Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi N. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11126-2023,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) vyresniosios tyrėjos priimtu 2023 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11126-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) N. T. nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 493 straipsnio 2 dalyje padarymą ir jai paskirta 1100 Eur bauda. Minėtu nutarimu konstatuota, jog 2023 m. balandžio 4 d., 10.24 val., N. T., būdama adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žinodama, kad pagalba nereikalinga, kvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Jos atsakomybę sunkinančių ir/ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, jog administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas priimtas neatlikus ne tik, kad išsamaus, bet iš esmės jokio tyrimo, o pats skundžiamas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas.

Institucijos nutarimas, kuriuo G. T. buvo nubausta dėl administracinio nusižengimo padarymo, yra formalaus pobūdžio, nutarime nepateikta jokia pažeidimo ir jį patvirtinančių įrodymų analizė, iš esmės nenurodyti jokie motyvai, leidę Institucijai suformuoti įsitikinimą, kad padaryta veika atitinka būtent ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl toks visiškai nemotyvuotas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, tuo tarpu to pateis straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas žinant, kad pagalba nereikalinga.

Susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga nustatyta, kad vieninteliai duomenys, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas – pareiškėjos skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašai bei policijos registruojamų įvykių ataskaitos. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikti minėtų garso įrašų skambučių apžiūros protokolai, t. y. surašyti šie BPC operatorių ir pareiškėjos pokalbiai, nurodoma tokių skambučių laikas ir data; teismui pateikti garso įrašai pavadinti „N. T.“ ir „N. T. 1“, tačiau iš tokių garso įrašų pavadinimų nėra aiškus tokių skambučių į BPC laikas. Susipažinus su minėtų garso įrašų turiniu, nustatyta, jog iš tiesų pareiškėja skambino į BPC, su skambučius priėmusiais operatoriais kalbėjo neadekvačiai, negebėjo atsakyti į klausimus, tačiau iš skundžiamo nutarimo visgi nėra aišku, tai kuris iš minėtų dviejų telefoninių pokalbių buvo analizuotas, priimant sprendimą, ir kodėl asmens veika kvalifikuota pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, o ne pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį.

Iš to, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, surinkti visi duomenys ir atlikta tokių duomenų analizė. Priimtas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, iš jo turinio nėra aišku, kodėl pareiškėjos elgesys, kuomet ji neadekvačiai bendrauja su BPC operatoriais ir vieno iš šių pokalbių metu, operatorei paklausus, ar jai reikalinga medicinos pagalba, pareiškėja atsako necenzūriniais žodžiais, laikytina visgi ne Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymu, o melagingu policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimu.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai, įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tam, kad būtų pateiktas pareiškėjos ir BPC operatorių pokalbių išklotinės bei pateikti aiškūs motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas N. T. nubausti būtent pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

N. T., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11126-2023, tenkinti iš dalies.

Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.