- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2-74-446/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00968-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- A. T., V. B.
- Trečiasis asmuo
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Genadijus Lukminas, Virginija Pluščiauskienė
trečiojo asmens – Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genei Jurgilienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams V. B., A. T., trečiajam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, materialinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo panaikinti Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. kovo 23 d. įrašo Šiaulių rajono Šiaulių kaimiškosios seniūnijos gimimo metrikų knygoje apie tai, kad V. B. yra D. B., gimusios 2000 m. kovo 3 d., tėvas, nustatyti, kad D. B. tėvas yra A. T., priteisti iš A. T. D. B. 8000 litų išlaikymo įsiskolinimą už 2010 m. vasario 1 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. laikotarpį, priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 litų nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki dukters pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. teismo posėdžio metu nuomonės nepareiškė, parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis pripažįsta, jog nėra ieškovės dukters Dainos tėvas.
Atsakovas A. T. ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažino visiškai, dalyje dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo – dalinai.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl jį palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.
Ieškovė nurodė, kad iki santuokos nutraukimo su V. B. ji pradėjo gyventi su A. T.. Nuo 1999 m. pavasario jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Trejus metus jie gyveno (duomenys neskelbtini) pas jos tėvus, vėliau persikraustė į A. T. priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). 2000 m. kovo 3 d. jiems gimė dukra Daina. Kadangi nuo jos santuokos su V. B. nutraukimo dienos nebuvo praėję 300 dienų, todėl dukters gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas jos buvęs sutuoktinis V. B.. A. T. pripažino, kad tai jo vaikas, rūpinosi dukra, augino ją. Dukra žino ir pripažįsta, kad A. T. yra jos tėvas, su juo iki šiol bendrauja. 2010 m. vasario mėnesį jų santykiai nutrūko. Ji išsinuomavo butą ir išsikraustė gyventi į Kelmės miestą, dukra iki mokslo metų pabaigos, t.y. birželio mėnesio, lankė Pagryžuvio mokyklą, todėl dažnai nakvodavo ir būdavo A. T. motinos, kuri išleisdavo anūkę į mokyklą, pamaitindavo, namuose. Nuo 2010 m. vasario mėnesio atsakovas A. T. dukters išlaikymui jokios materialinės paramos neteikia, todėl ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010 m. vasario mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos. Švenčių proga, t.y. Kalėdoms, yra padovanojęs dukrai sidabrinius auskarus, kvepalus, gimtadienio proga – liemenę už 60 Lt ir batus už 60 Lt. 2011 metų vasarą už jo perduotus pinigus buvo nupirkti bateliai už 35 Lt, 2011 metų rugsėjo mėnesį dukrai jis nupirko batelius už 90 Lt, sportinį kostiumą už 30 Lt, rankinę. Dukters Dainos išlaikymui kas mėnesį reikia 800 Lt, nes jos maitinimui ji išleidžia 300 litų, mokyklinėms reikmėms 50-60 litų, laisvalaikiui, pramogoms 50 Lt, drabužiams apie 150 Lt., higienos priemonėms 20 Lt, būsto išlaikymo išlaidoms ir komunaliniams mokesčiams kas mėnesį reikia skirti apie 100 Lt, mergaitė norėtų lankyti muzikos mokyklą, už kurią reikia mokėti po 50 Lt kas mėnesį, todėl ji prašo iš atsakovo priteisti po 400 Lt kas mėnesį. Ji šiuo metu augina mažametį vaiką, yra motinystės atostogose, gyvena su kitu vyriškiu, kuris prisideda prie šeimos išlaikymo, jo namuose. Ji neabejoja, kad atsakovas gali mokėti dukters išlaikymui jos prašomą sumą, nes jiems gyvenant kartu jis uždirbdavo žymiai daugiau nei minimalią algą, ji įsitikinusi, kad dalį pajamų jis nuslepia, nes dirba nelegalia, uždarbiauja pas privačius asmenis.
Atsakovas A. T. nuodė, kad neginčija, jog yra D. B. tėvas, patvirtino ieškovės nurodytas bendro jų gyvenimo aplinkybes, pripažįsta, kad nuo 2010 m. vasario mėnesio kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Nurodo, kad ryšys su dukra nėra nutrūkęs, jis bendrauja su ja telefonu, retkarčiais susitinka. Jis nurodė, kad nuo 2010 m. vasario iki birželio mėnesio, kol dukra mokėsi Pagryžuvio mokykloje, ji dažnai po pamokų ateidavo pas jo motiną, ten nakvodavo, iš jo tėvo namų eidavo į mokyklą, tiek jis, tiek jo mama maitino mergaitę, jis duodavo dukrai pinigų smulkioms išlaidoms, todėl, jo manymu, išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo vasario mėnesio, kaip prašo ieškovė, bet nuo birželio mėnesio. Jis pripažįsta, kad lėšų vaiko išlaikymui nedavė, švenčių proga, mokslo metų pradžioje yra nupirkęs mergaitei rūbų, batų. Jis pripažįsta, kad abu tėvai privalo išlaikyti vaiką, tačiau jo manymu 800 Lt išlaikymo suma vaikui per mėnesį yra per didelė, jis pusė šios sumos, t.y. 400 Lt, mokėti negali dėl mažų pajamų, nes jo atlyginimas nėra didelis – 897,50 Lt, yra paėmęs 10000 Lt paskolą gyvenamojo namo remontui, 9000 Lt vartojimo kreditą automobilio įsigijimui, išsimokėtinai yra įsigijęs buitinės technikos, automobilio padangas. Šiuo metu jis gyvena su kita moterimi, kuri laukiasi jo vaiko, jis prisideda prie naujos šeimos išlaikymo, gimus vaikui privalės jį taip pat išlaikyti. Sutinka dukrai Dainai kas mėnesį mokėti po 270 Lt, išlaikymo įsiskolinimą sumokėti nuo 2010 m. birželio mėnesio, skaičiuojant po 270 Lt kas mėnesį.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.140 str. 2 d. nuostatas, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Iš ištuokos liudijimo (b.l. 7) matyti, kad santuoka tarp V. B. ir J. B. nutraukta 1999 metų liepos 7 d., iš vaiko gimimo liudijimo (b.l. 5) matyti, kad D. B. gimė 2000 m. kovo 3 d., t.y. nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, todėl jos tėvu gimimo liudijime įrašytas motinos buvęs sutuoktinis V. B.. Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Nors bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad ginčo tarp jų dėl ieškovės vaiko tėvo nėra, tačiau šia įstatymo nuostata šalys nepasinaudojo, neginčo tvarka vaiko kilmės iš tėvo nenustatė, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.
Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę : bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.).
Iš atsakovo V. B. paaiškinimų parengiamojo posėdžio metu matyti, kad jis nėra ieškovės dukters Dainos, gimusios 2000 m. kovo 3 d., tėvas, patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad tuo metu, kai vaikas buvo pradėtas ir gimė jis su ieškove negyveno. Atsakovas A. T. pripažino, kad jis yra Dainos tėvas, patvirtino, kad nuo 1999 metų pavasario gyveno kartu su ieškove, vedė bendrą ūkį, palaikė šeimyninius santykius. Tiek ieškovė, tiek atsakovas A. T. patvirtino, kad Daina A. T. pripažįsta esantį jos tėvu, su juo bendrauja, tarp jų yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai, tarpusavio ryšys.
Šalių paaiškinimai teisme patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad J. B. ir A. T. gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, t.y. gyvenant šeimyninį gyvenimą, 2000 m. kovo 3 d. jiems gimė dukra Daina. Įvertinus aptartų aplinkybių viseto, darytina išvada, kad bendras spėjamo tėvo ir vaikų motinos gyvenimas ilgą laiką – prieš gimstant dukrai ir po jos gimimo, atsakovo A. T. tėvystės pripažinimas, tėvu įrašyto V. B. patvirtinimas, kad jis nėra biologinis ieškovės dukters D. B. tėvas, atsakovo A. T. bendravimas su dukra, laikytini patikimais įrodymais, patvirtinančiais A. T. ir paneigiančiais V. B. tėvystę. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 392 str. 1 d. nuostatas, nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. Kadangi D. B. gyvena su motina (b.l. 6), todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas, nustačius atsakovo A. T. tėvystę, iš jo priteisti išlaikymą dukrai.
Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų pažymų (b.l. 6, 8) matyti, kad ieškovė augina dvi dukras, šiuo metu yra motinystės atostogose, jos atlyginimas nėra didelis – vidutiniškai apie 1000 Lt, todėl akivaizdu, kad jai vienai išlaikyti dukrą Daina sunku. Iš atsakovo A. T. pateiktos pažymos (b.l. 23) matyti, kad atsakovas – jaunas, darbingas, dirbantis. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vienintelės dukters Dainos turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. Įrodymų, kad jis turėtų kitų išlaikytinių ar būtų neįgalus, jis nepateikė. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti dukrą, pareiga išlaikyti ją tenka tik jos motinai. Tokiu būdu, vaiko išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nėra užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, todėl jo teikiamas išlaikymas turi užtikrinti normalias jos dukters augimo, mokymosi sąlygas, ji turi būti normaliai aprengta, kad nebūtų pažeistas jos orumas, jai turi būti suteikiama reikiama pagalba susirgus. Akivaizdu, kad dukrai gyvenant su mama, mamai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas augtų sveikas, lankytų mokyklą, susirgus – slaugyti ją. Tačiau atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį – abiejų darbo užmokestis nedaug didesnis nei minimali alga, kitus išlaikytinius – ieškovė turi dar vieną mažametę dukrą, gimusią 2011 metais, iš pateiktos pažymos (b.l. 36) ir atsakovo A. T. paaiškinimų matyti, kad jis turi kitą šeimą, jo sugyventinė laukiasi vaiko, dėl ko jis privalo prisidėti prie kitos šeimos išlaikymo, yra pagrindo manyti, kad ieškovės nurodyta skirtina suma – 800 litų – dukters Dainos išlaikymui yra per didelė. Kaip matyti iš pateiktos kreditavimo sutarties (b.l. 27-28), išperkamosios nuomos sutarties (b.l. 36), ieškovės ir atsakovo paaiškinimų atsakovas A. T. savo vardu 2008 m. yra paėmęs 10000 Lt kreditą, kuris buvo skirtas jų šeimos būsto remontui, t.y. sunaudotas bendriems šeimos interesams, tačiau pareiga padengti šį kreditą tenka vienam A. T.. Tačiau įstatyme yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.) ir jokių išimčių nenumatyta. Kitos atsakovo paimtos paskolos – buitinei technikai, automobiliui įsigyti, skirtos asmeninių jo poreikių patenkinimui, nebuvo būtinos, prieš jas imdamas atsakovas A. T. privalėjo įvertinti savo finansines galimybes, nepamirštant pareigos išlaikyti dukrą. Tačiau teismo priteistas išlaikymas turi būti realus, t.y. tėvas, iš kurio priteisiamas toks išlaikymas, realiai turi galėti jį teikti. Tokiu būdu, priteisus iš atsakovo kas mėnesį po 300 Lt dukrai Dainai, ši suma neturėtų būti kliūtimi tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Toks išlaikymas, teikiamas kiekvieno iš tėvų, dukrai yra būtinas jos poreikių tenkinimui.
Remiantis Civilinio kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas dalinai. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad ieškovė ir atsakovas A. T. kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2010 m. vasario mėnesio, tačiau abu pripažino, kad iki birželio mėnesio, t.y. mokslo metų pabaigos, jų dukra Daina gyveno ir pas atsakovo tėvus, A. T. nurodė, kad jis tuo laikotarpiu prisidėjo prie dukters išlaikymo, šios aplinkybės ieškovė nepaneigė, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas po 300 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. birželio mėnesio iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, t.y. 2011 m. gruodžio 12 d., kas sudaro 5506,45 Lt, t.y. 5400 Lt už 18 mėnesių (300x18=5400) ir 106,45 Lt už 11 dienų (2011 m. gruodžio 1 d.- 11 d. imtinai).
Iš esmės patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), priteistinas iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.): dėl išlaikymo įsiskolinimo 165 Lt (5506,45x3%=165), dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo 108 Lt (300x12x3%=108). Kadangi dėl abiejų šalių - tiek ieškovės, tiek atsakovo A. T. - kaltės byla dėl tėvystės nustatymo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, faktiškai tokiam ginčui net nesant, todėl žyminį mokestį už šį reikalavimą privalo mokėti abi šalys. Kadangi šį žyminį mokestį sumokėjo ieškovė paduodama ieškinį teismui, todėl pusė žyminio mokesčio sumos, t.y. 139 Lt priteistina iš A. T. ieškovei. Iš esmės ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 11,45 Lt (b.l. 1), priteistinos iš atsakovo A. T. (CPK 96 str. 3 d., 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl ieškinį iš esmės patenkinus, advokatės atstovavimo išlaidos 700 Lt (b.l. 45) priteistinos ieškovei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., CPK 259 str., 265 str., 268-270 str., 392 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Panaikinti įrašą 2000 m. kovo 23 d. Šiaulių rajono Šiaulių kaimiškosios seniūnijos gimimo metrikų knygos įraše apie tai, kad V. B. yra D. B., gimusios 2000 m. kovo 3 d., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Nustatyti, kad A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), yra D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusios 2000 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini), tėvas, D. B. – A. T. dukra.
Priteisti iš A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą dukrai D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusiai 2000 m. kovo 3 d., periodinėmis išmokomis po 300 (tris šimtus) litų kas mėnesį nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki jos pilnametystės.
Priteisti iš A. T. išlaikymo įsiskolinimą D. B. 5506,45 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus šešis litus 45 ct.).
Nustatyti, kad D. B. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys vaiko motina J. B., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. T. bylinėjimosi išlaidas : 284,45 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 45 ct.) valstybei ir 839 (aštuonis šimtus trisdešimt devynis) litus J. B..
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.