Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Svajonei Krakienei, Salomėjai Paulauskienei, Sandrai Jotautei, Aistei Marcijonaitei, Linai Beniušienei,

vertėjai S. A., L. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioj V. K. 2021-04-09 d. apie 17val 15 min, (duomenys neskelbtini)namo, bendro naudojimo koridoriuje prie (duomenys neskelbtini) kambario, Klaipėdoje, kilus konfliktui su A. K., kaire ranka sugriebė nukentėjusiajai už gerklės ir pargriovė ant grindų, kuri, krisdama, susižalojo dešinę alkūnę bei tyčia ranka pastūmė į pagalbą atbėgusį A. K., gimusį (duomenys neskelbtini) m., kuris, krisdamas, susižalojo kairės rankos alkūnę. Tokiu būdu, V. K. sukėlė fizinį skausmą A. K. bei A. K., t. y kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2021-04-09 d. apie 17val. 15 min.., (duomenys neskelbtini)namo, bendro naudojimo koridoriuje, prie (duomenys neskelbtini) kambario, Klaipėdoje, kilus konfliktui su A. K., kaire ranka sugriebė nukentėjusiajai už gerklės ir pargriovė ant grindų, kuri, krisdama, susižalojo dešinę alkūnę bei tyčia ranka pastūmė į pagalbą atbėgusį A. K. gimusį (duomenys neskelbtini) metais, kuris, krisdamas, susižalojo kairės rankos alkūnę. Tokiu būdu, V. K. sukėlė fizinį skausmą A. K. bei A. K..

V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, parodė, kad yra sergantis žmogus, viską gali užmiršti, nes turi problemų su atmintimi.

2021-11-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi jam paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 2 b.l. 10-12).

2022-05-18-06-17 teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad V. K. dėl jam nustatyto organinio asmenybės sutrikimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šiuo metu V. K. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) sutrikimas, dėl kurios jis gali suvokti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Jis gali dalyvauti teismo procese. V. K. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia ( t. 2 b.l. 72-75).

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad 2021-04-09 visą dieną buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žiūrėjo televizorių, rūpinosi neįgali patėviu A. Per visą dieną jokios kaimynės bendro naudojimo koridoriuje sutikęs nebuvo ir su niekuo nebendravo. Taip pat jokio mažo beniuko apie 10 metų irgi nematė ir tikrai negalėjo pastumti. Alkoholio nevartoja, todėl apie tokį įvykį būtų prisiminęs. Su kaimynais nebendrauja ir stengiasi visada jų išvengti. Kai atvyko policijos pareigūnai jis jau miegojo, jie jį pažadino ir atvežė į komisariatą, minėjo apie kažkokį konfliktą su kaimyne. Nori paminėti, kad su kaimynais nebendrauja, kartais pasisveikina, jokių konfliktu su kaimynais nėra turėjęs, jokių necenzūrinių žodžiu nevartoja, nes pats sunkiai kalba. (t. 1, b.l. 144-146)

Papildomos apklausos metu V. K. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino ir parodo, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Jokios kaimynės ir jos sūnaus nestūmė ir jokio fizinio skausmo nesukėlė, tai šmeižtas. Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. (b.l.151-153)

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad įvykio dieną, po pietų, (duomenys neskelbtini), II aukšte bendrame koridoriuje prie bendros virtuvės, šalia jos kambario (duomenys neskelbtini), ji kalbėjo telefonu. Staiga buvo užpulta kaltinamojo. Jis griebė jai už gerklės, pastūmė ją, pargriovė ant žemės. Tai darė kaimynas-kaltinamasis. Kai ją laikė už gerklės, išbėgo jos vaikas A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vaikas pamatęs, kad kaimynas yra ją užgulęs, puolė daužyti jam nugarą, taip bandė ją gelbėti. Tada V. K. jį stipriai pastūmė ir vaikas nukrito ant žemės, jam buvo sužalota ranka. Po įvykio kaimynas iš karto pasišalino iš namų. Po užpuolimo jai skaudėjo šonkaulius, buvo guzas kaktoje. Vaikui ilgai skaudėjo alkūnė nes ją susimušė, kai krito pastumtas. Nebeatsimena kad buvo sužalota ir alkūnė. Krisdama galėjo atsitrenkti ranka ir taip susitrenkti alkūnę. Jai skaudėjo viską-kaklą, šonkaulius, buvo kaktoje guzas. Po įvykio į medikus nesikreipė, tik policijoje buvo užfiksuoti sužalojimai. Po įvykio kaltinamojo nematė.

Iš nukentėjusiosios A. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog ji nurodė, kad apie 17 val. iš savo kambario ėjo į bendro naudojimo virtuvę. Koridoriuje stovėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) kambario, kuris ją pamatęs pasakė jai, kad ją užmuš, jog ateitų jam pačiulpti. Taip jis pastoviai kabinėjasi prie visų kaimynių. Ji nuėjo į virtuvę išsiplovė indus, grįžo į savo kambarį. Po kelių minučių ėjo vėl į virtuvę. Išėjo iš kambario, tuo metu mobiliu telefonu kalbėjo su dukra ir ją užpuolė kaimynas. Ji nespėjo uždaryti kambario durų. Kaimynui parodė mobilų telefoną ir pasakė, kad jį filmuoja. Tuomet jis jai griebė už gerklės ir pargriovė ant grindų bei pastūmė jos sūnų, kuris išbėgo iš kambario išgirdęs jos klyksmą. Taip pat į bendro naudojimo koridorių iš savo kambarių išėjo kaimynės N. R., gyv. (duomenys neskelbtini) kambaryje ir A. J., gyv. (duomenys neskelbtini) kambary, kurios matė įvykį. Kaimynė A. sakė, kad ją užpuolęs kaimynas nuėjo į savo kambarį. Ji buvo dideliame šoke ir rūpinosi savo vaiku, todėl ne viską matė. Kai atvyko policija, kaimyno namuose nebuvo ir name, bendro naudojimosi patalpose nebuvo. Į medikus nesikreips. (b.l. 1-3) Papildomos apklausos metu A. K. parodė, kad ji kartu su sūnumi A. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena jau trejus metus socialiniame bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Gyvenant pastebėjo, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto elgiasi agresyviai, gąsdina kaimynus savo elgesiu, t.y. vaikšto nuogas po bendro naudojimo koridorių, komentuoja ir piktai kalba, kai akys susiduria su jo akimis, jis sako ,,ko žiūri į mane". Ji ir jos sūnus kaimyno bijo, nenori jo sutikti, nes po įvykusio incidento dar labiau jo bijo. Gali patikslinti, kad 2021-04-09 apie 17.15 val. sūnus paprašė, kad atneštų gerti iš bendrojo naudojimo virtuvės. Jai einant į virtuvę ir paskambino dukra iš užsienio. Bendraujant pamatė, kad kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto stovi koridoriuje ir pasakė, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto konfliktuoja. Ji kaimyno pačio nematė, bet pasakė kaimynei, kad reikia tada kviesti policiją. Jai tai pasakius, pamatė, kad iš už kampo parbėga ant jos kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, ji ištiesė ranką su mobiliu telefonu ir pasakė save gindama, kad jis prie jos nelįstu, jog juo filmuoja. Po tokių žodžių kaimynas sudavė jai per ranką, kuria laikė mobilaus ryšio telefoną ir telefonas iškrito ant žemės, tada sugriebė viena ranka už kaklo ir pastūmė. Ji po pastūmimo krito ant grindų, tada pastebėjo, kad sūnus išėjo iš buto ir puolė ją ginti, norėjo patraukti nuo jos kaimyną, tačiau kaimynas neleido sūnui prieiti prie jos, pastūmė sūnų per krūtinę, kuris po pastūmimo krito ant grindų. Daugiau jokių smūgių jai ir sūnui nesudavė. Kaimynas išbėgo iš laiptinės. Kai nukrito ant grindų, nusibrozdino dešinę alkūnę, ant kaklo jokio žymių nebuvo, nes buvo su golfu, kuris dengė kaklą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Sūnui taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas, nes po pastūmimo sūnus nusibrozdino kairę alkūnę. Pas šeimos daktarą, pas medicinos ekspertus nesikreipė, nors buvo joms išduotas lapas iš policijos, visai pamiršo, kad juos turi, kai grįžo namo po pareiškimo parašymo. Nors telefono korpusas apgadintas, tačiau nereiškia civilinio ieškinio, nei dėl turto sugadinimo, nei dėl fizinės ir moralinės žalos. Kaimynas yra ligonis, kurį reikia gydyti, tačiau jis pats to nesupranta. (y. 1, b. l. 28-31)

A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra 10 metų. Gyvena Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Įvykyje dalyvavo kaimynai. Jis kambaryje žiūrėjo televizorių, o mama išėjo į koridorių. Paskui jis girdėjo garsą koridoriuje. Jis pagalvojo, kad reikia pažiūrėti. Jis atidaręs duris pamatė, kad vienas kaimynas ateina pas mamą, o mama su telefonu bando filmuoti. Paskui kaimynas mamą mušė už gerklės ir mama nukrito. Ji šaukė baik, baik. Mama ir buvo sužalota. Mamai skaudėjo kakta. Jai buvo guzas. Paskui kaimynas pabėgo, bet jis nematė kur jis pabėgo. Visi kaimynai pamatė kas vyksta. Jie paskambino policiją, po ko policija atvažiavo. Paskui policija kaimyno ieškojo, bet jo nerado. Viskas įvyko balandžio 9 dieną. Jis nežino kiek buvo valandų kai viskas įvyko. Buvo beveik vakaras. Gyvena bendrabutyje, viename kambaryje. Jis žiūrėjo televizorių, tada išgirdo triukšmą, paskui jis atidarė duris ir pamatė, kad kaimynas ateina pas mamą, o mama atidaro kamerą ir bando filmuoti, bet jai nepavyko pradėti filmuoti. Kaimynas bandė mušti jo mamą. Jis jai paėmė už gerklės. Abu su rankomis mosikavosi, buvo susikibo vienas su kitu. Paskui kaimynas numetė mamą ant žemės ir pabėgo. Jis stebėjo kaimyną, jis nematė kaip mama nukrito. Viskas vyko prie jų durų. Jis matė ir kaimyną ir mamą. Jis negali pasakyti tiksliai kaip mama pargriuvo. Mamai skaudėjo ranką, nugarą. Jam skaudėjo ranką. Kai mama nugriuvo, jis jai padėjo atsistoti. Jis kaimynui sakė, kad jis baigtų. Jis jam buvo už nugaros, norėjo ji pastumti. Kaimynas tada jį pastūmė atgal. Jis jį pastūmė už krūtinės ir jis nugriuvo ant šono. Jis užsigavo kairės rankos alkūnę. Jam bėgo iš alkūnės kraujas, buvo raudona. Kai jis parkrito kaimynas pabėgo. Jis nežino kiek kaimynui metų ir jis nežino kaip jis atrodė. Jis galėtų kaimyną atpažinti iš veido. Kaimynas buvo išgėręs, nes balandžio 8 dieną irgi kaimynas mušėsi su kito kaimyno sūnumi. Kaimynė kita viską pasakė, iš jos ir sužinojo, kad šis kaimynas buvo išgėręs. Jam skaudėjo ranką. Skausmą įvertinta 7 iš 1O balų. Jam skaudėjo apie 2 ar 3 dienas. Jo ranką apžiūrėjo mama, patepė vaistų. Įvykio metu jis norėjo pastumti kaimyną. Kai parkrito, bandė atsistoti ir gelbėti mamą. Įvykio metu jis verkė ir mama verkė. Jis neatsimena ką mama sakė kaimynui. Mama turėjo telefoną, telefonas nukrito ant žemės. Šiuo metu telefonas veikia. Dar įvykį matė dvi kaimynės. Vienos moters vardas yra A.. Bendrabutyje jis gyvena tris metus. Su šiuo kaimynu pirmą kartą atsitiko toks dalykas. Vieną kartą, kai jis ėjo į tualetą kaimynas jį išgąsdino, pasakė „bu". Kaimynas jį specialiai nustūmė. Jis jį pastūmė nestipriai. Jis tiesiog norėjo jį pastumti. Kai jį kaimynas stūmė nebuvo kitų kaimynų, daugiau niekas nematė. (t. 1, b.l. 53-55)

Iš 2021-04-09 asmens apžiūros protokolo matyti, kad A. K. nubrozdinta alkūnė ( t. 1 b.l. 72-75),

Iš 2021-04-09 asmens apžiūros protokolo matyti, kad A. K. matyti kairės rankos alkūnės nubrozdinimas ( t. 1 b.l. 77-82)

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas "Body" kameros vaizdo įrašai, kuriuose A. K. bei liudytojos nurodo įvykio aplinkybes (b.l. 94-96; 101-103).

Apklausta liudytoja A. J. parodė, kad tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusiuosius pažįsta., nukentėjusioji –jos kaimynė. Su kaltinamuoju santykiai blogi, su nukentėjusiąja - geri . Taip pat pažįsta ir kaimynės-nukentėjusiosios berniuką, santykiai geri. Ji gyvena (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, po pietų ji su kaimyne A. K. išėjo į koridorių, šnekėjo. Kaimynas –kaltinamasis- išėjo iš savo buto, ėmė piktai šaukti „Ko stovite, ką šnekate“ ir atbėgo greitai prie kaimynės A. K. ir užpuolė ją. Tuo metu jos vaikas puolė ją ginti, V. K. vaiką pastūmė, jis nukrito ir susitrenkė. Įvykio metu V. K. mušė kaimynę A. K.. Jis nustūmė ją ranka, ji nukrito ir šis pradėjo ją dusinti už kaklo. Ji išbėgo į namus paimti dezodoranto, kad dezodorantą paurkšti jam į akis. Kai atidarė duris, V. K. išbėgo. Kaimynas šaukė, o A. K. vaikas verkė, nes vaikas atidarė duris ir pamatė, kad mama nukritusi. Kai dar nebuvo nubėgus į namus, vaikas pradėjo šaukti mamą, matė, kad kaltinamasis stipriai nustūmė vaiką ir jis nukrito. Vaikas drebėjo, verkė. Jis norėjo padėti mamai. Vaikas žino, kad kaltinamasis puola ant visų. Policiją kvietė kaimynė. Ar tą popietę kaltinamasis buvo išgėręs negali tvirtinti, mano, kad buvo, nes turėjo alaus. Kai kaltinamasis išgeria alkoholio, būna agresyvus.

Liudytoja N. R. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Su A. K. gerai sutaria, su V. K. nesisveikina. Įvykio metu ji buvo namuose. Išgirdo triukšmą, šaukimą, bildesį koridoriuje. Išgirdau įšaukimą. Po šauksmų, bildesio, sušuko vaikas, tada ji išėjo. Pamatė, kad A. durys buvo atidarytos, vaikas verkė. Pamatė, kaip kaltinamasis sugriebė A. K. už kaklo, ji nukrito ant žemės. Berniukas šaukė „Mama tik nenumirk“. Kaltinamasis nustūmė vaiką, ar vaikas nukrito, nepamenu, manau, kad nukrito. Ji padėjo A. atsikelti. Kaltinamasis nuėjo pas save, po to išėjo pasivaikščioti. Jis nuolatos vaikščioja. Ar kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, negali atsakyti, bet jo elgesys priklauso nuo alkoholio – kai jo atsiranda dar daugiau agresijos. Tuomet jis vaikšto po koridorių, laužo duris, spardo duris kojomis. Kartais jis vaikšto nuogas, o paskui sako, kad nieko nepamena. Dėl V. K. elgesio jų gyvenimas apsunkintas - nebegali nueiti į bendro naudojimo tualetą, į virtuvę, nes bijo V. K..

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o BK straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Šiais nusikaltimais kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.).

Kaltinamasis V. K. savo kaltės nepripažino, tačiau tiek nukentėjusioji A. K., tiek ir mažametis A. K. davė nuoseklius, vienodus parodymus, kurie atitinka nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms - A. K. ir A. K. sužalojimams, užfiksuotiems asmens apžiūros metu ( t. 1 b.l. 72-81). Objektyvius nukentėjusiųjų parodymus, patvirtintus apžiūrėjus jų sužalojimus asmens apžiūros metu, taip pat patvirtina nuoseklūs ir vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duoti liudytojų A. J. ir N. R. parodymai. Aptartų įrodymų visuma teismas neturi pagrindo abejoti, nes liudytojų A. J. ir N. R. parodymai patvirtina A. K. ir A. K. parodymus, bei procesiniais veiksmų protokolais nustatytas faktines bylos aplinkybes. Iš aptartų įrodymų visumos akivaizdu, jog tarp V. K. ir nukentėjusiųjų A. K., liudytojų A. J. bei N. R. santykiai įtempti, ypatingai dėl kaltinamojo elgesio šiam pavartojus alkoholio. Nors Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-94/2022 išvadose ir nurodyta, kad V. K. dėl jam nustatyto organinio asmenybės sutrikimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, bei šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia ( t. 2 b.l. 72-75), tačiau teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose nurodyta, jog V. K. yra emociškai nepastovus, jam stinga kritinio situacijos ir savo elgesio vertinimo, jis ne visada jaučia realią situaciją, elgesys nebrandus. Stebėtas V. K. emocinis labilumas, paviršutiniškumas, grubumas, silpnas frustracijos toleravimas ir greitas reagavimas pykčiu, polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes, afektų nestabilumas, asmenybės regreso, dezadaptacijos tendencijos, tačiau jis pajėgus suprasti socialinio elgesio normas, suvokti skirtumus tarp gero ir blogo elgesio ( t. 2 b.l. 72-75). V. K. konfliktinis elgesys – necenzūriniai žodžiai kaimynų atžvilgiu, kabinėjimasis prie jų ir pan. užfiksuoti ir pažymoje apie V. K. administracines nuobaudas (t1. b.l. 113-114). Tokiu būdu, akivaizdu, jog V. K. nusikalstami veiksmai, numatyti BK 140 str. 1d. , 140 str. 3d. nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis nusikalstamais veiksmais kaimynus veikia ne pirmą kartą. Taigi, teismas įvertinęs visumą ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, kurie ištirti teisme, neturi pagrindo abejoti, kad V. K. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1d., 140 str. 3d., nes jis įvykio metu bendro naudojimo koridoriuje, kilus konfliktui su A. K., kaire ranka sugriebė nukentėjusiajai už gerklės ir pargriovė ant grindų, kuri, krisdama, susižalojo dešinę alkūnę bei tyčia ranka pastūmė į pagalbą atbėgusį A. K. gimusį (duomenys neskelbtini) metais, kuris, krisdamas, susižalojo kairės rankos alkūnę. Akivaizdu ir tai nurodė A. K. bei A. K. , kad tokie V. K. neteisėti veiksmai sukėlė fizinį skausmą tiek A. K. bei A. K..

Bylos duomenų visuma patvirtina, jog fizinį skausmą A. K. ir mažamečiui A. K. kaltinamasis sukėlė tyčiniais veiksmais, veikdamas tiesiogine tyčia – tai yra suvokdamas savo pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamojo V. K. teistumas išnykęs, jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir įvertina tai, jog kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė ir savo elgesio kritiškai nevertino. Kaltinamasis nedirba, nevedęs, baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio pažeidimus (t1. b.l. 113-114), išvadų nepadarė.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų trukmę nustatant atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes.

Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, bei tai, kad jis neįgalus, teistumas išnykęs, teismas daro išvadą, kad jo atžvilgiu yra vada ir pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - trys CD, prijungti prie I-ojo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – vieneriems (1) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę - vienerius (1) metus laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 6 punktą, 9 punktą, 10 punktą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, įpareigojant jį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su A. K. bei A. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti vieną V. K. laikino sulaikymo parą nuo 2021 m. balandžio 9 d. 22 val. 30 min. iki 2021 m. balandžio 10 d. 19 val. 25 min. ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – tris CD, prijungtus prie I-ojo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.