- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2-5454-876/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. V. ieškiniu prašo teismo pripažinti, kad nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatas, (duomenys neskelbtini), veranda (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūkykla (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra J. U., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad nors šis turtas ieškovės močiutės J. U. vardu yra registruotas, o Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išduota pažyma patvirtina, jog namas yra pastatytas J. U. tėvo – P. Ž., kitus statinius ((duomenys neskelbtini) priestatą, (duomenys neskelbtini) verandą, (duomenys neskelbtini) ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini) ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini) daržinę, (duomenys neskelbtini) malkinę, (duomenys neskelbtini) garažą, (duomenys neskelbtini) šulinį, (duomenys neskelbtini) rūkyklą) pasistatė asmeniškai pati U., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijio atkūrus nuosavybės teises į senelio T. Ž. nacionalizuotą žemę; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), J. U. išsipirko lengvatine tvarka jai skirtomis valstybės vienkartinėmis išmokomis. Visus nekilnojamojo turto objektus J. U. pasistatė asmeninėmis lėšomis ir asmeniniu darbu, kitus perėmė po tėvų mirties, todėl turtas yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau notaras, vedantis paveldėjimo bylą, atsisako išduoti Paveldėjimo teisės liudijimą, nes nustatė, jog (duomenys neskelbtini). J. U. sudarė santuoką, todėl dalis turto gali būti įgyta santuokoje su J. U. Nesant duomenų apie ištuoką, notaras prašo pateikti duomenis, kad turtas yra asmeninė palikėjos nuosavybė. Ieškovė nurodė, jog J. U. su J. U. nuo (duomenys neskelbtini) negyveno, kadangi sutuoktinis paliko šeimą ir ja nesirūpino, jo buvimo vieta, šeimyninė padėtis nėra žinoma. Ieškovė kreipėsi į valstybės institucijas dėl duomenų apie J. U. (jų ištuokos faktą, mirties faktą) gavimo, tačiau tokie duomenys nėra gauti.
Atsiliepimas
Atsakovė valstybės įmonė „Turto bankas“ teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės prašymą nagrinėti teismo nuožiūra atsakovės atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 67–68).
Šalies argumentai
Ieškovė G. V. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad močiutė jai testamentu paliko savo turtą, kurio pagrindu ieškovė kreipėsi į notarus dėl paveldėjimo. Ten ją informavo, kad močiutė buvo sudariusi santuoką, ir jos turtas galimai buvo įgytas santuokoje kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir jai reikia surasti senelį. Ieškovė vykdė senelio paiešką, tačiau jokių duomenų apie jį nepavyko gauti, todėl kreipiasi į teismą ir prašo minėtą turtą pripažinti asmenine J. U. nuosavybe dėl turto paveldėjimo. Su močiute bendravo, o senelio neprisimena net ieškovės mama, teta, nes močiutė buvo išvežta į Sibirą (be sutuoktinio), grįžus iš Sibiro sutuoktinio neberado, niekada nebematė, nieko apie jį nežinojo. Turtą močiutė paveldėjo iš savo tėvo, gyvendama investavo į jį (2019 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 54 sek. – 4 min. 25 sek.).
Liudytoja G. J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra palikėjos duktė, ieškovės – teta. Parodė, kad yra gimusi 1950 metais, ji buvo pusės metų kai mamą, būnant nėščia, išvežė į Sibirą (mama buvo politinė kalinė, grįžusi 1956 metais). Jos tėvas neaugino, sesuo gimė kalėjime, mama grįžusi iš Sibiro pačią susirado – pasiėmė iš giminių ir augino pati. Liudytoja augo kartu su seserimi (ieškovės mama). Tėvo nepažįsta, neatsimena, nebendravo, jo buvimo vieta niekada nebuvo žinoma. Mama neturėjo kito vyro, dirbo kolūkyje, ieškovė visus minimus statinius atsimena, nes juose užaugo, ten yra mamos tėviškė – paveldėjo iš savo tėvo (2019 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 49 sek. – 8 min. 34 sek.).
Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo kaimynės su J. U., kuri visą gyvenimą gyveno viena su savo dukromis, dirbo fermose. Iki savo mirties name gyveno su dukra, viską savo namuose tvarkėsi pati, samdė darbininkus ir pan. (2019 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 00 sek. – 12 min. 10 sek.).
Liudytoja Regina L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo kokių 16 metų (1963 metų) gyveno kaimynystėje su J. U., su kuria iki pat jos mirties bendravo. Liudytoja neatsimena, nėra mačiusi jokio J. U. vyro, tik girdėjusi, kad ji turėjo vyrą, tačiau jis kažkur dingęs. J. U. turėjo dvi dukras, kurias augino viena. Apie sutuoktinį J. U. yra pasakojusi, kad toks buvo. J. U. tėvas Ž. buvo garsus batsiuvys, ir J. U. paveldėjo turtą iš tėvų (2019 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 39 sek. – 17 min. 12 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės bei liudytojų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad palikėja J. U., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 38). Iš į bylą pateiktos Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad palikėja J. U. mirė būdama neišsituokusi (e. b. l. 34, 40). Jonas ir J. U. santuoką buvo sudarę (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 34). Iš VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro asmens duomenų matyti, jog apie sutuoktinį J. U., gimusį (duomenys neskelbtini), duomenų nėra (e. b. l. 35); Lietuvos valstybės istorijos archyve duomenų apie J. U. mirtį taip pat nėra (e. b. l. 39).
Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir rūkykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9, 10–14); apie žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4–5, 9, 15–16); apie žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6–7, 9, 17–18), nustatyta, jog turtas nuosavybės teisėmis yra registruotas J. U. vardu. Iš byloje esančios Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos nustatyta, jog anksčiau minėtą gyvenamąjį namą, statytą 1930 m., J. U. paveldėjo (duomenys neskelbtini) po tėvo P. Ž. mirties; priestatą, verandą, ūkinius pastatus, daržinę, malkinę, garažus, šulinį, rūkyklą 1978–1985 metų laikotarpyje statėsi pati J. U. (e. b. l. 8, 41–64).
Palikėja J. U. buvo ieškovės G. V. močiutė (e. b. l. 29, 30, 31, 32). J. U. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kurį patvirtino Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas; Testamentu palikėja visą savo turtą, kur jis bus ir iš ko susidės po mirties palieka vaikaitei G. P. (dabartinė pavardė – V.) (e. b. l. 37). Iš Šakių rajono 1-ojo notaro biuro noratės R. Vasiliauskienės išduoto liudijimo matyti, jog testamentinė įpėdinė G. V. palikimą priėmė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 36).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1958 metais dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės ir liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, kad nors J. U. nekilnojamąjį turtą įgijo formaliai būdama santuokoje bei mirė neišsituokusi, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įgytas paveldėjimo būdu bei už asmenines lėšas išskirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems, poreikiams tenkinti, kadangi J. U. santuokinio gyvenimo su J. U. negyveno ir bendro ūkio nevedė.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad gyvenamąjį namą J. U. paveldėjo (duomenys neskelbtini) po tėvo P. Ž. mirties; priestatą, verandą, ūkinius pastatus, daržinę, malkinę, garažus, šulinį, rūkyklą statėsi pati; žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirko; žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo (duomenys neskelbtini) atkurus J. U. nuosavybės teises į buvusio savininko T. Ž. nekilnojamąjį turtą. Be to, visuma byloje esančių duomenų patvirtino, kad ieškovės močiutė J. U. nuo nekilnojamojo turto įgijimo, statinių statybų iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno, dirbo ir augino dvi dukras viena, t. y. turtą įgijo paveldėjimu, savo lėšomis ir darbu. Byloje nėra jokių duomenų apie J. U. buvimo vietą, šeimyninę padėtį, J. ir J. U. ištuoką ar J. U. mirties faktą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. U. buvo politinė kalinė, grįžusi iš Sibiro 1956 metais, o ieškovės turimomis žiniomis, J. su J. U. kartu negyveno, kadangi sutuoktinis paliko šeimą ir ja nesirūpino, jo paties dukros tėvo nepažinojo, neatsimena, nebendravo, jo buvimo vieta niekada nebuvo žinoma. Jokių pretenzijų dėl minėto turto priklausymo J. U. niekada nebuvo pareikšta.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės ir liudytojų parodymais, patvirtina faktą, kad aptartas nekilnojamasis turtas buvo įgytas J. U. paveldėjimo būdu bei už asmenines lėšas, turint tikslą įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Nekilnojamąjį turtą ji iki savo mirties išlaikė viena, nuo pat jo įgijimo save laikė vienintele šio turto savininke, o sutuoktinis J. U. jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto J. U. niekada nereiškė.
Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, vadovaujantis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys tenkintinas. Pripažintina, jog J. U. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklauso J. U. asmeninės nuosavybės teise.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai pačios ieškovės interesų tenkinimui, atsakovė šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovės taip pat nepriteisiamos, kadangi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydis neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, be to, atsakovė šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu (duomenys neskelbtini) ir veranda (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir rūkykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso J. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.