- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-21
- Bylos Nr.
- 1-335-477/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47579-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Jonas Ramanauskas
- Kategorijos
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
1.2.5.4.1; 1.2.27.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.10.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5
2021 m. liepos 21 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas:
1. 1993-03-04 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d., 214 str. (BK galiojo iki 2003-05-01), 2 m. laisvės atėmimas, 250 Lt bauda.
2. 1993-04-21 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 16 str., 90 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimas.
3. 2000-12-21 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 3 mėn. laisvės atėmimas, 200 Lt vertės turto konfiskavimas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.
4. 2003-04-12 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 2 m. laisvės atėmimas, 200 Lt vertės turto konfiskavimas.
5. 2004-01-15 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 1 m. laisvės atėmimas.
6. 2004-04-06 Utenos r. apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 2 d., 1 m. laisvės atėmimas.
7. 2006-07-31 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 8 MGL (1000 Lt) bauda.
8. 2006-08-03 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d., 1 m. laisvės apribojimas. 2006-11-22 Zarasų r. apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimas pakeistas į 90 p. areštą.
9. 2010-03-01 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 6 MGL (780 Lt) bauda.
10. 2012-04-12 Utenos r. apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d., 50 p. areštas.
11. 2012-05-14 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p., 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimas. 2014-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 1 m. 4 mėn. 11 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2014-08-06 Zarasų r. apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas.
12. 2016-05-04 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 284 str.1 d., 1 m. laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 2 m. laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus - 40 val. viešųjų darbų ir gydytis nuo priklausomybės alkoholiui bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2017-03-09 Zarasų r. apylinkės teismo nutartimi 40 val. viešųjų darbų pakeista į įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2020 m. gruodžio 4 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), namų virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino papjauti sūnų J. V., kol jis miegos, J. V. apie įvykį pranešinėjant skubiuoju pagalbos numeriu 112, jis atsinešė peilį ir sau pridėjęs prie kaklo sakė, kad papjaus save, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.
Be to, jis 2020 m. gruodžio 4 d. apie 01.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasipriešino valstybės tarnautojams - Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui V. S. ir tyrėjui J. Š., t. y. vengdamas sulaikymo, užsirakino namuose ir prie durų laikydamas rankose kirvį, grasino, kad jei pareigūnai įeis į jo namus, jis juos užmuš. Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.
Kaltinamasis V. V. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino pilnai, palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis parodė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus, savo elgesio paaiškinti negali. Civilinius ieškinius pripažįsta pilnai. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo V. V. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad maždaug du mėnesius vartoja alkoholį, tačiau daugmaž viską suvokia. Jis gyvena kartu su žmona V. ir sūnumis J. ir S. V.. 2020 m. gruodžio 3 d. jis namuose kartu su žmona vartojo alkoholį. po vidurnakčio grįžo neblaivus J., jie sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholį. Vėliau tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis grasino J., kad papjaus jį miegantį, ne sūnus išvedė jį iš kantrybės. Taip pat jis sakė J., kad nusipjaus sau galvą, bet tuo metu rankoje peilio jis neturėjo. Buvo neblaivus, todėl prikalbėjo nesąmonių, tačiau nesiruošė jo papjauti. Atvykus policijos pareigūnams, visi miegojo. Jie juos pažadino, bet jis nelabai suprato, kas vyksta, buvo labai neblaivus. Policijos pareigūnams su J. išėjus į lauką, jis užrakino namų duris ir prašė palikti jį ramybėje, neleido jiems įeiti. Tuo metu namuose buvo žmona ir S.. Pasiėmęs prie durų stovintį kirvį ir rodydamas jį pro stiklines duris pareigūnams, kad jie paliktų jį ramybėje ir neitų į vidų, sakė, kad jei jie įeis, jis juos užmuš. Tada vienas pareigūnas kažkaip pro kitą namo pusę priėjo prie jo iš nugaros ir paskui abu pareigūnai jį sulaikė. Tuo metu kirvį jis jau buvo padėjęs ir su savimi jo neturėjo. Nežino, kodėl taip pasakė, buvo neblaivus ir piktas, dėl girtumo nesuprato, ką kalba. Labai gailisi dėl padaryto, tą dieną buvo labai neblaivus, todėl nesuvokė savo veiksmų ir jų padarinių. Sūnaus J. V. atsiprašė ir jie susitaikė (2 t., b. l. 78-79, 94-95, 103).
Nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina V. V., tėvu V. V. ir broliu S. V.. 2020 m. gruodžio 3 d., išgertuvių namuose metu, besėdint virtuvėje, tėvas pradėjo priekaištauti jam, todėl kilo žodinis konfliktas. Apie 00.30 val. tėvas pradėjo grasinti, kad, kol jis miegos, jis jį papjaus. Jis išsigando, nors tuo metu V. V. rankoje jokio įrankio žalojimui nelaikė, todėl iškvietė policiją. Jam bendraujant su operatoriumi, V. V. atsinešė peilį ir, pridėjęs sau prie kaklo, sakė, kad persipjaus gerklę. Baigus pokalbį, V. V. nuėjo į kambarį ir jis daugiau jo nematė, jis taip pat nuėjo miegoti. Mano, jog namuose buvę motina ir brolis negirdėjo, kaip tėvas jam grasino. Vėliau atvykę policijos pareigūnai juos pažadino. Vienas iš pareigūnų nusivedė jį į tarnybinį automobilį apklausai, o kitas grįžo į namus. Netrukus jis grįžo ir pasakė, kad tėvas užsirakino namuose ir nieko neįsileidžia, grasina kirviu. Tada su juo buvęs pareigūnas nuėjo prie užrakintų durų. Vienam iš pareigūnų bendraujant pro užrakintas duris su tėvu ir prašant atidaryti duris, kitas pareigūnas nuėjo į namus pro kitas duris. Pareigūnas, priėjęs iš už nugaros prie tėvo, atėmė iš jo kirvį ir tada kitas pareigūnas nubėgo jam padėti sulaikyti V. V.. Durys, kurias užrakino tėvas, buvo su stiklu, todėl buvo matyti, kad V. V. stovi už durų ir mosikuojasi kirviu, kažką sako, bet jis negirdėjo ką, nes stovėjo už durų ir buvo neblaivus. Nežino, kur tuo metu buvo motina ir brolis. Tėvas ir anksčiau yra jam grasinęs, kad jį nušaus, tačiau apie tai jis nepranešdavo, nes nejausdavo realios grėsmės. Tėvas ne kartą pats sau kvietėsi įvairias pagalbas, sakydamas, kad nusižudys ir panašiai. Šiuo metu tėvas be perstojo vartoja alkoholį, o neblaivus būna agresyvus, kabinėjasi. Tėvui V. V. jis jokių pretenzijų neturi, jis jo atsiprašė ir jie susitaikė. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 35, 62-63, 66-67).
Nukentėjusysis J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju V. S., 2020 m. gruodžio 4 d., 00.59 val., iš Utenos OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo neblaivus tėvas grasina papjauti, turi peilį, pridėjęs prie gerklės. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko S. V., kuris paaiškino, kad tarp jo tėvo V. V., kuriam nustatytas 3,06 promilių girtumas, ir jo brolio J. V., kuriam nustatytas 2,46 promilių girtumas, įvyko konfliktas. Užėjus į namus, J. V. buvo rastas miegantis. Jį pažadinus, šis paaiškino, kad jo tėvas V. V. grasino jam, kad jį papjaus. J. V. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį procesinių veiksmų atlikimui. Tuo metu V. V. buvo namuose. Jam priėjus prie namo durų, kurios buvo užrakintos, tačiau jos buvo medinės su įstatytais stiklais ir per jas matėsi patalpų vaizdas, prie durų stovėjo V. V., kuris pasakė, kad neįleis jų į vidų. Jam pabandžius atidaryti duris, V. V. paėmė į rankas kirvį ir užsimojo, pradėjo rėkti, kad jie nebandytų eiti į vidų, kad užmuš. Paskui jis pakvietė V. S., jam priėjus prie durų, V. V.ir toliau laikė rankoje kirvį, elgėsi agresyviai. Buvo nutarta, kad V. S. nukreips V. V. dėmesį, o jis pro kitą įėjimą užeis į namą ir pabandys sulaikyti V. V.. Namuose dar buvo V. V. žmona V. V. ir sūnus S. V.. Jam užėjus į namo vidų ir priėjus prie V. V. už nugaros, matė, kad jis rankoje laikė kirvį, necenzūriniais žodžiais rėkė ant V. S., grasino jam, kad jį užmuš. Jam stovint V. V. už nugaros, jis sugriebė už kirvio ir pargriovė V. V.. Pribėgęs V. S. padėjo sulaikyti V. V.. Dėl tokių V. V. veiksmų - grasinimo kirviu, jis jautė realią grėsmę (1 t., b. l. 125-126).
Nukentėjusysis V. S., ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusysis J. Š. (1 t., b. l. 131-132).
Liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra V. V. žmona. 2020 m., gruodžio 4 d., apie 01.00 val., tarp V. V. ir jų sūnaus J. V. įvyko konfliktas. Tuo metu ji miegojo, tačiau pabudusi girdėjo kaip jie barėsi ir keikėsi. Žino, kad jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Žino, jog J. V. iškvietė policiją, kuri sulaikė V. V.. Negirdėjo, kaip V. V. grasino J. V., girdėjo tik, kad jie barėsi ir keikėsi, taip pat nematė, kaip V. V. grasino kirviu policijos pareigūnams. Į konfliktą bei konflikto aplinkybių aiškinimąsi ji nesikišo (1 t., b. l. 72, 137).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurioje užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 4 d., 01.39 val., V. V. buvo nustatytas 3,06 promilių girtumas (1 t., b. l. 160).
Daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas peilis. Peilis yra virtuvinis, rudos spalvos medine rankena. Peilio geležtės ilgis - 15 cm, rankenos ilgis - 14 cm. Ant peilio matomi sudžiūvę, galimai maisto, likučiai (1 t., b. l. 75-, 77-78).
Daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas kirvis. Kirvis yra su plastikine juodos ir oranžinės spalvų rankena, ant kurios yra užrašas "Fiskars". Kirvio kotas ir galva yra metaliniai, atšipusiais ašmenimis, ant kurių matomos rūdys. Ašmenys yra 9 cm ilgio. Ant kirvio matomos nusidėvėjimo žymės, įvairūs nubrozdinimai, paviršiaus pažeidimai (1 t., b. l. 142-143, 145-146).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš "Body Cam" kameros. Vaizdo įraše Nr. 2020_1203_232225_005.mp4 užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į vietą ir užėjus į namus, juos pasitiko vaikinas su kauke, galimai S. V., kuris nurodė, kad pareigūnus kvietė jo brolis bei nuveda pas jį. Jis paaiškina, kad tėvas laikė sau prie gerklės peilį. Viename iš kambarių buvo rastas miegantis pranešėjas J. V., o miegamajame rasti miegantys V. V. su žmona V. V.. Prabudęs V. V. pareigūnams paaiškina, kad niekas čia nesusimušė. Iš V. V. kalbos matosi, jog jis galimai neblaivus. Prabudęs J. V. pradėjo nerišliai pasakoti, kad, vartodami alkoholį, jie susiginčijo su neblaiviu tėvu. Jis pasakė tėvui, kad daugiau taip nebegali, todėl iškvietė policiją, o tada tėvas pridėjęs sau peilį prie kaklo pasakė, kad persipjaus gerklę ir kad papjaus miegantį J. V., dėl ko jis išsigando šių tėvo žodžių. Už kadro girdimas galimai S. V., balsas, kuris sako: "Sakė, būčiau jau seniai papjovęs". J. V. nurodė, kad tokie konfliktai tarp jo ir tėvo vyksta dažnai. Vaizdo įraše Nr. 2020_1203_232725_006.mp4 užfiksuota, kad, policijos pareigūnams bendraujant su J. V., jis nurodė, kad tėvas jau ne pirmą kartą jam grasina, kad jį papjaus. J. V. išsigando. Kadre pasirodęs V. V. teigia, kad sūnus meluoja ir nieko panašaus nebuvo. Vaizdo įraše Nr. 2020_1203_233224_007.mp4 užfiksuota, kad, stovėdamas prieš kamerą, V. V. sako, jog jis supyko, nes išpylė degtinę, todėl pridėjo sau peilį prie gerklės. Vaizdo įraše Nr. 2020_1203_233723_008.MP4 užfiksuota, kad V. V. sako, kad jis sau laikė peilį prisidėjęs prie gerklės, o ne sūnui. Policijos pareigūnai teiraujasi, kur yra peilis, kurį jis laikė. J. V. sako, kad galbūt tėvas nusinešė jį pas save į kambarį. Vėliau įraše matosi, kad policijos pareigūnai išėjo į lauką, kartu su jais išėjo ir J. V.. Vaizdo įraše Nr. 2020_1203_235220.011.MP4 užfiksuota, kad pareigūnas automobilyje pildo pareiškėjo J. V. procesinius dokumentus, o J. V. pasakoja apie tai, kad tėvas jam pasakė, kad papjaus jį miegantį, tačiau tuo metu, kai sakė šiuos žodžius, V. V. prie savęs peilio neturėjo, tačiau J. V. išsigando. Vaizdo įraše Nr. 2020_1203_235719_012.MP4 užfiksuota, kad V. S. kartu su J. V. sėdi tarnybiniame automobilyje, kuomet prie jų prieina pareigūnas J. Š. ir sako, kad V. V. užsirakino namuose ir kad su savimi turi kirvį, vos "netvojo" į duris. Tuomet abu policijos pareigūnai bando eiti į vidų. Už uždarytų durų su stiklu matosi stovintis V. V., kuris sako pareigūnams nesiartinti prie jo ir išvažiuoti. Pareigūnai bando žodžiu jį nuraminti. J. V. pareigūnams pasako, kad yra kitas įėjimas į namus, kuris turi būti atrakintas. J. Š. išeina, o V. S. beldžia į duris, kalbina V. V., kad šis atidarytų. Viduje nieko nesimato, todėl V. S. bėga į lauką, galimai, prie kito įėjimo. Pamatęs ten J. Š. grįžta atgal prie durų, beldžiasi ir reikalauja V. V. jas atidaryti, nes kitaip teks laužti duris. V. V., perklausęs ką jie darys, išgirdęs V. S. atsakymą, kad išlauš, pasiima į rankas kirvį ir juo užsimoja, sako: "Pabandykit. Aš savo namuose". Tada matosi, kad už V. V. nugaros pasirodo J. Š. ir bando sulaikyti V. V.. Tuomet V. S. kartu su J. V. bėga, galimai prie kito įėjimo į namus. Vaizdo įraše Nr. 2020_1204_000218_013.MP4 užfiksuota, kad V. S. įbėga į namų kambarį, kuriame J. Š. paguldęs laiko V. V., jis padeda surakinti jį antrankiais. Paskui jie jį pakelia ir vedasi link tarnybinio automobilio. V. V. sako, kad jis "nešoko" su kirviu prieš policijos pareigūnus (1 t., b. l. 155-157).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Svetainėje, prie įėjimo, kairėje pusėje, buvo rastas į kėdę atremtas kirvis. Miegamajame kambaryje, prie lovos esančioje spintelėje, jos antrajame stalčiuje, buvo rastas virtuvinis peilis. Name netvarkinga. Dagiau pėdsakų, tinkamų nusikalstamos veikos identifikavimui, nerasta (1 t., b. l. 40-41, 43-49).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Name yra du įėjimai, vienas nuo gatvės pusės (vakarinės pusės) ir kitas iš kiemo pusės (šiaurinės pusės). Įėjimo nuo gatvės pusės durys yra medinės, rakinamos įleidžiamąja spyna. Įeinant į namą iš kiemo pusės, patenkama į verandą. Verandos durų nėra, į ją priėjimas laisvas. Verandos dešinėje pusėje yra medinės durys su stikline įsprūda, kurios veda į gyvenamąsias patalpas. Stiklinė durų įsprūda padalinta į šešias dalis, stiklas yra vieno sluoksnio, per stiklą matomumas geras. Durys rakinamos įleidžiamąja spyna. Apžiūros metu ant užrakto, durų ir durų staktos laužimo žymių nėra. Dagiau pėdsakų, tinkamų nusikalstamos veikos identifikavimui, nerasta (1 t., b. l. 86-87, 89-95).
Grasinimas nužudyti žmogų.
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. V. kaltę šioje kaltinimo dalyje patvirtina jo paties parodymai, duoti teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo J. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. V. grasindamas jį nužudyti, rankoje turėjo peilį. Teismas laiko, kad tokiu būdu V. V. sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajam J. V. suprasti ir suvokti, kad V. V. grasinimas jį nužudyti, realiai gali būti įvykdytas. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, veikos aplinkybes, patvirtina liudytojos V. V. parodymai. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje iš esmės sutampa, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.
Taigi teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje V. V. veiksmuose nustatyti visi grasinimo nužudyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė šioje kaltinimo dalyje yra įrodyta. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis V. V., pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, grasino nužudyti savo sūnų J. V..
V. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.
Pasipriešinimas valstybės tarnautojui.
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du būdus pasipriešinimo veikai padaryti: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321/2009).
Kaltinamojo V. V. kaltę šioje kaltinimo dalyje patvirtina jo paties parodymai, duoti teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiųjų J. V., J. Š. ir V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusieji J. Š. ir V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. V., nepakluso jų teisėtiems reikalavimams, paėmęs kirvį, grasino policijos pareigūnams – nukentėjusiems J. Š. ir V. S.. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad V. V. nevykdo policijos pareigūnų nurodymo atidaryti duris, po ko paėmęs kirvį, grasina juo policijos pareigūnams (1 t., b. l. 154). Teismas laiko, kad tokiu būdu V. V. sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiems J. Š. ir V. S. suprasti ir suvokti, kad V. V. grasindamas kirviu, fiziškai priešinasi jiems. Kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje iš esmės sutampa, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.
Taigi teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje V. V. veiksmuose nustatyti visi pasipriešinimo valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams, nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė šioje kaltinimo dalyje yra įrodyta. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis V. V., pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams J. Š. ir V. S..
V. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 286 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas skirdamas V. V. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
V. V. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. V. V. ankščiau teistas dvylika kartų, teistumai neišnykę, jis yra recidyvistas, baustas administracine tvarka. Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Kaltinamojo V. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu neviršijančią inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkio (BK 61 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad V. V. sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichiką veikiančios medžiagoms, jo atžvilgiu taikytinas Baudžiamojo kodekso 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Dėl kardomosios priemonės
V. V. laikinas sulaikymas nuo 2020-12-04, 01.15 val., iki 2020-12-04, 14.54 val. (2 t., b. l. 60, 69). 2020-12-04 įtariamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo J. V. ir nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu (2 t., b. l. 110-111).
Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo J. V. ir nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis), o išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
J. Š. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš V. V. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurią jis patyrė vykdydamas tarnybines pareigas – sulaikydamas V. V. (1 t., b. l. 115-116). J. Š. ieškinyje nurodė, kad dėl V. V. veiksmų buvo sutrikdyta jo kaip policijos pareigūno veikla, pažemintas jo kaip policijos pareigūno autoritetas, buvo pakenkta jo moraliniam prestižui. Dėl V. V. veiksmų, J. Š. kelias dienas kamavo nemiga, buvo padidėjęs jautrumas, atsargumas, liūdesys, psichologinis diskomfortas.
Iš esmės analogišką ieškinį pateikė ir nukentėjusysis V. S. (1 t., b. l. 119-120).
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiais byloje pripažinti policijos pareigūnai J. Š. ir V. S., dėl neteisėtų V. V. veiksmų, turtinės žalos nepatyrė.
Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip V. V. paėmęs kirvį, grasina policijos pareigūnams V. S. ir J. Š. (1 t., b. l. 154). Kaip matyti iš šio įrašo, nuo to momento, kai V. V. paima kirvį ir iki tol kol J. Š. jį pargriauna ir iš jo atima kirvį, praeina apie 40 sekundžių. Iš šio įrašo matyti, kad V. V. su kirviu rankoje stovi vienoje užrakintų durų pusėje, o policijos pareigūnai kitoje durų pusėje. Šios durys, kaip matyti, sudarė nors ir nepatikimą, tačiau tam tikrą apsaugą (kliūtį) policijos pareigūnams, nuo galimo realaus, V. V. fizinio pasipriešinimo. Iki buvo sulaikytas, V. V. nurodytų durų neatidarė ir jų nesulaužė, iki sulaikymo agresyviai nesielgė. Savo veiksmais, V. V. iš esmės vengė bendrauti su policijos pareigūnais ir būti sulaikytas. Iš nurodyto įrašo matyti, kad policijos pareigūnas J. Š., priėjęs iš nugaros prie V. V., vienu judesiu jį pargriovė ir iš esmės tokiu būdu jį neutralizavo. Po keleto sekundžių pribėgęs V. S., padėjo J. Š. sulaikyti V. V..
Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad V. V. pasipriešinimas policijos pareigūnams, trūko labai trumpą laiką, nebuvo agresyvaus, intensyvaus pobūdžio ar labai pavojingas.
Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad policijos pareigūno darbas, yra neišvengiamai susijęs su tam tikromis pavojingomis situacijomis, todėl policijos pareigūnams keliami didesni moralinio ir psichologinio atsparumo reikalavimai ir standartai. Už pavojingas darbo sąlygas, policijos pareigūnams yra mokami tam tikri priedai prie tarnybinio atlyginimo, kurių paskirtis kompensuoti pareigūnams jų patiriamus nepatogumus, atliekant tarnybines pareigas.
Nukentėjusieji J. Š. ir V. S. savo ieškiniuose nurodė, kad dėl V. V. vei-
ksmų, jautė realią grėsmę ir išgąstį, dėl ko patyrė daug neigiamų emocijų, buvo sutrikdyta jų kaip policijos pareigūnų veikla, pažemintas jų kaip policijos pareigūnų autoritetas, buvo pakenkta jų moraliniam prestižui. Dėl V. V. veiksmų, nukentėjusius kelias dienas kamavo nemiga, buvo padidėjęs jautrumas, atsargumas, liūdesys, psichologinis diskomfortas.
Šias J. Š. ir V. S. ieškiniuose nurodytas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusieji nurodo, kaip V. V. neteisėtų veiksmų pasekmę, teismas laiko deklaratyvaus pobūdžio. Byloje, o taip pat ir prie civilinių ieškinių, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiųjų nurodytas jų patirtas neigiamas pasekmes.
Atsižvelgęs į visumą byloje nustatytų aplinkybių, teismas laiko, kad nukentėjusias byloje pripažinti J. Š. ir V. S., nepatyrė neturtinės žalos dėl V. V. neteisėtų veiksmų, todėl jų ieškiniai atmestini.
Dėl daiktinių įrodymų
Kompaktinis diskas, kuriame yra garso ir vaizdo įrašas (1 t., b. l. 154), paliktinas saugoti byloje.
Kirvis ir peilis, saugomi Utenos VPK Zarasų PK daiktų saugojimo kameroje, kaip nusikalstamos veikos įrankiai, konfiskuotini (BK 72 straipsnis), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais,
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir nuteisti – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, bausmes subendrinti iš dalies ir V. V. paskirti subendrintą bausmę – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę subendrintą bausmę V. V. paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.
Įpareigoti V. V., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, gydytis priklausomybę alkoholiui ir kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d., 3 p., 10 p.).
Išaiškinti V. V., kad jam nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir paskirta laisvės atėmimo bausmė vykdoma realiai.
V. V. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo J. V. ir nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
J. Š. ieškinį atmesti.
V. S. ieškinį atmesti.
Kompaktinį diską kuriame yra garso ir vaizdo įrašas, palikti saugoti byloje.
Kirvį ir peilį, saugomus Utenos VPK Zarasų PK daiktų saugojimo kameroje, kaip nu-sikalstamos veikos įrankius, konfiskuoti (BK 72 straipsnis), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.