Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. J., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir R. J. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo griežto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi R. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. 2015 m. kovo 18 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3. 2017 m. spalio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi R. J. taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

4. 2018 m. sausio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi R. J. taikytas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą griežto stebėjimo sąlygomis. Šios priverčiamosios medicinos priemonės R. J. taikymas yra tęsiamas iki šiol, paskutinį kartą pratęstas 2019 m. liepos 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

7.Skundas atmetamas.

8.Aukštesnysis teismas išnagrinėjęs R. J. skundą, pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė R. J. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo griežto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminą, todėl tenkinti R. J. skundą nėra pagrindo.

9.Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

10.Iš kartu su 2019 m. liepos 10 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo pateiktos 2019 m. liepos 5 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė rekomenduodama R. J. pratęsti priverstinį gydymą griežto stebėjimo sąlygomis, nurodė, kad stebimuoju laikotarpiu R. J. psichinė būklė išlieka nestabili. Jis uždaras, formalus, įtarus ir nepasitikintis kitais. Disimiliuoja savo psichopatologiją – vengia apie savo išgyvenimus kalbėti, neigia buvusius kliedesius, stengiasi į akis gydytojui kalbėti mandagiai, bendrauja tik jam aktualiomis temomis. Išlieka nekritiškas savo būsenai. Suvokimo sutrikimus neigia, iš elgesio vienareikšmiškai nuspręsti negalima. Mąstymas paralogiškas, nenuoseklus. Emocijos skurdžios, blankios, neadekvačios. Visiškai nekritiškas savo ligai, būsenai, vaistus vartoja nenoriai. Skyriuje pasyvus, apatiškas, interesai buitinio lygmens. Teismas neabejoja Išvadoje esančiais duomenis, jie laikyti teisingais, kadangi jokių kitų, juos paneigiančių duomenų šiuo atveju gauta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog jo būklės aprašymas neatitinka tikrovės atmetami.

11.Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog R. J. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis gali būti pakeista į kitą, švelnesnę, priverčiamąją medicinos priemonę, kadangi jo būklė vis dar išlieka nestabili, jis nesuvokia savo ligos rimtumo ir gydymo būtinybės, todėl jį privalu stebėti ir gydyti griežto stebėjimo sąlygomis. Be to, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad jis 2018 m. lapkričio 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 10 p., būnant nepakaltinamumo būsenoje. Nusikalstamą veiką R. J. padarė VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje dirbančios gydytojos atžvilgiu. Pažymėtina, kad R. J. yra nekritiškas šio padaryto nusikaltimo atžvilgiu, džiaugiasi atkeršijęs gydytojai, jeigu būtų proga – ir vėl taip pasielgtų. Taigi, aptartos aplinkybės, nagrinėjamu atveju, tik dar labiau sustiprina teismo vidinį įsitikimą, jog kol kas R. J. gydymas galimas tik griežto stebėjimo sąlygomis. Tik toks gydymas užtikrins, jog R. J. nekeltų pavojaus tiek sau, tiek aplinkiniams. Atkreiptinas dėmesys, kad R. J. iki aptarto įvykio buvo bandomą gydyti tiek bendro stebėjimo sąlygomis, tiek ambulatoriškai, tačiau, jo būklė tik pablogėjo, todėl manytina, kad teigiamus rezultatus R. J. sveikatos atžvilgiu galima pasiekti tik šiuo metu jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pagalba.

12. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo

Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

R. J., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.