Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Martyna Verbiejė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini)gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. D. K. smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: 2025 m. vasario 11 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, tyčia sudavė vieną kartą pilnu plastikiniu alaus buteliu savo šeimos nariui ir artimam giminaičiui – mamai B. K. į galvą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. D. K. apklausiamas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nurodė, kad 2025 m. vasario 11 d. jie su mama buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Mama kambaryje žiūrėjo televizorių, jis jau buvo atsigulęs, tačiau televizoriaus garsas jam trukdė užmigti, jo manymu, mama jį žiūrėjo per garsiai. Jis pasiėmė pilną plastikinį alaus butelį, kuris stovėjo prie krosnies, ir tuo alaus buteliu sudavė mamai į galvą bei numetė televizorių ant grindų. Ką paskui darė ir kur buvo mama pasakyti negali, tik jam būnant kambaryje pamatė įeinančius į namus policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė. Nurodė, kad mamos atsiprašys, tiki, kad ji jam atleis. Jis taip pat pažymėjo, jog gyvena kartu su mama B. K. jai priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pats niekur nedirba jau ilgą laiką, mama jį visiškai išlaiko, jis negauna jokių pašalpų, neturi neįgalumo, šiuo metu nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Su mama sutaria gerai, nesipyksta.

3. Liudytoja B. K. nurodė, kad 2025 m. vasario 11 d. apie 21.40 val. parėjusi į kambarį išleisti auginamus du šunis buvo užpulta sūnaus. D. K. be jokios priežasties (prieš tai nebuvo kilęs tarp jų joks konfliktas, nebuvo susipykę), nieko nesakęs, paėmęs pilną, 1 litro talpos plastmasinį alaus butelį, laikydamas už butelio viršutinės dalies („kakliuko“) užsimojo, su kuria ranka neatsimena, ir trenkė jai į kairės pusės galvos pusę, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė fizinę žalą. Po to D. K. dar paėmė svetainėje ant staliuko buvusį televizorių, kurį metė į ją, bet ar pataikė, dėl buvusio didelio išgąsčio ir streso, neatsimena. Po tokių sūnaus D. K. veiksmų ji išėjo į kiemą ir paskambino savo kitam sūnui M. K., kuriam papasakojo kas nutiko ir sūnus apie įvyki pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Ji laukė policijos savo kieme, o sūnus D. K. liko namuose. Atvykę Greitosios medicinos pagalbos medikai ją apžiūrėjo, į gydymo įstaigą nesivežė, išorinių sužalojimų nenustatė. Patirtą skausmą įvertina 5 balais. Ji su sūnumi D. K. apie 20 metų gyvena dviese, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavame name, sūnus niekur nedirba, išlaikomas jos. Dėl sudaužyto televizoriaus pretenzijų neturi ir jų nereiškia. Toks sūnaus poelgis jai buvo visiškai nesuprantamas, tačiau pažymi, kad per pilnatį jam kartais „užeina“ pykčio priepuoliai, agresyviai elgiasi. Šiuo metu sūnus ir toliau gyvena kartu su mama. B. K. nurodo mananti, kad D. K. turi psichikos sveikatos problemų ir ji labai tikisi ekspertų išvados, jog jam bus paskirtas medikamentinis gydymas. Sūnus su ja visiškai nebendrauja apytiksliai 3 metus, nors seniau jie ir pasikalbėdavo, ir padėdavo jai namų ūkio ruošos darbuose, dabar pasikeitė visiškai, tad apie įvykį jie nekalbėjo, kadangi jis visiškai su ja nekalba, o ji nenori jo kažkaip suerzinti, kad neiššauktų jo pykčio. Sūnus jos neatsiprašė, bet jai atsiprašymas ir nėra reikalingas, ji jam atleidžia, pretenzijų neturi, tikisi, kad jis bus gydomas ir jų gyvenimas tuomet pasidarys lengvesnis.

4. 2025 m. vasario 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos bei daiktai. Apžiūros metu paimtas 1 litro talpos alaus „Fortas“ plastmasinis butelis.

5. 2025 m. vasario 11 d. – 2025 m. vasario 12 d. asmens apžiūros protokole aprašyta B. K. apžiūra, kurios metu apžiūrint jos galvos, kairės pusės plaukuotąją sritį, akivaizdžių sužalojimų nesimato. Daugiau matomų sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno drabužiais nedengiamų vietų nestebima.

6. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad pacientės teigimu sūnus trenkė į galvą iš alaus butelio. Sužalojimų nestebima, pacientė nusiskundimų neišsako, vykti į gydymo įstaigą atsisako. Preliminari diagnozė – bendras medicininis ištyrimas.

7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. Š. 2025 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad 2025 m. vasario 11 d., apie 21.51 val. dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju M. I., buvo gautas pranešimas, kad „Prieš kelias minutes telefonu pranešėjui skambino mama, kuri pasakė, kad sūnus jai trenkė su buteliu į galvą ir sudaužė televizorių. Dėl Greitosios medicinos pagalbos reikalingumo nėra aišku, nepilnamečių nėra. Pranešėjas yra ne vietoje. Mama minėjo, kad sūnus liko namuose, o ji lauks pareigūnų kieme. Pranešėjas vietoje nelauks“. Atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), B. K. pasitiko blaivi ir paaiškino, kad 2025 m. vasario 11 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sūnaus, D. K., kuris taip pat blaivus, įvyko konfliktas, dėl to, kad B. K. į kiemą iš namo paleido jos auginamus šunis. Tuo metu sūnus D. K. tapo agresyvus ir paėmęs pilną, 1 litro talpos plastmasinį alaus „Fortas“ butelį, užsimojo ir trenkė jai į kairės pusės galvos plaukuotąją dalį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas fizinę žalą. Po tokių sūnaus D. K. veiksmų B. K. išėjo į kiemą ir paskambino savo kitam sūnui M. K. ir papasakojo, kas nutiko, tuomet M. K. nuramino mamą ir liepė laukti policijos pareigūnų. Įėjus į namus, svetainės patalpoje policijos pareigūnus pasitiko agresyviai nusiteikęs D. K., kuris rėkė bei mojavo rankomis, netrukus bandė trenkti. Po tokių jo veiksmų buvo panaudotos specialiosios priemonės, t. y. elektros impulsinis prietaisas „Taser X26“, šovinio Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotas du kartus) bei antrankiai. D. K. Greitosios medicinos pagalbos medikų apžiūros atsisakė, su policijos pareigūnais nebendravo, situacijos neaiškino bei į klausimus neatsakinėjo. B. K. nebuvo galimybės apklausti dėl jos fizinės būklės – didelio susijaudinimo, akivaizdžios baimės. Paprašius įvertinti patirtą fizinį skausmą nuo 1 iki 10 balų, B. K. įvertino 5 balais. Pareiškimą rašyti atsisakė, motyvuodama tuo, jog bijo sūnaus D. K. ir galimų pasekmių, jei tai padarys, norinti, kad jam būtų uždrausta artintis prie jos, šiuo metu skauda galvą, yra išsigandusi. B. K. teigia, kad anksčiau D. K. smurtavęs nebuvo, vykdavo tik žodiniai konfliktai. Atvykę medikai B. K. apžiūrėjo įvykio vietoje, akivaizdžių sužalojimų nenustatė, į gydymo įstaigą vykti atsisakė.

8. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. Š. 2025 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime „Dėl planuojamų tolimesnių tyrimo veiksmų“ nurodyta, kad įtariamasis D. K. pirminės apklausos metu nurodė, kad psichinėmis ligomis neserga ir niekur nesigydė, supranta, kuo yra įtariamas, todėl apklausa atlikta nedalyvaujant gynėjui. Tačiau pabendravus su įtariamuoju, susidarė įspūdis, kad jis gali turėti psichinės sveikatos problemų, kadangi bendravo vangiai, pokalbio metu neišreiškė jokių emocijų, į užduotus klausimus atsakinėjo trumpai ir tik juos pakartojus po keletą kartų, negebėjo rišliai nupasakoti įvykių. Po įtariamojo apklausos, telefonu susisiekta su nukentėjusiąja B. K., tikslu išsiaiškinti ar tikrai sūnus nėra registruotas gydymo įstaigoje dėl psichikos sutrikimų. B. K. patvirtino, kad sūnus niekuomet dėl psichikos sveikatos problemų nesigydė, tačiau, jos nuomone, jam tai yra reikalinga, kadangi jis nebendraujantis, nesavarankiškas, nesavikritiškas, nurodo siūliusi jam ne kartą vykti pasitikrinti, tačiau jis į tai reaguodavo priešiškai. Motina nurodė, kad D. K. psichinės sveikatos pablogėjimas ypač jaučiamas per mėnulio pilnatį.

9. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog tiek nusikalstamos veikos metu, tiek šiuo metu D. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini)); D. K. galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; D. K. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

10. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

11. D. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, patvirtino įvykio dieną tyčia sudavęs vieną kartą pilnu plastikiniu alaus buteliu savo šeimos nariui ir artimam giminaičiui – mamai B. K. į galvą. Sutinka, kad tokiais savo veiksmais galėjo sukelti B. K. fizinį skausmą. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojos B. K. parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Be kitų byloje surinktų duomenų įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytas išvadas, jog tiek veiksmų atlikimo metu, tiek dabar kaltinamasis galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, teismas daro išvadą, jog D. K. suprato, jog tokiais savo veiksmais sukels B. K. fizinį skausmą, norėjo taip veikti, taigi inkriminuojamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Jo veiksmai, aprašyti šio baudžiamojo įsakymo 1 pastraipoje, teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje (kadangi veika padaryta mamos, tai yra, šeimos nario ir artimo giminaičio, atžvilgiu).

IV. Bausmės skyrimas

12. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų.

13. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. K. padarė tyčinę (veikdamas tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę. D. K. anksčiau vieną kartą teistas, tačiau teistumas už padarytus nusikaltimus praeityje jau yra išnykęs (asmuo teistas 2011 m.). Administracine tvarka jis nebaustas.

14. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę (vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė atitinkamai mažinama trečdaliu), įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės naudai, įpareigojant per 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis D. K. į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. vasario 11 d. 22.15 val. iki 2025 m. vasario 13 d. 10.15 val. (dvi dienos), laikytina, kad D. K. yra atlikęs 18 viešųjų darbų valandų (viena laikino sulaikymo diena atitinka 9 viešųjų darbų valandas, BK 66 straipsnio 2 dalis). Tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei bausmei keliamus tikslus.

15. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

V. Kiti klausimai

16. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - plastmasinis butelis „Fortas“, 1 litro talpos su turiniu, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Purienų g. 48, Šiauliuose, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui (iš viso – 150 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, D. K. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 11 d. 22.15 val. iki 2025 m. vasario 13 d. 10.15 val., tai yra, 2 (dvi) dienas, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 9 (devynioms) viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, jog D. K. yra išdirbęs 18 (aštuoniolika) viešųjų darbų valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojamą per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - plastmasinį butelį „Fortas“, 1 litro talpos su turiniu, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Purienų g. 48, Šiauliuose, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti D. K., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų paraiškas; darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą; nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti D. K., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 4-6 dalis darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis; jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones; jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti D. K., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 7 dalį jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti D. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.