- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 2-792/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- R. K., D. J. K.
- Ieškovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB NORD, DNB bankas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1598-413/2014 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovams D. J. K. ir R. K., trečiasis asmuo AB DnB NORD, dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė nutraukti 2013 m. spalio 30 d. Kauno rajono 1-ajame notaro biuro notarės R. S. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 2-11686, kuria atsakovai pardavė ieškovei žemės sklypą, unikalus Nr. 1901-0265-0062, kadastrinis adresas 1901/0265:62, esantį Kauno m. sav. Kauno m. Debesylų tak. 3, ir šiame žemės sklype esančius statinius: sodo pastatą, unikalus Nr. 1997-4026-8011, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-2148-7914, įpareigojant atsakovus solidariai grąžinti ieškovei 215 000 Lt, gautų už parduotus nekilnojamuosius daiktus pagal 2013 m. spalio 30 d. Kauno rajono 1-ajame notaro biuro notarės R. S. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr.2-11686, o ieškovę įpareigoti grąžinti atsakovams žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančius statinius: (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
Siekdama užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos areštuoti atsakovų pinigines lėšas 215 000 Lt sumai, leidžiant atsakovams iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, o piniginių lėšų nesant ar jų esant nepakankamai – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kad viso areštuoto turto vertė neviršytų išieškotinos sumos – 215 000 Lt. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, atsakovai sužinoję apie teisminį procesą, gali savo pinigines lėšas ir turtą perleisti tretiesiems asmenims arba paslėpti, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir areštavo atsakovams D. J. K. ir R. K. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis 215 000 Lt sumai, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, teismas, neviršijant ieškinio reikalavimo dydžio, areštavo atitinkamą piniginių lėšų, esančių atsakovams priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, dalį, leidžiant atsakovams disponuoti ta areštuotų piniginių lėšų dalimi, kuri sudaro jų mėnesinį darbo užmokestį ar jam prilygstančias pajamas. Teismas pažymėjo, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, duomenų apie jų turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ar banko sąskaitose esančias lėšas byloje nėra. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju didelė ieškinio suma sudaro pagrindą ją laikyti realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismo nuomone, ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl teismas turi įvertinti ieškinio sumos ir atsakovų finansinių galimybių santykį.
2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesilaikė ekonomiškumo bei proporcingumo principų. Piniginių lėšų areštas apribojo atsakovų teises labiau, negu to reikia teisėtam tikslui pasiekti, nes atsakovai augina nepilnametį vaiką. Siekiant užtikrinti vaiko gyvenimo sąlygas, būtina, jog atsakovai galėtų disponuoti piniginėmis lėšomis bei turtu.
2. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tikimybę, kad ieškinys gali būti patenkintas.
3. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo prašymo nepagrindė jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Kadangi atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl 215 000 Lt ieškinio suma jiems yra didelė. Atsakovės D. J. K. vardu registruotas tik žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovas R. K. jokio turto neturi. Pagal antstolio sudarytą areštuojamo turto aprašą atsakovų turimo turto vertė yra 46 007 Lt. Apeliantas atskirajame skunde nepaneigė objektyvios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
2. Teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas ir mastas nepažeidžia ekonomiškumo principo ir nesuvaržo atsakovų teisių labiau, nei reikia teisėtam tikslui pasiekti.
3. Apeliantas neteisus, kad ieškinys yra nepagrįstas įrodymais, nes teismas preliminariai įvertino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus ir darė išvadą, jog ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
Atsakovė D. J. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, jog palaiko atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes bei teisinius argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliantas teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas įrodymais, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino prima facie ieškinio pagrįstumą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės ieškinio patenkinimo tikėtinumą. Ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, jog gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus, teismas susidaro nuomonę, kad yra reikalavimo tenkinimo tikimybė, tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus, teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Apeliantas neįrodė, jog nėra grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimą patvirtinančių kriterijų yra didelė ieškinio suma. Pagal šią prezumpciją teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas įvykdyti preziumuojamas tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Sutiktina su apeliantu, kad prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2013 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai sprendė, jog fiziniams asmenims ši suma laikytina didele. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateikti įrodymai apie atsakovų turimą turtą ir jo vertę (b. l. 62-63). Atskirajame skunde nėra pateikta duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde ir neįrodinėja, kad ieškinio suma jam nėra didelė.
Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg suvaržė atsakovų teises, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai augina nepilnametį vaiką. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymui užtikrinti.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas atsakovų atžvilgiu taikytinas laikinąsias apsaugos priemones, šio principo nepažeidė, kadangi pirmiausiai taikytos mažiausiai atsakovų padėtį varžančios laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo bei kilnojamojo turto areštas. Atkreiptinas dėmesys, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų piniginėms lėšoms, teismas nurodė, jog iš areštuotų banko sąskaitų atsakovams leidžiama disponuoti ta piniginių lėšų dalimi, kuri sudaro jų mėnesinį darbo užmokestį ar jam prilygstančias pajamas. Taigi, tiek atsakovų, tiek jų nepilnamečio vaiko turtinės teisės nėra pažeistos, kadangi atsakovams palikta galimybė naudotis gaunamu darbo užmokesčiu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiam turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmenų, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
Atsižvelgiant į minėtus argumentus, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstos, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.