Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui G. R., atsakovės V. B. kuratorei adv. J. Kručaitei, trečiajam asmeniui K. B., Institucijos atstovei E. Pleškaitei, neatvykus trečiajam asmeniui Z. B., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei V. B. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų susijusių su tėvystės nustatymu išsprendimo, tretieji asmenys: K. B. ir Z. B., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (toliau - ŠRVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas, kreipdamasis į teismą nurodė, kad K. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra jo dukra, o jis yra jos tėvas. Jo tėvystė dukrai nėra nustatyta, o jos nustatyti, pateikiant pareiškimą notarui, jis negali, nes nėra vaiko motinos V. B., todėl kreipiasi į teismą, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės nustatymo.

Ieškovas prašė teismo iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą vaikui K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150 eurų kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. vasario 22 d. iki vaiko K. B. pilnametystės. Tokią sumą vaiko išlaikymui prašo priteisti todėl, kad šiuo metu galėtų tenkinti vaiko kasdieninius gyvenimiškus poreikius - normaliai gyventi, sveikai augti, būti tinkamai gydomai, turėti geras gyvenimo sąlygas, mokytis, turiningai leisti laisvalaikį. Vaiko išlaikymas jam kainuoja per mėnesį apie 300 eurų, apie maždaug tokį išlaikymo dydį (l minimalaus darbo užmokesčio dydis nuo 2016- 01-01 yra 350 eurų) pasisako Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokia yra susiformavusi teismų praktika. Dukrą išlaikyti jam padeda jo artimieji, jo tėvai, gyvenantys ir dirbantys užsienyje, ir jis pats gauna pakankamas pajamas. Nekilnojamojo turto neturi.

7. Neįteikus procesinių dokumentų atsakovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal jo nurodytą adresą, prašys teismą procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Papildomai nurodė, jog su ieškovo G. R. ieškiniu dėl tėvystės nustatymo sutinka.

Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko, poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovas prašo priteisti išlaikymą dukrai po 150 Eur išmokų periodinėmis perlaidomis kas mėnesį nurodydamas, jog tokios sumos pakaks vaiko poreikiams patenkinti.

G. R. ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo atitinka nepilnametės K. B. interesus.

Trečiasis asmuo Z. B. į teismo posėdį neatvyko, nenurodė nedalyvavimo priežasčių, todėl teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 247 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė V. B. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros K. B., kurios tėvas gimimo liudijime nenurodytas (8 b.l.). Ieškovas G. R. prašė teismo nustatyti, jog jis yra vaiko tėvas, pakeičiant įrašo duomenis vaiko gimimo liudijime (8 b.l.). CPK 187 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas G. R. 2016-02-23 pateikdamas ieškinį pripažino, kad K. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo dukra, o jis jos tėvas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 str. 1 dalyje yra nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) arba įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę (bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas), taip pat ir kiti įrodymai. Ieškovas teismui pateikė 2015-09-04 laboratorinio DNR ištyrimo rezultatus, kurie patvirtina, kad jis su > 99.99 proc. tikimybe yra biologinis K. B. tėvas (10-11 b.l.), o atsakovės kuratorė šio fakto irgi neginčijo, tai yra pripažino, jog sutinka su ekspertizės išvadomis (80-81 b.l.). Ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nustatymo šiuo atveju patvirtina ne tik atliktos ekspertizės išvados, bet ir kiti byloje esantys įrodymai (9, 43-44, 47-48, 50 b.l.), todėl ieškovo reikalavimas dėl jo pripažinimo trečiojo asmens K. B. tėvu yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (LR CK 3.148 str., 3.161 str. 2 d.). .).

Dėl paminėto teismas laiko šį faktą nustatytu ir įrodytu, kadangi ir ieškovo pripažinimas atitinka byloje nurodytas aplinkybes ir nėra pareikštas šalies dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas G. R. yra nepilnametės K. B. tėvas, o ji jo dukra (CPK 187 str. 2 d.). Šis ieškovo pripažintas faktas laikytinas nustatytu ir toliau neįrodinėtinu (CPK 185 str. 1 d. 5 p.).

Teismas taip pat sutinka, kad K. B. gimimo liudijime grafoje ,,tėvas“ būtų padarytas įrašas – G. R. (70 b.l.).

Vaiko trečiojo asmens K. B. tėvai gyvena skyrium, kadangi jie santuokos nėra sudarę (1-5 b.l.). G. R. šiuo metu dirba ir gauna su darbo santykiais susijusį darbo užmokestį (16-17 b.l.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovui, atsižvelgiant į jo pajamas dar būtų mokoma ir socialinė pašalpa. Atsakovė pastaruoju metu LR nedirba, tačiau anot ieškovo ji šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje kur gauna atitinkamas pajamas (40-41 b.l.). Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovei atsižvelgiant į jos socialinę padėtį Jungtinėje Karalystėje būtų mokomos ir socialinės išmokos. Ieškovas 2016-07-14 teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su atsakovės kuratorės atsiliepimu į ieškinio reikalavimą dėl dukrai reikalingo išlaikymo priteisimo ir nurodė šiuo metu mažina savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio iki 100 Eur kiekvieną mėnesį. K. B. teigimu ji norėtų, kad ne tik tėvas jai nuolat teiktų reikalingo dydžio išlaikymą, bet ir jos motina, kuri kol kas gera valia to nedaro. Ieškovas nurodė, kad jis dės visas pastangas siekdamas tinkamai išlaikyti dukrą, o be to jam padeda ir jo artimieji. Sutiko, kad šiuo metu išlaikymą dukrai privalo teikti ir vaiko motina, kadangi abu vaiko tėvai turi išlaikyti nepilnametį vaiką, sudarydami jam reikalingas normalias sąlygas vystymuisi ir ugdymui. Atsakovė nuo to momento, kada dukra pradėjo gyventi su ieškovu geranoriškai dukrai reikalingo išlaikymo neteikė ir neteikia. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovo sumažintą ieškinio reikalavimą dėl dukrai iš motinos priteistino išlaikymo dydžio ir atsakovės atstovės sutikimą, daro išvadą, kad abu tėvai privalo teikti dukrai išlaikymą kiekvieną mėnesį pagal savo turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovė savo pareigą dėl dukros išlaikymui reikalingų išmokų, privalo jas teikti tokio dydžio, kad ieškovas būtų garantuotas, jog tokia būtina parama dukrai bus teikiama nuolat.

Savo ruožtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas dar 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaiko fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt (atitikmuo 2,46 Eur) iki 10,9 Lt (atitikmuo 3,16 Eur) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams ir jaunučiams, nustatė maitinimosi išlaidų normą 3,48 Eur per parą. Analogiškai tokias pat maitinimo išlaidų normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl dukrai reikalingų išlaidų maistui įsigyti (1-5 b.l.).

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 4,34 eurų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 130,33 eurų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tik realiai minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai ugdymui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams ugdytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, vėliau irgi užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko ugdymo išlaidoms padengti. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą eurą šiems vaiko poreikiams yra sudėtinga apskaityti, dėl to tenkintinas ieškovo prašymas dėl dukros ugdymui reikalingų išlaidų (1-5 b.l.).

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - dauguma renginių yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių pagal mokymo programą ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą šalių dukros išlaikymo sumą (1-5 b.l.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Todėl tenkintinas ieškovo prašymas ir šioje dalyje, nors dukra šiuo metu neturi sveikatos problemų (1-5 b.l.).

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Ieškovas su vaiku gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute ir šiuo atveju jis patiria aukščiau nurodytas išlaidas. Todėl šioje dalyje dėl išlaikymo dydžio apskaičiavimo ieškovo prašymas laikytinas pagrįstu ir jis tenkintinas.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių. Todėl teismui yra pagrindas irgi tenkinti ieškovo prašymą ir šioje dalyje.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovė šiuo metu dėl nežinomų priežasčių neteikia dukrai išlaikymui reikalingos net minimalios paramos, tačiau jos kuratorė sutinka, kad ji tokia būtina. Tarp šalių dėl to ginčo neliko, o atsakovės kuratorė neprieštarauja ieškovo sumažintam išmokos dydžiui, kuris turi būti skirtas dukros išlaikymui, tai yra po 100,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo poreikius bei šalių (tėvų) turtinę padėtį. Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, abu tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Dėl to šalių dukra, kaip ir bet kuris vaikas, turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovas kaip vaiko tėvas ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti dukrai geras sąlygas jos fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovę, nes ji kol kas neteikia dukrai reikalingo išlaikymo, nors to ir neginčija. Vertinant tokią padėtį, kuomet tėvo parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko motinos, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam abiejų tėvų, sąlygoja tai, jog yra spręstinas klausimas dėl realaus išlaikymo dydžio nustatymo. Kaip jau minėta CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui. Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo metu MMA dydis yra 380 eurų (LRV 2016-06-22 nutarimas Nr. 644).

Teismas sutinka su ŠRVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (pvz., vaiko tėvo giminaičiams), o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 100 eurų mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymą dukrai nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovės padėtį, atsižvelgiant ir į jos kuratorės sutikimą. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovo prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovė ir anksčiau turėjo galimybe teikti nepilnametei dukrai reikalingą išlaikymą, kuomet dar gyveno Lietuvoje, o ne siekti, kad jos dukros išlaikymo našta tektų kitiems, pavyzdžiui, valstybei ar vaiko tėvui ir jo artimiesiems. Be to teismas neturi duomenų, kad atsakovė šiuo metu būtų nedarbinga, o tuo pačiu atsakovės kuratorė šia aplinkybe savo sutikime irgi nesirėmė. Pažymėtina, kad nors atsakovė šiuo metu gyvena užsienyje, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji neturi pajamų ar dėl sveikatos būklės negali dirbti. Todėl pripažintina, kad ieškovo prašomas ir teismo nustatytas išlaikymo dydis skirtas atsakovės dukrai, ypač nepablogins atsakovės turtinės padėties, atsižvelgiant į jos amžių ir sveikatos būklę bei pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Aukščiau nurodyto dydžio periodinės mėnesinės išmokos skirtos atsakovės nepilnametei dukrai, atsižvelgiant į ieškovo prašymą, priteistinos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3. 200 str.). Pažymėtina, kad ieškovo sutikimas sumažinti priteistiną iš atsakovės periodinių mėnesių išmokų dydį skirtą dukrai, nelaikytinas jo atsisakymu iš dalies nuo šio reikalavimo, o tik jo sutikimu prisiimti didesnę išlaikymo prievolę dukrai. Pastebėtina, kad šios išmokos dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, todėl į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovui visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl kitų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos, bet būtinos (pvz., gydymo, slaugos ir kt.), ir kurios susijusios su vaiko interesais bei kurių atsakovas nesutiktų kompensuoti.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas atsakovės dukrai, o ne jos įstatyminiam atstovui, tai yra ieškovui, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tuo pačiu ieškovas, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas yra įpareigojamas uzufrukto teise tvarkyti dukros K. B. išlaikymui vaiko motinos V. B. mokomas periodines išmokas (CK 3. 190 str.).

Atskirai pažymėtina, kad K. B. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz., darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksacija visada taikoma, kuomet dėl infliacijos vaikui skirtos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą. Kiekvienas teisės aktas įpareigojantis teisinių santykių dalyvius paklusti jo nuostatoms, nesudaro teisinio pagrindo teismui priimant sprendimą konkrečioje byloje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis dar kartą nustatyti jų indeksavimą.

Teismas tenkina ir kitus su ieškovo ieškiniu susijusius reikalavimus (CPK 376 str. 2d.). Pirmiausia, išspręstinas klausimas dėl atsakovės dukros K. B. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu G. R.. Vaiko tėvai pradėdami gyventi skyrium dėl to nesitarė, o pagal Šiaulių raj. savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-02 įsakymą Nr. A-1309 ieškovą paskyrus K. B. laikinuoju globėju vaiko laikinoji gyvenamoji vieta yra nustatyta pas globėją G. R. (CK 3. 169 str.) (50 b. l.). Todėl teismui sprendimui įsiteisėjus, vaiko K. B. nuolatine gyvenamąją vieta laikytina jos tėvo G. R. gyvenamoji vieta. Be to tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek tėvo interesus. Atsakovės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu yra nulemtas teigiamo jos, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jos dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatyminiu atstovu (ieškovu), pripažįsta, kad pagal bylos duomenis jis turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (18, 20-29 b.l.).

Antra, taip pat tenkintinas ir ieškovo ieškinyje pateiktas sutikimas dėl atsakovės bendravimo tvarkos su dukra nustatymo. Ieškovas sutinka leisti atsakovei nekliudomai bendrauti su dukra, motinai pareiškus tokį pageidavimą. Iš to seka, kad ieškovas nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovės bendravimui su dukra ir jos dalyvavimo ją auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su tėvu, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais ir jų laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovas, tiek atsakovė turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškovu, atsakovė ateityje apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas/laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovą. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaiko auklėjime, šalys pirmiausia, turi juos spręsti dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, jie gali būti sprendžiami teisme.

Trečia, trečiasis asmuo Z. B. Šiaulių raj. apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimu buvo paskirta nepilnametės K. B. globėja ir turto administratore, vaikui nustatant globą. Taip pat globotinės gyvenamoji vieta buvo nustatyta pas globėja, o iš atsakovės V. B. yra priteistas 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) išlaikymas skirtas dukrai. Dėl to nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatytina, kad ieškovas laikytinas vaiko rūpintoju pagal įstatymą.

Ketvirta, panaikintina K. B. nuolatinė globa, pakeistina jos gyvenamoji vieta, o jos globėja Z. B. atleistina iš globėjos ir turto administratorės pareigų ir nutrauktinas iš V. B. priteistas išlaikymo mokėjimas dukrai K. B..

Penkta, teismui nustačius, kad ieškovas yra K. B. tėvas, atsižvelgiant vaiko interesus ir jo nuomonę, kuri buvo išsakyta teismo posėdžio metu, tuo pačiu sprendimu keistinas ir trečiojo asmens K. B. pavardė į R. pavardę (CK 3. 167 str.).

Ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad jis patyrė išlaidų dėl jam reikalingos teisinės pagalbos, dėl to šios ir kitos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 87 str. 2d., 93 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo skirto K. B. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nuspren dž i a:

Ieškovo ieškinį atsakovei tenkinti visiškai.

1. Nustatyti, kad ieškovas G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko K. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o ji jo dukra, ir vaiko gimimo liudijimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „tėvas“ įrašyti „G. R.“.

2. Nustačius tėvystę, įpareigoti Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių išduoti K. B. vardu naują gimimo liudijimą nurodant jos tėvą ir pakeičiant jos pavardę į R.

3. Priteisti iš atsakovės V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)), nepilnamečiam vaikui K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis mokomomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų), pradedant jas mokėti nuo 2016-02-23 iki vaiko pilnametystės.

4. Įpareigoti G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui motinos V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mokamas pinigines lėšas.

5. Nustatyti K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

6. Nustatyti, kad V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku K. B. bei dalyvauti jos auklėjime.

7. Priteisti ieškovui G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) patirtų išlaidų atlyginimui už ieškovui suteiktas teisines paslaugas.

8. Priteisti iš atsakovės V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 36,00 Eur žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas išmokas, 41,00 Eur žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą (tėvystės nustatymą), 5,80 Eur už procesinių dokumentų įteikimą bylos dalyviams iš viso: 82,80 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 80 euro ct).

9. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. B. priteisimo vykdomas skubiai.

10. Nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatytina, kad ieškovas G. R. laikytinas vaiko K. B. rūpintoju pagal įstatymą.

11. Nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos keistinas Šiaulių raj. apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimas, atleidžiant nepilnametės K. B. globėja Z. B. iš globėjos ir turto administratorės pareigų, nutraukiant vaiko globą ir pakeičiant jo gyvenamąją vietą. Taip pat panaikinant globėjai Z. B. iš atsakovės V. B. priteistą išlaikymą skirtą globotinei K. B..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.