Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-13 · Byla Nr. ATP-771-318/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-13
Bylos Nr.
ATP-771-318/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Pocienė
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-771-318/2015Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-00257-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1.; 62.; 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria A. S. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2015 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d. 173 Eur bauda, netenkintas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistė A. S. 2014 m. gruodžio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2014 m. lapkričio 28 d., 3.21 val., Vilniaus r., kelio Naujoji Vilnia – Rudamina – Paneriai 21,26 kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį ,,Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršydamas leistiną 50 km/h greitį iki 40 km/h, ,nesilaikė Kelių eismo taisyklių 135 p. reikalavimų t. y. važiavo 88 km/h greičiu. Šiais savo veiksmais A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresnysis specialistas 2015 m. sausio 20 d. nutarimu A. S. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d. ir paskyrė administracinę nuobaudą – 173 Eur baudą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu 2015 m. sausio 20 d. nutarimu, A. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi A. S. skundo netenkino. Apylinkės teismas konstatavo, kad, nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 135 p. reikalavimus (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-10-11), o iš bylos duomenų matyti, kad A. S. viršijo toje vietoje leistiną greitį, o ne transporto priemonės leistiną greitį, tuo pažeisdamas KET 127, 129 p., tačiau šis protokolo trūkumas nepaneigia pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 4 d., padarymo fakto.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde A. S. prašo panaikinti: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) 2015 m. sausio 20 d. nutarimu skirtą 173 Eur dydžio baudą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

A. S. manymu, teismas laikė įrodytomis aplinkybėmis tas, kurios iš tikrųjų nebuvo neginčijamai nustatytos, neobjektyviai, neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus. Dėl to buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, padaryti kiti procesiniai pažeidimai. Tai, pažeidėjo nuomone, turėjo esminės reikšmės priimant nepagrįstą nutartį.

Apeliantas pažymi, kad iš teismo posėdžių protokolų matyti, jog jis reiškė abejones dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo aplinkybių vertinimo, neigė, kad fotonuotraukoje yra užfiksuotas būtent jis, nurodydamas, kas vairavo automobilį. Taip pat jis reiškė pretenzijas ir dėl administracinio teisės pažeidimo protokole, tarnybiniame pranešime, vyresniojo specialisto nutarime užfiksuotų pažeidimo padarymo aplinkybių. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis neatsisakė paaiškinti įvykio aplinkybių. Jo paaiškinimai buvo nuoseklūs ir nesikeitė.

A. S. atkreipia dėmesį į tai, jog jis su vienu iš dviejų pateiktų susipažinimui Kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolų, sutiko. Jis dėl antro protokolo neprisipažino, paaiškino, kad tokio įvykio neprisimena. A. S. pažymi, jog automobilį „Mazda 6“ dažniau vairuoja jo sutuoktinė. Todėl galima pagrįstai manyti, jog transporto priemonę J. S. galėjo patikėti vairuoti kam nors kitam.

Pažeidėjo nuomone, jo kaltė buvo grindžiama vien transporto priemonių greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo prietaiso ,,MultaRadar S580, 593-072165061“, 1615858 parodymais, t.y. byloje esančia fotonuotrauka, pagal kurią nebuvo galimybės neginčijamai identifikuoti asmenį, įvykio dieną vairavusį transporto priemonę „MAZDA 6“, v/n (duomenys neskelbtini) Byloje nėra pateikta geresnės kokybės fotonuotraukos, nebuvo atlikta ekspertizė. Todėl nėra pagrindo kategoriškai teigti, jog įvykio dieną transporto priemonę vairavo būtent jis.

A. S. manymu, administracinio teisės pažeidimo bylą privalėjo nagrinėti Institucijos vyresnysis specialistas A. S., tačiau bylą nagrinėjo kitas vyresnysis specialistas V. M.. Jis nebuvo tinkamai susipažinęs su bylos medžiaga bei negalėjo atsakyti, kodėl nagrinėja minimą bylą. Dėl šių proceso pažeidimų buvo pareikštas skundas, į kurį tinkamai, t.y. išdėstant sutikimą ir (ar) nesutikimą dėl jame išvardintų argumentų, atsakyta nebuvo ir nėra iki šiol.

Apeliantas pažymi, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surašytas iš anksto, dar prieš peržiūrint fotonuotrauką kompiuterio sistemoje. Be to 2014 m. gruodžio 18 d. A. S. sutuoktinei nuvykus į Kelių policijos poskyrį, vyresnysis specialistas A. S. nepriėmė jokių J. S. parodymų. Su savimi liudytoja turėjo maršrutą bei V. K. fotonuotrauką. Kelių policijos poskyrio viršininkui buvo aiškinama, jog įvykio dieną pažeidimą įvykdė būtent V. K., yra jo fotonuotrauka, vairavimo maršrutas. Buvo paaiškinta, jog tai yra J. S. pusbrolis gyvenantis Rusijoje. V. K. svečiavimosi pas juos aplinkybės buvo prisimintos tik po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. 2015 m. sausio 20 d. pranešime apie vairuotoją 2014 m. lapkričio 28 d., 03.21 val. vairavusį transporto priemonę – „MAZDA 6“, v/n (duomenys neskelbtini) skirtame Vilniaus rajono apylinkės teismui, jo sutuoktinė nurodė visas pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d., padarymo aplinkybes bei asmens, 2014 m. lapkričio 28 d. 03.21 val. Vilniaus r. sav., kelyje Naujoji Vilnia - Rudamina - Paneriai 21,26 km vairavusio transporto priemonę „MAZDA 6“, duomenis. Be to skunde Vilniaus rajono apylinkės teismui buvo prašoma išreikalauti visą administracinio teisės pažeidimo medžiagą ir kreiptis į minimos šalies teisėsaugos Institucijas.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jo ir jo sutuoktinės J. S. parodymai, duoti teismo posėdžio metu buvo įvertinti kaip nepatikimi, nors nekito ir buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme. Vyresniojo specialisto A. S. parodymus teismas įvertino kaip patikimus, nors iš bylos duomenų matyti, kad liudytojas nagrinėjo kitą apelianto bylą. Jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl turėjo realų pagrindą apkalbėti apeliantą. Dėl to jo parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs. Be to, A. S. nuomone, A. S. buvo šališkas.

Apeliantas pažymi, kad iš bylos dokumentų matyti, kad jis aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė įrodymus, dalyvavo juos tiriant, davė parodymus, išsakė savo nuomonę teismo posėdyje sprendžiamais klausimais, reiškė prašymus, tačiau apylinkės teismas jų tinkamai neišnagrinėjo, todėl varžė jo teises aktyviai ir lygiomis sąlygomis su kitais proceso subjektais dalyvauti procese.

A. S. manymu, pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, yra vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Todėl, A. S. manymu, administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nepagrįstas A. S. skundo argumentas, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. S. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d. numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą.

A. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: tarnybiniu pranešimu, Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu, liudytojų V. M. (b. l. 34), G. L. (b. l. 35), A. S. (b. l. 42) parodymais.

2014 m. gruodžio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 57P-22821632-14, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė A. S., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Nors A. S. skunde nurodo, jog 2014 m. lapkričio 28 d., 3.21 val., Vilniaus r., kelio Naujoji Vilnia – Rudamina – Paneriai automobilį vairavo ne jis, o jo žmonos pusbrolis V. K., tačiau šį jo aiškinimą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Teismo posėdžio metu liudytoja G. L. aiškino, jog buvo užfiksuotos dvi automobilio ,,Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos. A. S. nurodė, kad vienoje nuotraukoje yra jis, o dėl kitos, paklausė, kokio dydžio būtų bauda. Sužinojęs baudos dydį, pasakė, kad vairavo jo žmona, tačiau buvo akivaizdu, kad abiejose nuotraukose buvo toks pat siluetas (b. l. 35). Liudytojas V. M. patvirtino, jog A. S. bylos nagrinėjimo metu sakė, kad automobilį vairavo jo žmona (b. l. 34). Šios aplinkybės užfiksuotos G. L. 2014 m. gruodžio 9 d. tarnybiniame pranešime. Tam neprieštarauja liudytojo A. S. aiškinimas, kad į bylos nagrinėjimą atvykusi A. S. žmona patvirtino, jog automobilį vairavo ji. (b.l. 42). Taigi A. S. tiek protokolo surašymo dieną, tiek bylos Institucijoje nagrinėjimo dieną, kategoriškai tvirtino, kad automobiliu naudojasi tik jis ir jo žmona. Tai patvirtino ir pati liudytoja J. S.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. apie įvykį buvo apklausiamas 2014 m. gruodžio 9 d. – tai yra praėjus neilgam laikui nuo 2014 m. lapkričio 28 d. užfiksuoto pažeidimo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, jog tai, kad automobilį pasinaudoti duos pas juos besisvečiuojančiam pusbroliui V. K., jie sutarė bendrai su vyru A. S. (b. l. 36). Taigi akivaizdu, jog aplinkybė, kad 2014 m. lapkričio 28 d. automobiliu ,,Mazda 6“ naudojosi V. K. A. S. turėjo būti žinoma, tačiau jis to, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nenurodė. Nors J. S. aiškino, kad ji, atvykusi į administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimą, pareigūnams bandė paaiškinti, jog automobilį vairavo jos pusbrolis, norėjo parodyti jo nuotrauką (b. l. 36), tačiau tokį jos aiškinimą paneigia liudytojo A. S. parodymai, kad J. S. neminėjo kitų vyrų, giminaičių, ar draugų, kurie įvykio dieną galėjo vairuoti automobilį ,,Mazda 6“ bei nepateikė jokių įrodymų (b. l. 42). Taigi versija, kad galimai automobilį vairavo A. S. sutuoktinės pusbrolis buvo iškelta tik skundą dėl priimto nutarimo nagrinėjant apylinkės teisme (b. l. 17-20). Nei A. S., nei jo žmona J. S. nepateikė jokių šią versiją patvirtinančių objektyvių duomenų. Todėl apylinkės teismas šį administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. aiškinimą pagrįstai vertino kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylą tiriantiems pareigūnams nekilo jokių abejonių, jog nuotraukose, kuriuose buvo užfiksuotas pažeidimus padariusio asmens siluetas, yra tas pats asmuo. Kaip jau minėta, liudytojas A. S. patvirtino, kad pagal nuotraukas matėsi, jog jose yra užfiksuotas vyras (b. l. 42). Liudytoja G. L. patvirtino, kad iš nuotraukų buvo akivaizdu, jog jose yra tas pats siluetas (b. l. 35). A. S. pripažino, jog vienoje nuotraukoje yra jis. Todėl nepagrįstas A. S. apeliacinio skundo argumentas, jog tam, kad būtų išsiaiškinta, kas 2014 m. lapkričio 28 d. vairavo automobilį ,,Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti paskirta ekspertizė.

Taigi nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina A. S. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d.

Nepagrįstas A. S. apeliacinio skundo argumentas, jog administracinio teisės pažeidimo bylą turėjo nagrinėti Institucijos vyresnysis specialistas A. S., o ne su byla nesusipažinęs vyresnysis specialistas V. M.. Liudytojas A. S. paaiškino, kad, siekiant sumažinti korupcijos riziką, užtikrinti objektyvų ir nešališką bylų nagrinėjimą, pareigūnai bylas gauna prieš pat jų nagrinėjimą. Institucijoje vidinė praktika yra tokia, jog nėra bylų nagrinėjimo paskirstymo. Bylas nagrinėja tas pareigūnas, kuris tuo metu yra laisvesnis. Bylos pareigūnams paskirstomos po lygiai (b. l. 42-43). Liudytojas V. M. patvirtino, kad jam buvo žinomos visos bylos nagrinėjimo aplinkybės. Bylą jis nagrinėjo pagal savo pareigybės aprašymą. Pareigūnas A. S. tuo metu nagrinėjo kitą bylą (b.l. 34). Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog abejoti pareigūno V. M. kompetencija nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl A. S. administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d. padarymo, nėra pagrindo. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. nurodo, kad dėl proceso pažeidimų jis pareiškė skundą, į kurį nebuvo tinkamai atsakyta, tačiau liudytoja pareigūnė G. L. patvirtino, kad į administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundą buvo atsakyta (b. l. 35). Tam neprieštarauja liudytojo A. S. aiškinimas, jog atsakymas į A. S. skundą buvo išsiųstas per raštinę (b.l. 43). Be to skundai dėl pareigūnų veiksmų nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas.

Nors, A. S. nuomone, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnai tirdami bylą buvo šališki, tačiau pažeidėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnai buvo suinteresuoti bylos baigtimi ir pats jiems nušalinimų nereiškė. Administracinės bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nagrinėjusių bylą pareigūnų šališkumą.

Nepagrįstas administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinio skundo argumentas, jog 2015 m. sausio 20 d. Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 57N-24577065-15 buvo surašytas iš anksto. Teismo posėdžio metu pareigūnas V. M. tai paneigė ir paaiškino, jog tai, kada nutarimas yra surašomas ir įteikiamas, yra užfiksuojama duomenų bazėje. Todėl negali būti surašytas anksčiau, negu išnagrinėta byla (b. l. 34). Abejoti šio liudytojo parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

A. S. apeliacinio skundo argumentas, jog skundą nagrinėjant apylinkės teismas buvo varžomos jo teisės aktyviai ir lygiomis sąlygomis su kitais proceso subjektais dalyvauti procese taip pat nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. buvo suteikta teisė teikti prašymus, įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti klausimus kitiems proceso dalyviams, leista pateikti surašytą kalbą. Todėl vien tai, kad ne visi apelianto prašymai buvo patenkinti, nesudaro pagrindo manymui, jog jo procesinės teisės buvo pažeistos ar kaip nors suvaržytos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją dėl A. S. skunde išdėstytų argumentų, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Pocienė