- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- 2-30-169/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01225-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM, A. Š., R. Š., V. K., K. K., G. L., V. Š.
- Advokatai
- Gintaras Gricius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM, A. Š., R. Š., V. K., K. K., G. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir V. R. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo, restitucijos taikymo bei atsakovų A. Š., V. Š., V. K., K. K., G. L., R. Š. priešieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama :
1. pripažinti negaliojančiomis: 2001 m. lapkričio 23 d. sutartį, patvirtintą Mažeikių rajono notarės R. Reistaitienės, registro Nr.2-8857, kuria A. Š. perleido R. Š. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. valdytą Viekšnių - Pakalupės kaimuose, Viekšnių seniūnijoje, Mažeikių rajone žemę - 4 ha; 2001 m. lapkričio 23 d. sutartį, patvirtintą Mažeikių rajono notarės R. Reistaitienės, registro Nr.2-8859, kuria A. Š. perleido V. K. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. valdytą Viekšnių - Pakalupės kaimuose, Viekšnių seniūnijoje, Mažeikių rajone žemę – 2,73 ha; 2001 m. lapkričio 23 d. sutartį, patvirtintą Mažeikių rajono notarės R. Reistaitienės, registro Nr.2-8861, kuria A. Š. perleido G. L. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. valdytą Viekšnių - Pakalupės kaimuose, Viekšnių seniūnijoje, Mažeikių rajone žemę – 1,00 ha;
2. panaikinti: 2001 m. lapkričio 28 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus Pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.4236, kurioje nurodyta, kad pagal R. Š. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko S. Š. ir E. Š. nuosavybės teisėmis valdytą Telšių apskrities Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijoje Viekšnių – Pakalupės kaime 11,84 ha žemės ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą R. Š. turi nuosavybės teisę į 4,00 ha žemės; 2001 m. lapkričio 28 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus Pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.4235, kurioje nurodyta, kad pagal V. K. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko S. Š. ir E. Š. nuosavybės teisėmis valdytą Telšių apskrities Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijoje Viekšnių – Pakalupės kaime 11,84 ha žemės ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą V. K. turi nuosavybės teisę į 2,73 ha žemės; 2001 m. lapkričio 28 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus Pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.4234, kurioje nurodyta, kad pagal G. L. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko S. Š. ir E. Š. nuosavybės teisėmis valdytą Telšių apskrities Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijoje Viekšnių – Pakalupės kaime 11,84 ha žemės ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą G. L. turi nuosavybės teisę į 1,00 ha žemės;
3. panaikinti: 2001 m. gruodžio 12 d. Telšių apskrities viršininko Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.3168, kurioje nurodyta, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus buvę savininkai S. Š. ir E. Š. valdė nuosavybės teisėmis Telšių apskrities Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos Pakalupio kaime nekilnojamąjį turtą - 11,84 ha žemės ir pagal susitarimą R. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei; 2001 m. gruodžio 12 d. Telšių apskrities viršininko Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.3165, kurioje nurodyta, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus buvę savininkai S. Š. ir E. Š. valdė nuosavybės teisėmis Telšių apskrities Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos Pakalupio kaime nekilnojamąjį turtą - 11,84 ha žemės ir pagal susitarimą V. K. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 2,73 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei; 2001 m. gruodžio 12 d. Telšių apskrities viršininko Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.3167, kurioje nurodyta, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus buvę savininkai S. Š. ir E. Š. valdė nuosavybės teisėmis Telšių apskrities Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos Pakalupio kaime nekilnojamąjį turtą - 11,84 ha žemės ir pagal susitarimą G. L. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 1,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei;
4. panaikinti: 2002 m. gruodžio 19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr.2482 dalyje dėl R. Š. 5,09 ha ploto miško sklypo Nabuilių kaime suformavimo (1 priedas, eilės Nr. 3); 2002 m. gruodžio 19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr.2487 dalyje dėl R. Š. 1,80 ha ploto žemės sklypo Meižių kaime suformavimo (1 priedo eilės Nr.5); 2001 m. spalio 28 d. Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr.2006 dalyje dėl V. K. 2,55 ha ploto žemės sklypo miškų ūkio veiklai Troškučių kaime suformavimo (1 priedas, eilės Nr.6);
5. panaikinti: 2003 m. kovo 18 d. Telšių apskrities viršininko sprendimą Nr.61-10973, kuriuo R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,45 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,09 ha miško sklypą Telšių apskrityje, Mažeikių rajone, Viekšnių seniūnijoje, Nabuilių kaime; 2003 m. kovo 18 d. Telšių apskrities viršininko sprendimą Nr.61-10974, kuriuo R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,55 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,80 ha miško sklypą Telšių apskrityje, Mažeikių rajone, Viekšnių seniūnijoje, Meižių kaime; 2003 m. vasario 6 d. Telšių apskrities viršininko sprendimą Nr.61-10863, kuriuo V. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,73 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,55 ha miško sklypą Telšių apskrityje, Mažeikių rajone, Reivyčių seniūnijoje, Troškučių kaime; 2003 m. vasario 10 d. Telšių apskrities viršininko sprendimą Nr.61-10889, kuriuo G. L. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,00 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,00 ha miško sklypą Telšių apskrityje, Mažeikių rajone, Tirkšlių seniūnijoje, Gaurylių kaime; 2003 m. vasario 17 d. Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr.321 dalyje dėl G. L. 1,00 ha ploto žemės sklypo Mažeikių rajone, Tirkšlių seniūnijoje, Gaurylių kaime suteikimo.
6. Taikyti restituciją: priteisti iš A. Š. 1000,00 Lt, gautus pagal 2001 m. lapkričio 23 d. sutartį, patvirtintą Mažeikių rajono notarės Ritos Reistaitienės, registro Nr.2-8857, R. Š. naudai, įpareigoti R. Š. grąžinti 5,0900 ha žemės sklypą, unikalus Nr.3218-0004-0046, kadastrinis Nr.3218/0004:46 Kapėnų k. v., esantį Nabuilių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje, ir 1,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr.3238-0003-0081, kadastrinis Nr.3238/0003:81 Pakalupio k. v., esantį Meižių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje, valstybės nuosavybėn; priteisti iš A. Š. 1000,00 Lt, gautus pagal 2001 m. lapkričio 23 d. sutartį, patvirtintą Mažeikių rajono notarės Ritos Reistaitienės, registro Nr.2-8859, V. K. naudai; taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš V. K. ir K. K. solidariai nekilnojamojo turto vertę – 22.811,00 Lt; priteisti iš A. Š. 500,00 Lt, gautus pagal 2001 m. lapkričio 23 d. sutartį, patvirtintą Mažeikių rajono notarės Ritos Reistaitienės, registro Nr.2-8861, G. L. naudai, įpareigoti G. L. grąžinti valstybės nuosavybėn 1,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 6107-0001-0038, kadastrinis Nr.6107/0001:38 Balėnų miško k. v., esantį Gaurylių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje.
Ieškinyje nurodė, jog 1991 m. spalio 28 d. A. Š. Akmenės rajono Viekšnių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į O. Š., A. dukros, nuosavybės teisėmis valdytą, iš tėvo A. S. paveldėtą nekilnojamąjį turtą - 12 ha žemės. Kartu su prašymu buvo pateikti S. Š., I. sūnaus, ir O. Š., A. dukros, mirties liudijimų ir A. Š. gimimo liudijimo nuorašai. 2000 m. vasario 17 d. Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vyresnioji inžinierė žemėtvarkininkė I. Eselinienė surašė paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad J. V. ir Z. L. liudija, jog buvęs savininkas S. Š. valdė Pakalupio kaime Viekšnių seniūnijoje 11,84 ha, nors pagal 1937 m. vasario 15 d. mokestinius nurodyta, kad S. Š. ir E. Š. valdė žemę bendrai, tačiau, jų teigimu yra suklysta, nes E. Š. Pakalupio kaime nebuvo, turėjo būti įrašyta Š. O.. 2001 m. lapkričio 23 d. Mažeikių rajono notarės Ritos Reistaitienės patvirtintomis sutartimis A. Š., atstovaujamas S. Š., perleido teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. valdytą Viekšnių - Pakalupės kaimuose, Viekšnių seniūnijoje, Mažeikių rajone, R. Š. - į 4,00 ha už 1000,00 Lt; V. K. - į 2,73 ha už 1000,00 Lt; G. L. – į 1,00 ha už 500,00 Lt. Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius pagal 1991 m. spalio 28 d. prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką atkūrimo, 2001 m. lapkričio 26 d. prašymą susigrąžinti žemę, mišką suteikiant neatlygintinai kitoje vietoje, Š. A. gimimo liudijimo nuorašą, Š. S. mirties liudijimo nuorašą, 1937 m. vasario 15 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Viekšnių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą Nr.629, 2001 m. lapkričio 23 d. Mažeikių rajono notarės Ritos Reistaitienės patvirtintas sutartis, registro Nr.2-8857, Nr.2-8859, Nr.2-8861 2001 m. lapkričio 28 d. parengė Pažymas dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.4236, 4235, 4234, kuriose nurodyta, kad R. Š. turi nuosavybės teisę į 4,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, vertė 8021 Lt, V. K. - į 2,73 ha ir G. L. – į 1,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, vertė 2005 Lt. 2001 m. gruodžio 12 d. Telšių apskrities viršininkas priėmė Išvadas Nr.3168, Nr.3165, Nr.3167 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn R. Š., V. K. ir G. L.. 2002 m. gruodžio 19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr.2482 „Dėl Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos Kapėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2002 m. parengtas Mažeikių rajono Kapėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo buvo suformuotos sklypų ribos ir nustatyti suprojektuotų žemės sklypų plotai, tarp jų ir 5,09 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas Nabuilių kaime R. Š. (1 priedo eilės Nr.3) ir 2003 m. kovo 18 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr.61-10973 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,45 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,09 ha miško sklypą Nabuilių kaime. 2002 m. gruodžio 19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr.2487 „Dėl Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos Pakalupio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2002 m. parengtas Mažeikių rajono Pakalupio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo buvo suformuotos sklypų ribos ir nustatyti suprojektuotų žemės sklypų plotai, tarp jų ir 1,80 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas Meižių kaime R. Š. (1 priedo eilės Nr.5) ir 2003 m. kovo 18 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr.61-10974 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,55 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,80 ha miško sklypą Meižių kaime. 2001 m. spalio 18 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr.2006 „Dėl Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos Kapėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2002 m. parengtas Mažeikių rajono Leckavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo buvo suformuotos sklypų ribos ir nustatyti suprojektuotų žemės sklypų plotai, tarp jų ir 2,55 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas Troškučių kaime V. K. (1 priedo eilės Nr.6). 2003 m. vasario 6 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr.61-10863 V. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,73 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,55 ha miško sklypą Troškučių kaime. 2003 m. vasario 10 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr.61-10889 G. L. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,00 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn l,00 ha miško sklypą Gaurylių kaime. 2003 m. vasario 17 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr.321 pagal kadastro vietovės „Balėnų miškas“ (6107) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą 2002 m. birželio 24 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr.1225 „Dėl Mažeikių rajono Tirkšlių seniūnijos Balėnų miško kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ ir 2003 m. vasario 10 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo G. L. suteiktas perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam sklypas bendro 1,00 ha ploto Gaurylių kaime Mažeikių rajono savivaldybėje. Minėtų Telšių apskrities viršininko sprendimų ir įsakymų pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotos: R. Š. nuosavybės teisės į 5,0900 ha žemės sklypą, esantį Nabuilių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje, ir 1,8000 ha žemės sklypą, esantį Meižių kaime; V. K. nuosavybės teisės į 2,5500 ha žemės sklypą, esantį Troškučių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje. 2003 m. balandžio 4 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr.3083, ir 2003 m. balandžio 4 d. turto perdavimo – priėmimo aktu, notarinio registro Nr.3084, V. K. ir K. K. 2,55 ha žemės sklypą už 6000 Lt perleido V. R.. 2003 m. vasario 10 d. Telšių apskrities viršininko sprendimo Nr.61-10889 ir 2003 m. vasario 17 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr.321 pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotos G. L. nuosavybės teisės į 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr.6107-0001-0038, kadastrinis Nr.6107/0001:38 Balėnų miško k. v., pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis miškų ūkio, esantį Gaurylių, Mažeikių rajono savivaldybėje. Pažymėjo, jog R. Š., V. K. ir G. L. atkuriant nuosavybės teises į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. žemę buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2002-10-29 redakcija Nr. IX - 1157), 2 straipsnio ir 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, nes iš A. Š. gimimo liudijimo nuorašo, Viekšnių apylinkės Pakalupės kaimo 1964 - 1966 m., 1967 - 1970 m. ūkinių knygų kopijos, Mažeikių r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gautos kopijos iš Viekšnių RKB santuokų įrašų knygos, Lietuvos centrinio valstybės archyvo Pažymos bei 1933 m. lapkričio 29 d. sutarties kopijos matyti, jog Š. S. ir E. Š. bei A. Š. tėvai - S. Š. ir O. Š., yra ne tie patys asmenys, o asmenys turintys skirtingas šeimas. Taip pat nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų priskirti A. Š. kitai kuriai nors Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje 1 dalyje nurodytų asmenų grupei. Atsižvelgiant į tai, jog pagal imperatyviąsias įstatymo normas pardavėjas gali perleisti tik jam nuosavybės teise priklausantį turtą (LR civilinio kodekso 4.48 straipsnio 1 dalis), A. Š., nepriklausydamas nei vienai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje 1 dalyje nurodytų asmenų grupei, neturėdamas jokių teisių į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, negalėjo jų niekam ir perleisti, t.y. pačiam perleidėjui neturint nuosavybės teisės, negali atsirasti perleidimo sandorio teisinės pasekmės - nuosavybės teisės į ginčo objektą atsiradimas kitam asmeniui, todėl 2001 m. lapkričio 23 d. sutartys, patvirtintos Mažeikių rajono notarės Ritos Reistaitienės, registro Nr.2-8857, Nr.2-8859, Nr.2-8861, kuriomis A. Š. perleido teisę atkurti nuosavybės teises: R. Š. – į 4,00 ha žemės sklypą, V. K. – į 2,73 ha žemės sklypą ir G. L. - į 1,00 ha žemės sklypą, vadovaujantis LR civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi ir 1.95 straipsnio 1 dalimi, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio). Be to, motyvuojant tuo, jog atsakovai R. Š., V. K. ir G. L. negali naudotis didesnėmis teisėmis nei pats teisės perleidėjas A. Š., nurodė, jog turi būti panaikinti ir prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms sandorių pagrindu priimti administraciniai aktai, o pripažinus negaliojančiais sandorius ir panaikinus administracinius aktus, turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t.y. turi būti taikoma restitucija – šalys privalo grąžinti viena kitai ką yra gavusios neteisėtai, todėl A. Š. už perleistą teisę privalo grąžinti R. Š. 1000 Lt, V. K. 1000 Lt, G. L. 500 Lt, o R. Š. - grąžinti valstybės nuosavybėn 5,0900 ha miško sklypą, esantį Nabuilių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje, ir 1,8000 ha miško sklypą, esantį Meižių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje; V. K. ir K. K. - solidariai grąžinti valstybės nuosavybėn nekilnojamojo turto vertę 22.811,00 Lt; G. L. - grąžinti valstybės nuosavybėn 1,00 ha miško sklypą, esantį Gaurylių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje.
Atsakovas A. Š. priešieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo tėvai O. Š. ir S. Š. po jų santuokos (1939 m. gegužės 2 d.) iš tėvo ir uošvio A. S. gavo 12 ha žemės, esančios Mažeikių rajono Pakalupio kaime, ir ją nuosavybės teise valdė iki visuotinės žemės nacionalizacijos; atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui šį teismo sprendimą, kaip žemės valdymo faktą patvirtinantį dokumentą bei įpareigoti žemėtvarkos skyrių ištaisyti padarytą klaidą - administracine tvarka patikslinti A. Š., R. Š., V. K., G. L. ir V. Š. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, pakeičiant buvusį žemės savininką iš S. Š. ir E. Š. į O. Š. ir S. Š..
Atsakovo A. Š. atstovas advokatas G. Gricius teismo posėdyje priešieškinio atsisakė, motyvuodamas tuo, jog jis buvo pateiktas be pagrindo.
Ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Roma Timofejevienė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti. Sutiko, kad priešieškinio būtų atsisakyta, nes jis gali būti pareiškiamas tik ieškovui, o šioje byloje ieškovas yra ne valstybė, o prokuroras, nesantis materialinio teisinio santykio šalis, todėl priešieškinio padavimas tokioje byloje neįmanomas. Paaiškino, jog byloje yra pateikti visi įrodymai, kurie patvirtina prokuro daromą išvadą, kad A. Š. nesieja jokie giminystės ryšiai su S. Š. ir E. Š., kad S. Š. ir E. Š. bei A. Š. tėvai S. ar S. Š. ir O. Š. yra sudarę skirtingas šeimas ir jokie giminystės ryšiai jų nesieja. Pažymėjo, jog atkuriant nuosavybės teises A. Š. buvo netinkamai įvertinti ir visiškai ne tie dokumentai. LR nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardinti asmenys, kurie gali atkurti nuosavybės teises, o taip pat tik tie asmenys gali nuosavybės teises perleisti kitiems asmenims, todėl pačiam A. Š. neturint nuosavybės teisės negali atsirasti perleidimo sandorio teisinės pasekmės ir kitiems asmenims. Nurodė, jog 2001 m. lapkričio 23 d. sutartis, registro Nr.2-8861, kuria A. Š. perleido G. L. teisę atkurti nuosavybės teises į 1 ha žemės sklypą; 2001 m. lapkričio 23 d. sutartis, registro Nr.2-8859, kuria A. Š. perleido V. K. teisę atkurti nuosavybės teises į 2,73 ha žemės sklypą; 2001 m. lapkričio 23 d. sutartis, registro Nr.2-8857, kuria A. Š. perleido R. Š. teisę atkurti nuosavybės teises į 4 ha žemės sklypą, vadovaujantis LR civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi ir 1.95 straipsnio 1 dalimi, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Pabrėžė, jog atsakovai G. L., V. K. ir R. Š. negali naudotis didesnėmis teisėmis nei pats teisės perleidėjas A. Š., todėl prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms sandorių pagrindu priimti administraciniai aktai taip pat turi būti panaikinti. Pripažinus negaliojančiais sandorius bei panaikinus administracinius aktus, turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t.y. turi būti taikoma restitucija, kai šalys grąžintinos į pradinę padėtį, tai yra šalys privalo grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios. Todėl A. Š. privalo grąžinti G. L. 500 Lt, gautus už perleistą teisę, o G. L. privalo grąžinti 1 ha žemės sklypą, esantį Gaurylių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje, valstybės nuosavybėn; A. Š. privalo grąžinti R. Š. 1000 Lt, gautus už perleistą teisę, o R. Š. privalo grąžinti suteiktą nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,09 ha miško sklypą ir 1,8 ha miško sklypą, esančius Meižių kaime, Mažeikių rajone, valstybės nuosavybėn; A. Š. privalo grąžinti V. K. 1000 Lt, gautus už perleistą teisę, tačiau V. K. ir K. K. 2003 m. balandžio 4 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi ir 2003 m. balandžio 4 d. turto perdavimo - priėmimo aktu 2,55 ha žemės sklypą, esantį Troškučių kaime, Mažeikių rajone, perleido V. R. už 6000 Lt. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jeigu administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tai, teismo tvarka panaikinus administracinį aktą ir žemės sklypo negalint išreikalauti natūra, iš administraciniu aktu žemės sklypą gavusio asmens turi būti vykdoma restitucija pinigais. Jeigu žemės sklypo išreikalauti negalima iš tolimesnių įgijėjų dėl jų sąžiningumo, jei nėra aplinkybių, numatytų CK 4.96 str., kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iš turtą pagal panaikintą administracinį aktą gavusio asmens. V. K. ir K. K. neteisėtų administracinių aktų pagrindu įgytą 2,55 ha žemės sklypą perleido trečiajam asmeniui V. R.. Duomenų, kad V. R. būtų nesąžiningas įgijėjas, nebuvo gauta, todėl iš jo negali būti išreikalautas žemės sklypas, tai yra, negali būti taikytina restitucija natūra, taikytina restitucija, sumokant ekvivalentą pinigais. Atsakovai V. K. ir K. K. nelaikytini sąžiningais įgijėjais, kadangi V. K. nuo 1991 m. iki 2007 m. dirbo Mažeikių r. žemėtvarkos skyriuje įvairiose pareigose: vyr. specialiste, vedėjo pavaduotoja, todėl jai gerai turėjo būti žinomi ne tik teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą, t.y. kad pretendentas turi pateikti ne tik prašymą, bet ir giminystės bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, bet ir buvo žinoma, kokie dokumentai yra buvusių savininkų E. Š. ir S. Š. nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų byloje. Žinojo, kad šioje byloje yra A. Š. gimimo liudijimo išrašas, kuriame nurodyta, kad A. Š. motina yra O. Š., o ne E. Š.. V. K. privalėjo suprasti, kad A. Š. neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę ir šios teisės parduoti kitiems asmenims negali. Todėl V. K. ir K. K. privalo valstybei atlyginti didžiausią turto vertę – 22811 Lt, ir iš jų priteistina solidariai į valstybės biudžetą 22811 Lt. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne vienoje savo nutartyje yra pasisakęs, kad nuosavybės teisių atkūrimas pripažįstamas viršuoju interesu, niekas iš šalių neginčija, nepasisako dėl praleistų terminų, neprašo teismo taikyti senaties.
Atsiliepimas
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovė Neringa Jucevičienė nurodė, jog asmens valia, į kurią žemę asmuo pretenduoja atkurti nuosavybės teises, pirmiausia išreiškiama prašyme. A. Š. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo mamai O. Š. priklausantį maždaug 12 ha žemės sklypą, kurį jinai, pasak A. Š., paveldėjo ar gavo iš savo tėvo A. S.. Tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės, asmuo turi pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, nuosavybės teisę į buvusio savininko, būtent nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju A. Š. pateikė visus reikalingus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad jis yra A. S. anūkas ir O. S. – Š. sūnus. Antras dokumentų paketas, reikalingas atkurti nuosavybės teises, yra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Priimant sprendimą atkurti nuosavybės teises buvo įvertinti dokumentai, kurie patvirtinta, kad E. ir S. Š. turėjo nuosavybės. Kaip išaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, E. ir S. Š. giminystės ryšiais nesusiję su A. Š. asmenys. Tam, kad būtų nustatyta, ar A. Š. tikrai pretendavo atkurti nuosavybės teises į būtent šitų savininkų žemę, buvo atliktas žemės kartografavimas, kurio metu paaiškėjo, kad A. Š. siekė atkurti nuosavybės teises į savo senelio A. S. valdytą žemę, kurią paskui vėliau naudojo jo mama O. Š.. Iš kartografavimo akivaizdu, kad A. Š. išreiškė valią atkurti nuosavybės teises ne į svetimų ir giminystės ryšiais nesusijusių asmenų valdytą žemę, o būtent į savo senelio valdytą žemę. Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad tai, jog asmuo klaidingai nurodo buvusį savininką, nėra vertinama kaip rimtas pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pasižiūrėti, ar pateikęs prašymą asmuo turi teisę atkurti nuosavybės teises. Kaip šiuo atveju – ir į mamos, ir į senelio žemę. Pagal įstatymą jis tokią teisę turi. Šiuo atveju prašyme įvardintas buvęs žemės savininkas neteisingai nurodytas – parašyta O. Š., o ne A. S., tai turėtų būti suprantama kaip siekis atkurti nuosavybės teisės į tą patį žemės sklypą, kadangi kartografavimo metu paaiškėjo, kad kalbama apie tą patį vienintelį žemės sklypą 12 ha, kurį iš pradžių valdė A. S., o paskui O. Š.. Tokie duomenys užfiksuoti A. Š. prašyme atkurti nuosavybės teises. Pažymėjo sutinką su ta aplinkybe, kad atkuriant nuosavybės teises A. Š. ir vėliau, kai jis perleido tą teisę kitiems atsakovams, buvo neteisingai įvertinti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, padarytas pažeidimas. Mano, jog reikėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, kurioje yra pasakyta, kad neteisėtais yra laikomi sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmenims, kurie negali būti pretendentais, bet jeigu pažeista sprendimų priėmimo tvarka, teismas gali svarstyti, ar toks pažeidimas esminis, dėl kurio reikėtų panaikinti visą nuosavybės teisių į turtą atkūrimą. Šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar ta aplinkybė, kad buvo įvertinti ne tų savininkų nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, yra esminė, dėl kurios turėtų būti šie sprendimai naikintini. Taip pat mano, kad reikėtų atsižvelgti į pateiktą išvadą, kurioje, įvertinus dokumentus, esančius byloje, nustatyta, kad A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į A. S. žemę. Nesutinka su prokurorės išsakyta aplinkybe, kad išvadoje pasisakyta, jog negalima atsakyti, ar A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į A. S. žemę, neatlikę visų veiksmų, tai yra nekartografavę visos A. S. žemės, nesulaukę atsakymo iš archyvo ir taip toliau. Iš tiesų tai, kad A. Š. siekė atkurti nuosavybės teises į A. S. žemę, tai abejonių nekelia, tai patvirtina kartografavimas, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, tačiau išvadoje akcentuota, kad, nežinant visos A. S. priklausiusios žemės buvimo vietos, negalima tiksliai atsakyti ar, panaikinus skundžiamus administracinius aktus ir vykdant nuosavybės teisių atkūrimą iš naujo, būtų galimybė atkurti nuosavybės teises būtent tokiu pačiu būdu, kaip kad yra šiandieną atkurta skundžiamais administraciniais aktais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, tais atvejais, kai nustatomi neesminiai nuosavybės teisių atkūrimo pažeidimai, ir kai galima teigti, jog kartojant tą nuosavybės teisių atkūrimą, bus pasiektas tas pats rezultatas, koks yra šiandieną, teismai tada nenaikina tų administracinių aktų, bet pasilieka prie tos pozicijos, kad pažeidimas nėra reikšmingas ir nėra reikalo griauti nusistovėjusių civilinių santykių, kurie susiformavę. Naikinant administracinius aktus, tokiu atveju galbūt yra padaroma didesnė žala, negu palikus galioti tokius aktus. Nurodė pasilieką prie savo išvadoje išdėstytos nuomonės, jog, neturint tikslių duomenų apie A. S. žemės buvimo vietą, visos žemės, ne tik tų 12 ha, bet ir likusių 12 ha, nes pagal archyvinius dokumentus yra nustatyta, kad jis turėjo 25 ha žemės, nesant galimybės šimtu procentų įsitikinti, kad nuosavybės teisių atkūrimas būtų vykdomas būtent šitaip, kaip buvo, administraciniai aktai vis dėl to turėtų būti naikinami, nuosavybės teisių atkūrimas turėtų būti vykdomas iš naujo. Nors byloje pateikti dokumentai – Lietuvos centrinio valstybės archyvo atsakymas, kuriame kalbama, kad nėra duomenų apie A. S. žemės sandorius, kaip ir leidžia tikėti, kad jis turėjo visą šitą žemę nacionalizacijos metu. Taip pat UAB „Šiaulių hidroprojektas“ pateiktoje 2012-02-28 pažymoje yra nustatyta, kad rengiant išvadą, kaip yra užimta A. S. priklausanti žemė, tai būtent ir buvo įvertintas tas dabartinis žemės užimtumas. Lyg ir leistų daryti prielaidą, kad galbūt ir atkuriant nuosavybes teises, kartojant tą procesą, jis lyg ir būtų atkurtas identiškai, tačiau vėlgi visos abejonės nėra pašalintos ir dėl to negali patys administracine tvarka pakeisti tų aktų, todėl kaip ir sutinka su prokuroro ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovų A. Š., R. Š., V. K., K. K., G. L. atstovas advokatas Gintaras Gricius, apeliuodamas į CK 1.5 straipsnį, kuris numato įgyvendinti teisminiuose procesuose teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą išimtinė teisė spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų žemę yra suteikta būtent nacionalinei žemės tarnybai. Prieš tai buvo apskričių viršininkų administracijos, dabar šitos teisės yra išimtinai nacionalinei žemės tarnybai. Mano, kad šioje byloje teismas netgi neturėtų aiškintis, analizuoti, ar visi reikalingi dokumentai nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pateikti, ar jie laiku pateikti, kokie dokumentai, nes ne teismas sprendžia, ar atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko žemę, ar ne. Teismas gali nustatyti faktą, kad valdė, kad nevaldė, bet šiuo atveju nacionalinė žemės tarnyba, pateikdama 2012-02-27 išvadą labai aiškiai pasakė, kad A. Š. yra tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal jo pateiktą 1991 metų gruodžio 28 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į 12 ha žemės plotą, priklausiusį O. Š., kurį ji gavo iš tėvo A. S.. Toje pat išvadoje aiškiai aprašyta ir detalizuota, kad visi reikalingi dokumentai tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės, yra pateikti – tiek patvirtinantys patį valdymo faktą, tiek patvirtinantys giminystės ryšį, jokie terminai praleisti nėra. Nurodė įžvelgiąs dvi pagrindines priežastis, kodėl nacionalinė žemės tarnyba savarankiškai negali pakeisti šitų aktų: pirma, pasikeitę teisės aktai, susiję su teisių į nuosavybės teisių atkūrimo perleidimu, kadangi šioje byloje yra situacija, kada nuosavybės teisės buvo atkurtos ne tik A. Š., bet ir asmenims, kuriems buvo perleistos šitos teisės, t. y. G. L., V. K. ir R. Š.; antra, paaiškėjusi aplinkybė, jog O. Š. nuosavybėje buvo ne 12 ha, o 25 ha žemės, tačiau A. Š. tikrai neketina pretenduoti į likusią žemę, jis aiškiai buvo išreiškęs savo norą ir jo vienintelis noras, kad šis procesas baigtųsi kuo greičiau. Aukščiausio teismo praktikoje buvo paminėta, kad jeigu nuosavybės teisės atkurtos pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau yra aišku, kad vis tiek žmogus turi teisę į tą pačią žemę atkurti nuosavybės teises, ir juolab, kad ir pagal kartografavimo medžiagą, kaip kad buvo minėta, kad buvo atkurta būtent į A. S. turėtą žemę. Nurodė manąs, kad teismas, įvertinęs visas tas aplinkybes, paprasčiausiai gali ieškinį atmesti. Mano, kad šiuo atveju, jeigu viskas liktų savo vietose, valstybė jokios žalos nepatirtų, valstybė patirs kur kas didesnę žalą, jeigu reikės kartoti tą procesą. Reikės valstybei vėl leisti lėšas naujiems kartografavimams, naujiems dokumentų rinkimams ir taip toliau. Tas procesas pakankamai sudėtingas. Dėl restitucijos taikymo mano, jog nežiūrint į tai, kad atsakovai ir dirbo nacionalinėje žemės tarnyboje, tačiau jie tiesiogiai tikrai neįtakojo jokių sprendimų, kurie buvo priimti buvusios Telšių apskrities viršininko administracijos, jie, sudarydami pirkimo - pardavimo sutartis, įstatymams nenusižengė, sąžiningai, pagal dviejų šalių susitarimą atlygintinai įsigijo tą teisę, tuo pagrindu jiems vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisės ir jie dabar valdo tuos žemės sklypus.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į ieškinį nurodė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra (2 t., b. l. 58).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. R., kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, byla dalyje dėl priešieškinio nutrauktina.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas (analogiškai atsakovas), kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (priešieškinio). Atsakovo A. Š. priešieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl jis teismo priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42, 140 straipsniai ir 293 straipsnio 4 punktas).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 1991 m. spalio 28 d. A. Š. Akmenės rajono Viekšnių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į O. Š., A. dukros, nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 12 ha žemės. Prašymo grafoje „Iš kurio savininko, kaip ir kada buvo įsigyta žemė“ pareiškėjas nurodė „paveldėjo iš tėvo S. A.“ (1 t., b. l. 10). Kartu su prašymu buvo pateikta S. Š., I. sūnaus, mirties liudijimo, O. Š., A. dukros, mirties liudijimo ir A. Š. gimimo liudijimo nuorašai. 2000 m. vasario 17 d. Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vyresnioji inžinierė žemėtvarkininkė I. Eselinienė surašė paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad J. V. ir Z. L. liudija, kad buvęs savininkas S. Š. valdė Pakalupio kaime Viekšnių seniūnijoje 11,84 ha. Nors pagal 1937 m. vasario 15 d. mokestinius nurodyta, kad S. Š. ir E. Š. valdė žemę bendrai, tačiau E. Š. Pakalupio kaime nebuvo, dokumentuose turėtų būti įrašyta Š. O.. Paaiškinimą pasirašė J. V., Z. L., A. Š. ir I. Eselinienė (1 t., b. l. 11). 2001 m. lapkričio 23 d. sutartimis, registro Nr.2-8857, Nr.2-8859, Nr.2-8861, patvirtintomis Mažeikių rajono notarės Ritos Reistaitienės, A. Š., atstovaujamas S. Š., perleido teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. valdytą Viekšnių - Pakalupės kaimuose, Viekšnių seniūnijoje, Mažeikių rajone, R. Š. - į 4,00 ha už 1000,00 Lt; V. K. - į 2,73 ha už 1000,00 Lt; G. L. – į 1,00 ha už 500,00 Lt (1 t., b. l. 12, 2 t., b. l. 13, 3 t., b. l. 11). Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius pagal 1991 m. spalio 28 d. prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką atkūrimo, 2001 m. lapkričio 26 d. prašymą susigrąžinti žemę, mišką suteikiant neatlygintinai kitoje vietoje, Š. A. gimimo liudijimo nuorašą, Š. S. mirties liudijimo nuorašą, 1937 m. vasario 15 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Viekšnių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą Nr.629, 2001 m. lapkričio 23 d. Mažeikių rajono notarės Ritos Reistaitienės patvirtintas sutartis, registro Nr.2-8857, Nr.2-8859, Nr.2-8861 2001 m. lapkričio 28 d. parengė Pažymas dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.4236, 4235, 4234, kuriose nurodyta, kad pagal R. Š., V. K. ir G. L. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko S. Š. ir E. Š. nuosavybės teisėmis valdytą Telšių apskrities Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijoje Viekšnių - Pakalupės kaime 11,84 ha žemės ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą R. Š. turi nuosavybės teisę į 4,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, vertė 8021 Lt, V. K. - į 2,73 ha ir G. L. – į 1,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, vertė 2005 Lt (1 t., b. l. 13, 2 t., b. l. 14, 3 t., b. l. 12).
2001 m. gruodžio 12 d. Telšių apskrities viršininkas priėmė Išvadas Nr.3168, Nr.3165, Nr.3167 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kuriose nurodyta, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, buvę savininkai S. Š. ir E. Š. valdė nuosavybės teisėmis Telšių apskrities Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos Pakalupio kaime nekilnojamąjį turtą - 11,84 ha žemės ir pagal susitarimą R. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, vertė 8021 Lt; V. K. - į 2,73 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, vertė 5475 Lt; ir G. L. – į 1,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, vertė 2005 Lt (1 t., b. l. 14, 2 t., b. l. 15, 3 t., b. l. 13).
2002 m. gruodžio 19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr.2482 „Dėl Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos Kapėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2002 m. parengtas Mažeikių rajono Kapėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo buvo suformuotos sklypų ribos ir nustatyti suprojektuotų žemės sklypų plotai, tarp jų ir 5,09 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas Nabuilių kaime R. Š. (1 priedo eilės Nr.3) ir 2003 m. kovo 18 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr.61-10973 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,45 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,09 ha miško sklypą Telšių apskrityje, Mažeikių rajone, Viekšnių seniūnijoje, Nabuilių kaime. 2002 m. gruodžio 19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr.2487 „Dėl Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos Pakalupio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2002 m. parengtas Mažeikių rajono Pakalupio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo buvo suformuotos sklypų ribos ir nustatyti suprojektuotų žemės sklypų plotai, tarp jų ir 1,80 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas Meižių kaime R. Š. (1 priedo eilės Nr.5) ir 2003 m. kovo 18 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr.61-10974 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,55 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,80 ha miško sklypą Telšių apskrityje, Mažeikių rajone, Viekšnių seniūnijoje, Meižių kaime (1 t., b. l. 17, 19, 21, 22).
2001 m. spalio 28 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr.2006 „Dėl Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos Kapėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2002 m. parengtas Mažeikių rajono Leckavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo buvo suformuotos sklypų ribos ir nustatyti suprojektuotų žemės sklypų plotai, tarp jų ir 2,55 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas Troškučių kaime V. K. (1 priedo eilės Nr.6). 2003 m. vasario 6 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr.61-10863 V. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,73 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,55 ha miško sklypą Telšių apskrityje, Mažeikių rajone, Reivyčių seniūnijoje, Troškučių kaime (2 t., b. l. 17, 19).
2003 m. vasario 10 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr.61-10889 G. L. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,00 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn l,00 ha miško sklypą Mažeikių rajone, Tirkšlių seniūnijoje, Gaurylių kaime. 2003 m. vasario 17 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr.321 pagal kadastro vietovės „Balėnų miškas“ (6107) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą 2002 m. birželio 24 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr.1225 „Dėl Mažeikių rajono Tirkšlių seniūnijos Balėnų miško kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ ir 2003 m. vasario 10 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo G. L. suteiktas perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam sklypas bendro 1,00 ha ploto Gaurylių kaime Mažeikių rajono savivaldybėje (3 t., b. l. 15, 16).
Minėtų Telšių apskrities viršininko sprendimų ir įsakymų pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotos: R. Š. nuosavybės teisės į 5,0900 ha žemės sklypą, esantį Nabuilių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje, ir 1,8000 ha žemės sklypą, esantį Meižių kaime; V. K. nuosavybės teisės į 2,5500 ha žemės sklypą, esantį Troškučių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje. 2003 m. balandžio 4 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr.3083, ir 2003 m. balandžio 4 d. turto perdavimo – priėmimo aktu, notarinio registro Nr.3084, V. K. ir K. K. 2,55 ha žemės sklypą už 6000 Lt perleido V. R.. 2003 m. vasario 10 d. Telšių apskrities viršininko sprendimo Nr.61-10889 ir 2003 m. vasario 17 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr.321 pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotos G. L. nuosavybės teisės į 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr.6107-0001-0038, kadastrinis Nr.6107/0001:38 Balėnų miško k. v., pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis miškų ūkio, esantį Gaurylių, Mažeikių rajono savivaldybėje (1 t., b. l. 23-24, 25-26; 2 t., b. l. 20-21, 22-23; 3 t., b. l. 17-18).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai: A. Š. gimimo įrašo kopija, kurioje nurodyta, jog A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra S. Š., o motina O. Š. (1 t., b. l. 35); Akmenės rajono Viekšnių apylinkės Pakalupės kaimo 1964 - 1966 m., 1967 - 1970 m. ūkinių knygų kopijos, kur nurodyta, kad S. Š., I. sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), šeimą sudarė žmona O. Š., A. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini), ir sūnūs S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38, 39); Viekšnių RKB santuokų įrašų knygos kopija, kur nurodyta, kad S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė 1939 m. gegužės 2 d., jaunojo tėvai: I. Š. ir O. M., o jaunosios - A. S. ir P. V. (1 t., b. l. 40) patvirtina, jog A. Š. tėvai yra S. (S.) Š. ir O. Š. (S.), o ne S. Š. ir E. Š., nurodyti 1937 m. vasario 15 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Viekšnių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše Nr. 629, kuriame, kaip teigė 2000 m. vasario 17 d. paaiškinime J. V. ir Z. L., yra suklystas įrašyti Š. vardas (turėtų būti įrašyta O. Š.). Iš paminėtų duomenų akivaizdu, jog A. Š. nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. Š. turėtą žemę buvo atkurtos pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, nes su minėta savininke jo nesieja jokie giminystės ryšiai, o O. Š. nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių dokumentų jis nebuvo pateikęs.
Minėta, jog A. Š. prašyme atkurti nuosavybės teises į O. Š., A. dukros, nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 12 ha žemės grafoje „iš kurio savininko, kaip ir kada buvo įsigyta žemė“ nurodė, jog paveldėjo iš tėvo S. A. (1 t., b. l. 10). 2011 m. balandžio 27 atlikus A. Š. nurodyto žemės sklypo, kurį, jo teigimu, nuosavybės teisėmis valdė jo motina O. Š., paveldėjusi iš tėvo A. S., į kurį A. Š. ir pretendavo atkurti nuosavybės teises, kartografavimą nustatyta, jog A. Š. pretendavo atkurti nuosavybės teises į maždaug 12 ha žemės sklypą, priklausiusį jo seneliui A. S., ir būtent į šių savininkų realiai valdytą žemę buvo atkurtos nuosavybės teisės ieškovo prašomais panaikinti administraciniais aktais (3 t., b. l. 69-75). Faktą apie A. S. nuosavybės teise valdytą žemę patvirtina archyviniuose dokumentuose esantys duomenys: 1929 m. kovo 1 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Rekečių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše Nr.286 nurodyta, jog A. S. Rekečių kaime valdė 24,8 ha ir 10,92 ha žemės sklypus, o 1937 m. vasario 15 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Pakalupio seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše Nr.630 nurodyta, jog A. S. dviejuose sklypuose (Nr.10 ir 24) valdė 25,22 ha žemės Viekšnių – Pakalupės kaime (4 t., b. l. 34-35, 36-37).
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Tauragės poskyrio 2011-08-24 pažymoje Nr.1KA-(9.4)-117 Dėl buvusių savininkų A. S., O. Š., E. Š. ir S. Š. Pakalupio kaime, Mažeikių rajone turėtos žemės ribų ir vietos kartografavimo nurodyta, jog nustatant buvusio savininko A. S. žemės sklypo ribas vietovėje, liudininkų teigimu, minėtos žemės ribos ir vieta sutampa su O. S. – Š. (paveldėjusios tėvo A. S.) ir S. Š. buvusios žemės Pakalupio kaime Mažeikių rajone turėtos žemės ribomis ir vieta, tačiau tik apie 12 ha žemės plotas. Be to, pažymėta, jog 1997 m. Akmenės rajono Pakalupio kaimo savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atstatyti ribų nustatymo plane minėtoje plano vietoje joks kitas savininkas nėra nustatytas ir natūra nuosavybės teisės niekam nėra atkurtos. Nurodyta, jog atliekant buvusios savininkės O. S. – Š. P. kaime, Mažeikių rajone turėtos žemės ribų ir vietos kartografavimą, patikrinus 1937-02-15 Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Viekšnių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą Nr.629, nustatyta, jog šiame sąraše jos pavardės nėra, tačiau Akmenės rajono Pakalupio kaimo savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atstatyti ribų nustatymo plane yra įbraižytas 0,4 ha sklypas Nr.58, o buvusių savininkų sąraše prie O. S. – Š. pavardės įrašytas 0,4 ha plotas, kuris pagal 1940 m. vasario 5 d. A. S. pasirašytą testamentą paliktas dukrai O. S. – Š. ir į šį žemės sklypą nuosavybės teisės natūra atkurtos A. Š.. Minėtos pažymos išvadoje konstatuota, jog 1997 m. Akmenės rajono Pakalupio kaimo savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atstatyti ribų nustatymo plane buvusio savininko O. S. – Š. ir S. Š. žemės ribos ir vieta nebuvo kartografuota, jie nebuvo įrašyti buvusių savininkų sąraše, tačiau 2011 m. rugpjūčio 11 d. vykdant žemės, į kurią pretendavo atkurti nuosavybės teises A. Š., kartografavimą, liudininkų parodymais kartografuoto sklypo ribos bei išvardintų besiribojančių buvusių žemės savininkų pavardės buvo pažymėtos 1997 m. ribų nustatymo plane; 2011 m. rugpjūčio 11 d. kartografuoto O. S. – Š. ir S. Š. buvusios žemės sklypo vieta ir ribos atitinka Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. kartografuoto žemės sklypo ribas ir vietą (4 t., b. l. 12-15).
Iš paminėtų faktinių aplinkybių bei, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu, darytina išvada, jog A. Š. yra pretendentas, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į A. S. turėtą žemę. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (2008-04-07 nutartis Nr.3K-3-216/2008), teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, kad pirminiame 1991-10-28 prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Š. kaip buvusį žemės savininką nurodė ne A. S., bet jo dukrą O. Š. (S.), nėra esminė, nes A. Š. galėtų būti pretendentu atkurti nuosavybės teises į A. S. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Viekšnių – Pakalupio kaime (pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą – Akmenės rajono Pakalupio kaime) valdytą 25,22 ha žemės. A. S. mirė 1940 m. rugpjūčio 2 d., t. y. žemės nacionalizacijos metu (1940-07-22), todėl pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį jis buvo nekilnojamojo turto savininku (4 t., b. l. 69). Todėl teismas sprendžia, jog ieškovo teiginys, jog nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų priskirti A. Š. kitai kuriai nors Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje 1 dalyje nurodytų asmenų grupei, teismo nuomone, yra nepagrįstas.
Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos prokurorė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais Telšių apskrities viršininko administracijos priimtus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodęs, kad šie priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (2002-10-29 redakcija Nr. IX-1157) 2 straipsnio, 10 straipsnio 4 punkto nuostatas, t. y. nesant giminystės ryšį įrodančių dokumentų.
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – nors iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumas ir istoriniai visuomeninių santykių pokyčiai lėmė tai, kad, Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. įstatymu „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ paskelbus iki okupacijos buvusių nuosavybės teisinių santykių tęstinumą, savaime jie nėra atkuriami – nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialiai šiam procesui skirtų (ad hoc) viešosios teisės normų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų yra viešasis interesas (2008-08-01 nutartis Nr. 3K-3-297/2008 ir kt.). Nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurių jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių. Kai nuosavybės teisė atkuriama asmeniui, kuris tos teisės neturėjo, toks nuosavybės teisės atkūrimas yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyviosioms specialiojo įstatymo nuostatoms, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik buvusiam savininkui, taip pat pažeidžia viešąjį interesą.
Nagrinėjamu atveju ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės iš esmės reiškia tai, kad prokurorui pagal surinktus duomenis kilo abejonių, ar Telšių viršininko administracijos administraciniais aktais nuosavybės teisė į žemę atkurta tam asmeniui, iš kurio ji buvo nacionalizuota. Taigi nagrinėjamu atveju prokuroras, manydamas, kad yra pažeistos nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančio įstatymo imperatyviosios nuostatos atkurti nuosavybės teisę tik buvusiam savininkui, turėjo teisę kreiptis į teismą, remdamasis viešojo intereso gynimu (Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis, CPK 49 straipsnio 1 dalis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog teismas turi ne tik nustatyti, ar ginčijami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą, bet ir įvertinti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t.y. realiai leis apginti viešąjį interesą. Teismas, spręsdamas ar yra pagrindas tenkinti ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, privalo įvertinti, ar tokiu būdu nebus pažeista pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, ar bus laikomasi proporcingumo principo.
Sprendžiant, yra ar ne pagrindas naikinti nuosavybės teisių atkūrimo atsakovams administracinius aktus, kai buvo nesilaikyta teisės aktų nustatyto nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos reikalavimo, svarbu nustatyti, ar dėl nurodyto reikalavimo nesilaikymo buvo pažeistas 1991 m. birželio 18 d. Įstatymo imperatyvas, jog nuosavybės teisės atkuriamos buvusiam savininkui, o jeigu šis miręs, – kitiems specialiajame įstatyme įvardytiems asmenims, kurių teisės išvestinės iš savininko. Taigi nekvestionuotinas pagrindas konstatuoti administracinių aktų atkurti nuosavybės teises į žemę negaliojimą, taip pat ir viešojo intereso pažeidimą būtų tada, jeigu būtų nustatyta, kad A. S. nebuvo žemės, į kurią ginčijamais administraciniais aktais atkurta nuosavybės teisė, savininkas.
Pažymėtina, jog pretendentai atkurti nuosavybės teises, tinkamai išreiškę savo valią, gali pagrįstai tikėtis, jog nuosavybės teisės jiems bus atkurtos laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų procedūrų. Nagrinėjamu atveju šios procedūros buvo pažeistos Telšių apskrities viršininko administracijai pavaldžių žemėtvarkos tarnybos pareigūnų, kuriems įstatymų leidėjo pavesta vykdyti šį procesą. Tikroji teisės paskirtis – ieškoti įvairių asmenų interesų, taip pat privačių asmenų teisių ir viešojo intereso pusiausvyros, todėl nagrinėjamu atveju teismas negali ginti viešojo intereso prokuroro pasirinktu aspektu, nepaisydamas kitų byloje dalyvaujančių asmenų (atsakovų) teisėtų interesų ir lūkesčių, kurie taip pat yra viešojo intereso dalis.
Vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad kai bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog yra visi pagrindai nuosavybės teisei į ginčo žemę atkurti, atsakovas, kuris yra tinkamai išreiškęs savo valią dėl nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo, negali būti baudžiamas už valstybės pareigūnų padarytus nuosavybės teisių atkūrimo procese pažeidimus, todėl prokurorės ieškinys negali būti tenkinamas.
Prokurorės ieškinys dėl viešojo intereso gynimo pareikštas praėjus daugiau kaip dešimčiai metų nuo nuosavybės teisių atkūrimo ir prokuroras turėjo atsižvelgti į konkrečios situacijos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus. Byloje ieškinys pareikštas dėl galimo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo taikymo pažeidimo, tačiau teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad pašalinus pažeidimą ir procedūrą atlikus iš naujo, teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą pasekmės galimai būtų tos pačios. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Šiaulių hidroprojektas“ paaiškinime bei 2001-11-26 pažymoje Nr.632 nurodyta, jog A. S. valdytos 11,84 ha žemės Pakalupio kaime 10,73 ha žemės buvo valstybės išperkama, 1,11 ha –grąžintina žemė; remiantis fragmentu iš Akmenės rajono Pakalupio kaimo savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atstatyti ribų nustatymo plano 53 numeriu pažymėtam savininkui S. Š. buvo grąžinta žemė natūra 1,11 ha, o aplinkui jį esanti 10,73 ha žemė buvo asmeninio ūkio žemė, priskirta valstybės išperkamai; 2011 m. rugpjūčio mėnesį vykdant O. ir S. Š. buvusios žemės valdos ribų kartografavimą, liudininkai parodė tas pačias ribas (4 t., b. l.124, 125, 126), darytina išvada, jog nuosavybės teisė galimai būtų atkurta į tą patį žemės sklypą, ir galimai tuo pačiu būdu, būtų konstatuotas tik kitas žemės savininkas, o pretendentas liktų tas pats.
Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškinyje nurodyti asmenys, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į S. Š. ir E. Š. valdytą žemę, būtų darę kokią nors įtaką valstybės institucijų sprendimams nustatant grąžintinos žemės plotus. Taigi nagrinėjamu atveju žemės perdavimą atsakovų privačion nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese, o šie asmenys pasitikėjo valstybės institucijų kompetencija nustatyti konkrečius grąžintinos žemės plotus. Teismas pažymi, kad, priešingai nei ieškinyje nurodė prokurorė, atsakovų sąžiningumas nuosavybės teisių atkūrimo procese nepaneigtas. Vien tai, kad V. K. ir G. L., kurioms atkurtos nuosavybės teisės, dirbo Mažeikių žemėtvarkos skyriuje, todėl labai gerai turėjo žinoti ne tik teisės aktus, bet ir dokumentus, buvusius byloje, nėra pagrindas pripažinti jas nesąžiningomis, nes nuosavybės teisių atkūrimo procese jos neturėjo kompetencijos priimti sprendimų dėl grąžintinos žemės plotų nustatymo, be to, kaip minėta, nenustatyta, kad jos būtų darę kokią nors neleistiną įtaką valstybės institucijų sprendimams.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į konkrečias šioje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad nuosavybės teisė atkurta į asmens, iš kurio ji buvo nusavinta, žemę, įvardytas nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti ginčijamus administracinius aktus negaliojančiais, nes, panaikinus nurodytus administracinius aktus dėl šio pažeidimo ir pakartojus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą iš naujo, atsakovui A. Š. iš naujo būtų atkurtos nuosavybės teisės į tą pačią žemę. Dėl nurodytų motyvų teismas priėjo išvados, kad pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo naikinti prokurorės ieškinyje nurodytų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atsakovams atkūrimo.
Atsakovai, tinkamai išreiškę savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neturi patirti neadekvačių neigiamų padarinių dėl valstybės institucijos, įgaliotos vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pareigūnų padarytų pažeidimų ir dėl to šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo ginti viešąjį interesą prokuroro pasirinktu aspektu, nepaisant atsakovų teisėtų interesų bei lūkesčių, kurie taip pat yra viešojo intereso dalis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ne vien vadovaujantis LR CPK 93, 98 straipsnių nuostatomis, bet ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (LR CPK 3 straipsnio 1 dalis).
LR CPK 83 straipsnio, reglamentuojančio atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad prokuroras, reikšdamas ieškinį ir taip siekdamas apginti viešąjį interesą, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio. Nors prokuroras reiškia ieškinį ir gina viešąjį interesą tokiomis pat procesinėmis teisėmis kaip ir ieškovas, tačiau tokioje procesinėje padėtyje prokuroras neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, t. y. nuo bylos išsprendimo nepriklauso prokuroro, kaip asmens, subjektinių teisių ir pareigų apimtis, o turi tik procesinį teisinį suinteresuotumą.
Kitos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 151,48 Lt) taip pat apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).
Sprendimui įsiteisėjus, 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - įrašas viešame registre dėl G. L. nuosavybės teisės į 1,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr.6107-0001-0038, kadastrinis Nr.6107/0001:38, Balėnų miško k. v., esantį Gaurylių k., Mažeikių r. sav., perleidimo draudimo bei 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - įrašas viešame registre dėl R. Š. nuosavybės teisės į 5,0900 ha žemės sklypą, unikalus Nr.3218-0004-0046, kadastrinis Nr.3218/0004:46, esantį Nabuilių k., Mažeikių r. sav., perleidimo draudimo, panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Civilinę bylą dalyje dėl priešieškinio nutraukti.
2011 m. gegužės 13 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl G. L. nuosavybės teisės į 1,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr.6107-0001-0038, kadastrinis Nr.6107/0001:38, Balėnų miško k. v., esantį Gaurylių k., Mažeikių r. sav., perleidimo draudimo;
2011 m. gegužės 24 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl R. Š. nuosavybės teisės į 5,0900 ha žemės sklypą, unikalus Nr.3218-0004-0046, kadastrinis Nr.3218/0004:46, esantį Nabuilių k., Mažeikių r. sav., perleidimo draudimo.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.