- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-181-350-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Ričardas Gilys
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- A. I., T., T. I.
- Advokatai
- Saulius Kučys
Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija 2.4.8.
2008 m. birželio 27 d.
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Ričardo Gilio ir Sigito Bagdonavičiaus,
nukentėjusiesiems A. I., T. I., Š. I.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos ir nukentėjusiųjų T. I. ir A. I. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. išteisintas pagal BK 165 str., 1 d., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., nenustačius jo dalyvavimo šių nusikalstamų veikų padaryme.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. B. išteisintas kaltinant jį tuo, kad jis 2005 m. gruodžio 27 d. apie 14 val. 30 min., apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su dviem tyrimo nenustatytais asmenimis, pabeldęs į A. I. buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris, neteisėtai atvirai prieš savininkės A. I. valią, panaudodamas smurtą – ranka stumdamas duris atidariusią A. I., įsibrovė į nukentėjusiosios A. I. gyvenamąją patalpą – butą, pažeisdamas būsto neliečiamumą, po to A. I. bute sužalojo T. I., suduodamas jam keturis kartus į galvos sritį, o po smūgių T. I. nugriuvus ant lovos, sudavė gulinčiam ne mažiau kaip 7 kartus gumine lazda į veido sritį bei kairiąją krūtinės pusę, po to, užgriūdamas ant jo gulinčio ir suduodamas ne mažiau 3 kartus į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam T. I. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą ir 7-o šonkaulio lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, be to, šaudamas šaunamuoju šratiniu ginklu ir pataikydamas Š. I. 3 kartus į kairiąją šlaunį ir kairiąją alkūnę bei nenustatytam asmeniui suduodant nugriuvusiam ant lovos Š. I. gumine lazda į kaktos kairiąją pusę, suduodant ne mažiau 5 kartus į nugarą, padarė jam kaktos kairės pusės poodinę kraujosruvą, 4 ruožų pavidalo poodines kraujosruvas nugaroje, kairės alkūnės ir kairės šlaunies žaizdas, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, be to, A. I. bute tyčia sugadino A. I. priklausantį turtą – numetė ir sudaužė televizorių „Philips“ 600 Lt vertės ir televizorių „Seg“ 300 Lt vertės, padarydamas 900 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. B. nuteisti: pagal BK 165 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 mėn.; pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn.; pagal BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 7 mėn., pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m.. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 m. 9 mėn. Vadovaujantis BK 48 str. 2 d., 3 d., 6 d. 3 p., 5 p., įpareigoti A. B. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir iki 2008-01-01 neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl A. B. išteisintas nepagrįstai. Teismas pripažino, kad įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusiųjų bute rastas raktas yra nuo K. T. buto, kur gyvena ir kaltinamasis A. B., durų, tačiau padarė netinkamą išvadą, kad įvykio vietoje rastas raktas pateko į nukentėjusiųjų butą ne iš paties A. B. drabužių. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji Š. I., T. I., A. I. ir liudytojas S. I. parodė, kad svetimą raktą bute rado tuoj po įvykio, kai, pažeidus buto neliečiamybę, buvo sumušti broliai Š. I. ir T. I. bei sudaužyti A. I. priklausantys televizoriai, visi jie nurodė konkrečią rakto radimo vietą, jų parodymai nuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Be to, teismo išvada, kad nusikalstamas veikas padarė kiti bare buvę asmenys, nepagrįsta jokiais įrodymais, o iš bylos medžiagos matyti, kad motyvą padaryti žalos Ivanovų šeimai, ypatingai T. I., turėjo tik išteisintasis, kuris prieš tai vykusio konflikto metu buvo nukentėjęs nuo T. I.. Nors teismas ir nepripažino įrodymu asmens parodymo atpažinti protokolo, motyvuodamas tuo, kad Š. I. jau anksčiau pažinojo A. B. ir, susiedamas įvykį bute su bare kilusiu konfliktu, atpažindamas išteisintąjį, galėjo sąžiningai klysti, tačiau nepagrįstai nesirėmė nukentėjusiojo Š. I. parodymais, kuriais jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad asmuo, kuris 2005 m. gruodžio 27 d. su kauke ant galvos su dviem asmenimis įsibrovė į butą ir šaudė į jo brolį, yra A. B..
Prokurorė teigia, kad išteisintojo A. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai kelia pagristų abejonių. 2005 m. gruodžio 30 d., t. y. tuoj po nusikalstamų veikų padarymo, jis apklausiamas parodė, kad visus savo raktus nešiojasi ryšulyje, kartu susegtus, neprisiminė ar 2005 m. gruodžio 27 d. iš namų jis išėjo su ryšuliu raktų, ar atsisegęs buto raktą atskirai, negalėjo paaiškinti kaip jo buto raktas atsidūrė Ivanovų bute, tačiau 2006 m. gruodžio 20 d. apklausiamas įtariamuoju jis nurodė, kad buto raktą atsegė nuo raktų ryšulio ir įsidėjo į džemperio kišenę. Išteisintojo parodymai buvo nenuoseklūs, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgę į šią aplinkybę. Prokurorė nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi liudytojos K. T. parodymais, kad ji 2005 m. gruodžio 27 d. 13 val. 30 min., grįžusi namo iš darbo, rado A. B., kuris tą dieną nebeišėjo iš namų, nes ta aplinkybė, kad K. T. 2005 m. 27 d. baigė darbą parduotuvėje 13 val. 30 min., nepatvirtina, kad kaltinamasis A. B. apie 14 val. 30 min. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Liudytojos parodymai atitinka A. B. parodymus, tačiau prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. K. T. su A. B. gyvena faktinėje santuokoje ir jos duoti parodymai vertintini kritiškai, kaip bandymas padėti A. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apeliaciniu skundu nukentėjusieji T. I. ir A. I. teigia nesutinkantys su išteisinamuoju nuosprendžiu ir prašo A. B. pripažinti kaltu pagal jam inkriminuotus kaltinimus.
Teismo posėdyje nukentėjusieji bei jų atstovas prašo skundus tenkinti, prokurorė prašo nukentėjusiųjų skundus tenkinti, prokuratūros- tenkinti iš dalies, išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmos instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
A. B. kaltė, prokurorų nuomone, neginčytinai įrodyta tuo, kad pastarasis turėjo motyvą keršyti Š. I. už šūvį į jį bare betarpiškai prieš šioje byloje nagrinėjamą įvykį, tuo, kad po įvykio Ivanovų bute buvo rastas raktas nuo buto, kuriame gyvena A. B. ir tuo, kad Š. I. kategoriškai atpažino A. B. kaip asmenį, įsiveržusį į jų butą bei ten šaudžiusį į jį bei į T. I.. Tai, kad A. B. turėjo motyvą keršyti, įrodyta baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visetu. Kad betarpiškai prieš nagrinėjamą įvykį tarp A. B. ir Š. I. bare buvo įvykęs konfliktas, kurio metu Š. I. dujiniu pistoletu šovė į A. B.. Šio įvykusio fakto niekas neginčija, todėl nėra prasmės jo detaliau aptarinėti.
Tačiau šiuo atveju būtina nustatyti, kad A. B. tikrai buvo įsibrovęs į Ivanovų butą ir ten atliko kitus jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.
Dėl atpažinimo
Nukentėjusysis Š. I. savo 2005-12-29 apklausoje nurodė, kad jis iš karto atpažino, jog asmuo, buvęs jų bute su kauke ir šaudęs į jį bei jo brolį, buvo tas pats, su kuriuo jis prieš tai konfliktavo bare. Šį asmenį jis atpažino iš ūgio, sudėjimo, judesių, gestikuliacijos (T.1 b.l. 43-45) Iš bylos medžiagos matyti, kad po šios nukentėjusiojo apklausos jam buvo parodyti atpažinti asmenys ir Š. I. iš veido bruožų ir pečių atpažino A. B. kaip asmenį, su kuriuo konfliktavo bare ir šio atpažinimo metu patvirtino, kad A. B. iš galvos formos, ūgio, kūno sudėjimo atpažino kaip buvusį jų bute su kauke (T.1 b.l. 58-61) Tačiau A. B. Š. I. nebuvo parodytas su kauke, todėl atliktas šis procesinis veiksmas jokios informacijos, kuri galėtų patvirtinti Š. I. parodymus, jog jis tikrai atpažino A. B. kaip asmenį su kauke, nesuteikė. Be to, Š. I. byloje pirmą kartą buvo apklaustas 2005-12-27, t.y. iš karto po įvykio ir šioje apklausoje nurodė, kad jų bute šaudęs asmuo buvo su kauke, todėl jo neatpažintų ir nurodė, kad, jo manymu, užpuolimas įvyko dėl konflikto su iš matymo pažįstamu asmeniu bare (T.1 b.l. 41-42) Taigi, šios apklausos metu Š. I. užpuolimą bute siejo tik su konfliktu bare, tačiau jo nesiejo konkrečiai su asmeniu, su kuriuo ten konfliktavo ir nenurodė, kad šis asmuo užpuolime dalyvavo, nors teigė, jog bare konfliktavusį asmenį jau anksčiau pažinojo iš matymo.
Tokio parodymų neatitikimo apklausiamas apeliacinės instancijos teisme Š. I. taip pat negalėjo paaiškinti.
Kiti asmenys- T. I., A. I., S. I., buvę bute, juos užpuolusių asmenų neįsidėmėjo. T. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad asmuo, buvęs jų bute su kauke, buvo panašaus ūgio ir sudėjimo, kaip A. B., kurį jis taip pat matė bare, tačiau, kad A. B. buvo jų bute, patvirtinti negali.
Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo Š. I. parodymus laikyti nuosekliais ir absoliučiai patikimais. Iš šio nukentėjusiojo parodymų viseto darytina išvada, kad iš tikrųjų jis užpuoliko su kauke užpuolimo metu nepažino ir neatpažino A. B., o praėjus kuriam laikui po įvykio, sąmonėje siedamas užpuolimą su konfliktu bare, įsiteigė, jog užpuolikas buvo būtent A. B..
Dėl rakto
Iš įvykio vietos apžiūros, kratos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad 2005-12-27 įvykio vietoje rastas durų raktas yra tapatus raktui, išimtam 2007-12-29 kratos metu bute, kuriame gyvena A. B. (T.1 b.l. 19-22, 96-99).
A. B. parodė, kad raktą jis galėjo pamesti konflikto bare metu, rengdamasis po šūvio užsidegusį džemperį. Kaip matyti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr.1-341-591/2006, kurioje dėl įvykio bare nuteistas T. I., 2006-05-02 teisiamojo posėdžio protokolo, liudytojai R. K. ir A. B. parodė, kad A. B. nusirengė užsidegusį džemperį ir jį numetė. (T.2 b.l. 51,52). Be to, šioje byloje priimtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu T. I. pripažintas kaltu šūviu sugadinęs A. B. megztinį (T.2 b.l. 55-56)
Apeliacinės instancijos teisme A. B. parodė, kad pirmą kartą apklausiamas įtariamuoju šioje byloje jis apie džemperio užsidegimą ir nusivilkimą bare neminėjo todėl, kad smulkiau apie įvykį bare nebuvo klausinėjamas.
Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo netikėti A. B. parodymais apie galimas rakto praradimo aplinkybes. Todėl, nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas V. V. parodė, kad po konflikto bare iš baro Ivanovai išėjo vieni pirmųjų ir jis nematė, kad jie ką nors išsineštų, tai nepaneigia minėtų A. B. parodymų ir nereiškia, kad A. B. rakto neprarado. Taigi, šiuo atveju rakto, nuo buto, kuriame gyvena A. B., atsiradimo Ivanovų bute faktas nepatvirtina aplinkybės, kad A. B. buvo Ivanovų bute ir darytina išvada, kad šį A. B. pamestą raktą į Ivanovų butą galėjo atnešti bet kas.
Dėl kitų bylos aplinkybių
Nėra pagrindo abejoti byloje nustatyta aplinkybe, kad įvykis Ivanovų bute buvo 2005 m. gruodžio 27 d. apie 14.30 val.
Liudytoja K. T. pirmos instancijos teisme parodė, kad tą dieną ji į namus grįžo apie 13.30 val., A. B. buvo namuose ir niekur išėjęs nebuvo. Pažymėtina, kad ši liudytoja ir ikiteisminio tyrimo metu apie šią aplinkybę du kartus- 2005 m. gruodžio 29 ir 30 dienomis davė analogiškus parodymus (T.1 b.l.88-90). Be to, ši liudytoja parodė, kad ji plovė A. B. akis. Vienoje jo akyje kontaktinio lęšio nebuvo, o kitoje- tik lęšio dalis ir kad A. B. turėjo vieną lęšių komplektą.
K. T. parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir davusi priesaiką, todėl netikėti ja vien todėl, kad ji gyvena kartu A. B., nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad jos parodymai apie 2005-12-27 grįžimo į namus laiką iš dalies patvirtinti ir pirmos instancijos teisiamajame posėdyje apžiūrėtoje parduotuvės, kurioje dirba ši liudytoja, kasos knygoje esančiu įrašu apie kasos uždarymo laiką (T.2 b.l. 36), o jos parodymus apie kontaktinių lęšių sugadinimą- minėtas 2006-05-03 nuosprendis Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr.1-341-591/2006, kuriuo T. I. pripažintas kaltu 2005-12-27 apie 11.30 val. šūviu sugadinęs A. B. kontaktinius lęšius (T.2 b.l. 55-56)
Iš byloje esančios pažymos matyti, kad A. B. abiejų akių regėjimas be akinių-0,1 (T.2 b.l.26)
Taigi, visos šios aplinkybės- kad A. B. įvykio dieną nuo 13.30 val. iš savo buto nebuvo išėjęs, kad A. B. labai silpnas regėjimas, kad prieš nagrinėjamą įvykį buvo sugadinti jo kontaktiniai lęšiai, kito jų komplekto A. B. neturėjo, niekas iš nukentėjusiųjų neparodė, kad asmuo, buvęs bute su kauke, būtų buvęs su akiniais rodo, jog A. B. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo savo namuose. Taip pat neįtikima, kad jis, būdamas be akinių, esant apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytai aplinkybei, kad jo akių lęšiai buvo sugadinti, galėjo būti nukentėjusiųjų bute.
Taip pat nukentėjusieji nurodė, kad vienas iš juos užpuolusių asmenų, po užpuolimo kreipėsi į kitą kartu buvusį asmenį, pavadindamas jį Sigiu. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių A. B. bei K. T. parodymus, kad tarp A. B. pažįstamų nėra žmogus tokiu vardu, todėl nėra pagrindo atmesti ir prielaidą, kad nagrinėjamas užpuolimas nėra susijęs su konfliktu bare.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo išvadai, kad A. B. padarė jam inkriminuojamas veikas, todėl nėra pagrindo ir naikinti apylinkės teismo nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos ir nukentėjusiųjų T. I. ir A. I. apeliacinius skundus atmesti.