiuoja Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. A-173 (su vėlesniais pakeitimais) sudaryta nuolat veikianti komisija (b. l. 36-40). Aukščiau minėtu Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus įsakymu patvirtintas ir Komisijos darbo reglamentas (b.l.37-38).

Komisija kartu su prašymą dėl žalos įvertinimo pateikusiu V.M. S. apžiūrėjo pažeistą mišką bei surašė 2015-06-04 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Apžiūros aktas), kuriame konstatavo, kad 4,65 ha jauno miško (pušys) plote yra nemažai ragais nutrintų pušelių kamienų žievės(b.l.27), suskirstė tikslinių rūšių medžius pagal pažeidimo laipsnius (b.l.26), apskaičiavo ir 2015-06-30 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Protokolas) patvirtino M. S.jaunam miškui medžiojamųjų gyvūnų (stirnų) padarytą žalą pinigine išraiška, apskaičiuotą Protokolo 1 priede - 114,11 Eur (b.l.24-25).

Bylos medžiaga patvirtina, kad V.M. S. priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Panevėžio r. sav. Stalilioninės k., kurio dalyje- 4,65 ha plote V.M.S. įveisė mišką, kuriame nustatytas pakenkimas, patenka į medžiotojų klubo ,, (duomenys neskelbtini)” medžioklės plotų vienetą (b.l.52-53, 56, 58-59).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal Įstatymo 18 straipsnį, Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys 2014-04-22 adm. byloje Nr. A-662-1126/2014, 2014-10-29 adm. byloje Nr. AS-438-1126/2014 ir kt.). Tai yra sudėtiniai žalos apskaičiavimo elementai, kurių konstatavimas (arba ne) yra teisiškai reikšmingas ne tik dėl galimybės visiškai eliminuoti arba patvirtinti teisę į žalos atlyginimą, bet ir dėl suinteresuotų pusių suvokimo žalos paskaičiavimą įtakojusių veiksnių, reikšmingų aplinkybių.

Pagal Metodikos 6.2 punkte pateiktą apibrėžimą, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui - žala, kurią medžiojamieji gyvūnai per metus padaro pakenkdami miško želdiniams ir žėliniams, jaunuolynams ar medynuose augantiems medeliams (medžiams), nuskabydami jų ūglius, nulaupydami ar nutrindami žievę, nugrauždami kamienus, užtvindydami mišką vegetacijos laikotarpiu, jeigu medžiai dėl to nudžiūsta. Metodikos 17 punktas nustato, kad želdiniuose, žėliniuose, jaunuolynuose ir vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių rūšių medžių daliai nustatyti vertinamo miško sklypo įstrižainėje kas 25 metrai vienas nuo kito išskiriamos apvalios apskaitos aikštelės, kurių spindulys- 4 metrai, o sklype, kurio plotas nuo 3,01 iki 6 ha turi būti išskiriami 8 apskaitos bareliai. Metodikos 18 punktas nustato, kad apskaitos aikštelėse apskaitomi tik tikslinių rūšių medžiai, suskirstant juos pagal pažeidimo laipsnius pagal 2 priede pateiktus kriterijus, o stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinės rūšies medžių dalis sklype (X) nustatoma pagal Metodikos 19 punkte pateiktą formulę. Komisija, vadovaudamasi Metodikos 17-19 punktais, Protokolo 1 priede apskaičiavo, kad stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinės rūšies medžių dalis V. M. Sekmokui priklausančio žemės sklypo dalyje (4,65 ha plote) yra 2,42 procentai.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas, kai kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad pareiga medžioklės plotų naudotojui atlyginti kanopinių žvėrių padarytą žalą miškui kyla tik tuomet, jeigu yra visos 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytosios sąlygos. Protokolo 1 priede pateiktas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos 2015 m. miškui paskaičiavimas ,, (duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose (b.l.25) patvirtina, kad stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinės rūšies medžių dalis V. M. S. priklausančio žemės sklypo dalyje (4,65 ha plote) yra 2,42 procentai, t.y. yra mažesnė nei 20 procentų, todėl, nesant vienos iš privalomųjų sąlygų, pareiga medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti V. M. S. žemės sklype esantiems medžiams padarytą žalą nekyla. Metodikos 2 punktas nustato, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui, hidrotechnikos įrenginiams, vadovaujantis šia metodika, vertinama ir apskaičiuojama Įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais. Sistemiškai vertinant Metodikos 2 punkto bei Įstatymo 18 straipsnio normas, darytina išvada, kad kanopinių žvėrių padaryta žala miškui turi būti vertinama ir apskaičiuojama tik tada, jeigu medžioklės plotų naudotojui kyla pareiga ją atlyginti pagal Įstatymo 18 straipsnio normas, ginčo atveju- pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Todėl kolegija sprendžia, kad Komisija, pagal Metodiką apskaičiavusi ir nustačiusi, jog stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių V. M. S. priklausančiame žemės sklype (jo dalyje - 4,65 ha) dalis neviršija 20 procentų, t.y. nustačiusi sąlygą, eliminuojančią V. M. S. teisę į žalos atlyginimą, neturėjo pagrindo apskaičiuoti žalą miškui pinigine išraiška. Dėl nurodytų argumentų Protokolas, kuriuo patvirtinta Protokolo 1 priedu apskaičiuota žala miškui pinigine išraiška, naikintinas.

Atmestinas kaip nepagrįstas trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio rajono savivaldybės administracijos argumentas, kad ginčo atveju taikytinas ne Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punktas, o Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas, nes žemės ūkio paskirties žemės sklype įveistas miškas (jaunuolynas) neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nurodytos miško sąvokos, kurioje nurodyta, jog mišku nelaikomi ne miškų paskirties žemės sklypuose įveisti želdynai. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą Komisija apskaičiuoja pagal Metodiką, kurioje įtvirtina savarankiška Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žalos miškui sąvoka, jos nesiejant su Miškų įstatyme įtvirtintomis sąvokomis. Minėta, kad V.M.S. jam priklausančiame žemės sklype įveisė mišką, todėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimui ir apskaičiavimui šiame sklype taikytinos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei Metodikos IV skyriaus nuostatos. Pažymėtina, kad ir pati Komisija skundžiamu aktu medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą V. M. S. priklausančiame žemės sklype vertino pagal Metodikos IV skyriaus, o ne pagal II skyriaus nuostatas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti byloje turėtas išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 ir 6 dalys nustato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas. Sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji įgijo teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą.

Paduodamas skundą, pareiškėjas sumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio ( b.l.4)

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis nustato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77 Rekomendacijos buvo išdėstytos nauja redakcija, įsigaliojusia nuo 2015-03-20, bei nustatyta, kad naujos redakcijos Rekomendacijų nuostatos taikomos nustatant priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, suteiktą po šio įsakymo įsigaliojimo. Pareiškėjui advokato padėjėjo paslaugos buvo suteiktos po 2015-03-20, todėl spręsdamas išlaidų už jo suteiktas paslaugas atlyginimo klausimą, teismas remiasi Rekomendacijų 2015-03-19 įsakymo Nr.1R-77 redakcija.

Nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos administraciniame teisme, pareiškėjui atstovavo advokato padėjėjas Petras Pagareckas pagal 2015-07-15 atstovavimo sutartį (b.l.15). 2015-07-30 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr.802771, patvirtina, kad pareiškėjas advokato padėjėjui už atstovavimą teisme sumokėjo 350 eurų (b.l.16). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už advokato vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą nustatytas 0,1 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Advokato padėjėjas P. Pagareckas 2015-09-28 teismo posėdyje dalyvavo 1val.27 min.(b.l.44-47), 2015-11-09 posėdyje dalyvavo 36 min.(b.l.61-63), 2015-11-30 posėdyje dalyvavo 43 min.(b.l.66-68), iš viso 2 val.46 min. (3 val.) (Rekomendacijų 9-10 punktai). Todėl Rekomendacijų nustatytas maksimalus dydis už atstovavimą teismo posėdžiuose yra 171,34 Eur (0,1x 713,9 x 3x 80%). Taigi, pareiškėjui priteistina 199,34 eurų byloje turėtų išlaidų (28+171,34).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo88 straipsnio 2 punktu, 44 straipsniu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti.

Panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Komisijos medžiojamųjų gyvūnų žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone 2015-06-30 protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti Medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 199,34 eurus (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 34 eurocentus) byloje turėtų išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkė Irena VaržinskienėTeisėjos Nijolė ČekanauskienėDalytė Zlatkuvienė