Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1849-946/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-09
Bylos Nr.
1-1849-946/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18076-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
M. Š.
Nukentėjusysis
R. Š.
Advokatai
Violeta Naujokienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1849-946/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18076-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.7; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rugilei Gerdvilienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,kaltinamajam M. Š., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,nukentėjusiajai R. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 4 MGL (520 Lt) bauda;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (3 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 23 MGL (2 990 Lt) dydžio bauda kartu su baudžiamojo poveikio priemone - turto konfiskavimu (konfiskuotas automobilis). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi baudos neišieškota dalis (624,39 Eur) perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei - Vokietijos Federacinei Respublikai;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė - 4 MGL (520 Lt) bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžio vykdymas nutrauktas, suėjus senaties terminui;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda;

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – 165 MGL (8250 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 115 MGL (5750 Eur) dydžio bauda,

bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. 2022 m. gegužės 22 d. apie 16 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, priėjęs prie nukentėjusiosios R. Š., tyčia du kartus kairės rankos delnu sudavė jai į dešinį skruostą, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į kairį skruostą, užspaudęs į kampą, suėmė už kaklo, o nukentėjusiajai R. Š. rankomis atstūmus M. Š., jis du kartus dešine koja įspyrė nukentėjusiajai į dešinį kelio sąnarį ties vidine puse, taip padarė poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, tokiais veiksmais smurtaudamas savo šeimos narei - sugyventinei R. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo namuose, grįžo jo draugė R. Š. ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jo metu jis jai vieną ar du kartus įspyrė į kelio sąnarį, sudavė per skruostus, suėmė už kaklo. Sudavęs smūgius jis iš karto atsitraukė, o nukentėjusioji išėjo iš namų ir grįžo su policijos pareigūnais. Jis nenorėjo sukelti jai skausmo, tiesiog jis karšto būdo ir viskas įvyko spontaniškai. Nukentėjusiosios atsiprašė ir ji jam atleido (2 t., b. l. 11-12).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, M. Š. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną būdama darbe paskambino kaltinamajam, jog jis paimtų jos vaiką iš kaimo, tačiau vakare grįžusi namo rado juos užrakintus, M. Š. atrakino duris apsimiegojęs, o jiems abiem nuėjus į virtuvę, tarp jų kilo konfliktas, jog jis nepaėmė jos vaiko. Jis pradėjo prieš ją mosikuoti su sausainiu, ji jam trenkė, kad jis numestų sausainį. Kaltinamasis pametė sausainį, trenkė jai per veidą, stvėrė už kaklo, pastūmė prie sienos. Ji nustūmė jį, o jis jai du kartus spyrė į koją. Ji su kaltinamuoju pradėjo vėl ginčytis, todėl ji išėjo iš namų ir iškvietė policiją. Ji su M. Š. gyveno kartu nuolat, šiuo metu gyvena atskirai (2 t., b. l. 12-13).

Liudytojas M. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gegužės 22 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. J. ir tyrėja A. P., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nurodyti negali, nes neprisimena, vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus pranešime nurodytu adresu, prie daugiabučio laiptinės pasitiko mergina, kuri buvo apie 20 metų amžiaus. Mergina buvo susigraudinusi ir susijaudinusi. Mergina nurodė, kad bute jos sugyventinis kilusio žodinio konflikto metu prieš ją pradėjo naudoti fizinį smurtą, kuris pasireiškė sudavimu į veido sritį bei spyriu į koją. Merginos veidas buvo kiek paraudęs. Mergina nurodė, kad jos sugyventinis yra užsirakinęs bute, be to, su savimi turi narkotinių medžiagų bei jų yra pavartojęs. Su mergina nuėjus prie buto durų, kur buvo jos sugyventinis, buto durų niekas neatidarė. Pavykus atrakinti buto duris, bute buvo rastas jauno amžiaus vyras, kuris su savimi turėjo galimai narkotinės medžiagos – kanapių. Vyras neigė naudojęs fizinį smurtą prieš sugyventinę. Dėl pasitvirtinusio smurto artimoje aplinkoje fakto, vyras buvo laikinai sulaikytas. Patikrinus merginos ir vyro blaivumą, abu asmenys buvo blaivūs (1 t., b. l. 83-84).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog pareiškėja R. Š. paaiškino, kad 2022 m. gegužės 22 d apie 16 val. sugyventinis M. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą į kairį skruostą ir 2 kartus į dešinį skruostą sudavė kairės rankos delnu, buvo dešine ranka paėmęs už kaklo, norėjo trenkti galvą į sieną, taip pat iš dešinės kojos spyrė du kartus į dešinės kojos tarp šlaunies ir blauzdos sulenkimo vietą. Tokie M. Š. veiksmai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 9-11).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-28).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog smurtą patyręs asmuo – R. Š., smurtu įtariamas asmuo – M. Š.. R. Š. paaiškino, kad 2022 m. gegužės 2 d. grįžo namo po darbo adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodžiu sukonfliktavo su savo sugyventiniu M. Š. dėl to, jog jis nepaėmė jos vaiko iš kaimo. Konflikto metu dešinės rankos plaštaka, delnu vieną kartą trenkė R. Š. į kairį veido skruostą, tada du kartus kairės rankos delnu, plaštaka trenkė į dešinį veido skruostą. Po rankos smūgių dešine koja spyrė į kairę koją (tarp šlaunies ir blauzdos esantį sąnarį) du kartus, po smūgių koja dešine ranka stvėrė už kaklo ir pastūmė (norėdamas galvą trenkt į sieną). Tokiais veiksmais M. Š. sukėlė pareiškėjai fizinį skausmą. M. Š. teigė, jog R. Š. nemušė, tik konflikto metu pastūmė į sieną. Ant R. Š. kairės pusės veido srities matosi nedidelis paraudimas ir įdrėskimas (1 t., b. l. 35-39, 42-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 951/2022(02) nurodyta, kad R. Š. padaryta poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, kuri galėjo išsivystyti nuo vieno smūgio kietu buku daiktu, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis 92022 m. gegužės 22 d. apie 16 val.). Neatmestina galimybė, kad tuo metu tiriamoji galėjo patirti ir daugiau nedidelės energijos smūgių kietu buku daiktu, kurie nepaliko apžiūros metu matomų žymių. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai esant įvairiose padėtyse. Konstatuotas sužalojimas negalėjo išsivystyti griūvant. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 54-55).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Skambutis užfiksuotas 2022 m. gegužės 22 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėja, prisistačiusi R. Š., Bendrojo pagalbos centro operatorei praneša, kad adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis prieš ją smurtavo, sumušė, patikslino, kad jis trenkė jai į veidą ir įspyrė į koją (1 t., b. l. 45-46).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti vaizdo registratoriumi:

- vaizdo įraše 2022_0522_162238_001.MP4 (laikas 2022 m. gegužės 22 d. 16:22:38 val.) užfiksuota, kaip policijos pareigūnas klausia vaizdo įraše matomos merginos, ką jai darė. Mergina atsako, kad jai trenkė per veidą du kartus su ranka ir spyrė į koją. Mergina nurodo, kad jai sudavė į dešinį ir kairį skruostus, galvą norėjo trenkti į sieną. Mergina nurodo, jog greitoji pagalba jai nereikalinga. Mergina nurodo, jog vyras, kuris yra jos sugyventinis du metus, yra namuose, taip pat paaiškina, kad viskas įvyko bute. Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą.

- vaizdo įraše 2022_0522_162739_002.MP4 (laikas 2022 m. gegužės 22 d. 16:27:39 val.) matoma, kaip policijos pareigūnai bando atidaryti buto, kuriame įvyko įvykis, duris, perspėja bute esantį vyrą, kad jeigu jis neatidarys durų, jos bus išlaužtos. Pareigūnai bando atrakinti duris. Pareigūnai atidaro duris, prie durų matomas vyras, kuris sulaikomas, jam uždedami antrankiai, jis pasodinamas ant sofos, iš jo drabužių kišenių ištraukiami folijos gumulėliai ir padedami ant stalo. Mergina paaiškina, kad jai grįžus iš darbo, vyras ją puolė, tuo tarpu vyras teigia, kad jis miegojo ir mergina prie jo prisikabino, pradėjo priekaištauti, jog jis nepaėmė vaiko. Mergina sako, kad vyras prisirūkęs ir ją sumušė.

- vaizdo įraše 2022_0522_163238_003.MP4 (laikas 2022 m. gegužės 22 d. 16:22:38 val.) užfiksuota, jog vyras nurodė, kad merginos nemušė, tik pastūmė. Mergina sako, kad vyras jai trenkė per veidą ir spyrė į koją. Vyras nurodo, kad merginai netrenkė, tik ją pastūmė. Mergina nurodo, kad viskas vyko virtuvėje, jai vyras tris kartas trenkė per veidą ir į koją spyrė.

- vaizdo įraše 2022_0522_164236_005.MP5 (laikas 2022 m. gegužės 22 d. 16:42:36 val.) užfiksuota, jog merginai patikrinamas blaivumas, mergina blaivi, vyrui patikrinamas blaivumas, vyras blaivus (1 t., b. l. 48-49, 50).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnį 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (kaltinamojo M. Š. paaiškinimais, nukentėjusiosios R. Š., liudytojo M. A. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, tarpusavio konflikto su savo sugyventine R. Š. metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės R. Š. atžvilgiu, tai yra tyčia du kartus kairės rankos delnu sudavė jai į dešinį skruostą, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į kairį skruostą, užspaudęs į kampą, suėmė už kaklo, o nukentėjusiajai R. Š. rankomis atstūmus M. Š., jis du kartus dešine koja įspyrė nukentėjusiajai į dešinį kelio sąnarį ties vidine puse, taip padarė poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, tokiu būdu sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei, nukentėjusiajai R. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą. Kaltinamojo fizinis poveikis į nukentėjusiosios kūną vertinamas kaip mušimas. Nuo šių neteisėtų kaltinamojo M. Š. veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltos pasekmės, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis M. Š. veikė tyčia, jis suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl spardymo ir sudavimo delnu nukentėjusiai į įvairias kūno vietas gali jai nežymiai sutrikdyti sveikatą ir šių padarinių norėjo.

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo M. Š. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šioje byloje kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu kad ji nėščia. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. Š. parodė, kad žino, jog jo sugyventinė R. Š. laukiasi, nėštumo trukmė – 5 mėnesiai (1 t., b. l. 173-174), todėl tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę M. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant M. Š. asmenybę, pažymėtina, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, teistas penkis kartus, ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais skirtos švelnesnės bausmės rūšys bausmės tikslų nepasiekė, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo kaltinamojo nesulaikė, todėl įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. Š. skirtina pati griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl to teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Nustatyta, kad šioje byloje nusikalstamą veiką M. Š. padarė 2022 m. gegužės 22 d., tai yra neatlikęs paskirtosios bausmės pagal 2021 m. sausio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą (įsiteisėjo 2021 m. kovo 1 d.). Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. sausio 12 d. teismo baudžiamasis įsakymas M. Š. įsiteisėjo 2021 m. kovo 1 d., todėl jam už naują nusikalstamą veiką paskirta bausmė turi būti subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis ir 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu – 90 MGL, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo praleistas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2022 m. gegužės 22 d. 16 val. 30 min. iki 2022 m. gegužės 23 d. 13 val. 25 min. - 1 (viena) diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis) (1 t., b. l. 138-139, 147-148).

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje M. Š. gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, itin sunkios pasekmės nekilo, nukentėjusiosios R. Š. kaltinamasis atsiprašė ir ji jam atleido, kaltinamasis dirba, siekia keisti gyvenimo būdą, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. Š. atidedant vienerių metų laikotarpiui, paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 6, 10 punktai).

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintinos (1 t., b. l. 154-156, 159-161).

Daiktai, turėję reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – byloje esančios kompaktinės plokštelės, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinos saugoti byloje (1 t., b. l. 46, 50).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjant bylas teisme pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Nagrinėjamoje byloje antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatė Violeta Naujokienė, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis – 43,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisinės pagalbos išlaidų dydį, nustačius, jog nuteistasis yra dirbantis, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už M. Š. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga M. Š. turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš M. Š. (BPK 106 straipsnio 2 dalis, 361 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. Š. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. sausio 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą – 90 (devyniasdešimties) MGL (4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) Eur) dydžio baudą, ir M. Š. paskirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 90 (devyniasdešimties) MGL (4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos galutinės 6 (šešių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką, t. y. nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki 2022 m. gegužės 23 d. - vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, M. Š. paskirtos 6 (šešių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, nustatant šias pareigas: tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirtas M. Š. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo atid4jimo vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus jį vykdyti, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti iš M. Š. 43,33 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir 33 ct) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti M. Š., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

M. Š. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus, saugomus byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis