- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-19
- Bylos Nr.
- A-556-573-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė, Artūras Drigotas
- Atsakovas
- Valstybinės, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Heban”
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Advokatai
- Egidijus Milašius
- Kategorijos
- 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjo atstovams Adam Edvard Kursa, Janinai Laukienei, advokatui Egidijui Milašiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Heban” skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2006 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. S-79-(7-39/2006) patvirtino atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI prie FM) 2006 m. sausio 19 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti į biudžetą 5 052,80 Lt nekilnojamojo turto mokestį ir 3 605,01 Lt šio mokesčio delspinigius, 3 822 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų ir 473,40 Lt šio mokesčio delspinigių, 15,55 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų delspinigius, 22 362,03 Lt gyventojų pajamų mokestį, 3 449,74 Lt šio mokesčio delspinigius ir 6 709 Lt baudą, 4 105,21 Lt atskaitymus į Kelių fondą ir 290,85 Lt šio mokesčio delspinigius bei 107 626,96 Lt PVM, 9 101,51 Lt PVM delspinigius ir 2 352 Lt PVM baudą. Be to, Mokestinių ginčų komisija patvirtino VMI prie FM minėto sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo 7 096 Lt PVM baudos ir 6 709 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudos bei pavesta mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą dėl 14 734,90 Lt PVM, 4 420,50 Lt PVM baudos ir 1 494 Lt PVM delspinigių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Heban” (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Heban”) skundu (T 1, b. l. 3-5), kurį patikslino (T 1, b. l. 17-19, 178) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti VMI prie FM 2006 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 69-22.
Pareiškėjas nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai atsisakė vertinti pateiktas valstybės įmonės Alytaus miškų urėdijos PVM sąskaitas-faktūras bei papildomai apskaičiuoto 99 788 Lt PVM, nurodydama, jog šie dokumentai nebuvo pateikti VMI. Pažymėjo, kad bendrovė negalėjo disponuoti 2000 - 2005 m. buhalterinės apskaitos dokumentais, nes jie buvo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno skyriui (toliau – ir FNTT). Nepavykus surasti trūkstamų dokumentų, buvo priimtas 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1/2005 dėl dokumentų atkūrimo. Dalis dokumentų buvo atkurta ir pateikta Mokestinių ginčų komisijai kartu su skundu. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo nurodytos įrodymų vėlesnio pateikimo priežastys laikytinos svarbiomis. Teigė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija teikdama pareiškėjui nurodymus neatsižvelgė į realias šių pavedimų įvykdymo galimybes, nustatinėjo pernelyg trumpus terminus nurodymams įvykdyti. Pareiškėjas anksčiau nepradėjo trūkstamų dokumentų atkūrimo procedūros, kadangi visi dokumentai, kurių pagrindu galima atkurti trūkstamus dokumentus, yra FNTT žinioje, pareiškėjas jais disponuoti negali, o leidimas daryti nuorašus gautas pavėluotai. Apie visą esamą situaciją buvo informuota inspekcija. Mokestinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, privalėjo įvertinti visas minėtas aplinkybes, atsižvelgti į realias pareiškėjo galimybes pateikti trūkstamus dokumentus bei, nustačiusi svarbias jų nepateikimo laiku priežastis, priimti pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir įvertinti 99 788 Lt PVM pagrįstumą. Bendrovė taip pat nesutiko su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl įsigyto ilgalaikio turto pirkimo PVM. Nurodė, kad pardavęs kitą ilgalaikį turtą bendrovei „Gemmil Establishment” pagrįstai deklaravo PVM, išskaičiavo ir sumokėjo jį į valstybės biudžetą. VMI pateikta 2002 m. kovo 14 d. PVM deklaracija bei PVM sąskaita-faktūra. Pareiškėjas pažymėjo, kad Mokestinių ginčų komisija neteisingai nurodė, jog pareiškėjas nepagrindė, kokią įtaką apskaičiuotų mokestinių nepriemokų pagrįstumui turi paimti dokumentai. Inspekcija neturėjo galimybės objektyviai įvertinti visas aplinkybes, o vienos dienos terminas nurodymams įvykdyti visais atvejais nelaikytinas pakankamu, kai pareiškėjo patikrinimas truko apie dvejus metus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 1, b. l. 80-82) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija pagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjo vėliau pateiktus medienos įsigijimo dokumentus – valstybės įmonės Alytaus miškų urėdijos PVM sąskaitas-faktūras bei tikrinti pareiškėjui papildomai apskaičiuotą 99 788 Lt PVM sumą. Pareiškėjui mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus už 2000 m. buvo duotas 2005 m. gegužės 26 d., dokumentus leista pateikti iki 2005 m. birželio 15 d., o patikrinimo aktas surašytas 2005 m. birželio 22 d. Tuo tarpu FNTT raštu pareikalavo pateikti buhalterinius dokumentus už 2000-2005 metus tik 2005 m. rugpjūčio 5 d., t. y. žymiai vėliau, nei buvo surašytas patikrinimo aktas. Dėl įsigyto ilgalaikio turto pirkimo PVM atsakovas nurodė, kad 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 67 straipsnio 5 dalis numato, jog tais atvejais, kai paaiškėja, kad ilgalaikis materialusis turtas nebebus PVM mokėtojo naudojamas šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, PVM atskaita turi būti patikslinta to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai padidinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Inspekcija nustatė, kad pareiškėja nuo 2004 m. kovo mėnesio nebevykdė gamybos ir nenaudojo įsigyto ilgalaikio turto PVM apmokestinamoje veikloje, todėl turėjo tikslinti šio pirkimo PVM. Kadangi mokestinio ginčo metu nebuvo pateikti ilgalaikio turto naudojimo PVM apmokestinamoje veikloje įrodymai, esant prieštaringiems duomenims, atsakovas pagrįstai pavedė atlikti papildomą patikrinimą dėl 14 734,90 Lt PVM. Pažymėjo, kad nėra galimybės įvertinti pareiškėjos teiginio, jog 2002 m. kovo 14 d. pateiktoje PVM deklaracijoje atstatytą PVM, nurodytą patikrinimo akto 23 priedo 13-35 pozicijoje, deklaravo ir sumokėjo į valstybės biudžetą, kadangi šis klausimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į FNTT pateiktų dokumentų duomenis ir pareiškėjo apskaitos dokumentų duomenis. Nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, kokią įtaką apskaičiuotų sumų teisingumui ir pagrįstumui turėjo dokumentų poėmis. Pažymėjo, kad inspekcija šiuos dokumentus vertino bei dokumentų poėmio 2005 m. birželio 17 d. ir 2005 m. birželio 21 d. protokolus pridėjo prie patikrinimo akto.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 1, b. l. 67-68) prašė jį atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjui buvo 5 kartus įteikti mokesčių administratoriaus nurodymai, bendrovė 15 kartų teikė dokumentus, tačiau visų už 2000-2003 metus reikalaujamų dokumentų nepateikė, įmonės buhalterė nurodė jų neturinti. Pabrėžė, kad patikrinimas užsitęsė dėl mokesčių mokėtojui įteiktų nurodymų nevykdymo. Po mokestinio patikrinimo mokesčio mokėtojo buhalterinės apskaitos dokumentai kartu su patikrinimo aktu buvo perduoti FNTT. Pabrėžė, kad priėmus VMI prie FM 2006 m. sausio 19 d. sprendimą buvo pradėtas pakartotinis mokestinis patikrinimas, tačiau pareiškėjas ir pakartotinio patikrinimo metu nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 19 d. sprendimu (T 1, b. l. 190-194) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. S-79-(7-39/2006) ir VMI prie FM 2006 m. sausio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis patvirtinti nurodymai UAB „Heban” sumokėti į biudžetą priskaičiuotus mokesčius, delspinigius bei baudas. Teismas įpareigojo mokesčių administratorių įvertinti UAB „Heban” pateiktas sąskaitas-faktūras bei priimti naują sprendimą. Kitas sprendimų dalis paliko nepakeistas.
Teismas konstatavo, kad šios bylos ginčo esmė - ar teisėtai ir pagrįstai mokesčių administratorius UAB „Heban” priskaičiavo papildomai sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, nevertindamas vėliau pateiktų dokumentų. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 114 straipsnio, 124 straipsnio 3 dalies, 153 straipsnio 3 dalies, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 55, 56 punktų nuostatomis. Teismas konstatavo, kad MAĮ 153 straipsnio 3 dalies nuostata reikalauja, jog mokesčių mokėtojas aktyviai dalyvautų mokestiniame patikrinime, teiktų įrodymais pagrįstus prieštaravimus, kad juos būtų galima tinkamai įvertinti. Minėtos normos įgyvendinimą įstatymų leidėjas užtikrina numatydamas draudimą laiku nepateikus prieštaravimus ar įrodymus remtis jais vėlesnio bylos nagrinėjimo metu, tačiau numato dvi šio draudimo išimtis, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. Teismas konstatavo, kad svarbu nustatyti, ar priežastys, dėl kurių pareiškėjas negalėjo laiku ir tinkamai pristatyti trūkstamus dokumentus bei įrodymus, yra svarbios, ar mokesčių administratorius pagrįstai atsisakė priimti ir vertinti juos. Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad pareiškėjui buvo duoti keli nurodymai pateikti reikiamus dokumentus (T 1, b. l. 72, 89, 91, 95-97), dalis šių nurodymų buvo be datos (b. l. 89, 91). Prašomi dokumentai buvo teikiami mokesčių administratoriui, kuris dokumentų paėmimą formino dokumentų poėmio aktu. Mokesčių administratorius, priimdamas iš mokesčių mokėtojo dokumentus, poėmio aktuose nurodydavo tik paimamų dokumentų pobūdį, laikotarpį, už kurį yra šie dokumentai, ir lapų skaičių (b. l. 100-130), tačiau aktuose nebuvo nurodomas dokumento (dokumentų bylos) numeris ir data, jo pavadinimas, o tik bendras atitinkamos kategorijos dokumentų skaičius, kuris dažnai siekė net kelis šimtus lapų. Dokumentai buvo teikiami dvejoms institucijoms - FNTT ir VMI, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokie konkrečiai dokumentai ir kada buvo pateikti vienai ar kitai iš jų. Teismas nustatė, kad įmonės atstovai teikė mokesčių administratoriui tūkstančius lapų dokumentų, savo skunduose nuolat minėjo ir argumentavo, kad dalies dokumentų negali pateikti, kadangi jie yra dingę arba pateikti kitai institucijai, jiems atkurti reikia laiko, be to, jų atkūrimui reikia turėti kitus dokumentus, kurių pagrindu būtų galima daryti atkūrimą, todėl teismas padarė išvadą, jog buvo nepagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjo naujai pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir jas vertinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjo patikrinimo metu buvo įvertinti ne visi duomenys, skaičiuojant mokėtinus mokesčius, delspinigius ir baudas nebuvo atsižvelgta į dalį pareiškėjo dėl pateisinamų priežasčių vėliau pateiktų dokumentų, todėl padarė išvadą, jog nustatyti netikslūs duomenys ir jų pagrindu priskaičiuoti mokesčiai. Teismas pažymėjo, kad mokestinė atsakomybė yra atsakomybės rūšis, susijusi su įstatymuose numatytų sankcijų taikymu, todėl labai svarbu, jog padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas būtų nustatytas įvertinus visus turimus duomenis. Teismas, spręsdamas, ar pareiškėjas dėl svarbių priežasčių vėliau pateikė atkurtas PVM sąskaitas-faktūras, sutiko su pareiškėjo atstovų argumentais, kad dingusiems dokumentams atkurti reikia laiko. Teismas nurodė, kad nagrinėdamas mokestinę bylą iš naujo mokesčių administratorius privalo atsižvelgti į pareiškėjo pateiktas 2000 m. PVM sąskaitas-faktūras (Mokestinių ginčų komisijos bylos T 1, b. l. 6-70), kurių pagrindu buvo perkamos prekės ir paslaugos iš valstybės įmonės Alytaus miškų urėdijos, jas įvertinti ir tinkamai apskaičiuoti mokėtinas sumas bei priimti naują sprendimą.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (T 1, b. l. 205-209) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo skundas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismo sprendimas yra žalingas mokestinių ginčų nagrinėjimo prasme, pažeidžiantis proceso operatyvumo ir nepiktnaudžiavimo procesu principus.
2. Atsakovo manymu, šiuo atveju apibrėžiant ginčo esmę, svarbu atsakyti į klausimą, ar pareiškėjas nepiktnaudžiavo savo teisėmis ir tinkamai vykdė pareigas mokestinio patikrinimo bei mokestinio ginčo nagrinėjimo ikiteisminio proceso tvarka metu teikdamas įrodymus, bei nepažeidė proceso operatyvumo ir nepiktnaudžiavimo procesu principų.
3. Mokesčių administratorius neturėjo galimybės vertinti vėliau pateiktų dokumentų, nes jie nebuvo pateikti nei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai mokestinio patikrinimo metu, nei atsakovui, nagrinėjant mokestinį ginčą ikiteisminio proceso tvarka, todėl mokesčių administratorius visiškai pagrįstai priskaičiavo papildomai sumokėti į valstybės biudžetą ginčijamas mokestines sumas.
4. Pareiškėjas dar iki patikrinimo akto surašymo turėjo galimybę laisvai disponuoti savo buhalterinės apskaitos dokumentais ir, vadovaudamasis MAĮ 126 straipsnio 2 dalies nuostata, privalėjo juos pateikti vietos mokesčių administratoriui.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo buhalterė patvirtino, kad ginčijamos PVM sąskaitos- faktūros FNTT nebuvo pateiktos. Be to, pareiškėjas turėjo teisę gauti leidimą daryti dokumentų, esančių FNTT žinioje, nuorašus.
6. MAĮ 153 straipsnio 3 dalies analizė leidžia teigti, kad mokesčių mokėtojas ne tik turi nurodyti priežastis, dėl kurių negali pateikti dokumentų ir įrodymų, bet ir konkrečius dokumentus ir įrodymus, kurių negali pateikti dėl nurodytų priežasčių. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas nenurodė, kokių konkrečių dokumentų ir įrodymų negalėjo pateikti, todėl atsakovas visiškai pagrįstai priėmė sprendimą vertindamas turimą mokestinio ginčo byloje medžiagą. Be to, atsakovo manymu, svarbia priežastimi, dėl ko dokumentai ir įrodymai negali būti pateikti, laikytinas ne pats pradėto rengti projekto dėl dokumentų atkūrimo faktas, o priežastys dėl ko minėtas dokumentų atkūrimas yra būtinas, t. y. kodėl pareiškėjas minėtų dokumentų neturi ir dėl ko juos reikia atkurti.
7. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą, o ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai ,,kiti buhalterinės apskaitos dokumentai už 2000 metus dėl užtrukusio bendrovės veiklos nutraukimo, nuolatinio persikraustymo, neaišku dėl kieno kaltės yra pasimetę ir iki šiol nerasti” nebuvo pagrįsti kokiais įrodymais.
8. Atsakovo manymu, nepagrįstos teismo sprendime sukeltos abejonės, kad ginčijamos PVM sąskaitos-faktūros galėjo būti pateiktos pagal inspekcijos 2005 m. birželio 21 d. poėmio aktą, nes nėra aišku, kokių dokumentų atžvilgiu paėmimas įformintas minėtu poėmio aktu. Visų pirma, minėtas poėmio aktas buvo įformintas nepažeidžiant MAĮ 124 straipsnio 3 dalies bei Taisyklių nuostatų. Minėtas poėmio aktas, kaip ir visi kiti esantys byloje poėmio aktai, buvo pasirašytas pareiškėjo atstovo. Antra, byloje nėra jokių įrodymų ir aplinkybių keliančių abejonių, kad ginčijamos PVM sąskaitos-faktūros buvo pateiktos inspekcijai ir joje pradingo. Trečia, pareiškėjas pateikė tik dalį nurodyme išvardintų dokumentų. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (1992-06-18, Nr. 1-2654) 24 straipsnyje nustatyta pareiga įmonės vadovui (savininkui) užtikrinti įmonės apskaitos dokumentų išsaugojimą. Šios pareigos nevykdymas negali būti pagrindas atleisti įmonę nuo apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių kitų mokestinių sumų. Ketvirta, būtent ginčijamų PVM sąskaitų-faktūrų atžvilgiu pareiškėjas pradėjo rengti projektą dėl dokumentų atkūrimo. Penkta, pareiškėjo atstovai niekada neteigė, kad ginčijamas PVM sąskaitas- faktūras buvo pateikę inspekcijai.
9. Ginčijamos valstybės įmonės Alytaus miškų urėdijos PVM sąskaitos-faktūros buvo pateiktos tik Mokestinių ginčų komisijai kartu su 2006 m. vasario 13 d. skundu. Mokestinių ginčų komisijai kilo pagrįstas klausimas, kodėl dokumentų atkūrimo veiksmų negalima buvo imtis ankščiau. Jokie įrodymai, kurie pagrįstų ginčijamų PVM sąskaitų-faktūrų atkūrimo laikotarpį, pareiškėjo nebuvo pateikti ir teismui.
10. Teismas privalėjo įvertinti byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas ir mokestinio patikrinimo metu, ir pakartotinio patikrinimo metu, ir mokestinio ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka metu vengė teikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus, pažeisdamas bendruosius proceso operatyvumo ir nepiktnaudžiavimo procesu principus.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 1-3) prašo jo nepatenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismo nustatyta ginčo esmė neprieštarauja esminiam mokesčių administratoriaus atliekamam mokestinio patikrinimo tikslui - mokestinės prievolės įvykdymo patikrinimui (MAĮ 115 str. 1 ir 2 p.). Apelianto šiuo atveju nurodomi mokesčio mokėtojo pareigų ar teisių vykdymo (nevykdymo) aspektai yra mokesčių patikrinimo proceso, bet ne tikslo dalis. Be to, bylos medžiagoje esantis įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A-1492-240/95 patvirtina, kad pareiškėjo likvidatoriui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už VMI vadovų ir kitų pareigūnų nurodymų nevykdymą. Teigia, kad apeliantas pats padarė daug teisės aktų nuostatų pažeidimų. Pagal MAĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą vienas iš pagrindinių valstybinės mokesčių inspekcijos uždavinių yra padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, kad išvengtų galimos žalos mokesčių mokėtojui (MAĮ 36 str. 11 p.). Nurodo, kad pareiškėjas ginčijamas PVM sąskaitas-faktūras pateikė ikiteisminiame mokestinio ginčo nagrinėjimo etape remdamasis FNTT esančių dokumentų analize, nuorašais bei savarankiškais paieškos veiksmais. Apelianto skunde nurodytas argumentas dėl pareiškėjo dokumentų atkūrimo terminų neaiškumo ar nesuplanavimo skundo nagrinėjimui yra nereikšmingas, nes dalį svarbių dokumentų pareiškėjas pateikė. Apeliantas nepagrįstai plečiamai aiškina MAĮ 153 straipsnio 3 dalies turinį. Vadovaujantis MAĮ 3 straipsnio 5 dalies nuostata, visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Be to, mokesčių administratorius turėtų vadovautis MAĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostata, kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo kriterijumi. Bylos aplinkybės rodo, kad ši mokestinė byla užsitęsė dėl VMI kaltės. Pareiškėjo manymu, teismas visapusiškai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Heban“ skundą, panaikindamas Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. S-79-(7-39/2006) ir VMI prie FM 2006 m. sausio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis patvirtinti nurodymai uždarajai akcinei bendrovei „Heban” sumokėti į biudžetą priskaičiuotus mokesčius, delspinigius bei baudas. Pagrindinis tokio sprendimo argumentas – mokesčių administratoriaus nepagrįstas atsisakymas priimti pareiškėjo naujai pateiktas PVM sąskaitas - faktūras ir jas vertinti.
Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalies, 155 straipsnio 6 dalies (įstatymo redakcija galiojusi ginčo santykių metu) analizė lemia išvadą, kad mokesčių mokėtojo teisė teikti papildomus įrodymus dėl mokestinio ginčo nėra absoliuti. Tokios teisės naikinamasis terminas siejamas su skundu centriniam mokesčių administratoriui dėl teritorinio mokesčio administratoriaus sprendimo. Mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimu, kartu su skundu dėl pastarojo subjekto sprendimo. Laiku nerealizavęs teisės pateikti visus dokumentus ir įrodymus praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje. Įstatymų leidėjas Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinęs aptariamą imperatyvą numatė ir išimtis, kurioms esant minėtos teisės bei pareigos įvykdymas, netaikomos. Viena iš tokių aplinkybių, kada taikoma išimtis, mokesčių mokėtojo pateikta informacija apie tam tikrų dokumentų pateikimo negalimumą, įvardijant svarbias to priežastis, arba kita išimties taikymo aplinkybė, kai mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo atsisako priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. Konstatavus vieną iš šių dviejų aplinkybių mokesčių mokėtojui nėra paneigiama teisė pateikti mokesčių administratoriui visus dokumentus ir įrodymus, kuriais jis grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu, ir vėliau negu nurodyta Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje, 155 straipsnio 6 dalyje.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmė 2005 m. spalio 13 d. (medžiagos 2 T, b. l. 31 -34). Skundas centriniam mokesčių administratoriui dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. spalio 13 d. sprendimo pateiktas 2005 m. lapkričio 9 d. (medžiagos 1 T, b. l. 87). Prie šio skundo ir turėjo būti pridėti visi dokumentai ir įrodymai, kuriais pareiškėjas grindė savo nesutikimą su teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimu, arba išvardinti dokumentai ir įrodymai, kurių įmonė pateikti negali bei kokios kliūtys trukdo tai padaryti. Kaip matyti iš 2005 m. lapkričio 9 d. skundo turinio centriniam mokesčių administratoriui, visų pirma, konkretūs faktiniai duomenys, kurių pagrindu būtų grindžiamas nesutikimas su teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, neįvardijami. Apsiribojama abstraktaus pobūdžio teiginiais, kaip antai „kiti buhalterinės apskaitos dokumentai“, „dalis išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų“, „2000 – 2005 metų buhalterinės apskaitos dokumentai“, „trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai“. Taigi nėra aišku, kokius tiksliai dokumentus, kuriais grindžia nesutikimą su 2005 m. spalio 13 d. sprendimu, uždaroji akcinė bendrovė turėjo omenyje. Antra, net ir laikantis pozicijos, jog nepriimti ir nesvarstyti centrinio mokesčių administratoriaus dokumentai – Alytaus miškų urėdijos PVM sąskaitos –faktūros (uždarosios akcinės bendrovės atstovas advokatas E. Milašius 2007 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ne vien šios sąskaitos – faktūros, bet ir kiti dokumentai, tačiau kokie išvardinti negalėjo), nėra pagrindo teigti apie jų nepateikimą kartu su skundu dėl svarbių priežasčių.
2005 m. lapkričio 9 d. skunde nurodoma, kad kitų buhalterinės apskaitos dokumentų pateikti nėra galimybės dėl užtrukusio bendrovės veiklos nutraukimo, nuolatinio persikraustymo, dėl kažkieno kaltės pasimetusių ir iki šiol nerastų – subjektyvaus pobūdžio aplinkybės ir nepripažintos svarbiomis dokumentų nepateikimo priežastimis. Svarbių priežasčių sąrašas įstatymų leidėjo nėra pateiktas. Tai palikta teismo diskrecijai. O teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis priežastimis, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu realizuoti savo teises, tai yra nepriklausė nuo jo valios. Minėtos pareiškėjo aplinkybės aiškiai neatitinka formuojamos administracinių teismų praktikos „svarbių priežasčių“ sąvokos aspektu.
Dokumentų nepateikimo svarbia priežastimi nelaikytina ir aplinkybė dėl 2000 – 2005 metų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pozicija grįstina tuo, kad uždaroji akcinė bendrovė “Heban” skunde dėl teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo nemini, kad tam tikri konkretūs dokumentai, kuriais siekiama nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą dėl mokesčių apskaičiavimo, yra specialios institucijos žinioje. Antra, net ir tokių dokumentų buvimas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos žinioje nebuvo kliūtis gauti jų kopijas ir pateikti mokesčių administratoriui. Be to, ir prieš perduodant 2000 – 2005 m. bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus jų tikrinimui, kitai kompetentingai (ne valstybinės mokesčių inspekcijos) institucijai, nebuvo jokių kliūčių jų kopijų pasidarymui, tuo labiau, kad jau buvo žinomi patikrinimo akto, surašyto 2006 m. birželio 22 d., rezultatai.
Daugiau aplinkybių dėl Alytaus miškų urėdijos PVM sąskaitų – faktūrų nepateikimo ir kitų neįvardintų dokumentų nepateikimo skunde nenurodyta, o tai suponuoja teiginį, kad centrinis mokesčių administratorius, priimdamas 2006 m. sausio 19 d. sprendimą, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kurie buvo skundo dėl teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo panaikinimo pateikimo momentu.
Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti teismui iš naujo, kadangi būtina iškeltą mokestinį ginčą dėl nurodymo pareiškėjui sumokėti į biudžetą 5 052,80 Lt nekilnojamojo turto mokestį ir 3 605,01 Lt šio mokesčio delspinigius, 3 822 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų ir 473,40 Lt šio mokesčio delspinigių, 15,55 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų delspinigius, 22 362,03 Lt gyventojų pajamų mokestį, 3 449,74 Lt šio mokesčio delspinigius ir 6 709 Lt baudą, 4 105,21 Lt atskaitymus į Kelių fondą ir 290,85 Lt šio mokesčio delspinigius bei 107 626,96 Lt PVM, 9 101,51 Lt PVM delspinigius ir 2 352 Lt PVM baudą išnagrinėti iš esmės. Vilniaus apygardos administracinis teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą dėl šių mokesčių apskaičiavimo, turėtų pasisakyti, ar mokesčių administratorius nurodydamas uždarajai akcinei bendrovei “Heban” sumokėti į valstybės biudžetą pirmiau nurodytas sumas, tai padarė laikydamasis teisės aktų reikalavimų, paisydamas teisingumo ir protingumo kriterijų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kurioje patenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Heban” skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. S-79-(7-39/2006), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. sausio 19 d. sprendimo dalių, kuriomis patvirtinti nurodymai uždarajai akcinei bendrovei “Heban” sumokėti į biudžetą priskaičiuotus mokesčius, delspinigius bei baudas, panaikinimo ir įpareigojimo mokesčių administratorių įvertinti uždarosios akcinės bendrovės “Heban” pateiktas sąskaitas – faktūras bei priimti naują sprendimą, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.