- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-1818-603/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- E. B.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl išlaikymo dydžio padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti nepilnamečiam vaikui - G. B., gim. 2001-01-01, išlaikymą iš atsakovo E. B., mokant po 600 Lt periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-10-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-647/2008 buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. B., pradedant nuo 2008-04-01 kas mėnesį po 265 Lt, taip pat įsipareigojo mokėti už sūnaus lankomus būrelius, padengti išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė nurodė, kad vaiką augina viena, atsakovas, nors ir reguliariai moka indeksuotą 265 Lt išlaikymą, tačiau nedalyvauja vaiko auklėjime, ugdyme, nemoka papildomai už vaiko būrelius ir kitų išlaidų, todėl jai vienai perkeliama pareiga tinkamai prižiūrėti ir auklėti vaiką. Nurodė, kad kartais iš užsienio atsakovas atveža vaikui drabužių, dovanų, būdamas Lietuvoje paskutinį kartą nupirko vaikui vaistų. Už nepilnametį vaiką jokių pajamų negauna, gyvena tik iš savo gaunamų ūkininkaujant lėšų, sugyventinio uždirbamų pajamų, šiuo metu darbo neturi, yra įregistruota darbo biržoje, uždirba pragyvenimui iš savo ūkininko ūkio apie 800 Lt per mėnesį. Ieškovės paskaičiavimais, vaikui išlaikyti reikalinga ne mažiau nei 1200 Lt per mėnesį. Išlaidas vaikui išlaikyti sudaro: maisto išlaidos – apie 450 Lt per mėnesį (iš kurių 100 Lt maitinimui mokykloje), drabužių išlaidos - 350 Lt per mėnesį, mokslo išlaidos (pratybos, sąsiuviniai, žemėlapiai, kanceliarinės prekės, kuprinė ir kt.) - 200 Lt per mėnesį, išlaidos pramogoms (gimtadieniai, stovykla, spektakliai, kelionės ir t. t.) - 100 Lt per mėnesį, išlaidos sveikatai (odontologo, akių gydymo išlaidos, vitaminai, skiepai, t. t.) - 100 Lt per mėnesį. Be to, už būsto nuomą bei komunalines paslaugas, elektrą, telefoną ir internetą sūnui G. B. tenka apie 200 Lt išlaidų. Teismo posėdžio metu ieškovė pabrėžė, kad per laiką nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo iki šiol vaiko poreikiai išaugo tiek dėl vaiko amžiaus, tiek dėl per paskutinius dvejus metus pablogėjusios vaiko sveikatos, kadangi G. B. jaučia pilvo, skrandžio skausmus, turi stuburo problemų, 2010 m. kovo mėn. gulėjo ligoninėje, dažnai peršąla, jam reikalinga speciali dieta, fizioterapija, mankšta, masažai ir baseinas, kurie brangiai kainuoja, taip pat vaistai (nugaros tepalas, vitaminai).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad reguliariai moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui, padovanojo jam telefoną, atveža drabužius, pirko vaistus, vaiko poreikiai iš esmės nepasikeitė, kaip nepasikeitė ir ieškovės turtinė padėtis, ieškovei nuosavybės teise priklauso nemažai nekilnojamojo turto, kurio pakanka išlaikyti vaiką. Ieškovė neįrodė vaiko poreikių pasikeitimo ir didesnių išlaidų vaikui išlaikyti patyrimo. Nurodė, kad atsakovas iki krizės dirbo Lietuvoje, vėliau išvyko uždarbiauti į Didžiąją Britaniją, kur nereguliariai dirba ir šiuo metu, verčiasi atsitiktiniais darbais. Atsakovas išlaiko dar du vaikus iš ankstesnės santuokos - G. B., kuri mokosi Vilniaus Jono Pauliaus gimnazijoje, ir R. B., kuris mokosi Vilniaus kolegijoje, paskutinis šių vaikų išlaikymui mokėjimo pavedimas 400 Lt sumai buvo atliktas 2010-12-15.
Išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės ieškinį. Nurodė, kad ieškovė L. B. su vaikais A. S., gim. 1992-11-25, ir G. B. gyvena Mokyklos g. 4-3, Bukiškių k., Avižienių sen., Vilniaus r. nuomojamame bendrabutyje, priklausančiame Bukiškių Žemės ūkio mokyklai, nes savo būsto šeima neturi. Motinos teigimu, sūnus yra labai gabus ir aktyviai dalyvauja mokyklos renginiuose, lanko Fabijoniškių dienos užimtumo centrą, už kurį reikia mokėti 130 Lt per mėnesį, teniso būrelį -60 Lt mokestis, šokių būrelį, kas reikalauja papildomų lėšų, reikia siūti sceninius kostiumus, dalyvauti įvairiose pramogose. Jokios neigiamos informacijos apie L. B. seniūnija neturi. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, ji neturi darbo, negauna pašalpų, pablogėjo ir vaiko sveikata, vaikas yra augantis, todėl išlaikymui turėtų būti skiriama daugiau lėšų. Pažymėjo, kad išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui neturi būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto rajono apylinkės teismas 2011-02-08 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir padidino iš atsakovo E. B. priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. B., gim. 2001-01-01, iki 500 Lt periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo datos (2010-01-15), mokant jį kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-05-26 sprendimu c.b. Nr. 2-78-647/2008 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina L. B. ir kuria šalys susitarė, jog sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės tėvas E. B. moka išlaikymą -265 Lt kas mėnesį; tokį išlaikymą pradeda teikti nuo 2008-04-01 ir teikia iki sūnaus pilnametystės. Be to, E. B. įsipareigojo mokėti už sūnaus lankomus būrelius.
Teismas nustatė, kad nepilnamečio G. B. poreikiai per laikotarpį nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo iš esmės padidėjo: jam dešimt metų, jis šiuo metu mokosi Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos 4 klasėje, iki 2011 m. gaudavo nemokamą maitinimą mokykloje, tačiau šiuo metu jo negauna, dėl ko maitinimui mokykloje išleidžiama apie 8 Lt – 9 Lt per dieną, t. y. apie 100 Lt per mėnesį. Šios išlaidos, teismo nuomone, yra būtinos, realios ir protingos. Siekiant užtikrinti vaiko vystymąsi ir raidą, G. B. lanko Fabijoniškių dienos centrą, kuriam per mėnesį išleidžiama 130 Lt. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Avižienių seniūnijos 2010-03-03 Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akto Nr. 15-02(6.4), Pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog ieškovė L. B. su vaikais A. S., gim. 1992-11-25, ir G. B., o taip pat savo sugyventiniu gyvena Mokyklos g. 4-3, Bukiškių k., Avižienių sen., Vilniaus r. nuomojamame bendrabutyje, priklausančiame Bukiškių Žemės ūkio mokyklai, nuosavo gyvenamojo būsto šeima neturi. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė, užtikrindama nepilnamečiam sūnui gyvenamąjį būstą, privalo už minėto buto nuomą, komunalines paslaugas ir elektrą mokėti apie 600 Lt per mėnesį, už telefoną bei internetą – apie 60 Lt per mėnesį, t. y. viso – iki 700 Lt, kas vienam šeimos nariui vidutiniškai sudaro iki 200 Lt. Dėl sunkios ieškovės turtinės padėties susidarė apie 6479,92 Lt dydžio įsiskolinimas Bukiškių Žemės ūkio mokyklai už bendrabučio nuomą, komunalines paslaugas bei elektros energiją, kurį ieškovė įsipareigoja padengti, kiekvieną mėnesį mokėdama po 800-900 Lt. Ieškovė nurodė, jog G. B. poreikių tenkinimui per mėnesį turi būti išleidžiama: maistui apie 450 Lt (iš jų – 100 Lt maistui mokykloje); drabužiams ir avalynei - apie 100 Lt; transportui (kelionėms viešuoju transportu į mokyklą ir iš jos) – 2,40 Lt per dieną, t. y. apie 50 Lt per mėnesį; pramogoms, knygoms, vaiko ugdymui, mokyklinėms išvykoms, kanceliarinėms prekėms - apie 200 Lt; vaiko mobiliojo ryšio telefonui – 10 Lt per mėnesį; gydymui, vaistams ir vitaminams - apie 100 Lt. Nors ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie vaiko gydymui, medikamentams išleidžiamas lėšas, tačiau paaiškino, kad per paskutinius dvejus metus pablogėjo vaiko sveikata, atsirado rimtų sveikatos problemų: vaikas jaučia pilvo, skrandžio skausmus, turi stuburo problemų, buvo gydomas ligoninėje, dažnai serga peršalimo ligomis, jam reikalinga speciali dieta, fizioterapija, mankšta, baseinas, masažai ir pan. VšĮ Vilnius rajono centrinės poliklinikos 2010-12-17 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog G. B. dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, jam diagnozuota juvenilinė stuburo osteochondrozė, pilvo skausmai, neopinė dispepsija, konsultuojamas ir gydomas traumatologo, ypač intensyviai gydomas dėl sveikatos problemų 2009-2010 metais, vaikui yra reikalingas kokybiškas maitinimas, dėl stuburo patologijos reikalinga mankšta, masažai, būtina stiprinti raumenis, sportuoti. Šios G. B. diagnozuotos sveikatos problemos ir rekomenduojamas gydymas sietinas su neišvengiamomis būtinomis papildomomis išlaidomis, kurias privalo padengti abu tėvai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog visos aukščiau nurodytos išlaidos yra adekvačios, atitinka protingumo bei racionalumo kriterijus, šalies ekonominę padėtį. Tokiu būdu G. B. būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga skirti apie 1000 Lt. Taip pat teismas padarė išvadą, kad nepilnamečio G. B. poreikiai, lyginant su 2008 metais, kai taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti 265 Lt dydžio išlaikymą, iš esmės pasikeitė, t. y. padidėjo, todėl siekiant užtikrinti tiek minimalius, tiek kitus būtinus sklandžiam ir visapusiškam vaiko vystimuisi, augimui, gydymui poreikius, būtinas išlaikymo padidinimas iki 500 Lt per mėnesį, kadangi iš atsakovo priteistas 265 Lt išlaikymas nebėra proporcingas ir adekvatus, atsižvelgiant tiek į padidėjusius vaiko poreikius, tiek į abiejų tėvų turtinę padėtį, tiek į pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje, tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti tokio išlaikymo ar kurios sudarytų pagrindą palikti ankščiau šalių sutartą 265 Lt išlaikymo sumą.
Nors atsakovas E. B. VSDFV duomenimis Lietuvoje darbo neturi, tačiau Lietuvos darbo biržoje nėra registruotas, paskutinį kartą bedarbiu buvo registruotas 2002 m. balandį – gegužę. Kita vertus, nors atsakovas į teismo posėdį nagrinėjant bylą iš esmės neatvyko, tačiau parengiamojo posėdžio metu nurodė ir neneigė tos aplinkybės, kad jau keletą metų gyvena ir dirba įvairius darbus Didžiojoje Britanijoje, atsakovo atstovas, dalyvavęs teismo posėdyje, patvirtino šią aplinkybę, nors nei atsakovas, nei jo atstovas nenurodė teismui, kur būtent dirba atsakovas ir kokio dydžio darbo užmokestį gauna. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis patvirtina, jog atsakovui E. B. nuosavybės teise priklauso devyni žemės sklypai ar jų dalys bei dalis pastatų. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių kreditorių atsakovas neturi, taip pat neturi ir sveikatos problemų, yra darbingas. Atsakovo teismui pateiktos pažymos apie jo kitų vaikų G. B. ir R. B. mokymąsi atitinkamai Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijoje ir Vilniaus kolegijoje nepatvirtina fakto, kad atsakovas šiuos vaikus išlaiko. Pažymėtina, kad šie atsakovo vaikai jau yra pilnamečiai, byloje nėra duomenų, kad iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas šiems vaikams kol jie mokosi atitinkamų mokyklų (bendrojo lavinimo ir aukštosios mokyklos) dieniniuose skyriuose, atsakovo pateiktas 2010-12-15 mokėjimo nurodymas dėl 400 Lt pervedimo L. B. nepatvirtina nuolatinio atsakovo išlaikymo minėtiems suaugusiems vaikams teikimo fakto, tokio išlaikymo dydžio ir pan. ir jokiu būdu negali paneigti atsakovo imperatyvios pareigos adekvačiai išlaikyti nepilnametį sūnų G. B..
Taip pat teismas konstatavo, jog tokiu būdu vertinant tiek faktą, jog atsakovas jau keletą metų užsienyje gauna pajamas, tiek jo turimą nekilnojamąjį turtą bei kitas reikšmingas aplinkybes, atsakovo elgesį, o taip pat atsižvelgiant į teismų praktikos tendencijas išlaikymo nepilnamečiams priteisimo bylose, iš kurių matyti, kad 200 Lt ar panašus išlaikymas paprastai priteisiamas iš tų tėvų, kurie apskritai yra bedarbiai, yra nedarbingi dėl objektyvių priežasčių (pvz., dėl ligos, invalidumo), turi finansinių įsipareigojimų bankams ar kitiems tretiesiems asmenims, išlaiko kitus nepilnamečius vaikus ir pan., ir sprendė, kad išlaikymo G. B. padidinimas iki 500 Lt per mėnesį nepažeis atsakovo interesų ir netaps jam nepakeliama finansine našta. Nagrinėjamu atveju atsakovas E. B. yra jauno, darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų neturi, pats pripažino, kad dirba, gauna darbo užmokestį, nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus ir pastatus), jokių įsipareigojimų bankams ar kitiems asmenims, kitų išlaikomų nepilnamečių vaikų neturi. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovas būtų objektyviai nepajėgus teikti teismo priteisiamo dydžio išlaikymą, todėl iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam sūnui suma padidinta iki 500 Lt, mokant jį periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2010-01-21, iki sūnaus pilnametystės.
Vertinant ieškovės L. B. turtinę padėtį teismas nustatė, kad ieškovė iki 2010 m. rugpjūčio mėn. dirbo UAB „Smulkus urmas“ virėja ir gaudavo apie 1100 Lt dydžio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, tačiau nuo 2010-08-27 darbo sutartis buvo nutraukta. Nuo 2010-09-02 iki šiol ieškovė yra bedarbė, įregistruota darbo biržoje. Ieškovė pateikė teismui ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą ir paaiškino, kad ūkininkauja jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, augina ir prekiauja daržovėmis, uždirbdama apie 800 Lt per mėnesį. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė L. B. nuosavybės teise transporto priemonių neturi. Ieškovei L. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio Vilniaus r. Mažųjų Lygainių k., kurio vidurinė rinkos vertė – 19500 Lt, žemės sklypas, esantis Vilniaus r. Bendorių k., kurio vidutinė rinkos vertė – 45904 Lt, žemės sklypas, esantis Vilniaus r. sav. Bendorių k., kurio vidutinė rinkos vertė – 45904 Lt, žemės sklypas, esantis Vilniaus r. sav. Bendorių k., kurio vidutinė rinkos vertė – 16100 Lt. Ieškovė turi padengti 6473,92 Lt įsiskolinimą Bukiškių žemės ūkio mokyklai už bendrabučio nuomą ir komunalines paslaugas bei elektros energiją, taip pat vykdyti įsipareigojimus pagal 2010-05-24 Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VAF00524GHPA, mokant 159,76 Lt mėnesines įmokas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis negali būti vertinama, kaip geresnė, nei atsakovo, dėl ko ieškovė, kaip nurodo atsakovas, turėtų žymiai didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuosavybės teise turi daugiau nekilnojamojo turto objektų, dirba ir uždirba užsienyje. Kompleksiškai įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais teismas priėjo išvados, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis bei finansinės galimybės laikytinos apylygėmis, todėl jie iš esmės vienodu laipsniu turėtų prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus G. B. išlaikymo.
Šalies argumentai
Apeliantas E. B. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis ir todėl mano, kad teismas pažeidė CK 302 str. 1 d. Pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-05-26 sprendimą dėl santuokos nutraukimo ieškovei nuosavybės teise atiteko turto už 144 273 Lt. Mano, kad po trylikos mėnesių laikotarpio iki paduodant ieškinį ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, kad galima būtų padidinti išlaikyma nuo 292 Lt iki 500 Lt. Santuokos nutraukimo metu liko didesnė turto dalis, todėl teismas galėjo atsižvelgti į jos turimą turtą ir ieškovė galėjo savo vaiko materialinę padėtį pagerinti realizavus jį. Taip pat nurodo, kad ieškovės sugyventinio pajamos irgi priklauso šeimos biudžetui. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas ieškovės turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, nepasisakė apie tai, kad ieškovė uždirba ir iš savo ūkininko ūkio, gaudama per mėnesį 800 Lt. Teismas nevertino ieškovės pateiktos informacijos apie turimas dvi lizingo sutartis po santuokos nutraukimo, t. y. dėl televizoriaus ir sofos pirkimo. Tai rodo jos gerą turtinę padėtį. Apelianto nuomone, teismas pasirinktinai vertino pateiktus įrodymus, t. y. vertino tik tuos, kurie yra palankūs ieškovei. Taip pat teismas nepagrįstai neigiamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, kad atsakovas išlaiko, t. y. moka po 400 Lt kas mėnesį vaikams iš ankstesnės santuokos. Teismas neįvertino atsakovui palankios aplinkybės, kad jis ieškodamas darbo išvyko į užsienį ir ten dirba, todėl turi iš ko mokėti išlaikymą. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, jog atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir todėl mano, kad teismas pažeidė CK 3.201 str. 2 d. Nurodo, kad teismas nemotyvavo, kuo skiriasi dešimties ir devynerių metų vaiko poreikiai iš esmės. Teismas rėmėsi vien žodiniais ieškovės paaiškinimais, nepateikdama jokių rašytinių įrodymų. Ieškovė per ilgą bylos nagrinėjimą negalėjo pateikti teismui medicininių paslaugų apmokėjimo ir vaistams bei vitaminams turėtų išlaidų dokumentus. Todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad vaikui būtiniems poreikiams patenkinti reikia per mėnesį 1000 Lt, ieškovė nerodė būtinumo nukrypti nuo orientacinės sumos, nes neįrodė, kad vaikui objektyviai reikia papildomų išlaidų gydymui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-05-26 sprendimu patvirtinta sutartimi tarp šalių L. B. ir atsakovo E. B. atsakovas įsipareigojo nepilnamečiam vaikui G. B., gim. 2001-01-01, mokėti 265 Lt išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat įsipareigojo apmokėti sūnaus lankomus būrelius.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Todėl pripažįstamas nepagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad tik esminis šalių turtinės padėties pasikeitimas, kurio teismas šioje byloje nenustatė, galėtų būti pagrindu padidinti priteistą išlaikymą. Vaiko poreikių realus padidėjimas taip pat gali būti pagrindas priteistam išlaikymui padidinti.
Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).
Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo vaiko poreikiams užtikrinti reikia mažesnės nei 1 000 Lt sumos, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės ir teismo nurodytus vaiko poreikius ir jam tenkinti reikalingas lėšas. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 1000 Lt suma.
Sūnaus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina ieškovė. Atsakovo paaiškinimai apie papildomą epizodinę paramą (padovanojo telefoną, atvežė drabužių, pirko vaistus), negali būti argumentu sprendžiant dėl nuolatinio didesnio išlaikymo nei įsipareigojo minėta šalių sutartimi mokėti sūnui išlaikymą teikimo ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos tokį išlaikymą teikti. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį: jų gaunamas pajamas, turimą turtą, taip pat įvertino ir išlaidas. Atsakovas skunde remiasi tik po santuokos nutraukimo ieškovei atitekusio turto verte, tačiau minėta, jog turtinę padėtį apibūdina daugelis kriterijų, tarp jų – gaunamos pajamos, kiti išlaikomi asmenys, kreditoriniai įsiskolinimai, kt. Remiantis bylos medžiaga, atsakovas turi pakankamai reikšmingos vertės nekilnojamąjį turtą, nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė teismui pažymą (b. l. 19, 2 t.), patvirtinančią, jog E. B. nuo 2011-04-21 yra registruotas darbo biržoje ir gyvena Mokyklos g. 3 – 63, Avižienių sen., Bukiškis, Vilniaus r., tačiau paaiškino, kad atsakovas faktiškai nurodytoje gyvenamojoje vietoje negyvena ir šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės kelia abejones dėl objektyvios atsakovo darbinės veiklos, kai jis pats procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, jog užsienyje dirba, ir tokiu būdu turi galimybę teikti išlaikymą. Be to, atsakovo atstovas nurodė, jog neturi duomenų apie atsakovo darbinę veiklą užsienyje. Atsižvelgiant į šalių sūnaus dėl amžiaus pasikeitusius poreikius, t. y. kad G. B. yra mokyklinio amžiaus, jo pablogėjusi fizinė sveikata, dėl ko reikalingas pagerintas maitinimas, papildomi užsiėmimai (b. l. 99, 1 t.), darytina išvada, kad sutarta šalių 265 Lt kas mėnesį išlaikymo suma yra per maža, o ieškovė neturi galimybių teikti žymiai didesnio išlaikymo. Nors minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo dengti sūnaus lankomus būrelius, tačiau teismo kolegijos vertinimu, nustatyta konkreti mėnesinė išlaikymo suma geriau užtikrins vaiko interesus, planuojant jo kasdieninės veiklos užsiėmimus, turint apibrėžtą išlaikymui skiriamą sumą.
Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Ieškovės šeima, dukra A. S., gim. 1992-11-25, sūnus G. B., taip pat ieškovės sugyventinis, gyvena Mokyklos g. 4 – 3, Bukiškių k., Avižienių sen., Vilniaus r. nuomojamame bendrabutyje, kuris priklauso Bukiškių Žemės ūkio mokyklai (b. l. 37 – 38, 128), kaip nustatė pirmosios instancijos teimas, dėl sunkios ieškovės turtinės padėties susidarė virš 6000 Lt įsiskolinimas už komunalines paslaugas, taigi, atsakovas neprisideda prie sūnaus aprūpinimo gyvenamuoju būstu. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog ieškovės gerą materialinę padėtį rodo jos sudarytos dvi lizingo sutartys dėl sofos ir televizoriaus įsigijimo, yra nepagrįsti, kadangi akivaizdu, jog įsigyti daiktai nepriskirtini prie prabangos dalykų, o yra skirti kasdieniniams būtiniems poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė už atsakovo ir tik ji privalo iš esmės išlaikyti šalių sūnų.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl išlaikymo padidinimo G. B., priteisiant G. B. iš atsakovo 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 329, 330 str.).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., iš apelianto valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios apeliacinės instancijos teisme sudarė 9,75 Lt (b. l. 18, 2 t.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. B. valstybės naudai 9,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.