Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2128-327/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-2-674/2014Nuosprendis · 2014-02-04Šiaulių apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-06-18Šiaulių apylinkės teismas
  3. T-963-925/2015Nutartis · 2015-10-15Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-11-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-24
Bylos Nr.
1S-2128-327/2015
Teisminio proceso Nr.
1-82-1-00174-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-2128-327/2015;
Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00174-2011-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašy­ti­nio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-at­vi­ro­sios kolonijos 1-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-10-05 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam M. M. taikyti lyg­ti­nį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p. jam neatlikus 11 mėn. 16 d. laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai). Bausmės pradžia – 2014-09-19, bausmės pabaiga – 2016-09-17.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-10-15 nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nu­teis­tajam M. M. lygtinį paleidimą tvirtinti atsisakė, konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nuteistasis M. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kadangi šios aplinkybes jau buvo įvertintos ski­riant bausmę. Nuteistojo nuomone, Komisija tinkami įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikš­mingas aplinkybes. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis buvo svarstytas drausmės komisijoje, nors nuobauda nebuvo skirta, tačiau tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. M. M. su tokiu argumentu nesutinka ir pažymi, kad buvo svarstytas dėl to, kad sporto aikštelėje prie ženklo „rūkymo vieta“ buvo pagautas rūkantis, o pasak pareigūnų, sporto aikštelėje rūkyti draudžiama. Drausmės ko­mi­sija nuobaudos neskyrė, todėl negalima teigti, kad ši aplinkybė nuteistąjį charakterizuoja nei­gia­mai. Nepagrįstai teismas nurodė ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, ka­dangi šioje byloje sprendimas dar nėra priimtas, tai negali būti laikoma aplinkybes, kliudančia taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo vertinimu, teismas rėmėsi prielaidomis, savo išvadų nepa­grįs­damas konkrečiais faktais. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo turi būti vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta. M. M. pabrėžia, kad, išėjęs į laisvę įsidarbins, apsigyvens pas savo tėvus. Atlikta bausmės dalis padarė teigiamą poveikį, ateityje nuteistasis yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio pa­leidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusi­kals­ta­mo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lyg­tinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vyk­dan­čiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nu­teistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pa­kan­kamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nu­teistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įver­tinimą ir pažangą ją mažinant.

Iš pažymos dėl nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymo matyti, kad 2015-01-06 nuteistajam buvo pradėtas vykdyti pataisos planas, kurį jis įvykdė, nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svars­ty­ti spren­dimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip mi­nėta, lyg­tinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir ne­nusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką įvertinus nu­teistojo nusikalstamo elgesio riziką, nustatyta, kad M. M. priklauso vidutinės rizikos grupei – 53 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta ne­ke­lianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis pataisos namuose dirba, dalyvavo „Adaptacijos“ programose, dalyvauja Socialinės reabilitacijos pataisos programoje, pozi­ty­vaus užimtumo priemonėse, reguliariai bendrauja su šeimos nariais, aukštesniojo teismo nuomone, by­loje nėra nustatyta akivaizdžių jo pažangos veiksnių, mažinančių nusikalstamo elgesio riziką ir leidžiančių teis­mui pagrįstai tikė­tis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įs­ta­ty­mų ir nebenusikals.

Pa­žymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo meto­di­nių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos tei­singumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 ak­tua­li redakcija), 15.2 p. įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusi­kals­ta­mo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socia­li­nės reabilitacijos plane numatytų prie­mo­nių įgyven­di­ni­mą, dalyvavimą elgesio pataisos pro­gra­mo­se bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kri­mi­no­geniniams veiksniams ir nusikalstamo el­ge­sio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duo­me­nys patvirtina, kad M. M. laisvėje nuolatos pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, lengvai pasiduoda kitų manipuliacijoms dalyvauti kri­mi­nalinėje veikloje, yra įrodymų, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nuteistojo smurtiniam elge­siui, tačiau nuteistasis nedalyvavo jokiose programose, kurios padėtų spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas ir atitinkamai mažintų tikimybę nusikalsti pakartotinai. Nuteistajam nustatyti du kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai); gyvenimo stilius ir draugai, tačiau iš socialinio tyrimo išvados negalima spręsti, ar nuteistojo pataisos namuose lan­kytos socialinės reabilitacijos programos turėjo akivaizdžios įtakos paminėtų kriminogeninių veiks­nių mažinimui.

Nuteistasis 2015-04-03 svarstytas Drausmės komisijoje dėl padaryto pažeidimo. Nors nuo­bau­da nebuvo paskirta, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014-09-19, paminėta aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu, nukreiptu pozityvių pokyčių mažinant nusikalstamo elgesio riziką linkme. Iš pa­žy­mos apie nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad M. M. 2015-07-30 paskatintas už darbą ir gerą elgesį, tačiau ši aplinkybė nelaikytina absoliučiu pagrindu konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pa­žangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo elgesys rodo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atė­mimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo. Aukš­tes­nio­jo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, sufor­muo­tų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nu­teis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta aki­vaiz­di pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pri­pažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lyg­ti­nį pa­lei­di­mą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kai­šia­do­rių rajono apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas