Telšių apylinkės teismo sprendimas

Atsakovo A. Š. atstovas advokatas G. Gricius teismo posėdyje priešieškinio atsisakė, motyvuodamas tuo, jog jis buvo pateiktas be pagrindo.

Ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Roma Timofejevienė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti. Sutiko, kad priešieškinio būtų atsisakyta, nes jis gali būti pareiškiamas tik ieškovui, o šioje byloje ieškovas yra ne valstybė, o prokuroras, nesantis materialinio teisinio santykio šalis, todėl priešieškinio padavimas tokioje byloje neįmanomas. Paaiškino, jog byloje yra pateikti visi įrodymai, kurie patvirtina prokuro daromą išvadą, kad A. Š. nesieja jokie giminystės ryšiai su S. Š. ir E. Š., kad S. Š. ir E. Š. bei A. Š. tėvai S. ar S. Š. ir O. Š. yra sudarę skirtingas šeimas ir jokie giminystės ryšiai jų nesieja. Pažymėjo, jog atkuriant nuosavybės teises A. Š. buvo netinkamai įvertinti ir visiškai ne tie dokumentai. LR nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardinti asmenys, kurie gali atkurti nuosavybės teises, o taip pat tik tie asmenys gali nuosavybės teises perleisti kitiems asmenims, todėl pačiam A. Š. neturint nuosavybės teisės negali atsirasti perleidimo sandorio teisinės pasekmės ir kitiems asmenims. Nurodė, jog 2001 m. lapkričio 23 d. sutartis, registro Nr.2-8861, kuria A. Š. perleido G. L. teisę atkurti nuosavybės teises į 1 ha žemės sklypą; 2001 m. lapkričio 23 d. sutartis, registro Nr.2-8859, kuria A. Š. perleido V. K. teisę atkurti nuosavybės teises į 2,73 ha žemės sklypą; 2001 m. lapkričio 23 d. sutartis, registro Nr.2-8857, kuria A. Š. perleido R. Š. teisę atkurti nuosavybės teises į 4 ha žemės sklypą, vadovaujantis LR civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi ir 1.95 straipsnio 1 dalimi, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Pabrėžė, jog atsakovai G. L., V. K. ir R. Š. negali naudotis didesnėmis teisėmis nei pats teisės perleidėjas A. Š., todėl prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms sandorių pagrindu priimti administraciniai aktai taip pat turi būti panaikinti. Pripažinus negaliojančiais sandorius bei panaikinus administracinius aktus, turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t.y. turi būti taikoma restitucija, kai šalys grąžintinos į pradinę padėtį, tai yra šalys privalo grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios. Todėl A. Š. privalo grąžinti G. L. 500 Lt, gautus už perleistą teisę, o G. L. privalo grąžinti 1 ha žemės sklypą, esantį Gaurylių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje, valstybės nuosavybėn; A. Š. privalo grąžinti R. Š. 1000 Lt, gautus už perleistą teisę, o R. Š. privalo grąžinti suteiktą nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,09 ha miško sklypą ir 1,8 ha miško sklypą, esančius Meižių kaime, Mažeikių rajone, valstybės nuosavybėn; A. Š. privalo grąžinti V. K. 1000 Lt, gautus už perleistą teisę, tačiau V. K. ir K. K. 2003 m. balandžio 4 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi ir 2003 m. balandžio 4 d. turto perdavimo - priėmimo aktu 2,55 ha žemės sklypą, esantį Troškučių kaime, Mažeikių rajone, perleido V. R. už 6000 Lt. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jeigu administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tai, teismo tvarka panaikinus administracinį aktą ir žemės sklypo negalint išreikalauti natūra, iš administraciniu aktu žemės sklypą gavusio asmens turi būti vykdoma restitucija pinigais. Jeigu žemės sklypo išreikalauti negalima iš tolimesnių įgijėjų dėl jų sąžiningumo, jei nėra aplinkybių, numatytų CK 4.96 str., kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iš turtą pagal panaikintą administracinį aktą gavusio asmens. V. K. ir K. K. neteisėtų administracinių aktų pagrindu įgytą 2,55 ha žemės sklypą perleido trečiajam asmeniui V. R.. Duomenų, kad V. R. būtų nesąžiningas įgijėjas, nebuvo gauta, todėl iš jo negali būti išreikalautas žemės sklypas, tai yra, negali būti taikytina restitucija natūra, taikytina restitucija, sumokant ekvivalentą pinigais. Atsakovai V. K. ir K. K. nelaikytini sąžiningais įgijėjais, kadangi V. K. nuo 1991 m. iki 2007 m. dirbo Mažeikių r. žemėtvarkos skyriuje įvairiose pareigose: vyr. specialiste, vedėjo pavaduotoja, todėl jai gerai turėjo būti žinomi ne tik teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą, t.y. kad pretendentas turi pateikti ne tik prašymą, bet ir giminystės bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, bet ir buvo žinoma, kokie dokumentai yra buvusių savininkų E. Š. ir S. Š. nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų byloje. Žinojo, kad šioje byloje yra A. Š. gimimo liudijimo išrašas, kuriame nurodyta, kad A. Š. motina yra O. Š., o ne E. Š.. V. K. privalėjo suprasti, kad A. Š. neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę ir šios teisės parduoti kitiems asmenims negali. Todėl V. K. ir K. K. privalo valstybei atlyginti didžiausią turto vertę – 22811 Lt, ir iš jų priteistina solidariai į valstybės biudžetą 22811 Lt. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne vienoje savo nutartyje yra pasisakęs, kad nuosavybės teisių atkūrimas pripažįstamas viršuoju interesu, niekas iš šalių neginčija, nepasisako dėl praleistų terminų, neprašo teismo taikyti senaties.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. R., kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas (analogiškai atsakovas), kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (priešieškinio). Atsakovo A. Š. priešieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl jis teismo priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42, 140 straipsniai ir 293 straipsnio 4 punktas).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 1991 m. spalio 28 d. A. Š. Akmenės rajono Viekšnių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į O. Š., A. dukros, nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 12 ha žemės. Prašymo grafoje „Iš kurio savininko, kaip ir kada buvo įsigyta žemė“ pareiškėjas nurodė „paveldėjo iš tėvo S. A.“ (1 t., b. l. 10). Kartu su prašymu buvo pateikta S. Š., I. sūnaus, mirties liudijimo, O. Š., A. dukros, mirties liudijimo ir A. Š. gimimo liudijimo nuorašai. 2000 m. vasario 17 d. Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vyresnioji inžinierė žemėtvarkininkė I. Eselinienė surašė paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad J. V. ir Z. L. liudija, kad buvęs savininkas S. Š. valdė Pakalupio kaime Viekšnių seniūnijoje 11,84 ha. Nors pagal 1937 m. vasario 15 d. mokestinius nurodyta, kad S. Š. ir E. Š. valdė žemę bendrai, tačiau E. Š. Pakalupio kaime nebuvo, dokumentuose turėtų būti įrašyta Š. O.. Paaiškinimą pasirašė J. V., Z. L., A. Š. ir I. Eselinienė (1 t., b. l. 11). 2001 m. lapkričio 23 d. sutartimis, registro Nr.2-8857, Nr.2-8859, Nr.2-8861, patvirtintomis Mažeikių rajono notarės Ritos Reistaitienės, A. Š., atstovaujamas S. Š., perleido teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. valdytą Viekšnių - Pakalupės kaimuose, Viekšnių seniūnijoje, Mažeikių rajone, R. Š. - į 4,00 ha už 1000,00 Lt; V. K. - į 2,73 ha už 1000,00 Lt; G. L. – į 1,00 ha už 500,00 Lt (1 t., b. l. 12, 2 t., b. l. 13, 3 t., b. l. 11). Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius pagal 1991 m. spalio 28 d. prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką atkūrimo, 2001 m. lapkričio 26 d. prašymą susigrąžinti žemę, mišką suteikiant neatlygintinai kitoje vietoje, Š. A. gimimo liudijimo nuorašą, Š. S. mirties liudijimo nuorašą, 1937 m. vasario 15 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Viekšnių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą Nr.629, 2001 m. lapkričio 23 d. Mažeikių rajono notarės Ritos Reistaitienės patvirtintas sutartis, registro Nr.2-8857, Nr.2-8859, Nr.2-8861 2001 m. lapkričio 28 d. parengė Pažymas dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.4236, 4235, 4234, kuriose nurodyta, kad pagal R. Š., V. K. ir G. L. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko S. Š. ir E. Š. nuosavybės teisėmis valdytą Telšių apskrities Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijoje Viekšnių - Pakalupės kaime 11,84 ha žemės ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą R. Š. turi nuosavybės teisę į 4,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, vertė 8021 Lt, V. K. - į 2,73 ha ir G. L. – į 1,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, vertė 2005 Lt (1 t., b. l. 13, 2 t., b. l. 14, 3 t., b. l. 12).

2001 m. gruodžio 12 d. Telšių apskrities viršininkas priėmė Išvadas Nr.3168, Nr.3165, Nr.3167 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kuriose nurodyta, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, buvę savininkai S. Š. ir E. Š. valdė nuosavybės teisėmis Telšių apskrities Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos Pakalupio kaime nekilnojamąjį turtą - 11,84 ha žemės ir pagal susitarimą R. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, vertė 8021 Lt; V. K. - į 2,73 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, vertė 5475 Lt; ir G. L. – į 1,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, vertė 2005 Lt (1 t., b. l. 14, 2 t., b. l. 15, 3 t., b. l. 13).

2002 m. gruodžio 19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr.2482 „Dėl Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos Kapėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2002 m. parengtas Mažeikių rajono Kapėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo buvo suformuotos sklypų ribos ir nustatyti suprojektuotų žemės sklypų plotai, tarp jų ir 5,09 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas Nabuilių kaime R. Š. (1 priedo eilės Nr.3) ir 2003 m. kovo 18 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr.61-10973 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,45 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,09 ha miško sklypą Telšių apskrityje, Mažeikių rajone, Viekšnių seniūnijoje, Nabuilių kaime. 2002 m. gruodžio 19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr.2487 „Dėl Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos Pakalupio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2002 m. parengtas Mažeikių rajono Pakalupio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo buvo suformuotos sklypų ribos ir nustatyti suprojektuotų žemės sklypų plotai, tarp jų ir 1,80 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas Meižių kaime R. Š. (1 priedo eilės Nr.5) ir 2003 m. kovo 18 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr.61-10974 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,55 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,80 ha miško sklypą Telšių apskrityje, Mažeikių rajone, Viekšnių seniūnijoje, Meižių kaime (1 t., b. l. 17, 19, 21, 22).

2001 m. spalio 28 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr.2006 „Dėl Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos Kapėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2002 m. parengtas Mažeikių rajono Leckavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo buvo suformuotos sklypų ribos ir nustatyti suprojektuotų žemės sklypų plotai, tarp jų ir 2,55 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas Troškučių kaime V. K. (1 priedo eilės Nr.6). 2003 m. vasario 6 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr.61-10863 V. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,73 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,55 ha miško sklypą Telšių apskrityje, Mažeikių rajone, Reivyčių seniūnijoje, Troškučių kaime (2 t., b. l. 17, 19).

2003 m. vasario 10 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr.61-10889 G. L. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,00 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn l,00 ha miško sklypą Mažeikių rajone, Tirkšlių seniūnijoje, Gaurylių kaime. 2003 m. vasario 17 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr.321 pagal kadastro vietovės „Balėnų miškas“ (6107) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą 2002 m. birželio 24 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr.1225 „Dėl Mažeikių rajono Tirkšlių seniūnijos Balėnų miško kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ ir 2003 m. vasario 10 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo G. L. suteiktas perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam sklypas bendro 1,00 ha ploto Gaurylių kaime Mažeikių rajono savivaldybėje (3 t., b. l. 15, 16).

Minėtų Telšių apskrities viršininko sprendimų ir įsakymų pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotos: R. Š. nuosavybės teisės į 5,0900 ha žemės sklypą, esantį Nabuilių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje, ir 1,8000 ha žemės sklypą, esantį Meižių kaime; V. K. nuosavybės teisės į 2,5500 ha žemės sklypą, esantį Troškučių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje. 2003 m. balandžio 4 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr.3083, ir 2003 m. balandžio 4 d. turto perdavimo – priėmimo aktu, notarinio registro Nr.3084, V. K. ir K. K. 2,55 ha žemės sklypą už 6000 Lt perleido V. R.. 2003 m. vasario 10 d. Telšių apskrities viršininko sprendimo Nr.61-10889 ir 2003 m. vasario 17 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr.321 pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotos G. L. nuosavybės teisės į 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr.6107-0001-0038, kadastrinis Nr.6107/0001:38 Balėnų miško k. v., pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis miškų ūkio, esantį Gaurylių, Mažeikių rajono savivaldybėje (1 t., b. l. 23-24, 25-26; 2 t., b. l. 20-21, 22-23; 3 t., b. l. 17-18).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: A. Š. gimimo įrašo kopija, kurioje nurodyta, jog A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra S. Š., o motina O. Š. (1 t., b. l. 35); Akmenės rajono Viekšnių apylinkės Pakalupės kaimo 1964 - 1966 m., 1967 - 1970 m. ūkinių knygų kopijos, kur nurodyta, kad S. Š., I. sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), šeimą sudarė žmona O. Š., A. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini), ir sūnūs S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38, 39); Viekšnių RKB santuokų įrašų knygos kopija, kur nurodyta, kad S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė 1939 m. gegužės 2 d., jaunojo tėvai: I. Š. ir O. M., o jaunosios - A. S. ir P. V. (1 t., b. l. 40) patvirtina, jog A. Š. tėvai yra S. (S.) Š. ir O. Š. (S.), o ne S. Š. ir E. Š., nurodyti 1937 m. vasario 15 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Viekšnių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše Nr. 629, kuriame, kaip teigė 2000 m. vasario 17 d. paaiškinime J. V. ir Z. L., yra suklystas įrašyti Š. vardas (turėtų būti įrašyta O. Š.). Iš paminėtų duomenų akivaizdu, jog A. Š. nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. Š. turėtą žemę buvo atkurtos pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, nes su minėta savininke jo nesieja jokie giminystės ryšiai, o O. Š. nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių dokumentų jis nebuvo pateikęs.

Minėta, jog A. Š. prašyme atkurti nuosavybės teises į O. Š., A. dukros, nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 12 ha žemės grafoje „iš kurio savininko, kaip ir kada buvo įsigyta žemė“ nurodė, jog paveldėjo iš tėvo S. A. (1 t., b. l. 10). 2011 m. balandžio 27 atlikus A. Š. nurodyto žemės sklypo, kurį, jo teigimu, nuosavybės teisėmis valdė jo motina O. Š., paveldėjusi iš tėvo A. S., į kurį A. Š. ir pretendavo atkurti nuosavybės teises, kartografavimą nustatyta, jog A. Š. pretendavo atkurti nuosavybės teises į maždaug 12 ha žemės sklypą, priklausiusį jo seneliui A. S., ir būtent į šių savininkų realiai valdytą žemę buvo atkurtos nuosavybės teisės ieškovo prašomais panaikinti administraciniais aktais (3 t., b. l. 69-75). Faktą apie A. S. nuosavybės teise valdytą žemę patvirtina archyviniuose dokumentuose esantys duomenys: 1929 m. kovo 1 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Rekečių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše Nr.286 nurodyta, jog A. S. Rekečių kaime valdė 24,8 ha ir 10,92 ha žemės sklypus, o 1937 m. vasario 15 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Pakalupio seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše Nr.630 nurodyta, jog A. S. dviejuose sklypuose (Nr.10 ir 24) valdė 25,22 ha žemės Viekšnių – Pakalupės kaime (4 t., b. l. 34-35, 36-37).

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Tauragės poskyrio 2011-08-24 pažymoje Nr.1KA-(9.4)-117 Dėl buvusių savininkų A. S., O. Š., E. Š. ir S. Š. Pakalupio kaime, Mažeikių rajone turėtos žemės ribų ir vietos kartografavimo nurodyta, jog nustatant buvusio savininko A. S. žemės sklypo ribas vietovėje, liudininkų teigimu, minėtos žemės ribos ir vieta sutampa su O. S. – Š. (paveldėjusios tėvo A. S.) ir S. Š. buvusios žemės Pakalupio kaime Mažeikių rajone turėtos žemės ribomis ir vieta, tačiau tik apie 12 ha žemės plotas. Be to, pažymėta, jog 1997 m. Akmenės rajono Pakalupio kaimo savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atstatyti ribų nustatymo plane minėtoje plano vietoje joks kitas savininkas nėra nustatytas ir natūra nuosavybės teisės niekam nėra atkurtos. Nurodyta, jog atliekant buvusios savininkės O. S. – Š. P. kaime, Mažeikių rajone turėtos žemės ribų ir vietos kartografavimą, patikrinus 1937-02-15 Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Viekšnių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą Nr.629, nustatyta, jog šiame sąraše jos pavardės nėra, tačiau Akmenės rajono Pakalupio kaimo savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atstatyti ribų nustatymo plane yra įbraižytas 0,4 ha sklypas Nr.58, o buvusių savininkų sąraše prie O. S. – Š. pavardės įrašytas 0,4 ha plotas, kuris pagal 1940 m. vasario 5 d. A. S. pasirašytą testamentą paliktas dukrai O. S. – Š. ir į šį žemės sklypą nuosavybės teisės natūra atkurtos A. Š.. Minėtos pažymos išvadoje konstatuota, jog 1997 m. Akmenės rajono Pakalupio kaimo savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atstatyti ribų nustatymo plane buvusio savininko O. S. – Š. ir S. Š. žemės ribos ir vieta nebuvo kartografuota, jie nebuvo įrašyti buvusių savininkų sąraše, tačiau 2011 m. rugpjūčio 11 d. vykdant žemės, į kurią pretendavo atkurti nuosavybės teises A. Š., kartografavimą, liudininkų parodymais kartografuoto sklypo ribos bei išvardintų besiribojančių buvusių žemės savininkų pavardės buvo pažymėtos 1997 m. ribų nustatymo plane; 2011 m. rugpjūčio 11 d. kartografuoto O. S. – Š. ir S. Š. buvusios žemės sklypo vieta ir ribos atitinka Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. kartografuoto žemės sklypo ribas ir vietą (4 t., b. l. 12-15).

Iš paminėtų faktinių aplinkybių bei, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu, darytina išvada, jog A. Š. yra pretendentas, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į A. S. turėtą žemę. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (2008-04-07 nutartis Nr.3K-3-216/2008), teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, kad pirminiame 1991-10-28 prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Š. kaip buvusį žemės savininką nurodė ne A. S., bet jo dukrą O. Š. (S.), nėra esminė, nes A. Š. galėtų būti pretendentu atkurti nuosavybės teises į A. S. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Viekšnių – Pakalupio kaime (pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą – Akmenės rajono Pakalupio kaime) valdytą 25,22 ha žemės. A. S. mirė 1940 m. rugpjūčio 2 d., t. y. žemės nacionalizacijos metu (1940-07-22), todėl pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį jis buvo nekilnojamojo turto savininku (4 t., b. l. 69). Todėl teismas sprendžia, jog ieškovo teiginys, jog nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų priskirti A. Š. kitai kuriai nors Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje 1 dalyje nurodytų asmenų grupei, teismo nuomone, yra nepagrįstas.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – nors iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumas ir istoriniai visuomeninių santykių pokyčiai lėmė tai, kad, Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. įstatymu „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ paskelbus iki okupacijos buvusių nuosavybės teisinių santykių tęstinumą, savaime jie nėra atkuriami – nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialiai šiam procesui skirtų (ad hoc) viešosios teisės normų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų yra viešasis interesas (2008-08-01 nutartis Nr. 3K-3-297/2008 ir kt.). Nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurių jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių. Kai nuosavybės teisė atkuriama asmeniui, kuris tos teisės neturėjo, toks nuosavybės teisės atkūrimas yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyviosioms specialiojo įstatymo nuostatoms, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik buvusiam savininkui, taip pat pažeidžia viešąjį interesą.