Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Pareiškėja iš esmės pripažįsta, kad įvykio vietoje nepakankamai korektiškai elgėsi su pranešėja D. I., tačiau nori akcentuoti tai, kad tokius jos veiksmus sąlygojo D. I. necenzūriniai žodžiai jos atžvilgiu, kas Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įvertinta. Aplinkybę, kad prieš ją D. I. vartojo necenzūrinius žodžius patvirtino kartu su ja įvykyje buvęs kolega A. R., tačiau jo parodymai nebuvo įvertinti, Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo remtasi tik mobiliojo vaizdo – garso įrašymo priemonės ,,Bodycam“ užfiksuotais įrašais, kurie nebuvo visiškai kokybiški, nes nebuvo galima suprasti D. I. žodžių. To pasėkoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) liko niekaip neįvertintas šis prieštaravimas dėl keiksmažodžių vartojimo jos atžvilgiu, šis prieštaravimas įvertintas jos nenaudai.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) niekaip nebuvo pagrindžiamas ir motyvuojamas jai paskirtos tarnybinės nuobaudos griežtumas, išvadoje nėra nurodyta kokia tarnybinė nuobauda jai bus skiriama. Išvadoje neteisingai nurodyta, kad ji skatinta tik vieną kartą, kai iš tiesų ji skatinta du kartus.

Jai skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas yra labai griežta, nes taip buvo sumažintas jos pareiginės algos koeficientas, dėl to ji nukentėjo finansiškai. Perkėlus ją į žemesnes pareigas, pasikeitė ir jos darbo vieta, iš (duomenys neskelbtini) ji perkelta dirbti į (duomenys neskelbtini), dėl to į darbą ji turi vykti apie 50 km. Dėl tokių aplinkybių nukenčia jos šeiminiai interesai, nes yra daugiavaikė mama.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2020 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ 1 punkto, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnės pareigas teisėtumu ir pagrįstumu bei kitų su 2020 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) susijusių klausimų išsprendimu.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žiūrėti, pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2901/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013).

Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtino Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo II skyrius. Tvarkos aprašo 6 punktas teigia, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra policijos pareigūnė, t. y. statutinė valstybės tarnautoja, todėl tarnyboje privalo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais, jo kaip statutinio valstybės tarnautojo, veiklą.

Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas V. R. 2020 m. liepos 2 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pirminių būtinųjų veiksmų neatlikimo reaguojant į pranešimą apie nusikalstamą veiką“ (1 t., b. l. 112-113, 115) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) AVPK viršininką. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK Operatyvinės grupės pareigūnai – Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja J. J. ir vyriausiasis patrulis A. R., reaguodami į S. B., V. I. ir D. I. telefoninius pranešimus dėl muštynių, D. I. sumušino (galvos sumušimu kirviu) ir kaimyno L. B. grasinimų sudeginti namus, nustatę nusikalstamų veikų požymius, nepradėjo ikiteisminio tyrimo ir neatliko visų būtinų pirminių tyrimo veiksmų. Tarnybiniame pranešime siūloma tarnybinį pranešimą su fiksuotais vaizdo įrašais perduoti Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui vertinti ir sprendimui priimti. Iš byloje esančių metaduomenų (1 t., b. l. 116-117) matyti, jog (duomenys neskelbtini) AVPK viršininkas V. V. 2020 m. liepos 2 d. rezoliucija pradėjo tarnybinio patikrinimo procedūrą.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 21 punktu tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiškinimą turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos (Tvarkos aprašo 22 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja V. D. 2020 m. liepos 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (1 t., b. l. 121-124) pranešė pareiškėjai apie jos atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą. Byloje nustatyta, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjai įteiktas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, neskaitant laiko, kuomet pareiškėja nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. liepos 22 d. buvo kasmetinėse atostogose (1 t., b. l. 118). Pareiškėjai buvo išaiškinta, jog ji turi teisę iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (1 t., b. l. 123).

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja pasinaudojo minėta teise ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriui pateikė paaiškinimą ,,Dėl tarnybinio nusižengimo (1 t., b. l. 127-128). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratesimo“ tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. (1 t., b. l. 118-120). Tvarkos aprašo 24 punktas numato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Baigus tarnybinį patikrinimą 2020 m. rugsėjo 11 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnės J. J. veiksmų“ (tarnybinio patikrinimo išvada (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko V. V. patvirtinta 2020 m. rugsėjo 14 d.) (toliau – ir Išvada) (1 t., b. l. 85-111). Išvadoje nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. birželio 21 d. apie 15.47 val. atlikdama savo funkcijas ir būdama operatyvinės grupės vyresniąja, reaguodama į ,,A“ kategorijai priskirtą įvykį dėl kaimynų muštynių, adresu (duomenys neskelbtini), atvykusi į įvykio vietą ir išsiaiškinusi, jog D. I. ir V. I. galimai kaimynas L. B. padarė kūno sužalojimus ir sukėlė fizinį skausmą bei nustačiusi akivaizdžius nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, atsisakė priimti pareiškimą dėl sužalojimo, nesiaiškino įvykio aplinkybių, nepradėjo ikiteisminio tyrimo, būdama operatyvinės grupės vyresniąja, nepavedė kartu su ja dirbusiam vyriausiajam patruliui A. R. išsiaiškinti įvykio aplinkybių. Išvadoje taip pat konstatuota, kad 2020 m. birželio 21 d. apie 16.46 val. pareiškėja pakartotinai atvykusi į minėtą įvykį, žinodama, kad kaimynas L. B., galimai sužalojęs D. I. ir V. I., pareigūnams išvykus galimai grasino D. I. padegti namus bei nustačiusi nusikalstamų veikų požymius, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, nepradėjo ikiteisminio tyrimo veiksmų, nesiaiškino įvykio aplinkybių, būdama operatyvinės grupės vyresniąja, nepavedė to padaryti kartu su ja dirbusiam vyriausiajam patruliui A. R., nesilaikydama bendravimo kultūros šaukė ant pranešėjos D. I., grasindama ją nubausti dėl melagingo iškvietimo, įvedė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog D. I. melagingai iškvietė policijos pareigūnus, kad jos veiksmuose yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 429 straipsnio 2 dalyje. Išvadoje teigiama, jog įvertinus visą surinktą medžiagą pareiškėja tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 ,,Dėl pirminių būtinųjų veiksmų, reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.1, 2.2.1 punktų reikalavimus, Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 5-V-1066, 2,4, 3 punktų reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-983 patvirtinto Policijos operatyvinių grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 13.7 punktą, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, 7, 61, 63, 68, 80 punktus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnį, 166 straipsnio 1, 2 dalis, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą, (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2019 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 89-V-88 patvirtinto (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.3 punktuose įtvirtintus funkcijų reikalavimus.

Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, turi būti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, turinčiam teisę skirti pareigūną į pareigas, diena, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimto sprendimo pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, gavimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, turinčiam teisę skirti pareigūną į pareigas, diena.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia (lietuviškai tarp jų) duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

Iš pareiškėjos teismui pateikto skundo matyti, kad pareiškėja prašo panaikinti 2020 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, pakeičiant ją švelnesne tarnybine nuobauda.

Pareiškėja skunde (1 t., b. l. 13) bei prašyme ,,Dėl papildomų paaiškinimų pateikimo“ (2 t., b. l. 2) taip pat nurodė, kad nesutinka su Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta aplinkybe, kad šios išvados surašymo metu ji turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą (papeikimą), kas yra jos tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pareiškėja nurodė, kad anksčiau jai paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) jau nebegaliojo.

Pareiškėja skunde (1 t., b. l. 11) nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje (duomenys neskelbtini) neteisingai nurodyta, kad ji skatinta tik vieną kartą, kai iš tiesų ji skatinta du kartus. (duomenys neskelbtini) AVPK pateiktame atsiliepime (1 t., b. l. 77) su šia pareiškėjos nurodyta aplinkybė sutiko.

Pareiškėja jai paskirtos tarnybinės nuobaudos (perkėlimą į žemesnes pareigas) griežtumą sieja ir su ta aplinkybę, kad pasikeitė jos darbo vieta, t. y. pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) buvo perkelta dirbti į (duomenys neskelbtini), dėl to į darbą ji turi vykti apie 50 km. Dėl tokių aplinkybių nukenčia jos šeiminiai interesai, nes pareiškėja yra daugiavaikė mama (1 t., b. l. 11).