- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-21
- Bylos Nr.
- 1K-172-387/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs įtariamojo Ž. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nutarties, kuria Ž. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas dviem mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. S. įtariamas tuo, kad jis 2013 m. birželio 20 d., apie 07.10 val., veikdamas kartu su M. K. ir O. Z., prie namo, esančio Vandentiekio g. 29a. Vilniuje, panaudojo prieš D. G. fizinį smurtą – griebė jai už kabančios ant peties rankinės, bet nukentėjusiajai nepaleidus rankinės, spyrė jai vieną kartą į dešinę šlaunį, po ko jai pargriuvus ant žemės, tempė ją įsikibusią už rankinės, suduodamas nenustatytą kieki smūgių kumščiais per rankas, kol D. G. paleido rankinę iš rankų, taip pagrobė jos rankinę ir joje buvusius daiktus bei pinigus, t. y. pagrobė D. G. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 334 Lt ir padarė D. G. sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Be to, Ž. S. įtariamas tuo, kad jis 2013 m. rugpjūčio 23 d., apie 17.50 val., prie parduotuvės „Maxima", adresu Naugarduko g. 84, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš B. D. rankų išplėšė maišelį su jame buvusiais B. D. priklausančiais daiktais bei pinigais ir pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą - B. D. turtą, kurio bendra vertė 87 Lt.
Be to, Ž. S. įtariamas tuo, kad jis 2013 m. lapkričio 4 d., apie 10 val., prie namo, esančio Gerosios Vilties g. 25, Vilniuje, paklausė pas nepilnametį D. Š., gimusį 1998 m. ar jis turi pinigų, pastarajam atsakius kad ne, patikrino nukentėjusiojo D. Š. kišenes ir ištraukė iš striukės kairės kišenės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 2730, kurio vertė 200 Lt, po ko panaudojo prieš D. Š. fizinį smurtą - sudavė jam smūgį kumščiu į veidą, o nukentėjusiajam D. Š. pareikalavus grąžinti jo telefoną, sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą, tokiu būdu panaudojęs fizinį smurtą pagrobė D. Š. turtą, kurio vertė 200 Lt ir padarė jam sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Ž. S. BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2013-11-04. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutartimi Ž. S. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas 2013-12-30 bei 2014-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis pratęstas iki 2014-05-04.
Šalies argumentai
Skundu Ž. S. prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą. Nurodo, kad nesiruošia niekur bėgti ir slapstytis, nori toliau mokytis, išsinuomoti butą. Pažymi, kad jam yra pasiruošusi padėti sesuo, su kuria jis planuoja kartu gyventi. Sesuo jam žadėjo padėti susitvarkyti dokumentus pašalpai gauti. Įtariamojo teigimu, būdamas kalėjime jis suprato, kad negali toliau taip gyventi, negali toliau daryti nusikaltimus, nori sukurti šeimą, pradėti normalų gyvenimą.
Teismo posėdyje įtariamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo Ž. S. skundas atmestinas.
Teismas, skirdamas suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas ir atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-27 nutartimi pratęsęs įtariamajam Ž. S. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatų ir Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų nepažeidė.
Teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, kad Ž. S. įtariamas trijų apysunkių nusikaltimų padarymu ( BK 11 str.), už kuriuos įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimo iki 6 metų bausmę. Tuo tarpu gresianti griežta bausmė padidina bėgimo (slėpimosi) galimybę nuo teismo. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: nukentėjusiojo, liudytojo, įtariamojo parodymai, apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, tarnybiniai pranešimai, leidžia manyti, kad Ž. S. galėjo padaryti jam įkaltinamas nusikalstamas veikas.
Nors sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo klausimus, įrodymai nėra vertinami ( BPK 20 str.), faktinių duomenų buvimo apie padarytą nusikalstamą veiką konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemonės skyrimo pagrindas. Vadovaudamasis pastarųjų duomenų visuma, teismas sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam įkaltinamą nusikalstamą veiką.
Apygardos teismas pažymi, kad nustatydamas ar įtariamasis bėgs (slėpsis ) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad Ž. S. nėra susaistytas jokiais socialiniais ryšiais, nedirba, nevedęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Be to, įtariamasis yra baustas administracine tvarka, praeityje teistas, šiuo metu teistumas yra išnykęs, bet šie duomenys yra reikšmingi charakterizuojant Ž. S. asmenybę. Apylinkės teismo nutartyje teisingai konstatuota, kad aukščiau nurodytos aplinkybės bei tai, kad Ž. S. neturi legalių pajamų, jam įkaltinami nusikaltimai nuosavybei padaryti per pakankamai trumpą laiko tarpą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nusikaltimų darymas tapo vienu iš jo pragyvenimo šaltinių, tad būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 str. 1 d. 3 p. )
Skunde nurodyti argumentai dėl Ž. S. ketinimo tęsti mokslus, gauti legalų pragyvenimo šaltinį ir pan., apeliacinės instancijos teismo vertintini teigiamai, tačiau nesudaro savarankiško teisinio pagrindo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad 2014-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo Ž. S. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.