Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-105-51-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-28
Bylos Nr.
1S-105-51-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilmantas Antanas Gaidelis
Advokatai
Virginija Balčiūnienė
Pranešejas V.Gaidelis Baudžiamoji byla Nr. 1S-105-51-2010Teiseja A.Cininas Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.1.16.1.2.2.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Vilmantas Antanas Gaidelis,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorui Remigijui Mateviciui,advokatei Virginijai Balciunienei,

išnagrinejes itariamojo A. Ž. (A. Ž.) gynejos advokates Virginijos Balciunienes skunda del Vilniaus m. antrojo apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustate:

A. Ž. itariamas tuo, kad iš anksto susitares ir veikdamas bendrininku grupeje su A. S., L. P., A. O., J. G., neturedamas teiseto pagrindo, atvirai, atimdami nukentejusiajam laisve, 2009-12-02, (duomenys neskelbtini) rajone esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje, L. P. ir A. O. pagrasinus fiziniu smurtu ir pareikalavus perrašyti J. C. imonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti automobili Kia Sorento, v/n (duomenys neskelbtini) bei gražinti J. S. 50 000 Lt, isodine J. C. i J. G. vairuojama baltos spalvos mikroautobusa, A. Ž. trenke viena karta kumšciu i J. C. kairi skruosta, po ko automobilyje buve asmenys: jis, L. P., A. O. uždejo J. C. striuke ant galvos ir sudave jam 3-4 smugius i kairiji šona, tuo padarydami kairiajame šoniniame paviršiuje V-VII šonkauliu srityje dvi poodines kraujosruvas, nežymiai sutrikde J. C. sveikata.

Po to, veikdamas bendrininku grupeje kartu su L. P., A. O. ir J. G., kuris vairavo baltos spalvos mikroautobusa, važiuodami apie 10-15 min., nuveže J. C. i miška, kur gasdino, taciau fizinio smurto nenaudojo. Veliau, J. C. nuveže prie A. S. namu, (duomenys neskelbtini), kur A. S. reikalavo perrašyti automobili Kia Sorento, v/n (duomenys neskelbtini) jos vardu bei gražinti pinigus, o A. Ž., veikdamas bendrininku grupeje su L. P., A. O., J. G., grasino J. C. fiziniu susidorojimu.

Be to, jis, iš anksto susitares su A. S., 2009-12-28, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), grasindami fiziniu susidorojimu, reikalavo iš J. C. perrašyti A. S. vardu J. C. imonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti automobili Kia Sorento, v/n (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais A. Ž. itariamas padares nusikalstama veika, numatyta BK 181 str. 2 d.

Vilniaus m. antrasis apylinkes teismas 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi A. Ž. skyre kardomaja priemone – suemima 3 menesiams.

Nesutikdama su tokia apylinkes teismo nutartimi, itariamojo gyneja nurodo, kad ji neteiseta, nes priimta netinkamai pritaikius procesines teises normas ir nepagrista byloje esanciais duomenimis bei faktinemis aplinkybemis, todel turi buti panaikinta.

Teigia, jog procesinis sprendimas skirti A. Ž. kardomaja priemone – suemima, priimtas nesant BPK 121 str. 2 d. reikalaujamu duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamasis padare nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas turejo išnagrineti itarimo, kuriuo grindžiamas prašymas del suemimo paskyrimo, pagristuma bei tikslo, kuriuo siekiama suemimu, teisetuma. Todel teismo nutartyje skirti suemima, turi buti ne tik išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, bet privalo buti nurodyti butent tie, kurie pakankamai pagrindžia asmeniui reiškiama itarima. Nurodo, kad griežciausios kardomosios priemones – suemimo skyrimo metu butinus spresti itarimo pagristumo reikalavimus kelia ir Europos žmogaus teisiu teismas. Nurodo, kad iš apylinkes teismo nutarties matyti, jog itarimas A. Ž. iš esmes grindžiamas tik dvieju asmenu parodymais – bylos baigtimi suinteresuoto nukentejusiojo parodymais ir teismo neivardyto liudytojo parodymais. Mano, kad sprendžiant klausima del duomenu, pagrindžianciu nusikalstamos veikos padaryma, buvo butina atlikti išsamia ir tikslia nukentejusiojo ir liudytojo parodymu analize. Teigia, jog teismo išvardyti atpažinimo protokolai negali buti pripažistami savarankiškais irodomaja reikšme turinciais faktiniais duomenimis, nes jie gauti iš to paties informacijos šaltinio – nukentejusiojo ir liudytojo.

Atkreipia demesi, jog EŽTT sprendimuose yra pažymejes, kad sprendžiant klausima del vieno ar kito suemimo pagrindo buvimo, be istatyme numatytu aplinkybiu, butina atsižvelgti ir i esamas papildomas aplinkybes. Pavyzdžiui, slepimosi pavojus neturetu buti nustatomas vertinant vien tik gresiancios bausmes griežtuma. Pažymi, kad EŽTT akcentuoja tai, jog tuo atveju, jei laisves apribojimas grindžiamas gresme, kad asmuo pasisleps, Konvencijos 5 str. 3 d. ipareigoja valstybe paleisti toki asmeni i laisve, jei jis pateikia pakankamas garantijas, kad atvyks i teisma.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 8 p. nurodyta, kad skiriant suemima BPK 122 str. 2 d. itvirtintu pagrindu, butina atsižvelgti i itariamojo šeimynine padeti, nuolatine gyvenamaja vieta, darbo santykius, sveikatos bukle, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tuo tarpu nusikalstamos veikos sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme yra tik vienas iš pagrindu, kuris negali buti absoliutinamas. Nurodo, kad apylinkes teismas privalejo atsižvelgti i tai, kad A. Ž. turi nuolatine gyvenamaja vieta, darba, globoja ir slaugo sunkai sergancia motina, neturi jokiu ryšiu užsienyje. Pažymi, kad nutarties formuluote, jog A. Ž. anksciau teistas, aptariamu gresmes, kad jis begs (slepsis), aspektu, neturi jokio faktinio pagrindo. Priešingai, ankstesnis itariamojo patyrimas leidžia jam suvokti, kas yra baudžiamasis procesas, kokie jo tikslai bei kaip tokiame procese jis turi elgtis.

Mano, jog teismas, skirdamas suemima, nepagristai nurode, kad A. Ž. darys naujas nusikalstamas veikas. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr. 50 yra nurodyta, jog pagrista manyma, kad asmuo gali padaryti bent viena iš BPK 122 str. 4 d. nurodytu nusikaltimu, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistuma, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lešu gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentejusiuju, liudytoju parodymai bei kiti duomenys. Mano, kad teismas, konstatuodamas, kad itariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nutartyje turetu aiškiai ir tiksliai nurodyti, kokius konkreciai ar bent jau kokio pobudžio nusikaltimus budamas laisveje A. Ž. darys.

Taip pat nesutinka su kardomosios priemones – suemimo skyrimu ir tuo pagrindu, kad itariamasis gali trukdyti procesui. Atkreipia demesi, kad nutartyje nenurodyta visiškai jokiu faktiniu duomenu, galinciu pagristi bent tikimybe, kad A. Ž. gali imtis veiksmu, kuriem reikia užkirsti kelia. Teismo nutartyje nurodyti hipotetinio pobudžio teiginiai apie tariama gresme proceso trukdymui, taciau grindžiami ne konkreciais faktiniais duomenimis, o prielaidomis.

Teigia, kad apylinkes teismas neatsižvelge i skunde išdestytas aplinkybes ir nepagristai konstatavo, kad griežciausiai kardomajai priemonei paskirti yra pakankamai pagrindu. Del šios priežasties, teismas pažeide Konstitucijos 20 str. 2 d., Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarima Nr. 50.

Atkreipia demesi, kad Konvencijos 6 str. nustatyta rungtyniškumo teise, kuri reiškia, kad baudžiamojoje byloje tiek kaltinimui, tiek gynybai turi buti suteikta galimybe žinoti apie kitos šalies pateiktas pastabas ir duomenis bei juos komentuoti. Teigia, jog procesas turi buti rungtyniškas ir vykti užtikrinant šaliu lygybe. To nebus pasiekta, jeigu advokatui neleidžiama susipažinti su tais byloje esanciais dokumentais, kurie turi esmine reikšme, siekiant veiksmingai gincyti jo kliento suemimo teisetuma.

Prašo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriu pagrindu A. Ž. yra paskirtas suemimas bei panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutarti, kuria jos ginamajam skirta kardomoji priemone – suemimas.

Teismo posedyje itariamasis ir jo gyneja praše skunda tenkinti. Prokuroras praše skunda atmesti.

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos BPK119 str. numato, kad kardomosios priemones gali buti skiriamos siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima ir nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Suemimo, kaip griežciausios kardomosios priemones skyrimo pagrindas yra pagristas manymas, kad asmuo begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 ketvirtajame punkte nurodyta, kad teisejas, spresdamas kardomosios priemones paskyrimo klausima, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad butent itariamasis padare nusikalstama veika. Pažymetina, kad sprendžiant kardomosios priemones paskyrimo ar jos termino pratesimo klausima, irodymai nera vertinami (BPK 20 str.). Susipažinus su teismui pateikta medžiaga matyti, kad byloje yra faktiniu duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamasis A. Ž. padare jam inkriminuojama nusikalstama veika. Tokie duomenys yra nukentejusiojo J. C. parodymai, asmenu atpažinimo rezultatai, kiti bylos dokumentai.

A. Ž. itariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kuri istatymas numato griežta laisves atemimo bausme be alternatyviu bausmiu. Vadovaujantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Senato nutarimu Nr. 50 aštuntuoju punktu, nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai, kurios pakanka skirti suemima tuo pagrindu, jog itariamasis, vengdamas baudžiamosios atsakomybes ir bausmes, begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo. Ši teismo argumenta sustiprina tai, kad itariamasis nera saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Kita vertus, kaltinimo sunkumas yra pakankamas pagrindas manyti, kad itariamasis, siekdamas to paties tikslo, - išvengti baudžiamosios atsakomybes už padaryta nusikalstama veika, - darys poveiki asmenims, bendradarbiaujantiems su teisesaugos institucijomis, siekianciomis demaskuoti asmeni padariusi nusikalstama veika. Todel kaltinimu sunkumas bei gresiancios bausmes griežtumas yra visiškai pakankamas pagrindas griežciausios kardomosios priemones taikymui.

Taciau, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, atspindincios itariamojo kriminaline praeiti, A. Ž. net du kartus teistas už tycinius nužudymus, t.y. už labai sunkius nusikaltimus; jo teistumas neišnykes ir nepanaikintas. Ši aplinkybe, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p., ir to paties straipsnio 4 dalimi, igalina teisma pagristai manyti, kad budamas laisveje itariamasis darys naujus nusikaltimus.

Tinkamai ivertines nurodytas aplinkybes, apylinkes teismas pagristai itariamajam skyre kardomaja priemone – suemima, argumentuodamas ši savo sprendima tuo, kad itariamasis begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybes ir bausmes, - darys poveiki nukentejusiajam, liudytojams ir kitiems asmenims; darys naujus nusikaltimus. BPK 122 str. numatyti suemimo skyrimo pagrindai yra alternatyvus, todel skiriant šia kardomaja priemone pakanka bent vieno iš ju.

Itariamojo gynejos skunde nurodyti argumentai, jog A. Ž. turi gyvenamaja vieta, darba, sergancia senyvo amžiaus motina, neblogai charakterizuojamas, nepaneigia suemimo paskyrimo pagristumo. Skunda nagrinejantis teismas ivertines visas aplinkybes, mano, kad parinkus A. Ž. švelnesne kardomaja priemone, nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai.

Priešingai nei nurodoma skunde, paskirdamas itariamajam griežciausia kardomaja priemone, apylinkes teismas nepažeide Konstitucijos, Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50; priimdamas ši sprendima, teismas laikesi visu paminetu dokumentu reikalavimu ir baudžiamojo proceso istatymo nuostatu.

Šalies argumentai

Skundu itariamojo gyneja prašo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriu pagrindu A. Ž. yra paskirtas suemimas. Lietuvos Respublikos BPK 7 str. numatyta, jog bylos teisme nagrinejamos laikantis rungtyniškumo principo, o kadangi suemimas skiriamas ir pratesiamas tik teisme, šio principo turi buti laikomasi, todel itariamajam ar jo gynejui privalo buti suteikta teise susipažinti su ta medžiaga, kuri pateikta teismui nagrinejanciam skunda del itariamajam paskirtos kardomosios priemones pagristumo. Teisetas ir pagristas itariamojo gynejos reikalavimas realizuotas prieš jos skundo nagrinejimui surengta teismo posedi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutare:

Itariamojo A. Ž. gynejos advokates Virginijos Balciunienes skunda atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.

Teisejas Vilmantas Antanas Gaidelis